- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- e2-3536-952/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00369-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Vigintas Strička
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei R. G. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. G. pateikė teisme ieškinį atsakovui A. G., prašydama: 1) nutraukti R. G. ir A. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad R. G. ir A. G. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 4) po R. G. ir A. G. santuokos nutraukimo R. G. palikti pavardę „G.“, A. G. – jo pasirinkimu; 5) po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą padalyti sekančia tvarka: iš ieškovės R. G. atsakovo A. G. naudai priteisti 4 192,86 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu iš bendrų lėšų atliktus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus; 6) pripažinti, kad transporto priemonė HYUNDAI I20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kurio vertė 5 000,00 Eur, priklauso ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise; 7) nustatyti, kad santuokoje įgytas kitas turtas – kilnojamieji daiktai sutuoktinių pasidalinti tarpusavio susitarimu natūra; 8) nustatyti, kad banko sąskaitose ar kitose kredito įstaigose, fonduose esančios bei faktiškai kiekvieno iš sutuoktinių valdomos piniginės lėšos lieka to sutuoktinio asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos; 9) priteisti R. G. iš A. G. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeimos išsaugoti nebėra galimybės, negalima tikėtis, kad šalys toliau gyventų kartu, nes šaly nebeveda santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio. Abu sutuoktiniai pažeidė tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigas, kas turėjo įtakos santuokos iširimui. Gyvenant kartu išryškėjo ieškovės ir atsakovo nesuderinami charakteriai, požiūriai į šeimą, bendro ūkio vedimą, vyro ir moters pareigas bei vertybes šeimoje, todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė iki santuokos sudarymo turėjo įgijusi nekilnojamojo turto. Šalys, gyvendamos santuokoje savo darbu ir bendromis lėšomis gerino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, todėl ieškovė sutinka sumokėti atsakovui kompensaciją už gyvenamojo namo ir jo aplinkos pagerinimą. Ieškovė santuokos metu įgijo transporto priemonę – lengvąjį automobilį Hyundai I20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iš savo asmeninių lėšų, kurias padovanojo sūnus, todėl šį automobilį prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. G. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo, mano, kad dėl to neskirtinas terminas susitaikyti, sutinka, kad santuokoje įgytas turtas – kilnojamieji daiktai būtų pasidalinti tarpusavio sutarimu natūra. Sutinka dėl ieškovės siūlomo santuokoje pagerinto nekilnojamojo turto padalijimo būdo, tačiau nesutinka dėl siūlomos mokėtinos piniginės kompensacijos dydžiu. Atsakovas sutinka, kad ieškovei atitektų automobilis HYUNDAI I20 ir nekilnojamasis turtas, o jam būtų išmokėta kompensacija. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu 4192,86 Eur kompensacijos dydžiu, nes atsakovo investicijos į ieškovės turtą buvo žymiai didesnės.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. G. pateikė teisme priešieškinį ieškovei R. G., prašydamas: 1) pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, vartai, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 90 000 Eur, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 2) priteisti ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, vartus, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 90 000 Eur; 3) iš ieškovės R. G. atsakovo A. G. naudai priteisti 45 000 Eur kompensaciją už jai tekusio nekilnojamojo turto dalį; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės siūlomu kompensacijos dydžiu. Mano, kad jo asmeninėmis lėšomis ieškovės asmeninis turtas buvo pagerintas iš esmės, todėl turtas turėtų būti pripažintas bendrąją jungine sutuoktinių nuosavybe. Dar iki santuokos sudarymo atsakovas rūpinosi gyvenamojo namo ir ūkio pastato kapitaliniu remontu. Buvo atliktas namo pirmo aukšto kapitalinis remontas, pakeiti visi namo langai, lauko ir vidaus durys, grindų danga, pertvarkyta elektros instaliacija, užsakyti ir pagaminti virtuvės, prieškambario, miegamojo ir svetainės baldai. Taip pat atliktas garažo ir ūkinio pastato remontas, įvestas vandentiekis, kanalizacija iš miesto tinklų, rekonstruota elektros instaliacija. Nupirktas ir pajungtas naujas kieto kuro šildymo katilas „Viadrus“, nupirktas ir sumontuotas kamino įdėklas, pakeista stogo danga, stogo karkasas, apšiltintas namas. Nupirkti ir įrengti ūkinio pastato automatiniai vartai, durys, langai.
