Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-594-856/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-25
Bylos Nr.: 2A-594-856/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09258-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: sodininkų bendrijos „Komunalininkas“

Kategorijos

2.1.5.1.2.2Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais
2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-594-856/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09258-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.5.1.2.2; 2.2.2.3.1.10; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. ir atsakovės sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-854/2020 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Komunalininkas“ dėl bendrijos 2017 m. rugsėjo 9 d. susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų byloje A. D., M. Z., G. Ž., T. L. V., S. M., V. Č., A. P., P. P., A. Z. Š., K. J., V. T., A. Z., uždaroji akcinė bendrovė „MB CONSTRUCTION“ ir V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą; 2) pripažinti neteisėtu 2017 m. rugsėjo 9 d. sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ (toliau – ir Bendrija) narių susirinkimą, o jo metu priimtus sprendimus negaliojančiais.

2. Ieškovas nurodė, kad susižinojęs apie įvykusį neteisėtą susirinkimą, 2017-12-05 raštu kreipėsi į susirinkimą organizavusį asmenį V. K. ir paprašė atsiųsti susirinkimo pravedimo dokumentų ir priimtų nutarimų kopijas. Į šį ieškovo prašymą nebuvo sureaguota, todėl ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl dokumentų išreikalavimo, kad teismas įpareigotų V. K. pateikti dokumentus (civilinė byla Nr. 2-48102-595/2017). Atsiliepimą į ieškinį pasirašęs V. K. reikiamus dokumentus atsiuntė teismui ir tik tuomet ieškovas gavo iš teismo (2018 m. sausio pradžioje) prašomus ir reikalingus dokumentus, kad galėtų apskųsti 2017-09-09 neteisėtą susirinkimą ir jame priimtus sprendimus. Ieškovas, gavęs dokumentus, nutarė pradėti šią civilinę bylą dėl 2017-09-09 susirinkimo pripažinimo neteisėtu, o anksčiau pareikšto ieškinio dėl dokumentų išreikalavimo atsisakė.

3. 2017-09-09 įvyko Bendrijos neeilinis rinkiminis narių susirinkimas, kurio metu buvo priimti tokie sprendimai: 1) priimti nauji Bendrijos nariai; 2) išrinkta Bendrijos valdyba; 3) išrinktas valdybos pirmininkas; 4) išrinktas Bendrijos revizorius; 5) priimta nauja Bendrijos įstatų redakcija; 6) pakeistas Bendrijos buveinės adresas; 7) patvirtintas Bendrijos valdybos darbo reglamentas; 8) patvirtintos Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės; 9) patvirtintas Bendrijos revizoriaus darbo reglamentas; 10) išspręsti einamieji klausimai. Nebuvo laikytasi susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarkos. Susirinkimo iniciatoriai nepateikė įstatymų reikalavimų atitinkančios paraiškos, pasirašytos 1/10 bendrijos narių, kurioje būtų nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai.

4. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 16 straipsnio l dalis nustato, kad iniciatyva sušaukti Bendrijos susirinkimą priklauso 1/10 bendrijos narių, o ne kitiems asmenims. Prie susirinkimo protokolo pridėtas narių, reikalaujančių sukviesti 2017-09-09 neeilinį susirinkimą, sąrašas. Pasirašę asmenys ne visi yra Bendrijos nariai. Sąrašas sudarytas taip, kad neįmanoma atskirti, kurie iš pasirašiusiųjų yra bendrijos nariai, o kurie tik pageidaujantys jais tapti, taip pat sąraše yra asmenų, kurie nėra bendrijos nariai ir nebuvo išreiškę noro jais tapti. Daugumoje pasirašiusiųjų yra tik neįskaitomi parašai ir datos, patys asmenys neparašė savo vardo ir pavardės. Pats sąrašas nėra pasirašytas iniciatoriaus ar iniciatorių atstovo. Teisę dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas Bendrijos valdymo organo nariu, revizijos komisijos nariu (revizoriumi), turi tik Bendrijos narys. Nei minėtame sąraše, nei kokiame atskirame dokumente nebuvo nurodyta bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai, kaip to reikalauja SBĮ 16 straipsnio 3 dalis.

