- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-13
- Bylos Nr.
- e2-185-805/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01064-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. S. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė L. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui V. S., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kuriuo ieškovė prašo:
Šalies argumentai
1. netaikyti sutuoktinių taikinimo priemonių;
2. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. S. ir V. S. nutraukti konstatuojant, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas;
3. nustatyti nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio N. S. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus M. S. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo kartu su jų motina L. S.;
4. priteisti iš atsakovo V. S. nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus N. S. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus M. S. išlaikymui kiekvienam vaikui po 261 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaikų motinai L. S.;
5. priteisti iš atsakovo V. S. nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus N. S. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus M. S. išlaikymo įsiskolinimą už trylika mėnesių kiekvienam vaikui po 3 393,00 Eur, viso 6 786,00 Eur;
6. nenustatyti atsakovo V. S. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais;
7. prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti atsakovo V. S. asmenine prievole, vykdoma iš jo asmeninių lėšų;
8. po santuokos nutraukimo ieškovei L. S. palikti ikisantuokinę D. pavardę, atsakovui V. S. palikti S. pavardę;
9. priteisti iš atsakovo V. S. valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nemokamos teisinės pagalbos teikimui ieškovei L. S..
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šeimoje yra nepilnamečiai vaikai: (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus N. S. ir (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus M. S., kurie gyvena kartu su ieškove. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirūpino šeima, nepadėjo ieškovei buityje, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, girtaudavo, būdavo agresyvus, nevykdė sutuoktinio pareigų šeimai, taip pat atsakovas buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už įvykdytą tyčinį nusikaltimą prieš ieškovės nepilnametę seserį. Teismui imtis priemonių šalių sutaikyti nėra prasmės, kadangi ieškovė kategoriškai apsisprendusi santuoką nutraukti ir nemato jokios galimybės ją išsaugoti. Be to, nuo atsakovo įkalinimo abu nebendrauja, tarpusavio ryšiai yra visiškai nutrūkę.
Sūnūs N. ir M. nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena atsakovo broliui priklausančioje sodyboje, kurioje jis leido jiems gyventi neatlygintinai, tik už sodybos priežiūrą. Gyvenamasis namas yra tvarkingas, su visais patogumais, dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikams yra sudarytos visos sąlygos sveikai augti, vystytis bei lavintis. Ieškovė yra atsakinga mama ir tinkamai rūpinasi savo vaikais, todėl N. ir M. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiktų jų interesus. Mano, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove nėra. Atsakovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neturi jokios galimybės pasirūpinti vaikais. Be to, jis ir būdamas laisvėje nesidomėjo vaikų auklėjimu bei priežiūra, nesirūpino jų sveikata bei išlaikymu, nedėjo jokių pastangų sudaryti palankias sąlygas, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Tikisi, kad po santuokos nutraukimo su atsakovu bendru susitarimu, atsižvelgdami į vaikų amžių, užimtumą, interesus bei norus, išspręs visus klausimus dėl atsakovo bendravimo su vaikais, todėl nėra tikslinga reikšti ieškinio reikalavimo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