Atsiliepimas
6. Ieškovė teismui pateiktame atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti. Atsakovas savo priešieškinyje nurodė, kad į ieškovės nekilnojamąjį turtą per visą gyvenimo kartu laikotarpį investavo 80 000 Lt (23 169,60 Eur), o prašo pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir jam priteisti 45 000 Eur. Atsakovo pateikiami darbų ir medžiagų skaičiavimai neatitinka tikrovės, t. y. pridedamų sąskaitų faktūrų, tai rodo atsakovo nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Ieškovo civilinėje byloje pateikti duomenys, pagal kuriuos atsakovas dar iki santuokos išgrynino 25 000 Lt ir 10 000 Lt ir po santuokos sudarymo išgrynino 6 000 USD ir 1 500 USD sumas neįrodo, kad šios sumos buvo panaudotos būtent ieškovės ginčo nekilnojamajam turtui pagerinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovė R. G. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti visiškai, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad santuoka neturi ateities, ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nemano, kad su šiuo žmogumi gali sulaukti senatvės, nes metams bėgant nuolat jausdavo psichologinį smurtą. Sutuoktinis ją stengėsi atriboti nuo jos artimos aplinkos, jausdavo patyčias. Jis fiziškai nesmurtavo, bet buvo nuolatinis psichologinis spaudimas. Jis nenorėdavo, kad pas ją lankytųsi jos artimi žmonės. Po karantino jos sesuo iš užsienio negalėjo atvažiuoti pas juos, ji turėjo seseriai nuomoti kitą būstą, jai atvykus į Lietuvą. Sutuoktinis nuolat prieštaraudavo, jei ateidavo pas juos į namus žmonės iš jos aplinkos, jis yra išvaręs kaimynus, su kuriais ji bendravo daugelį metų. Namų buityje jausdavo, kad yra išnaudojama, nes sutuoktinis ją žemindavo. Ji pirko malkas iš savo pinigų, o sutuoktinis jai žadėjo atiduoti dalį, bet grąžino ne visą dalį, sakė, kad jam priklauso už darbą. Išvis nekūreno krosnies, kol ji griežtai neužprieštaravo. Jis sakė, kad pelenai jam kenkia sveikatai. Ji sutvarkydavo aplinką, jis niekada netvarkydavo kambarių. Maistą gamindavo tik ji, maistą pirkdavo taip pat ji. Konfliktai tik gilėjo. Prie buities darbų atsakovas neprisidėdavo, sakydavo, kad jis nešiukšlina. Jai sakydavo, kad jos prigimtis yra tvarkyti, o jo prigimtis - uždirbti pinigus. Ji darbą turėjo visą laiką. Santuoka nebeturi ateities. Ji nutrūko dėl abiejų kaltės. Jei ji būtų visame kame nusileidusi, gal būtų gyvenę ir toliau. Nebuvo lojalumo vienas kitam. Prieš sudarant santuoką, jie bendravo epizodiškai. Susipažino 2004 metais, jis tuo metu nuomojo kambarį kitoje gatvėje. Jis visuomet sakydavo, kad jis tarnauja kariuomenėje, dirbo sandėlininku, sakė, kad jam yra griežta apskaita, jam reikalingas statusas, kad yra vedęs, reikalinga deklaruota gyvenamoji vieta. Jis moka save pristatyti, ji juo patikėjo. Ji jį priregistravo savo name, jis ją spaudė sudaryti santuoką. Jie pagyvendavo epizodiškai kartu, bet jis nuolat spaudė sudaryti santuoką, nes nurodė, kad jam tokie santykiai nepriimtini. Jis sakė, kad viskas yra jos tėvų ir jis nenori nieko gerinti, kol jie nėra santuokoje. Iki santuokos jai daug padėjo sesuo, turėjo savo lėšų. Ji neneigia, kad jis, jiems gyvenant kartu, prisidėdavo prie visko savo atlyginimo dalimi. Ji niekada nematydavo visų jo pinigų. Jis duodavo jai pinigų, pavyzdžiui 1000 Lt. Ji ir pati dirbo visada, jos pajamos buvo mažesnės, bet ji visada turėjo darbą. Per bendrą gyvenimą jos sutuoktinis du kartus nedirbo po metus laiko. Tuo metu jų santykiai taip pat buvo pašliję, nes sutuoktinis jai sakė, kad ji turi daug laisvo laiko, todėl gali susirasti papildomą darbą. Sudarius santuoką, jie nutarė, kad reikia pagerinti gerbūvį. Iki santuokos sudarymo ji turėjo viską. Laikui bėgant viskas nusidėvi, sudarę santuoką, jie nusprendė atsinaujinti. Po