5. Paskelbiant informaciją apie susirinkimą ir jos darbotvarkę, nesilaikyta esminių įstatymo reikalavimų. Informacija apie susirinkimą buvo paskelbta skelbimų lentoje ir laikraštyje „Valstiečių laikraštis“, kuriame nurodyta, kad susirinkimo metu bus renkama bendrijos valdyba ir pirmininkas. Tačiau iš protokolo turinio matyti, kad susirinkimo metu buvo svarstoma net 10 klausimų. Taigi, susirinkimo darbotvarkės klausimai nesutampa su skelbime ir faktiškai vykusiame susirinkime, tokiu būdu nuo Bendrijos narių buvo slepiama informacija.

6. 2017-09-09 vykusio susirinko pradžioje susirinkimo darbotvarkė net nebuvo patvirtinta, o tai yra privaloma kiekviename susirinkime, nes būtent šioje stadijoje bendrijos nariai gali siūlyti papildyti darbotvarkę, kad būtų aptarti jiems aktualūs klausimai.

7. SBĮ 16 straipsnio 10 dalis numato, kad Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Šiuo atveju kvorumo nebuvo. Susirinkimo protokole nurodoma, kad: „Šiuo metu bendrija turi 90 sklypų, priklausančių fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie pagal įstatymą gali būti bendrijos nariais. Faktiškai galinčių dalyvauti susirinkime ir turinčių teisę balsuoti yra 64. Tokiu būdu susirinkimui reikalingas kvorumas yra 33 nariai“. Toks narių skaičius nepagrindžiamas jokiais viešais duomenimis. Registrų centro duomenimis, Bendrijoje viso yra 91 žemės sklypų savininkas, kuris gali tapti Bendrijos nariu, tačiau ne visi iš jų yra Bendrijos nariai. Pagal esamą Bendrijos narių sąrašą, Bendrija turi 50 narių. Taigi, susirinkimo kvorumui yra reikalingas 26 narių dalyvavimas.

8. Protokole nurodoma, kad užsiregistravo 35 turintys teisę balsuoti nariai ir 9 pretendentai tapti nariais, tačiau tai yra klaidinanti informacija. Byloje yra pateiktas Bendrijos (50) narių sąrašas, iš kurio matyti, kad iš dalyvavusių susirinkime asmenų sąrašo Bendrijos narių atėjo ne 35, kaip nurodoma protokole, o 27 Bendrijos nariai. Be to, nors dalyvavusių susirinkime narių sąraše yra pasirašę 27 Bendrijos nariai, du iš jų: P. M. ir G. V., nurodė, kad jie susirinkime nedalyvavo ir jokiame sąraše nepasirašinėjo. Jų raštu rašyti pranešimai yra pateikti į bylą. Iš sąrašo taip pat matyti, jog už E. C. pasirašė A. C., tačiau įgaliojimo nebuvo pateikta, kaip ir už V. Z. - dukra O. L., ir už D. V. dalyvavo ir sąraše pasirašė jo sūnus, tačiau įgaliojimų prie protokolo nebuvo pridėta. Taigi, trys asmenys negalėjo pasirašyti dalyvių sąraše ir balsuoti susirinkime, kadangi nebuvo notariškai patvirtintų įgaliojimų. Vadinasi, susirinkime teisėtai dalyvavo 24 bendrijos nariai, o tai yra mažiau negu 26 nariai, kurie reikalingi, kad būtų susirinkimo kvorumas. Iš susirinkimo išėjo ir savo prašymus tarpti Bendrijos nariais atsiėmė O. S., R. S. ir A. B., taip pat išėjo ir P. R..

