- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-88-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02790-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- R. N.
- Ieškovas
- A. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7558-285/2019 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. N. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iškeldinti atsakovą su visu jo turtu iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
2. Ieškovas A. N. 2019 m. spalio 25 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Pareiškime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas išsikėlė iš gyvenamųjų patalpų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovui R. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir civilinę bylą Nr. e2-7558-285/2019 nutraukė; priteisė iš atsakovo 494 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei; priteisė iš atsakovo valstybei 18,75 Eur žyminio mokesčio, 5,13 Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad byloje ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų. Tik po bylos iškėlimo atsakovas išsikėlė iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, tačiau liko nesumokėtos bylinėjimosi išlaidos.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nevykdydamas ieškovo reikalavimų, pats sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Atsakovas ieškovo reikalavimu neišsikėlė iš ieškovui priklausančių patalpų, todėl ieškovas savo teises turėjo ginti pareikšdamas ieškinį.
6. Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas ir atmestinas, nes atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino po bylos iškėlimo teisme, o byloje nėra nustatyta, jog ieškovas nepripažintų ir ginčytų aplinkybes, kad ieškinio reikalavimai yra įvykdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas R. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti, atsakovo prašymą patenkinti, ir priteisti iš ieškovo atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Teismas, priimdamas nutartį, padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, netinkamai įvertino ieškovo ir jo atstovo elgesį procese, nepripažino, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir kt.
1.2. Pažymėjo, kad atsakovas ne kartą teismui nurodė, jog tarp jo ir ieškovo (jo tėvo) yra susiklostę panaudos faktiniai santykiai, kad namų valda, iš kurios prašoma iškeldinti atsakovą, yra jo vienintelė gyvenamoji vieta, kur jis gimė, augo ir gyveno.
1.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių susijusių su tuo, kad 2019 m. vasario 14 d. teikiant antrą (pakartotinį) ieškinį analogišku pagrindu, ieškovas jau gavo pajamas kitoje valstybėje ir gebėjo gauti mokamą teisinę pagalbą.
1.4. Teismo motyvai prieštarauja atsakovo atskirajame skunde nurodytai chronologinei ieškovo ir jo atstovo veiksmų sekai, prieštarauja akivaizdiems procesiniams pažeidimams, o reikalavimo išsikelti ieškovas nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. spalio 28 d. nepateikė.
1.5. Ieškovas netinkamai įgyvendino savo procesines teises, teismo procesas buvo inicijuotas ne dėl atsakovo neveikimo, nes jam nebuvo žinoma, kad ieškovas ketina kreiptis dėl jo iškeldinimo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektas – teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
11. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio atsisakymas yra viena iš ieškovo procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pasinaudojus nurodyta procesine teise yra įgyvendinamas dispozityvumo principas, nes civilinis procesas ne tik prasideda, bet gali baigtis ieškovo ar pareiškėjo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nurodė, kad ieškovui žinoma, jog nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pripažino, kad yra pagrindas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas iš esmės atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad ieškovas kreipėsi į teismą prieš tai neinformavęs atsakovo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Atskirajame skunde įvardijamas ir terminas – nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. spalio 28 d. Taip pat nurodoma, kad ieškovas neturėjo teisės teikdamas ieškinį gauti iš valstybės antrinę teisinę pagalbą, nes kreipiantis į teismą su pakartotiniu ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo, jau dirbo užsienyje, o valstybės antrinė teisinė pagalba buvo suteikta teikiant pirmąjį ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo.
13. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
14. Iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnis) duomenų matyti, kad ieškovas su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo pirmą kartą į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-1557-944/2019, kurioje atsakovas teikė atsiliepimą ir nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, tačiau 2019 m. vasario 12 d. šioje byloje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, ieškovui nepateikus dubliko. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 22 d. 2019 m. vasario 12 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo civilinėje byloje e2-7558-285/2019, dėl kurioje priimto ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukus buvo pateiktas šioje byloje nagrinėjamas atskirasis skundas.
15. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 99 straipsnio 1 dalimi, asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis, kuris turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Taigi šiuo atveju Tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas turi priteisti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles ir ginčo šalys dėl jų paskirstymo negali susitarti (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-897-773/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-638/2018; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-555/2017).
17. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo ir jo atstovo elgesį procese, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis du kartus teikdamas analogišką ieškinį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nuo ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo pirmą kartą, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 26 d., atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad ieškovas siekia, jog atsakovas išsikeltų iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, ir tai atsakovui tapo žinoma gavus ieškinį, t. y. 2018 m. gruodžio 11 d., tačiau atsakovas, kaip pats teigia, išsikėlė tik 2019 m. liepos 4 d., todėl akivaizdu, kad ieškovas turėjo pagrindą ir antrą kartą kreiptis su ieškiniu į teismą dėl atsakovo iškeldinimo.
18. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsirado dėl to, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Byla buvo užbaigta ieškovui reikalavimų atsisakius. Byloje nustatyta, jog ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 494 Eur. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių duomenų, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų susidarymo ir ieškinio atsisakymo priežastis, turėjo teisinį pagrindą priteisti valstybės patirtas išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas atsisakė nuo ieškinio tik atsakovui atlikus veiksmus dėl ieškovo byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
20. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta atskirąjį skundą atmesti, sprendžia, jog atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.