santuokos sudarymo buvo pakeista stogo danga. Kaip sutuoktinis aiškino, kad buvo iš esmės pagerinta, bet nebuvo pakeistas nei namo karkasas, nei išgriauta nei viena siena. Buvo pakeista tik pati stogo danga, apšiltintos sienos. Darbai vyko 2013-2014 metais, santuokos metu. Tai buvo daroma iš bendrų lėšų. Jis teigė, kad išlaikė jos vaikus, bet tai yra netiesa. Jis teigė, kad jos vaikų tėvas neteikė išlaikymo, bet jis kompensuodavo keliones, aprangą, kompiuterius. Iš jos vaikai tik gavo stogą virš galvos. Sūnus buvo paskutinėje klasėje, kai jie pradėjo kartu gyventi. Abu vaikai, baigę mokyklą, išvažiavo į Norvegiją. Sūnus išvažiavo 2006 metais, dukra - 2011 metais. Sūnus mokėsi neakivaizdžiai (duomenys neskelbtini) kolegijoje, bet jis tuo metu jau dirbo ir už savo mokslus mokėjo pats. Kai sūnus pradėjo dirbti, jis reguliariai ją remdavo. Kai sudarė santuoką, sūnus jau negyveno jos namuose. Net ir santuoką norėjo jis sudaryti tik dalyvaujant jiems ir liudytojams, nedalyvaujant nei jos šeimos nariams, nei vaikams. Taip ir buvo sudaryta santuoka. Jis vengdavo darbų, pagrindinius darbus atlikdavo ji. Renovacijos darbus tvarkė ji, su meistrais kalbėjosi ji pati. Namas buvo apšiltintas ir pakeista stogo danga, apskardinta. Viduje nebuvo keistos jokios konstrukcijos. Grindų danga nebuvo pakeista, buvo tik išdėtos parketlentės. Nusprendė užsisakyti virtuvinį komplektą, todėl buvo pertvarkyta elektros instaliacija. Dėl baldų derino ji, buvo mokėta iš bendrų pinigų. Vonios kambarys buvo įrengtas iki santuokos. Šilumos sistema nebuvo keista, buvo tik nupirktas šilumos katilas. Mieste buvo vykdomi vandentiekio ir kanalizacijos projektai. Nuo namo iki gatvės buvo atvesta santuokos metu, santuokos metu prisijungė prie miesto vandentiekio. Kapitalinis remontas nebuvo darytas, buvo išdažyta. Tiek dažus, tiek glaistą parvežė jos sūnus iš Norvegijos. Meistrą samdė, mokėjo iš bendrų pinigų. Aplinkos tvarkymo darbus darydavo ji. Sutinka, kad jam būtų priteista kompensacija už visus pagerinimus 4 192,86 Eur, paskaičiavo pagal pateiktus dokumentus. Jis prisidėjo, bet ne tokiomis sumomis, kaip nurodė priešieškinyje. Automobilis Audi buvo įgytas santuokos metu, ji į jį nepretenduoja. Jos automobilis buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų. Pinigus pervedė jos sūnus ir čia buvo jos vaikų dovana jai. Jis norėjo susitvarkyti garažą, todėl buvo pagerintas ir garažas, bet ne tiek, kiek jis sako. Jis nurodo, kad virš 7 000 litų, bet yra sąskaitos, kad buvo virš 3 000 eurų. Kai buvo eurai, jau nieko nebetvarkė. Santykiai pradėjo blogėti prieš kokius 5 metus. Dėl santuokos nutraukimo nusprendė ji. Nemano, kad šiuo metu jos namas yra vertas 90 000 Eur, mano, kad vertė nurodyta per didelė, rinkos kainomis ji nesidomėjo. Kiekvieno didesnio pirkinio sąskaitas dalinosi per pusę. Kai pradėjo pyktis, tai net sąskaitas už patarnavimus jie mokėjo per pusę. Kol nesipyko, mokėjo ji, o sutuoktinis kartais prisidėdavo. Maistą pirkdavo ji, pirkinius, buities reikmenis pirkdavo ji, iki to laiko, kol jie nusprendė gyventi atskirai. Jis, kaip kariškis, išėjo į pensiją ir kaupė gaunamus pinigus sau. Santuokos metu buvo nupirkti virtuvės baldai, jiems yra apie 10 metų, todėl komplektas ir buitinė technika yra nusidėvėję. Grindys, sienos irgi yra nusidėvėję, viską vėl reikėtų atnaujinti. Garaže buvo įdėti vartai ir tinkuota viduje, įdėta daugiau rozečių, priekinis langas. Jai neteko iš atsakovo gauti didelių pinigų sumų. Nuo 2004 iki 2009 m. jie negyveno nuolat kartu, nes tuo metu kartu gyveno tik epizodiškai. Jai padėjo vaikai, sesuo. Pinigų sumokėjimo kvitai yra jos. Pagerintas namas ir aplinka bendromis lėšomis, ne jo vieno lėšomis. Tai, kad jis nusiėmė pinigus, nereiškia, kad jie buvo panaudoti jos namui pagerinti.
8. Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl santuokos nutraukimo, nesutiko dėl kompensacijos dydžio, priešieškinį palaikė visiškai. Nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės sutinka. Dėl pavardžių jis neprieštarauja. Dėl automobilio jis sutinka, pretenzijų į jį neturi. Su ieškove susipažino 2004 metų pavasarį, pradėjo gyventi tų pačių metų rudenį, gerokai anksčiau iki santuokos. Netiesa, kad pradėjus gyventi buvo viskas pilnai įrengta. Buvo pilnai įrengta tik vonios ir tualeto patalpa. Buvo baldai, bet jie, pradėdami gyventi kartu, norėjo gyventi šiltai, patogiai, komfortabiliai. Pro langus ir duris švilpė vėjai, kaminas buvo be įdėklo, todėl nesaugus priešgaisriniu atžvilgiu. Katilas buvo susidėvėjęs, pati ieškovė teigė, kad kaminas ne kartą buvo užsidegęs, grindų danga prašėsi keitimo. Jei viskas būtų pilnai įrengta, tai niekas ir nebūtų daroma. Abu nusprendė, kad reikia daryti, todėl jis ir pasiūlė pagalbą prisidėti kaip lygiavertis partneris, ieškovė irgi sutiko. Iki santuokos buvo atlikta iki 40 procentų ieškovei priklausančio turto pagerinimo darbų. Buvo atliktas gyvenamojo namo antrojo aukšto kosmetinis remontas, nupirkti baldai ieškovės sūnaus poreikių tenkinimui. Išbetonuotos garažo grindys, tinkuotos sienos, lubos, pakeista elektros instaliacija. Gyvenamojo namo pirmo aukšto kapitalinis remontas atliktas, pakeisti langai (20 vnt.), durys, tiek lauko, tiek vidaus – 8 vnt., pakeista grindų danga. Pertvarkyta elektros instaliacija, įvestas miesto vandentiekis, patiestas kabelis po žeme, nuo stulpo iki namo. Viskas padaryta iki santuokos. Namo pirmo aukšto sienos ir lubos apšiltintos. Pagal išmatavimus pagaminti ir nupirkti nauji baldai. Nupirktas kieto kuro katilas, nupirktas ir sumontuotas kamino įdėklas. Tai buvo atlikta bendru darbu ir tik jo lėšomis. Tik jo lėšomis dėl to, kad tuo metu gyveno kartu ir ieškovės nepilnamečiai vaikai, tuo metu jos buvęs sutuoktinis apie porą metų neteikė išlaikymo savo vaikams, ieškovė porą metų mokėsi, mokslas buvo mokamas. Jos uždarbis buvo du su puse karto mažesnis, nei jo. Ieškovė turėjo skolą seseriai, kurią grąžino jis. Būtent tam ir buvo nuimti indėliai iš banko; 2006 metais - 10 000 Lt, 2007 m. - 25 000 Lt, viso iki santuokos buvo nuimta 35 000 Lt. Jau iki santuokos ieškovės turtas buvo pagerintas vien jo lėšomis. Ateidamas gyventi pas ieškovę, jis turėjo automobilį VW Passat, kuris buvo naudojamas tiek ieškovės, tiek jos vaikų poreikiams tenkinti. 2006 m. minėtas automobilis buvo parduotas ir nupirktas automobilis Audi ir jis vėl buvo naudojamas visų poreikiams. Automobilis Renault Megane buvo įsigytas tik 2009 m. Audi buvo parduotas 2013 m., pinigai panaudoti šeimos poreikiams. Sudarius santuoką niekas nesikeitė, dirbo tuose pačiuose darbuose, uždarbis nesikeitė. Buvo ir toliau gerinamas ieškovei priklausantis turtas, uždengta stogo danga, atliktas namo apšiltinimas, kiemo išklojimas trinkelėmis, įrengti garažo automatiniai vartai, pakeisti langai, nupirkta ir sumontuota tvora. Tuo tikslu buvo nuimti indėliai; 2012 metais - 1 500 USD ir 6 000 USD, viso 7 500 USD. 2013 metais nuimta 7 499,99 USD. Viso po santuokos sudarymo buvo nuimta 15 000 USD. Tuo metu lito ir dolerio santykis buvo 1:3. Tai sudarė 45 000 litų sumą. Viso gyvenimo su ieškove metu buvo įdėta 80 000 Lt į bendrą ūkį. Paskutinis nuimtas indėlis buvo Ūkio banke, kadangi jis buvo bankrutavęs, todėl buvo pervestas į Šiaulių banką. Kiekvieną kartą jie pinigus nuimdavo kartu. Jis viską dėliojosi iš anksto, planavo ką pirks. Pagal lito ir euro santykį jis investavo 23 169,60 Eur. Nesutinka dėl siekio praturtėti ieškovės sąskaitą, nes visiškai neatsižvelgta į infliacijos rodiklius. Jis nesiekia praturtėti, bet priešingai, atsižvelgus į infliacijos rodiklius, jis susimažino savo prašomą kompensaciją. Ieškovės lėšų nėra, todėl visi ieškovei priklausantys daiktai buvo pagerinti iš esmės jo asmeninėmis lėšomis ir darbu, o įvertinus infliaciją, tai atitiktų 68 000 Eur. Garažo ir ūkinio pastato remontui sumokėjo 2 277,38 Lt, jis skaičiavimus darė pas save, kvitų neturi, bet buvo sumokėta tiek, kiek paskaičiuota. Jis remontus darė iš grynų pinigų. Pinigus nuėmė 2006 metai, automobilis įsigytas 2006 metais. Automobilis įsigytas grynais pinigais, gal kažkiek ir panaudojo iš nuimtų pinigų. Gavo už parduotą kitą automobilį gal kokius 3 000 Lt. Nuėmus 25 000 Lt, buvo keisti namo langai ir durys. Langai keisti 2007 m. 2008 m. 2012 m. birželio 9 d. nuimti 6 000 Eur buvo panaudoti stogo dengimui, birželio 11 d. buvo panaudota stogo dengimui. 