Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1848-324/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
2S-1848-324/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11965-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
F. B. L.
Ieškovas
J. B.
Civilinė byla Nr. 2S-1848-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11965-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.17.; 3.3.2.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal atsakovo F. B. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2791-896/2015 pagal ieškovės J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui F. B. L. dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui F. B. L. dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo.

2015 m. balandžio 21 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis M. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L.B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jas auklėjant tvarką 2015 m. rugpjūčio mėn., nustatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimis rugpjūčio 10-16 d. Lietuvoje po 1,5 val. į dieną, dalyvaujant šalių bendru sutarimu pasirinktam specialistui psichologui; rugpjūčio 16-23 d. atsakovas bendrauja su dukterimis pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Nurodė, kad dėl dukterų padidėjusio jautrumo, patiriamo streso, ieškovė su vaikais lanko psichiatrus VšĮ Kauno centro poliklinikoje. Psichologė, įvertinusi mergaičių būseną, rekomendavo užtikrinti mergaičių saugumą, nustatyti joms saugias bendravimo su tėčiu sąlygas, sudarant galimybę mergaitėms pabendrauti su tėčiu Lietuvoje, prisiminti ispanų kalbą, susitikimuose dalyvauti ieškovei. Psichologė nurodė, kad mergaitės nenori bendrauti su tėčiu ar būti su juo vienos, Marija bijo tėvo. 2015 m. sausio 26 d. ir kitomis dienomis vyko dukterų ir atsakovo susitikimai, kurių metu mergaitės kategoriškai atsisakė išvykti su tėčiu, Marija susitikimų metu su tėčiu iš viso nebendravo, šios aplinkybės konstatuotos antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarką, nustatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimis 2015 m. rugpjūčio 10 – 23 d. Lietuvoje tokiu būdu: 2015 m. rugpjūčio 10 – 16 d. atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukterimis Lietuvoje po 1,5 val. į dieną, dalyvaujant šalių bendru sutarimu pasirinktam specialistui psichologui, susitikimus organizuojant VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“ ((duomenys neskelbtini)), dalyvaujant psichologui, įpareigojant ieškovę šalių suderintu laiku pristatyti mergaites į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“, nurodant, kad už konsultacijas/ susitikimus abi šalys moka lygiomis dalimis; 2015 m. rugpjūčio 16 – 23 d. atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukterimis Lietuvoje pagal šalių pasirinkto specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje; ieškovė tėvo ir nepilnamečių vaikų susitikimuose nedalyvauja. Sprendė, kad atsižvelgiant į vaikų amžių (penkeri metai 8 mėnesiai ir beveik devyneri metai) įprastos aplinkos pakeitimas, išsivežant mergaites į užsienio valstybę, galimai sukeltų joms emocinį stresą, juolab kad mergaitės išreiškė nenorą vykti į Ispaniją, nenori būti su tėčiu vienos. Daugiau nei pusantrų metų tarp atsakovo ir mergaičių praktiškai nėra jokio bendravimo. Nenustačius pereinamojo laikotarpio gali būti pakenkta vaikų interesams, emocinei būsenai. Ieškovės prašoma laikina bendravimo tvarka 2015 m. rugpjūčio mėn. nepažeistų vaikų ir šalių teisių, labiausiai atitiktų vaikų interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad su nutartimi nesutinka.

Teismas nepagrįstai apribojo tėvo, gyvenančio skyrium nuo vaikų, teises, pažeidė procesinių šalių interesų pusiausvyrą, bendrą civilinio proceso principą, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo teisės gali būti suvaržomos kiek įmanoma mažiau, nepažeidžiant teisėtumo ir proporcingumo principų; negalima varžyti kitų asmenų, nesančiais atsakovais civilinėje byloje, teisių. Nepagrįstai sprendė, kad sprendimas užtikrins vaikų teises ir interesus. Nevertino, kokiomis aplinkybėmis ar sąlygomis vaikai išreiškė nenorą vykti į Ispaniją. Psichologė dr. I. Š.-S. nurodė, kad atsakovas daro klaidas bendraudamas su mergaitėmis, tačiau ji su atsakovu nėra bendravusi. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių atsakovo santykius su vaikais iki šalių skyrybų ir po jų.

Teismų praktikoje pabrėžta, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams; labiausiai vaikų interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su tėvu. Motina, su kuria gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvų su vaikais bendravimo teisių ribojimas teismo sprendimu galimas esant pagrįstoms sąlygoms (piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalinga įtaka ir pan.). Nė vienos iš jų teismas nepagrindė. Teismo teiginiai, kad mergaitės nemoka bendrauti ispanų kalba paremti ieškovės žodžiais arba specialistų išvadomis, kurie patys nemoka ispanų kalbos. Mergaitės lanko ispanų kalbos kursus ir moka ja kalbėti. Nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nepadės vaikų raidai ir ryšio atstatymui, vaikui reikia bendrauti su tėvu kelionės metu, su artimaisiais Ispanijoje. Vykdami atostogų, vaikai nebus vieni, jie vyks kartu su savo tėvu. Vaikai nevyksta į užsienį, vyksta į valstybę, kurios piliečiai jie yra. Vaikų kelionė į Ispaniją būtina sąlyga užtikrinti ir išsaugoti ryšį su tėvu, išlaikyti kultūrinį ir socialinį ryšį su Ispanija (Vaiko teisių konvencijos 8, 9 straipsniai). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad nacionalinėms administravimo institucijoms neužtikrinant vaiko ir atskirai (kitoje valstybėje) gyvenančio tėvo betarpiškų sąlygų, tokiu būdu sudarant pasimatymų kliūtis, vertinama kaip asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimas (EŽTK 8 straipsnis, S. G. v. Croatia). Teismas nevertino atsakovo ir vaikų atostogų planų. VTAS išvadoje nesirėmė atsakovo namo nuotraukomis, gyvenamojo namo nuomos sutartimi, patvirtinančią tinkamą vietą atsakovui būti su vaikais.

Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, teismas iš esmės pakeitė Barselonos teismo sprendimo nuostatas dėl vaikų bendravimo jų atostogų metu. Šiuo sprendimu būtina vadovautis. Juo yra nustatyta, kad nei vienas iš tėvų negalės daryti įtakos dukroms nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, siekdami jas nuteikti prieš kitą iš tėvų. Ieškovė įvairiais būdais vengia vykdyti Barselonos teismo sprendimą. Ieškovė, su kuria gyvena vaikai, nevykdo pareigos suteikti tėvui galimybę bendrauti su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002). Asmens, kuris nesilaiko įsipareigojimų, prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vertintinos kaip nepagrįstos. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės veiksmų, nevykdant Barselonos teismo sprendimo, tyrimas pratęstas iki 2015 m. liepos 19 d. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakeisti Barselonos teismo sprendimą. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovė galimai nesudaro pakankamų sąlygų (sudaro kliūtis) atsakovui bendrauti su vaikais, tokiu būdu atitolindama vaikų bei tėvo santykius ir neužtikrindama CK 3.170 straipsnyje numatytos atsakovo teisės bendrauti su vaikais juos auklėjant.

Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos negavus teismo ekspertizės išvadų.

Prašo nutartį panaikinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas atsižvelgė į mergaičių interesus, rašytinius įrodymus, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu dukros galėtų pasirengti betarpiškam bendravimui su atsakovu. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas su dukromis bendravo 2013 m. spalio mėn. ir 2015 m. sausio 26 – 29 d. Pastarasis bendravimas vyko ieškovės namuose, nes dukros atsisakė išvykti su tėvu iš namų. Nuo 2015 m. sausio pabaigos atsakovas su dukterimis iš viso nekontaktavo. Pagal Barselonos teismo sprendimą atsakovas turi teisę bendrauti su mergaitėmis, tačiau šia teise nesinaudojo. Atsakovo nenuoseklus bendravimas nepadeda atkurti emocinio ryšio su dukterimis, neišsaugo darnių tarpusavio santykių. Mergaitės yra pakankamai mažo amžiaus. Nebendravusios su atsakovu pusę metų ar metus, psichologiškai nebūtų pasirengusios vykti su atsakovu dviems savaitėms į naują aplinką be ieškovės. Dėl amžiaus mergaitėms reikšmingas ne pilietiškumas, o saugumo jausmas. Psichologai savo išvadas pateikė remiantis mergaičių apklausomis, o psichologinę būseną bei emocinį ryšį su tėvu nustatė remiantis ir kitais psichologiniais metodais – iš piešinių, projekcinių metodikų. Psichologės nenustatė, kad ieškovė darytų įtaką dukroms. Mergaitės ispaniškai kalbėti pamiršusios, gyvendamos Barselonoje kalbėjo katalonų kalba, kuri nuo ispanų labai skiriasi. VTAS išvada paremta atsakovo bendravimo su mergaitėmis stoka ir psichologų išvadomis. Atsakovas dukras norėjo pasiimti 2015 m. rugpjūčio mėn., o ekspertizė buvo numatyta 2015 m. liepos mėn., todėl ieškovė skubiai kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Įsiteisėjusiomis nutartimis yra konstatuota, kad ieškovė nesudaro pakankamų sąlygų atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi. Atsakovas teigia, kad ieškovė nevykdo Barselonos teismo sprendimo, tačiau šio sprendimo nevykdo atsakovas. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal atsakovo pareiškimą, kad ieškovė neleido jam išsivežti dukterų 2014 m. vasarą į Ispaniją, buvo nutrauktas. Tik iš atskirojo skundo ieškovė sužinojo, kad ikiteisminis tyrimas atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos atsakovo bendravimo su vaikais jų atostogų metu tvarkos nustatymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį teismo nutartis atskiruoju skundu gali būti apskųsta CPK numatytais atvejais ir tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Iš bylos dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su dukromis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarką nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovo atskirasis skundas dėl šios nutarties Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2015 m. liepos 13 d. nutartimi paskirtas nagrinėti 2015 m. spalio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu apeliacijos dalyko faktiškai neliko (pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas laikinojo bendravimo laikotarpis pasibaigęs), atskirojo skundo apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės. Ginčo klausimo vertinimas apeliacine tvarka nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas, o apeliantui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo F. B. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties.

Grąžinti atsakovui F. B. L. (asmens identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėtą AB SEB banke 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 705.

Teisėja Virginija Gudynienė