Atsakovas yra nepilnamečių vaikų tėvas, todėl privalo jais rūpintis bei prisidėti prie jų išlaikymo. Ieškovė teikia nepilnamečiams vaikams N. ir M. nuolatinį išlaikymą gyvenamuoju būstu, maistu, drabužiais ir kt. formomis, kurios užtikrina būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Šiuo metu maistui, drabužiams, higienos prekėms ir kt. išlaidoms kiekvienam vaikui reikalinga mažiausiai 600,00 Eur per mėnesį vien būtiniausiems jų fiziologiniams poreikiams patenkinti, o būtent išlaidos maistui 350,00 Eur, apranga, avalynė 100,00 Eur, higienos priemonės, vitaminai 30,00 Eur, ugdymo priemonės 20,00 Eur, laisvalaikis 50,00Eur, transporto išlaidos 50,00 Eur, būsto išlaikymo išlaidos 50 Eur, kas iš viso sudaro 650,00 Eur. Kadangi valstybė ieškovei moka kiekvieną mėnesį po 127,88 Eur vaiko pinigų kiekvienam vaikui, šia suma mažinamos išlaidos skiriamos vaikų išlaikymui, todėl iš atsakovo priteisiama 261,00 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui. Abu sūnūs mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, jiems skirtas nemokamas maitinimas (pietūs), todėl priešpiečiams ieškovė duoda vaikams kiekvieną dieną po 1 Eur. Nuvykimo į mokyklą bei grįžimo į namus kelionės išlaidų nėra, vaikai yra sveiki, serga sezoninėmis peršalimo ligomis. Vaikai greitai išauga rūbus (nuolatos reikia atnaujinti aprangą, avalynę, apatinį trikotažą), turi valgyti ekologišką visavertį maistą. Turi būti užtikrintas turiningas laisvalaikio praleidimas, kuris taip pat nemažai kainuoja, tačiau ieškovės nepilnamečiai vaikai jokio laisvalaikio neturi, jie būna namuose, nes nėra už ką lankytis kino teatruose, vaikų žaidimo kambariuose ir pan. Vaikams taip pat yra reikalingos higienos prekės: muilas, šampūnas, ir kt. priemonės būtinos vaiko higienai. Be to, augančiam vaikui reikalingi vitaminai, ekologiški ir visaverčiai maisto produktai. Tačiau didžiausią vaikų poreikių dalį sudaro maistas, kadangi vaikai sparčiai auga, vystosi, jiems reikia daržovių, vaisių, pieno produktų ir panašaus visaverčio maisto. Šiuos vaikų poreikius ieškovė stengiasi užtikrinti, tačiau jos gaunamų pajamų tam neužtenka. Ieškovės mėnesio pajamos yra 428,01 Eur socialinė pašalpa ir 383,64 Eur išmoka vaikams. Kito pajamų šaltinio ieškovė neturi, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto taip pat neturi, gyvena ne jai priklausančioje sodyboje, nuomos mokesčio nemoka, tačiau turi pareigą pati pasirūpinti šios sodybos išlaikymu, šildymu šaltuoju metų sezonu. Vien namo apšildymui vienam sezonui reikia skirti apie 600 Eur. Be to, turi ir daugiau išlaikytinių, viena auginu sūnų E. D., gimusį (duomenys neskelbtini).
Atsakovas sūnumis nesirūpina ir jiems neteikia išlaikymo jokia forma nuo jo įkalinimo Marijampolės pataisos namuose (duomenys neskelbtini), todėl išlaikomo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas už trylika mėnesių t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skaičiuojant į mėnesį po 261 Eur ir sudaro kiekvienam vaikui po 3 393,00 Eur, viso 6 786,00 Eur.
Gyvenant santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto šalys neįsigijo, nebuvo įsigyta ir transporto priemonių, todėl dalintino nekilnojamojo turto nėra.
Ieškovė neturi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų. Bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi. Atsakovas V. S. yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai 210,16 Eur sumą. Ieškovės žiniomis tai yra jam paskirta bauda už padarytą teisės pažeidimą, todėl yra jo asmeninė prievolė ir turi būti vykdoma iš jo asmeninių lėšų.