2013 m. birželio 10 d. buvo panaudota apšiltinimui. Iš paskutinio indėlio buvo pirkti garažo vartai. Mokėjo R. G., bet buvo mokama iš jo pinigų. Mano, kad yra pakankamai investuota, todėl turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Pagerinimai atlikti prieš 10 metų, jis tuo metu irgi ten gyveno ir viskuo naudojosi. Daiktai nebėra nauji, bet jo paskaičiuotas 23 000 Eur skirtumas tegul ir būna nusidėvėjimui. Mano, kad į kitus daiktus ir statinius yra įdėta jo darbo tiek, kad daiktai gali būti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Iki santuokos savo turto jis neturėjo. Dirbo kartu, jis savo lėšomis ir prisidėjo, galvodamas apie ateitį, buvo bendras darbas, bendri tikslai. Nuimtų pinigų niekam kitam negalėjo panaudoti. Visuose nuėmimuose, išskyrus paskutinį, dalyvavo ir ieškovė. Mano, kad turtas vertas 90 000 Eur. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių butas kainuoja 50 000 Eur, todėl namas tikrai vertas 90 000 Eur. Jis vertino pagal skelbimus, kur matosi, kad tokio tipo namas vertas 100 0000 Eur. Jis gyvena nuo 2005 m., nes tai patvirtina registracijos dokumentai. Jie pradėjo gyventi 2004 m. pabaigoje, susipažino 2004 m. pavasarį. Registracija galėjo būti ir nuo 2004 m., bet jis laukė tam tikrų dokumentų. Nuo to laiko jie vedė bendrą ūkį. Jis pasitikėjo, todėl nuėmė dideles sumas, tikėjo bendru gyvenimu, nekilo jokių abejonių, kad galėtų būti negarbinga. Jis turi vaikų, kurie yra suaugę, sūnui – 39 m., dukrai - 27 m. Kai pradėjo investuoti į ieškovės turtą, dukra buvo studentė, sūnus dirbo. Vaikams finansiškai šiek tiek padėjo, kažkiek mokėjo už dukros studijas. Ji pati nuomojosi būstą, dirbo. Negali pasakyti, kiek prisidėjo prie vaikų mokslo. Jei ieškovė būtų turėjusi santaupų, tai visą naštą buvo pasidalinę. Kiek jos klausė, ji neigė, kad turi santaupų. Jis nedirbo nuo 2013 m. kovo mėnesio iki metų pabaigos. Jis išėjo į atsargą, gavo pensiją ir iš darbo biržos dar gavo pašalpą. Jo pajamos buvo didesnės nei ieškovės. Iki 2017-2018 metų biudžetas buvo bendras, abu gaudavo atlyginimus. Tardavosi bendrai, pirkdavo kartu, mokėdavo iš bendrų pinigų. Jis parnešdavo pinigus ir paduodavo ieškovei grynais. Iš nuimtų indėlių jis nepadėjo vaikams. Jis nuimtų pinigų savo asmeniniams poreikiams nenaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė R. G. ir atsakovas A. G. susituokė 2009 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu vaikų nesusilaukė, neįgijo kreditorinių įsipareigojimų. Santuokos metu tiek ieškovė, tiek atsakovas savo lėšomis ir darbu pagerino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
10. Ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo, sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.).
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo
11. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
12. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
13. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
14. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad nors santuokoje ir išgyveno ilgą laiką, tačiau išryškėjo ieškovės ir atsakovo nesuderinami charakteriai, išsiskyrė požiūris į šeimą, bendro ūkio vedimą, vyro ir moters pareigas ir vertybes šeimoje. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas jai neleisdavo bendrauti su jai artimais žmonėmis, giminėmis, kaimynais, dėl to šeimoje kildavo nesutarimai. Be to, atsakovas mažai prisidėdavo prie šeimos kasdienių poreikių tenkinimo. Ieškovė nurodė, kad ji pati turėjo rūpintis jai nuosavybės teise priklausančio namo remonto darbais, nurodė, kad sutuoktinis dažnai ją įžeidinėdavo, žemindavo, naudojo psichologinį spaudimą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
15. Teismas, atsižvelgdamas į šalių teismo posėdžio metu duotus parodymus, ieškinyje nurodytus argumentus, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Nei ieškovė, nei atsakovas neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus, sustiprinti šeimą. Teismas sprendžia, jog yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo: sutuoktiniai buvo nepakankamai atidūs vienas kitam, lojalūs, rūpestingi ir siekiantys stiprinti šeiminius santykius, visapusiškai rūpintis šeimos gerove ir šeimos išsaugojimu, todėl neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas - mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
16. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „G.“, jos sutuoktiniui - jo pasirinkimu. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „G.“, sutuoktiniui paliekama jo turima pavardė – „G.“.
