Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės butų savininkų bendrijos „Saulė-2“ ir suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „Saulė-2“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų priteisimo, ir atsakovės butų savininkų bendrijos „Saulė-2“ priešieškinį ieškovui Z. K. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, bet nepaskirstytos VGTPT patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje taip pat sprendžiamas klausimas, ar butų savininkų bendrijos pirmininkė yra tinkama atstovė sudaryti taikos sutartį.

Dėl bendrijos atstovavimo sudarant taikos sutartį

CPK 55 straipsnyje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

Pagal Butų savininkų bendrijos „Saulė-2“ įstatų 5.2.8 punktą, bendrijos organai yra bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamos informacijos nustatyta, jog bendrija buvo įregistruota 2013 m. gegužės 14 d., juridinio asmens vardu veikia vadovas (vienasmenis atstovavimas). S. A. nuo 2017 m. sausio 16 d. yra bendrijos vadovė (bendrijos pirmininkė) ir bendrijos valdybos pirmininkė.

Bylos duomenys patvirtina, kad bendriją šioje civilinėje byloje atstovavo S. A. ir bendrijos vardu su ieškovu sudarė ir pasirašė ginčo taikos sutartį, kurią Kauno apylinkės teismas patvirtino 2018 m. vasario 13 d. nutartimi ir civilinę bylą nutraukė. Apeliantė bendrija ginčija taikos sutarties teisėtumą ir nurodo, kad prieš ją pasirašant nebuvo sušauktas visuotinis susirinkimas, todėl taikos sutartis yra neteisėta.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal Butų savininkų bendrijos „Saulė-2“ įstatų 5.2.2 punktą, visuotinio susirinkimo kompetencija atitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatytą Visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją. Įvertinus šio įstatymo ir kitas Butų savininkų bendrijos „Saulė-2“ įstatų nuostatas, reglamentuojančias bendrijos narių susirinkimo kompetenciją ir veiklos tvarką, konstatuotina, kad šis aukščiausias bendrijos valdymo organas sprendžia svarbiausius bendrijos, kaip juridinio asmens, funkcionavimo klausimus, susijusius su kitų bendrijos organų rinkimu, jų veiklos organizavimo nustatymu, disponavimo turtu tvarkos nustatymu ir kt. (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 10, 17 straipsniai, bendrijos įstatų 5.2, 8.5.1 punktai). Pažymėtina, kad bendrijos pirmininkas vykdo kasdieninį bendrijos valdymą, veiklos organizavimą, atstovauja bendrijai, veikia bendrijos vardu ir jos vardu sudaro sandorius (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 5, 6 straipsniai, bendrijos įstatų 5.3.2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos įstatuose nėra numatyta, kad bendrijos pirmininkas, priimdamas jo kompetencijai priskirtus sprendimus, turi sušaukti butų savininkų bendrijos susirinkimą.

Atsižvelgiant į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrijos pirmininkė, kuri pagal bendrijos įstatus yra įgaliota atstovauti bendriją, yra tinkama juridinio asmens atstovė atstovauti teisme ir galėjo sudaryti taikos sutartį bendrijos vardu (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CPK 55 straipsnis, bendrijos įstatų 5.3.2 punktas). Pažymėtina, kad byloje nesant duomenų, leidžiančių abejoti, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino ginčo taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. bendrija su advokato padėjėja A. J. sudarė atstovavimo sutartį (2 t., e. b. l. 127), todėl laikytina, kad proceso teisių įgyvendinimo tvarka bendrijai yra žinoma. Advokato padėjėja dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo sudaryta ginčo taikos sutartis (4 t., e. b. l. 150-151), todėl atsakovei turėjo išaiškinti visas taikos sutarties sudarymo pasekmes. Tai, kad patvirtinus taikos sutartį paaiškėjo, jog butų savininkai atsisako mokėti taikos sutartyje numatytą sumą, negali būti pagrindas panaikinti teisėtą teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės bendrijos atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo byloje

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalims taikos sutartyje nesusitarus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių taikos sutartyje yra nustatyta, jog „atsakovas pasilieka prie savo turėtų bylos vedimo išlaidų. Valstybei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti paskirsto teismas“ (4 t., e. b. l. 149). Vertinant šią taikos sutarties nuostatą darytina išvada, kad šalys susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir paskirstymo pareigą numatė teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien aplinkybė, kad šalys taikos sutartyje pačios nepaskirstė valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o šią pareigą numatė teismui, neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo. Pirmosios instancijos teismo nurodyta CPK 94 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, nes ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei. Pažymėtina, kad šalys nenurodė bylinėjimosi išlaidų valstybei paskirstymo tvarkos, bet tą numatė atlikti teismui įstatymo nustatyta tvarka. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. VGTPT Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta ieškovui Z. K. teikti 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatę D. J. (1 t., e. b. l. 57-58). 2018 m. vasario 12 d. VGTPT Kauno skyrius pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog iš viso valstybės naudai priteistina 401,69 Eur (4 t., e. b. l. 185). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 3 546,53 Eur (3 t., e. b. l. 188), o šalys taikos sutartimi susitarė, kad atsakovė ieškovui sumoka 2 500 Eur (4 t., e. b. l. 149), tai reiškia, kad patikslinto ieškinio reikalavimas buvo tenkinamas 70,49 procentų. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybei iš atsakovės priteistina 70,49 procentų valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. 283,15 Eur (70,49 procentų nuo 401,69 Eur).

Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovės Butų savininkų bendrijos „Saulė-2“ apeliacinį skundą, valstybei iš atsakovės priteistinos 97,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos (4 t., e. b. l. 193), patirtos rengiant Z. K. atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 99 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį pakeisti, paskirstant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės butų savininkų bendrijos „Saulė-2“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 283,15 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 15 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės butų savininkų bendrijos „Saulė-2“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 97,50 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.