Šalies argumentai
Ieškovė L. S. teismo posėdyje paaiškino, kad taikytis neketina, nori užbaigti visus santykius. Paaiškino, kad vaikų išlaikymui ji praleidžianti apie 200 Eur, nes atsakovas prie vaikų išlaikymo niekada neprisidėjo, ji viena mokesčius mokėjo. Prašo priteisti po 261 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Paaiškino, kad su atsakovu sugyveno du sūnus M. ir N., kurių vienas lanko pirmą klasę, o kitas priešmokyklinę grupę. Darželis kasdien kainuoja po 5 Eur, jeigu nelanko – mokėti nereikia, mokykloje sūnus nemokamą maitinimą gauna, bet vyresnėliui kas savaitę ji duoda po 10 Eur, mažajam – ne. Vyriausiam vaikui, kuris yra kito tėvo, mokamas išlaikymas po 128 Eur kas mėnesį. Vaikai papildomų mokamų būrelių ar kitų užsiėmimų nelanko, ypatingų sveikatos problemų, dėl kurių reikalinga daugiau lėšų, neturi. Paminėjo, kad N. turi problemų su akimis, akinai kainavo 190 Eur, akis tikrina kartą metuose, be to, šio vaiko raida atsilikusi, jis ugdomas (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ieškovė baigusi dešimt klasių, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu niekur nedirba, nes kasdien lydi mokykliniu autobusiuku vežamą sūnų į Prienus ir kartu po užsiėmimų su vaiku grįžta tuo pačiu autobusiuku namo į (duomenys neskelbtini), pragyvena iš gaunamų vaiko pinigų, kurie sudaro apie 400 Eur, už juos viską perka, remontus darėsi, be to yra skirta neįgalumo pašalpa sūnui, jos dydis 259 Eur, iš šių pinigų pragyvena visi. Ji neturi turto, indėlių bei santaupų. Ieškovė su vaikais gyvena atsakovo brolio namuose, turi tris kambarius, kūrena elektra ir malkomis, elektra kainuoja mėnesiui 57 Eur, malkas trims mėnesiam pirko už 500 Eur, vanduo iš šulinio, už šiukšles mokėti jai nereikia. Šį namą ketina parduoti, jai duotas terminas susirasti kitą būstą ir išsikelti. Vaikai su tėvu ne itin nori bendrauti, nors ji nedraudžianti to. Mano, kad atsakovas kaltas, kad iširo šeima, nes jis su ieškovės seserimi susilaukė vaiko, tokiu būdu padarydamas nusikaltimą, dėl kurio atlieka bausmę. Ši aplinkybė esminė santuokos nutraukimui ir jo kaltei pagrįsti, nors ir anksčiau jiedu tarpusavyje nesugyveno, pykosi dėl girtavimo, visko būta, smurto, vagysčių. Atsakovas niekada neprisidėjo prie elementariųjų šeimos poreikių tenkinimo, vaikų išlaikymo ir pan. Jis praeityje mažai dirbo, apsivogė, viską pragerdavo, duonos, dešros retkarčiais nupirkdavo. Išlaikymo įsiskolinimo prašo už laikotarpį nuo tada, kai atsakovas faktiškai buvo patalpintas į pataisos namus. Šiai dienai nežinanti kokios atsakovo galimybės dėl išlaikymo, nes jis yra įkalinimo įstaigoje, iš kurios turėtų būti paleistas vasarą.
Ieškovės atstovė advokatė Rasa Malinauskienė prašo ieškinį tenkinti visiškai. Kaltė atsakovo yra preziumuojama padarius sunkų tyčinį nusikaltimą ir jokio papildomo įrodinėjimo šiuo atveju nereikalaujama. Ginčo dėl gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Dėl išlaikymo nurodė, kad vaikai auga ir išlaikymo išlaidos ateityje tik didės, kainos auga, viskas brangsta, ieškovė neturi galimybės išleisti tiek, kiek reikėtų, nes to neleidžia ieškovės finansinės galimybės, todėl vaikų poreikiai tėra tenkinami tik minimaliai. Mano, kad vis tik būtina užtikrinti vaikams didesnių poreikių tenkinimą, kam būtinas adekvataus dydžio išlaikymas iš tėvo. Ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo skaičiuotinas faktiškai nuo atsakovo patalpinimo į įkalinimo įstaigą, nuo to laikotarpio jis visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, tame tarpe ir materialinės paramos teikimo. Prievolė VMI pripažintina asmenine atsakovo prievole, nes ieškovė su tuo niekaip nesusijusi. Dėl bendravimo tvarkos, kaip perteklinio reikalavimo, atstovė nesutinkanti, nes bendravimo tvarka nustatoma tik esant tarp šalių ginčui, šiuo atveju ginčo nėra, ieškovė neatsisako leisti vaikams bendrauti su tėvu, o atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą lankyti savo vaikus, bendrauti su jais, tačiau tokio instrumento, kad priversti tai daryti, nesant geros valios, nėra. Todėl tokio reikalavimo nereiškia ir tai neturėtų būti sprendžiama šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S., būdamas tinkamai informuotas apie pareigą per 30 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, šios pareigos neįvykdė, termino atsiliepimui pateikti pratęsti neprašė, jokių įrodymų neteikė. Būdamas tinkamai informuotas teismo posėdyje raštu dalyvauti atsisakė, dėl ko byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja L. S. ir V. S. santuokos nutraukimui.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą joje nurodytais motyvais palaiko, mano, kad vaikams reikalingas ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymas, gyvenamoji vieta nustatytina su motina, taip nori šalių nepilnamečiai sūnūs, nors ieškovė ir neprašo, mano, kad vis tik tikslinga būtų nustatyti bent minimalią bendravimo tvarką, kad išvengti ginčo ateityje.
Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė A. U. paaiškino, kad betarpiškai bendravo su berniukais. Šeima gyvena atsakovo brolio namuose, buitis skurdi, bet švaru, tvarkinga. Vaikai nurodė, kad kai nėra tėčio namie geriau, ramiau, jie norėtų gyventi su mama, nenorėtų, kad tėtis grįžtų į namus. Pažymėjo, kad ieškovė iš susijaudinimo pamažino vaikų išlaikymo poreikius, įvardijusi mažesnę sumą. Jos turtinė padėtis prasta, padeda kaimynai, tėvai. Didesnių vaikų poreikių ieškovė tenkinti negali, nes neišgali. Tikslinga tenkinant maksimalius vaiko poreikius tenkinti ieškinį išlaikymo dalyje pilnoje apimtyje, nes tėvas turi ne tik teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. S. ir V. S. nutraukti konstatuojant, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas.
Iš bylos duomenų darytina išvada, kad ieškovė yra tvirtai nusprendusi nutraukti santuoką, reikalauja bylą nagrinėti iš esmės, neskiriant termino susitaikymui, todėl teismas, atsakovui nepateikus atsiliepimo, rašytinių paaiškinimų bei nepareiškus jokios nuomonės nagrinėjamu klausimu, termino susitaikymui neskyrė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnio 4 dalis).
Ieškovės pateiktais duomenimis dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, naudojo smurtą prieš ieškovę, vedė netinkamą gyvenimo būdą, girtavo, nesirūpino nepilnamečiais vaikais ir neprisidėjo prie jų išlaikymo, šeimos poreikių tenkinimo, be to, jis yra nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme už tyčinio nusikaltimo padarymą, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Faktų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes bei patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atsakovas teismui nepateikė, to nepatvirtino ir kiti faktiniai bylos duomenys. Pripažintina, kad atsakovas V. S. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, jis nesirūpino šeima, neužtikrino jos poreikių tenkinimo, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visumai, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustačius, kad atsakovas V. S. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-944-800/2021, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kiti įrodymai atsakovo kaltei pagrįsti esminės įrodomosios reikšmės neturi, nes jau vien šio fakto pakanka preziumuoti, kad ieškovės L. S. ir atsakovo V. S. santuoka iširo dėl sutuoktinio, t. y. atsakovo V. S. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Dėl sutuoktinių pavardžių
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti iki santuokos turėtą pavardę – D., dėl atsakovo pavardės nurodė, kad jam paliktina S. pavardė. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovės reikalavimo nepasisakė, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokinių pavardžių tenkintinas, jai paliktina iki santuokos turėtą pavardė – D., atsakovui – S. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo, sutuoktinių išlaikymo
Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimas. Ieškovė L. S. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto šalys neįsigijo, nebuvo įsigyta ir transporto priemonių, todėl dalintino nekilnojamojo turto nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės L. S. ir atsakovo V. S. vardu Lietuvos Respublikoje registruotų nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai santuokoje nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, todėl sutuoktinių turto padalijimo klausimai nespręstini.