Dėl iki santuokos sudarymo įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
17. Atsakovas teismui pateiktu priešieškiniu prašo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, namą, garažą, sandėlį ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
18. CK 3.88 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 dalies 1 punktas); preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2 dalis); turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
19. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
20. Paprastuoju remontu Statybos įstatymo 58 straipsnyje apibrėžta tokia statyba, kuria siekiama tik atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statinio paprastuoju remontu laikomi šie darbai: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (tarp jų – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; kiti statybos darbai (tarp jų – apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.
21. Statinio kapitaliniu remontu laikoma statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), o statinio rekonstravimu vadinama statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 53 straipsnis). Statinio kapitalinio remonto metu laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos pakeičiant (dalis jų ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Tačiau kapitališkai remontuojamo statinio išorės matmenys turi išlikti tokie patys, kokie buvo iki kapitalinio remonto. Rekonstruojant statinį laikančiosios konstrukcijos perstatomos pakeičiant (didinant, mažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.). Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
22. Atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, kad atliktas ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto kapitalinis remontas: pakeisti gyvenamojo namo langai, durys, pakeista grindų danga, pertvarkyta elektros instaliacija, keistas kieto kuro katilas, demontuota sena stogo danga, iš naujos medienos suremontuotas karkasas, pakoreguota konstrukcija ir uždengta nauja stogo danga, apšiltintos namo sienos, uždėtas ant sienų dekoras, kiemas išklotas trinkelėmis. Atsakovas nurodė, kad į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą jis investavo 80 000,00 Lt, mano, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas jo asmeninėmis lėšomis bei darbu, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurio rinkos vertės 90 000,00 Eur, kuri yra dalintina tarp šalių nutraukiant santuoką.
23. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad namo kapitalinis remontas nebuvo atliktas, o santuokos su atsakovu metu buvo atlikti tik paprasti statinio remonto darbai. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad neturi pagrindo nesutikti su šiais ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, nes juos patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. sąskaitos už namo stogo dangos keitimą, namo fasado šiltinimą, tvoros įrengimą ir pan. Visi šie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte atlikti darbai, atsižvelgiant į galiojantį įstatyminį reglamentavimą, nėra laikytini kapitaliniu remontu. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo išsakyta nuomone, kad jis santuokos su ieškove metu iš esmės pagerino jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu dalintinas. Teismas konstatuoja, kad atsakovo prašymas dėl ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe netenkintinas. Teismui netenkinus atsakovo prašymo dėl ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, klausimas dėl šio turto padalinimo nespręstinas.
Dėl kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo priteisimo, kilnojamojo turto padalijimo
24. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).
25. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kiekvienu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).
26. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad santuokos metu ji įgijo automobilį HYUNDAI I20, kuris registruotas jos vardu, ir yra įgytas už jos sūnaus dovanotus pinigus bei utilizavus seną ir taršią transporto priemonę RENAULT MEGANE. Ginčo tarp šalių dėl atsakovės vardu registruotos transporto priemonės HYUNDAI I20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šalių nėra, atsakovas sutinka, kad šis automobilis yra asmeninis ieškovės turtas, todėl teismas atskirai šiuo klausimu nebepasisako ir pripažintina, kad automobilis HYUNDAI I20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė.
27. Ieškovė sutinka, kad atsakovas prisidėjo prie jos asmeninio turto pagerinimo ir sutinka jam geranoriškai sumokėti 4 192,86 Eur kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Atsakovas prašo pripažinti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir, atsižvelgiant į infliaciją, jam iš atsakovės priteisti 45 000 Eur kompensaciją dėl atsakovei tenkančios turto dalies.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki santuokos sudarymo R. G. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ½ dalį minėto nekilnojamojo turto ieškovei testamentu paliko jos tėtis J. S. (b. l. 17), kitą nekilnojamojo turto dalį ieškovė R. G. nupirko iš savo sesers D. S. (b. l. 18-21).
29. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su savo sutuoktiniu A. G. gyvendami santuokoje tvarkė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo stogą, šiltino sienas, garaže buvo įdėti automatiniai vartai, tinkuota garažo dalis, pakeistas langas. Šiuos savo argumentus grindė teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad A. G. (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 004,21 Lt (1 449,32 Eur) (b. l. 22), (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl stogo dengimo darbų, iš kurios matyti, kad už stogo dengimo darbus A. G. sumokėjo 5 250,00 Lt (1 520,51 Eur) (b. l. 23), (duomenys neskelbtini) sudaryta namo šiltinimo ir apdailos darbų sutartis, už kuriuos R. G. sumokėjo 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur) (b. l. 24), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. G. sumokėjo 3 700,00 Lt (1 071,59 Eur) už strypelių tvorą (b. l. 25). Viso ieškovė pateikė įrodymus, kad santuokos metu už namo gerinimo darbus buvo sumokėta 8 385,72 Eur.
30. Atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį pateikė banko SNORAS išlaidų orderius, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. G. buvo grynais išmokėta 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur), (duomenys neskelbtini) grynais išmokėta 25 000,00 Lt (7 240,50 Eur) (b. l. 54-55), (duomenys neskelbtini) A. G. išmokėta 6 000,00 USD (5 213,16 Eur) (b. l. 55), (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 500,00 USD (1 303,29 Eur) (b. l. 56), (duomenys neskelbtini) išmokėta 7 499,99 USD (6 516,44 Eur) (b. l. 57). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas iki santuokos sudarymo išgrynino 10 136,70 Eur, santuokos metu išgrynino 13 032,89 Eur, R. G. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3 700,00 Lt (1 071,59 Eur) (b. l. 57-58).
31. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
32. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad viso santuokos metu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas 9 457,31 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5 004,21 Lt (1 449,32 Eur), dėl stogo dengimo darbų – 5 250,00 Lt (1 520,51 Eur), namo šiltinimo ir apdailos darbai – 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už strypelių tvorą – 3 700,00 Lt (1 071,59 Eur), UAB (duomenys neskelbtini)– 3 700,00 Lt (1 071,59 Eur)). Kitų rašytinių įrodymų apie ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą teismui nėra pateikta.
33. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tik jo lėšomis buvo remontuojamas ir gerinamas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Nurodė, kad su atsakove jis gyveno nuo 2004 m. pabaigos ir dar gyvenant nesusituokus norėjo padėti ieškovei R. G. ir pagerinti jų abiejų gyvenimo sąlygas. Nurodė, kad dar iki santuokos sudarymo momento padėjo ieškovei R. G., t. y. davė pinigų, kad ji grąžintų skolą savo seseriai, pirko baldus ieškovės vaiko kambariui, sudėjo grindis name, atliko kitus remonto darbus, name keitė langus, duris, dažė sienas, teismui pateikė garažo ir ūkinio pastato remonto darbų sąmatą (b. l. 53). Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo išsakyta pozicija, kad jis iki santuokos su ieškove R. G. sudarymo gerino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, sąskaitų išrašų, PVM sąskaitų faktūrų, kad laikotarpiu nuo 2004 m. pabaigos iki 2009 m. liepos mėnesio ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami kokie nors būsto remonto darbai, pirkti baldai, buitinė technika.
34. Priešingai atsakovo teiginiams matyti, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) nuėmus 10 000 Lt jis savo vardu įsigijo automobilį AUDI B4, už kurį, kaip nurodo pats atsakovas, sumokėjo 7 600 Lt bei atliko kitus automobilio priežiūros darbus, todėl viso automobilio pirkimas ir susitvarkymas jam kainavo 11 120,75 Lt. Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad automobilio įsigijimui jis panaudojo turėtus pinigus bei pinigus, gautus už parduotą anksčiau turėtą automobilį, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie šiuos atsakovo argumentus pagrindžiantys įrodymai. Todėl teismas mano, kad atsakovas iš banko nuimtus pinigus panaudojo ne ieškovės turtui gerinti, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. jis įsigijo ir remontavo automobilį AUDI B4. Nors atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuimtus 25 000,00 Lt taip pat panaudojo ieškovės nekilnojamojo turto gerinimui, tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2007 m. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name buvo atliekami kokie nors remonto ar gyvenimo sąlygų gerinimo darbai.
35. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo renovuojamas ir tvarkomas 2012-2014 metų laikotarpiu. Nors atsakovas R. G. nurodė, kad visas ieškovei priklausantis turtas buvo remontuojamas išskirtinai tik iš jo asmeninių lėšų, tačiau teismas neturi pagrindo su šiais atsakovo teiginiais sutikti. Kaip nurodė pats atsakovas, jo gaunamas darbo užmokestis buvo du su puse karto didesnis nei ieškovės. Teismui pateikti atsakovo A. G. kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad jis 6 000,00 USD (5 213,16 Eur), 1 500,00 USD (1 303,29 Eur), 7 499,99 USD (6 516,44 Eur) nuėmė gyvendamas santuokoje su ieškove R. G., t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 m. Teismui nebuvo pateikta jokių neginčytinų įrodymų, kad minėtos pinigų sumos buvo asmeniniai atsakovo pinigai, įgyti iki santuokos. Priešingai nei teigia atsakovas matyti, kad terminuoti indėliai buvo nuimti praėjus trejiems metams nuo santuokos sudarymo, todėl minėtos pinigų sumos galėjo būti sutaupytos santuokos metu. Be to, kaip teigė pats atsakovas, jis tuo metu gavo labai gerą darbo užmokestį nuo 2 500 iki 2 700 Lt. Galimybę susitaupyti nurodytas pinigų sumas patvirtina ir tai, kad ieškovė, kaip teigė ieškovė R. G. posėdžio metu, pirkdavo maisto produktus, buičiai būtinas prekes, o tuo tarpu atsakovas taupė savo gaunamus pinigus ir mažai prisidėdavo prie šeimos kasdienių poreikių tenkinimo. Tai tik patvirtina teismo manymą, kad atsakovo nuimti pinigai buvo sutaupyti santuokos metu, todėl jie negalėjo būti asmeninės atsakovo lėšos. Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti, kad visi atsakovo nuimti pinigai buvo panaudoti būtent ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto gerinimui. Teismas pažymi, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nekilnojamojo turto remontui ir gerinimui viso buvo išleista 9 457,31 Eur, kai turo tarpu atsakovas 2012-2014 m. laikotarpiu išgrynino 13 032,89 Eur. Taip pat pažymėtina, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dalį savo turėtų santaupų davė savo dukrai, kuri tuo metu studijavo Kaune.
