Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams Z. B., V. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir įrašo apie vaikų gimimą panaikinimo, tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas Z. B. apie teismo procesą informuotas tinkamai, ieškinys, jo priedai, bei teismo pranešimas dėl įgalioto asmens paskyrimo išversti į (duomenys neskelbtini) kalbą ir jam įteikti tinkamai, atsakovas teismui atsiliepimo neatsiuntė, įgalioto asmens Lietuvos Respublikoje nepaskyrė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnio 2 dalies nuostata, visi jam skirti procesiniai dokumentai lieka byloje ir yra laikomi įteiktais.

Atsakovas V. M. ir jo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, kadangi tėvystė nustatyta ekspertizės būdu, tėvystės neginčijo, teigė, kad norėtų su vaikais bendrauti, tačiau nedalyvaujant ieškovei, prašymo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką neteikė, teigė, kad pagal jo galimybes jis galėtų teikti 100-150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, pats šiuo metu yra susituokęs ir turi du mažamečius vaikus, mano, kad ieškovė nepagrįstai prašo išlaikymo įsiskolinimo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, palaikė ieškovės poziciją, kad vaikams reikalingas išlaikymas, ieškovė šiuo metu viena išlaiko dvi mažametes dukras, atsakovas niekuo neprisideda, ieškovė viena iš savo pajamų stengiasi patenkinti visus mažamečių vaikų poreikius bent minimaliai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Z. B., gim. 1997-04-24 ir A. B. (M.) susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skyriuje santuokos sudarymo įrašas įregistruotas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina- A. B.. E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina- A. B..

A. B. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, ji gauna 319,27 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją, išmokas vaikams po 80,50 Eur ir 34,00 Eur dydžio socialinę pašalpą. Abi mergaitės turi sveikatos problemų, Rebekai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nuo 2023-09-04 A. B. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiama socialinė pagalba, sudarytas pagalbos šeimai planas. Ieškovės nuomojamas būstas yra tvarkingas, švarus, jame yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, baldai, būstas tinkamas gyventi vaikams.

V. M. nuo 2023-01-01 iki 2023-07-19 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu dirba UAB „P. R.“, jo teigimu, dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalią algą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) susituokė, turi 2 dukras A., gim. (duomenys neskelbtini)ir H., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.

Pagal 2024-01-16 teisme gautą 2023-12-13 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas V. M. yra R. B. ir E. B. biologinis tėvas. Atsakovo prašymu teismas paskyrė pakartotiną DNR ekspertizę, 2024-04-05 teisme gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinė ekspertizė nustatė, kad V. M. yra E. B. biologinis tėvas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Žodinio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas Z. B. netrukus po santuokos su ieškove sudarymo išvyko į (duomenys neskelbtini), daugiau nė karto nebuvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), ieškovė taip pat niekada pas atsakovą nebuvo nuvykusi, be to teismo nutartimi paskirtos ir atliktos ekspertizės nustatė, kad vaikų tėvas yra kitas atsakovas, todėl darytina išvada, kad atsakovas Z. B. negali būti vaikų R. B. ir E. B. biologinis tėvas, jo tėvystė nuginčytina.

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Atsakovas V. M. neigė savo tėvystę, ypatingai tai, kad jis yra jaunesniosios dukters E. tėvas, jo prašymu teismas skyrė pakartotinę ekspertizę, tačiau ekspertizių rezultatai parodė, kad atsakovas sakė netiesą, jis yra abiejų ieškovės vaikų- R. B. ir E. B. biologinis tėvas, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti tėvystę, nustatytina, kad V. M. yra R. B. ir E. B. biologinis tėvas.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis vaikų gimimo įrašų dalis

Reikalavimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 399 straipsnyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą. Ieškovės reikalavimas yra perteklinis, nes įstatymas numato privalomą tėvystės išregistravimą, jei tėvystė yra nuginčyta, teismo sprendimui įsiteisėjus.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Vaikai R. B. ir E. B. nuo gimimo gyvena tik su motina A. B., vaikai tėvo nepažįsta, tėvas vaikų nelanko ir su jais nebendrauja. Atsakovas neginčijo, kad vaikų R. B. ir E. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina A. B., šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teigė, kad dukrytės turi sveikatos problemų, joms reikia specialaus maisto, specialių higienos priemonių, dėl ko yra patiriamos didesnės išlaidos, nei minimalios tokio amžiaus vaikams. Ieškovė iš dalies pagrindė patiriamas išlaidas į bylą pateiktais pirkinių čekiais. Ieškovė teigė, kad šiuo metu, kai iš atsakovo negauna jokios paramos, jai padeda išlaikyti vaikus visai svetimi žmonės, kartais duoda labdaros, paremia pinigais.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad jis yra sveikas ir darbingas, turi sutuoktinę ir du santuokoje gimusius mažamečius vaikus. Atsakovo uždirbamos pajamos yra minimalios, tačiau jo teigimu jis neieškojo papildomo darbo, kad galėtų uždirbti daugiau, jo manymu tokio amžiaus vaikams pakanka 100-150 Eur per mėnesį, nes vaikai dar yra labai maži. Atsakovas turi jau 4 išlaikytinius, jo darbo užmokestis vos viršija 600 Eur, skaičiuojant, kad atsakovo šeimoje augančios dukros neturi sveikatos problemų ir joms užtenka po 100 Eur išlaikymui, ieškovės šeimoje augančioms dukroms priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovei išaiškintina, kad pasikeitus vaikų poreikiams ar padidėjus atsakovo pajamoms ji turi teis kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams nuo pat jų gimimo. Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą R. B. už 21 mėnesį, o E. B. už 2 mėnesius. Priteisus iš atsakovo vaikams išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, tokia pati suma už kiekvieną įsiskolinimo mėnesį priteistina iš atsakovo. Priteistina įsiskolinimo suma R. B.- 150x 21=3150 Eur, E. B.-150x 2=300 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo skirta 100 proc. kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir šalims nepaskirstomos. Pažymėtina, kad atsakovas Z. B. niekaip neįtakojo bylinėjimosi išlaidų susidarymo šioje byloje, jam nebuvo žinoma apie ieškovės pagimdytus vaikus ir jo įrašymą vaikų tėvu, todėl teismas sprendžia, kad iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nuginčyti atsakovo Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvystę. Nustatyti, kad Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), nėra biologinis vaikų R. B., gimusios (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir E. B., gimusios (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B. yra V. M. dukra.

Nustatyti, kad atsakovas V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. B. yra V. M. dukra.

Nepilnamečių vaikų R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai R. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai R. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), 3150,00 Eur (tris tūkstančius šimtą penkiasdešimt eurų).

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų).

Nustatyti, kad išlaikymas vaikams turi būti mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); vaikų motiną, A. B. paskirti dukroms skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.