Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo termino atnaujinimo bei kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2012 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S. surašė vykdomąjį įrašą išieškoti iš P. G. vekselio turėtojui pradiniam kreditoriui UAB „SMScredit.lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „4finance“) 629,92 Eur (2 175 Lt) skolą. 6 proc. metinių palūkanų ir kitas išlaidas. 2016 m. gruodžio 19 d. reikalavimų teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi, reikalavimo teisė į šį palikėjo įsiskolinimą, pradinio kreditoriaus buvo perleista naujajam kreditoriui Lindorff Oy (nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. įmonės pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Intrum Lietuva“). 2018 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-11555-336/2018, pagal kurį išieškotojas UAB „Intrum Lietva“, skolininkas P. G. dėl 457,94 Eur skolos ir kitų išlaidų. 2019 m. kovo 21 d. antstolė Jurgita Žilinskaitė patvarkymu atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0161/12/00388, nurodyta P. G. mirties data ((duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 16 d. patvarkymu S19-13708 panaikintas 2019 m. kovo 25 d. patvarkymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo byloje Nr. S19-10874, kuriuo skolininkas P. G. pakeistas į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie LR FM. 2019 m. gegužės 27 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. 2018 m. spalio 1 d. surašytas turto arešto aktas Nr. S18-41712. 2019 m. rugsėjo 13 d. vykdomasis raštas Nr. e2-11555-336/2018 perduotas antstolei B. Č., kuri 2018 m. spalio 30 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-18-129-17138, nes P. G. (duomenys neskelbtini) mirė (pagal testamentų registro išrašą nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, taip pat yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

Pareiškėja nurodo, jog termino praleidimą lėmė antstolio neveikimas. Teismas su šiuo argumentu sutinka iš dalies. Teismo vertinimu, asmuo, skolos išieškojimą pavedęs antstoliui, kuriam teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikimas yra profesinė veikla, pareiškėja turėjo pagrindą tikėtis, kad, atlikus visas procedūras, skola bus išieškota. Svarbi aplinkybė ta, kad teisės aktai išieškotojui, be kita ko, suteikia teisę dalyvauti atliekant išieškojimo veiksmus, susipažinti su bylos medžiaga ar apskųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnis), ši teisė sistemingai koreliuoja su CPK 640 straipsnyje įtvirtina išieškotojo pareiga bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu; aktyviai domėtis vykdymo eiga. Byloje duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi šiomis teisėmis ar aktyviai dalyvavusi procese nėra. Tačiau šiuo atveju ginčas kilo ne dėl antstolio pareigos atlikti tam tikrus vykdymo veiksmus, tačiau sprendžiamas klausimas, ar pareiškėja praleido terminą prašymui dėl kreditinių reikalavimų paduoti dėl svarbių priežasčių. Civilinis įstatymas aiškiai numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto bei nustatytas konkretus terminas, t. y. trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, per kuriuos būtent palikėjo kreditorius (ne antstolis, ar kitas asmuo) turi teisę tokį prašymą pateikti. Taigi, terminas praleistas, svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatyta.

Tapačias priežastis pareiškėja nurodė ir reikalavimui kylančiam iš vykdomojo dokumento Nr. e2-11555-336/2018. Aukščiau minėta, kad pareiškėja gavusi iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-11555-336/2018 kreipėsi į antstolę B. Č. tik 2018 m. rugsėjo 13 d. (praėjus beveik dviem mėnesiams po vykdomojo rašto išdavimo). Dėl šios priežasties teismas sutinka su suinteresuoto asmens pozicija, kad nėra aišku dėl kokių priežasčių pareiškėja kreipėsi po beveik dviejų mėnesių. Nors įstatymas numato penkerių metų terminą vykdomiesiems raštams pagal teismo sprendimus pateikti vykdyti (CPK 606 straipsnio 1 dalis), tačiau svarbu atsižvelgti ir į aukščiau minėtą trijų mėnesių terminą, sudarant galimybę antstoliui laiku išviešinti tokį reikalavimą.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėjo žinoti apie išviešintą 2018 m. spalio 1 d. turto arešto aktą. Šis aktas surašytas vykdomojoje byloje Nr. 0161/12/00388 ir praleidus įstatymo nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimo pareiškimui pateikti. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens pozicija, kad jai nebuvo teisinio pagrindo reaguoti į šį reikalavimą. Taip pat dėl šios priežasties vykdomoje byloje Nr. e2-11555-336/2018 turto areštų registre nebuvo informacijos. Taigi, tokia situacija nelaikytina tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nustatyta, jog palikėjas P. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi (duomenys neskelbtini) (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d. egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą valstybei, kuriai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina, esant CK 5.62 straipsnio 1 dalies nurodytoms sąlygoms, nepriklausomai nuo to, ar yra paduotas atitinkamos valstybinės institucijos pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtis priemonių skolai atgauti arba prisiimti riziką dėl skolos neišieškojimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018).

Pažymėtina, kad pareiškėjai manant, jog antstolis neatliko pareigos atlikti tam tikrus vykdymo veiksmus, ji galėjo šį ginčą išspręsti civilinio proceso tvarka (santykis tarp pareiškėjos ir antstolio), kuris būti juridinis pagrindas analizuojant termino atnaujinimą. Šiuo atveju tokių duomenų nėra, todėl teismas sprendžia, jog pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimui ji praleido dėl objektyvių, nepriklausančių nuo jos valios priežasčių, todėl pareiškimas netenkintinas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2080-260/2018, 2019 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-382-273/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.