36. Teismo posėdžio metu atsakovas pabrėžė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis sumokėjo 7 400,00 Lt, nurodė, kad šiuos jo argumentus pagrindžia teismui pateikta PVM sąskaita faktūra bei pinigų mokėjimo kvitai. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakovas mokėjo 7 400,00 Lt. Kaip matyti iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija LAN Nr. 0004402 ir pinigų priėmimo kvitų, viso už garažo vartus bei langus buvo sumokėta 3 700,00 Lt, o ne 7 400,00 Lt, kaip teigia atsakovas. Kaip matyti iš 2014 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvito, 1 000,00 Lt avansas buvo sumokėtas pagal sutartį, tuomet 2014 m. liepos 7 d. išrašytas PVM sąskaita faktūra serija LAN Nr. 0004402, o 2014 m. rugpjūčio 28 d. sumokėta likusi 2 700,00 Lt suma būtent pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija LAN Nr. 0004402. Šie duomenys neprieštaringi, vienas kitą pagrindžiantys ir įrodantys, kad UAB (duomenys neskelbtini) ieškovė R. G. sumokėjo 3 700,00 Lt, o ne 7 400,00 Lt, kaip teigė atsakovas.
37. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus faktus sprendžia, kad nėra jokio pagrindo sutikti ir teigti, kad išskirtinai tik atsakovo lėšos buvo naudojamos ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto gerinimui. Teismas konstatuoja, kas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo gerinamas iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų.
38. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Nagrinėjamu atveju, dalytiną šalių turtą sudaro ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto remonto darbų išlaidos.
39. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas santuokos metu buvo pagerintas 9 457,31 Eur sumai, todėl atsakovui iš ieškovės yra priteistina 4 728,66 Eur kompensacija dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo.
40. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė nustatyti, kad santuokoje įgytas kitas turtas – kilnojamieji daiktai sutuoktinių pasidalinti tarpusavio sutarimu, nustatyti, kad banko sąskaitose ar kitose kredito įstaigose, fonduose esančios bei faktiškai kiekvieno iš sutuoktinių valdomos piniginės lėšos lieko to sutuoktinio asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos. Tarp šalių nėra ginčo dėl šių ieškovės pateiktų reikalavimų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
41. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 312,00 Eur žyminį mokestį bei 1815,00 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, 50,00 Eur už ikiteisminę mediaciją, taigi iš viso ieškovė patyrė 2177,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad už pateiktą priešieškinį sumokėjo 900,00 Eur žyminį mokestį bei 1500,00 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą, viso atsakovas patyrė 2 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingais teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingais atmestų reikalavimų daliai.
44. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės patirtas 2 177,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį bei advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovę teisme, mediaciją, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkintus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teismui tenkinant 96 procentus ieškovės reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteistinos tenkintai ieškinio daliai. Ieškovei iš atsakovo priteistina: 2089,92 Eur (1815,00 + 312,00 + 50 = 2177,00 Eur x 96 %) suma už advokato padėjėjo teisines paslaugas, mediaciją, žyminis mokestis.
45. Priešieškinio reikalavimų netenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovui nepriteistinos.
46. Taip pat iš šalių turi būti priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra 6,64 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (96 proc. reikalavimų tenkinta), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Nutraukti R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. palikti santuokinę pavardę „G.“, atsakovui A. G. palikti pavardę „G.“.
Padalinti R. G. ir A. G. santuokoje įgytą nekilnojamąjį sekančiai:
priteisti ieškovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę HYUNDAI I20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini);
priteisti iš ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 728,66 (keturių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 66 ct) piniginę kompensaciją už santuokos metu iš bendrų lėšų atliktą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą.
Nustatyti, kad santuokoje įgytas kitas turtas – kilnojamieji daiktai sutuoktinių pasidalinti tarpusavio sutarimu.
Nustatyti, kad banko sąskaitose ar kitose kredito įstaigose, fonduose esančios bei faktiškai kiekvieno iš sutuoktinių valdomos piniginės lėšos lieko to sutuoktinio asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.
Atsakovo A. G. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2089,92 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt devynių eurų 92 ct) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (šiuo atveju – išsiųsti Radviliškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriui) santuokos nutraukimui užregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.