Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-332-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02929-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.7.; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1. (S)

2024 m. rugpjūčio 28 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-187-841/2024 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams Z. B., V. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir įrašo apie vaikų gimimą panaikinimo, tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. B. prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. įrašą Nr. 708 dalyje dėl Z. B., įrašymo R. B. tėvu; 2) pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. įrašą dalyje dėl Z. B. įrašymo E. B. tėvu; 3) nustatyti, kad atsakovas V. M. yra R. B. ir E. B. tėvas; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų R. B. ir E. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir motinos gyvenamoji vieta laikytina vaikų gyvenamąja vieta; 5) priteisti iš atsakovo V. M. kasmėnesinį išlaikymą nepilnametėms dukroms R. B. ir E. B. po 300,00 Eur, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; 6) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai R. B. 6300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o nepilnametei dukrai E. B. 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; išlaikymas vaikams turi būti mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės A. B. banko sąskaitą; vaikų motiną, A. B. paskirti dukroms skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 7) priteisti iš atsakovų valstybei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad buvo susituokusi su atsakovu Z. B., su juo neturėjo santykių ir kartu negyveno, atsakovas gana greitai po santuokos sudarymo išvyko į J. K.. Teigė, kad turėjo santykius su kitu atsakovu V. M., kurį laiką su juo kartu gyveno, jiems gimė dvi dukros. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas savo dukromis nesirūpina.

3. Atsakovas Z. B. atsiliepimo nepateikė.

4. Atsakovas V. M., jo atstovė, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Kadangi tėvystė nustatyta ekspertizės būdu, atsakovas tėvystės neginčijo. Teigė, kad norėtų su vaikais bendrauti, tačiau nedalyvaujant ieškovei, pagal galimybes galėtų teikti 100-150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Nuginčijo atsakovo Z. B. tėvystę. Nustatė, kad Z. B., nėra biologinis vaikų R. B. ir E. B. tėvas. Nustatė, kad atsakovas V. M. yra vaiko R. B. tėvas, o R. B. yra V. M. dukra. Taip pat nustatė, kad atsakovas V. M. yra vaiko E. B. tėvas, o E. B. yra V. M. dukra. Nepilnamečių vaikų R. B. ir E. B. gyvenamąją vietą nustatė su motina A. B. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnametėms dukroms R. B. ir E. B. po 150,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo V. M. dukrai R. B. 3150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o dukrai E. B. 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė, kad išlaikymas vaikams turi būti mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės banko sąskaitą ir vaikų motiną, A. B. paskyrė dukroms skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovas V. M. neigė savo tėvystę, ypatingai tai, kad jis yra jaunesniosios dukters E. tėvas, jo prašymu teismas skyrė pakartotinę ekspertizę, ir ekspertizių rezultatai parodė, kad atsakovas yra abiejų ieškovės vaikų biologinis tėvas. Sprendė, kad ieškovė iš dalies pagrindė patiriamas išlaidas į bylą pateiktais pirkinių čekiais. Atkreipė dėmesius į ieškovės teiginius, kad vaikai iš atsakovo negauna jokios paramos, vaikus padeda išlaikyti svetimi žmonės, kartais duoda labdaros, paremia pinigais. Teismas nustatė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas ir tai bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino pats atsakovas. Teismas iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nustatė, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė nuo pat jų gimimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) V. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto kasmėnesinio išlaikymo ir išlaikymą sumažinti iki 100,00 Eur; taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti arba sumažinti teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimo dydį.

8. Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo finansinę padėtį, apeliantas papildomo darbo neieško dėl rūpesčių šeimoje ir užimtumo darbe. Tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, neįvertino mokamų išmokų vaikams.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas neigė tėvystę ir reiškė nepasitikėjimą DNR išvada, nors dviejų DNR tyrimų nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečių dukrų tėvas. Pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai turi sveikatos problemų ir specialių poreikių. Atkreipė dėmesį į tai, kad negauna iš atsakovo jokios paramos. Ieškovės nuomone, apelianto skundas yra nemotyvuotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Apeliantas (atsakovas) skunde kelia kasmėnesinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio vaikams priteisimo klausimus.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas yra abiejų ieškovės vaikų biologinis tėvas, taip pat tai, jog jis išlaikymo vaikams neteikė nuo pat jų gimimo. Apeliantas neginčija prieš tai minėtų aplinkybių, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo finansinę padėtį ir neįvertino mokamų išmokų vaikams.

14. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-943/2022). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių nepilnamečių vaikų poreikių turinį, atsižvelgė į jų amžių, į vaikų turimas sveikatos problemas ir specialius poreikius, taip pat į atsakovo darbingą amžių ir subjektyvias priežastis, dėl kurių atsakovas nesiekia pagerinti savo turtinės padėties. Taip pat teismas įvertino aplinkybes, kad atsakovas visiškai neprisidėjo ir neprisideda prie vaikų išlaikymo.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jų pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jų poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikia įrodinėti, jog tokio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan.

20. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

21. Taigi, šiuo atveju iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteista išlaikymo suma po 150,00 Eur kiekvienam vaikui yra net mažesnė už orientacinį kriterijų, o pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką atsakovas neįrodė, kad vaikų poreikiai yra mažesni.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgiant į vaikų poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams neatitinka jų poreikių ar atsakovo turtinės padėties.

24. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

25. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

26. Šiuo atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis išlaikymo vaikams neteikė nuo pat jų gimimo ir iš esmės apeliantas skunde nesuformulavo argumentų, parodančių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepagrįstumą.

27. Teismas negali sutikti su apelianto skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, neįvertino mokėtų išmokų vaikams. Prieš tai minėta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė vaikams iš atsakovo net mažesnį, nei orientacinį (pusės MMA dydžio) kriterijų atitinkantį kasmėnesinį išlaikymą ir įvertindamas išlaikymo dydį paskaičiavo vaikams išlaikymo įsiskolinimą. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti ir iš tėvų priteistinas išlaikymas nebūtinai visais atvejais privalomai turi būti mažinamas valstybės vaikui mokama išmokų suma (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

28. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti apeliacinio skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

29. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir vadovavosi aktualia teismų praktika.

30. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir nustačius aplinkybes, kad atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, skundą atmetus iš jo nepriteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.