Ieškovė L. S. ieškinyje nurodė, kad į išlaikymą iš sutuoktinio nepretenduoja. Mano, kad ir atsakovas neturi teisės gauti išlaikymo iš ieškovės, kadangi yra darbingas, sveikas, be to, su manimi lieka gyventi mūsų nepilnamečiai vaikai. Atsakovas tokio pobūdžio reikalavimo byloje irgi nereiškė, įrodymų, sąlygojusių sau paramos būtinumą bei reikalingumą, nepateikė. Duomenų, jog ieškovė ir atsakovas turėtų sveikatos problemų ir/ar dėl to būtų nedarbingi/dalinai darbingi, nepateikta, objektyvių duomenų, jog dėl kitų priežasčių jiems patiems būtina parama, nėra gauta, todėl išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteistinas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pati asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi. Nurodė, kad atsakovas V. S. yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai 210,16 Eur sumą, o tai yra jo asmeninė prievolė ir turi būti vykdoma iš jo asmeninių lėšų.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovas V. S. turi kreditorinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurie vykdomi antstolės A. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja L. S. ir V. S. santuokos nutraukimui. Ginčo tarp šalių dėl kreditorinio reikalavimo nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo V. S. prievolę kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti atsakovo asmenine prievole.
Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais nustatymo
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio N. S. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus M. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. S..
Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl šio reikalavimo neišdėstė. Iš atsakovo jokios iniciatyvos bylos nagrinėjimo eigoje tikslu nuolat gyventi su nepilnamečiais vaikais teismas nenustatė, juolab, kad bylos duomenys rodo, kad atsakovas šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog šalių nepilnamečiai vaikai teigė norintys gyventi su motina, motinos namuose jiems gyventi gera. Šiuo aspektu teismas atsižvelgia į kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus bei realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, lavinti gabumus bei pomėgius, vaikų amžių ir tarpusavio ryšį, dėl ko ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad nėra tikslinga reikšti ieškinio reikalavimo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, kadangi ji tikisi, jog po santuokos nutraukimo su atsakovu bendru susitarimu, atsižvelgdami į vaikų amžių, užimtumą, interesus bei norus, išspręs visus klausimus dėl atsakovo bendravimo su vaikais. Byloje išvadą teikianti institucija nurodė, kad tikslinga būtų nustatyti bent minimalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kad išvengti ginčo ateityje. Vertinant tai, kad atsakovas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo byloje nepasisakė, reikalavimo dėl to nereiškė, teismas sprendžia, jog byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Juo labiau, kad nenustačius nagrinėjamu atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, iš esmės pasikeitus aplinkybėms ar kilus ateityje dėl to tarp šalių ginčui, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovė L. S. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. S. nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus N. S. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus M. S. išlaikymui kiekvienam vaikui po 261 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškinyje nurodo, kad šiuo metu išlaidoms kiekvienam vaikui reikalinga mažiausiai 600,00 Eur per mėnesį vien būtiniausiems jų fiziologiniams poreikiams patenkinti, o būtent išlaidos maistui 350,00 Eur, apranga, avalynė 100,00 Eur, higienos priemonės, vitaminai 30,00 Eur, ugdymo priemonės 20,00 Eur, laisvalaikis 50,00Eur, transporto išlaidos 50,00 Eur, būsto išlaikymo išlaidos 50 Eur, kas iš viso sudaro 650,00 Eur. Kadangi valstybė ieškovei moka kiekvieną mėnesį po 127,88 Eur vaiko pinigų kiekvienam vaikui, šia suma mažinamos išlaidos skiriamos vaikų išlaikymui, todėl iš atsakovo priteisiama 261,00 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui.
Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2021 m. sausio 1 d.– 642 Eur neatskaičius mokesčių (apie 468 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur neatskaičius mokesčių (apie 533 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur neatskaičius mokesčių (apie 633 Eur atskaičius mokesčius). Tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.
Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.
Šalių nepilnamečiai vaikai N. ir M. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, vaikams yra skirtas nemokamas maitinimas (pietūs) ir parama mokinio reikmėms įsigyti (nepinigine forma). Šalių sūnui N. S. vieneriems metams nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 35 balų bazinis neįgalumo lygis, nuo (duomenys neskelbtini) vienerių metų terminui paskirta šalpos neįgalumo pensija.
Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikams. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog jos mėnesio pajamos yra 428,01 Eur socialinė pašalpa ir 383,64 Eur išmoka vaikams. Ieškovė L. S. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo registruota nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. kovo 16 d., ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje registruotų nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra. Bylos duomenimis atsakovas V. S. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo registruotas nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2021 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. jam buvo išmokėta 1 622,78 Eur, atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje registruotų nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra. Be to, ieškovė be bendrų dviejų vaikų su atsakovu augina dar vieną sūnų E. D., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovas duomenų apie kitus turimus išlaikytiniu teismui nepateikė, tačiau šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė apribotų jo galimybę dirbti ir gauti pajamų, kad išlaikyti ne tik save, bet ir savo nepilnamečius sūnus, byloje nėra pateikta. Jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas neteikė. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra vienoda, todėl jie lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečiams teiktino išlaikymo, juolab, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdieninė našta, susijusi su vaikų priežiūra, ugdymu ir kitų vaikų elementariųjų poreikių patenkinimu, kas riboja aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste jos galimybę dirbti ir didesne apimtimi prisidėti prie šeimos poreikių užtikrinimo.
Akivaizdu, kad ginčo šalių vaikams, kuris greitai auga, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan., todėl ieškovės nurodoma kiekvienam vaikui skirtina 650,00 Eur per mėnesį suma tokio amžiaus vaikas galėtų būti pakankama užtikrinti būtinas jiems vystytis sąlygas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad kas mėnesį jai mokama išmoka vaikui, kuri sudaro po 127,88 Eur kiekvienam vaikui. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinama vaiko pinigais, nuo 2023 m. sausio 1 d. siekia 85,75 Eur. Papildomai skiriama išmoka vaikui prie vaiko pinigų, mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams, turintiems negalią, siekia 50,47 Eur. Vadinasi, ieškovės bendra vaiko pinigų suma nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarytų 136,22 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi ieškovės gautina 136,22 Eur išmoka vaikui laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, išskaičiuotina iš nepilnamečių poreikiams kas mėnesį reikalingos 650,00 Eur sumos. Vertinant tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, todėl abi šalys prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, t. y. po 261,00 Eur, dėl ko ieškovės ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas visiškai, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 261,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, kuri pagal šalių finansinę turtinę padėtį leis užtikrinti pačių šalių būtinųjų poreikių tenkinimą ir atitiks šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečių sūnų poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.
Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnamečių N. S. ir M. S. motina ieškovė L. S. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo už trylika mėnesių t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., skaičiuojant į mėnesį po 261 Eur ir sudaro kiekvienam vaikui po 3 393,00 Eur, viso 6 786,00 Eur, kadangi atsakovas sūnumis nesirūpina ir jiems neteikia išlaikymo jokia forma nuo jo įkalinimo Marijampolės pataisos namuose (duomenys neskelbtini). Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
Kaip jau minėta, nustatyta, kad kas mėnesį kiekvienam vaikui reikalinga išlaikymo suma sudaro po 650,00 Eur, tačiau ji mažintina vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamų vaikams skirtų išmokų suma. Taigi, iš kiekvienam vaikui išlaikyti reikalingos 650,00 Eur sumos per mėnesį, kas už ieškovės nurodytą laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. kiekvienam vaikui sudaro kiekvienam vaikui po 3 393,00 Eur, viso 6 786,00 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma priteistina iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Bylos duomenimis ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad už ieškovei suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 298,98 Eur. Vertinant tai, kad ieškovei suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis).
Be to, ieškovė kreipdamasi į teismą buvo atleista nuo žyminio mokesčio. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kuris sudaro 94,00 Eur (CPK 80 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).straipsnio 1 dalies
Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 141,00 Eur žyminio mokesčio (261,00 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai = 6 264,00 Eur x 3 proc. – 25 proc. (už dokumentų teikimą elektroninių ryšių priemonėmis); taip pat už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinus visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 153,00 Eur žyminio mokesčio ((6 786,00 Eur x 3 proc.) - 25 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Valstybė šioje byloje patyrė 7,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl ieškinį tenkinus visiškai valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą priteistinos iš atsakovo, kadangi jos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos turėtą pavardę – D., atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – S..
A. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomą antstolės A. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.
Nustatyti nepilnamečių vaikų N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 261,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2022 m. rugsėjo 9 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis nepilnamečių vaikų motiną L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. kiekvienam vaikui po 3 393,00 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 00 ct)
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 298,98 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 98 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – „Swedbank“, AB, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 388,00 Eur tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 7,69 Eur (septynis eurus 69 ct) už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5662). Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.