Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1192-717/2018 pagal ieškovo H. S. patikslintą ieškinį atsakovei D. K., suinteresuotas asmuo Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išvadą teikianti institucija byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, dėl vandens tiekimo atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovui patekti į gyvenamojo namo patalpą, kad būtų atlikti vandentiekio sistemos remonto darbai ir atnaujintas geriamojo vandens tiekimas į ieškovo namo dalį, uždrausti atsakovei savavališkai, be ieškovo sutikimo, nutraukti, ar kitais būdais apriboti vandens tiekimą į ieškovui priklausančias patalpas. Šalys 2018 m. kovo 14 d. vykusiame teismo posėdyje pasirašė taikos sutartį. Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis ir civilinė byla Nr. e2-1192-717/2018 nutraukta.Teisme 2018 m. balandžio 19 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba suteikė pagalbą H. S., pagalbą jam teikė advokatė K. M.. Teismas, nutartimi patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.Teismas nurodė, kad taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta 2018 m. kovo 14 d., suinteresuoto asmens prašymas dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo teisme gautas 2018 m. balandžio 19 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pareikšti. Tarnybai prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo pateiktas 2018 m. kovo 30 d., todėl tarnyba galėjo pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nepraleidusi 20 dienų termino. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kaip institucijai, teikiančiai teisinę pagalbą, keliami aukštesni civilinio proceso laikymosi standartai, todėl teismas atsisako patenkinti suinteresuoto asmens prašymą. Sudarant taikos sutartį nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl patvirtinus taikos sutartį nėra laikoma, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai, todėl nagrinėjamu atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Pagal CPK 94 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir įpareigoti teismą atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti bei išspręsti antrinės teisinės pagalbos išlaidų civilinėje byloje klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Tarnyba nuo sužinojimo apie teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį momento dėjo visas įmanomas pastangas nepažeisti CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 20 dienų termino prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti, tačiau tarnyba norėtų pažymėti, kad gavo advokatės K. M. pranešimą 16 termino dieną, t. y. likus 4 dienoms iki 20 dienų termino pabaigos (iš kurių 2 dienos buvo nedarbo), bei dėl einamųjų darbų didelio srauto, negalėjo nedelsiant pateikti teismui prašymo priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje.Tarnyba byloje nedalyvauja ir jai nėra siunčiama informacija apie teisme pradėtą bylos procesą, nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką. Tarnybos pareiga yra tinkami administruoti valstybės lėšų panaudojimą. Tarnybos nuomone, įstatymo leidėjas įtvirtino aiškią nuostatą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas privalo būti išspręstas sprendimo priėmimo metu arba papildomo sprendimo priėmimo instituto pagalba, tokiu būdu užtikrinant valstybės lėšų racionalų panaudojimąTarnyba, prašydama teismo priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje, nepateikė teismui naujos pažymos, o pateikė 2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu kauno.apylinkės@teismas.11 jau pateiktą pažymą reg. Nr. NTP-7-11079, kurią, remiantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ teismas gavo 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau nesprendė antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimo. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovas, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė. Taikos sutartyje yra susitarta dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, tačiau ši taikos sutarties sąlyga jokiu būdu nepatvirtina, kad tuo pačiu buvo nuspręsta neatlyginti ir valstybės patirtų išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Tarnyba mano, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos šiuo atveju turi būti atlyginamos.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti bei priimti papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima iškelti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Teismo procesinis sprendimas (nutartis) šioje byloje yra priimtas 2018 m. kovo 14 d., taigi terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo (nutarties) baigėsi 2018 m. balandžio 4 d. Suinteresuoto asmens prašymas dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo teisme gautas 2018 m. balandžio 19 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pareikšti. Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo VGTPT nurodyta, kad tarnyba 2017 m. lapkričio 29 d. elektoriniu paštu (kauno.apylinkės@teismas.lt) 19 val. 35 min. pateikė teismui pažymą Nr. NTP-7-11079, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.l-(NTP-2)-17-T-1044-4717 H. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba byloje nedalyvauja ir jai nėra siunčiama informacija apie teisme pradėtą bylos procesą, nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo buvo pateiktas per protingą laiką nuo sužinojimo apie 2018 m. kovo 14 d. nutartį, praleistas terminas paduoti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas teismui, priėmusiam byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva suteikia teisę priimti papildomą sprendimą, jei nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui netaikomas CPK 98 straipsnis ir jame numatytas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo terminas. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 99 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. G. v. 214-oji butų savininkų bendrija dėl žalos atlyginimo priteisimo, bylos Nr. 3K-3-232/2013).Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-17-T-1044-4717 nuspręsta ieškovui H. S. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įpareigojimo atnaujinti vandens tiekimą, atleisti ieškovą 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirti advokatę K. M.. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. NTP-7-11079 patvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už tarnybos ieškovui H. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 430,78 Eur, pažyma teismui pateikta 2017 m. lapkričio 30 d. ( b. l. 105). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo, neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka. Šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintinos, remiantis CPK 96 straipsniu. CPK 94 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei.Pažymėtina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovės priteistina 430,78 Eur suma valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą valstybei, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės ­– valstybei iš atsakovės priteistinos 430,78 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.

Priimti byloje papildomą nutartį – priteisti valstybei iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 430,78 Eur ( keturis šimtus trisdešimt eurų ir 78 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.