9. Susirinkimo pradžioje nebuvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija, kuri privalo būti ir kuri turi užtikrinti tinkamą balsavimą ir balsų skaičiavimą. Taip pat nebuvo jokio balsavimo išrenkant V. K. susirinkimo pirmininku bei renkant susirinkimo sekretorę. Nauji nariai nebuvo pateikę savo prašymų, o be to, pagal Bendrijos įstatus, naujus Bendrijos narius tvirtina valdyba, o ne susirinkimo metu. V. K. nepagrįstai asmenis nurodė kaip norinčius tapti Bendrijos nariais, nes S. M. jau buvo priimta 2013 metais, P. P. priimtas 2012 metais, A. B. net nėra žinoma kas tai per asmuo. Šie asmenys susirinkimo metu negalėjo įgyti Bendrijos nario statuso ir turėti balso teisės. V. Č. yra ne bendrijos narys, V. K. - ne bendrijos narys (neturi nuosavybės teise sklypo), V. T. - ne bendrijos narys, taigi, šie asmenys net negalėjo pretenduoti į valdybos narius, o juo labiau negalėjo būti jais išrinkti. V. K. negalėjo būti išrinktas valdybos pirmininku. V. K. pasiūlė į revizorius savo artimą draugą A. D., nors jis nėra net bendrijos narys, jis neturi finansinio-buhalterinio išsilavinimo.

10. SBĮ 11 straipsnio 4 dalis numato, kad pakeistus bendrijos įstatus pasirašo narių susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti bendrijos įstatus, įgaliotas asmuo. Šiuo atveju įstatus pasirašė pats V. K., nors būtent šiam veiksmui atlikti jis nebuvo renkamas, jo susirinkime dalyvavę asmenys neįgaliojo. Su nauja įstatų redakcija susirinkime dalyvavę asmenys nebuvo supažindinti, nebuvo svarstomi jokie pakeitimai, nebuvo jokių diskusijų ir aptarimų. Nebuvo pateiktas ir Bendrijos valdybos darbo reglamentas, Bendrijos revizoriaus darbo reglamentas ir Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, Bendrijos nariai nebuvo supažindinti su šių dokumentų turiniu.

11. Bendri organizaciniai klausimai nebuvo numatyti nei skelbimų lentoje, nei laikraštyje, be to, susirinkimo pradžioje nebuvo prašymo papildyti darbotvarkę šiais klausimais. V. K. jau žymiai anksčiau, iki susirinkimo, leido nugriauti bendrijos tvorą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „MB Construction“ neturėdamas daugumos Bendrijos narių pritarimo.

Šalies argumentai

12. Atsakovė, atstovaujama V. K., su ieškiniu nesutiko, prašė nutraukti civilinę bylą dėl tapatumo, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1304-294/2011 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas 2010-05-15 Bendrijos susirinkimo sprendimų vykdymas iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1304- 294/2011. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-113-294/2012 buvo tenkintas visiškai ir 2010-05-15 bei 2011-05-21 SB „Komunalininkas“ susirinkimai pripažinti neteisėtais, o juose priimti sprendimai negaliojančiais.

13. Nuo teismo nutarties priėmimo dienos 2013 m. birželio 21 d. tapo negaliojantis SB „Komunalininkas“ 2010-05-15 susirinkimo sprendimas išrinkti bendrijos valdybą ir jos pirmininką A. S. Ieškovas nuo 2013 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-482-881/2013 paskelbimo nesušaukė Bendrijos narių susirinkimo, neperdavė bendrijos dokumentų ir antspaudo naujai išrinktai valdybai. Priešingai Bendrijos narių tikslams iki šiol neteisėtai laiko bendrijos dokumentus ir antspaudą, neteisėtai disponuoja bendrijos sąskaita banke, renka ir nežinia kur naudoja Bendrijos narių lėšas.

Šalies argumentai

14. Ieškovas su tokiu pačiu reikalavimu ir dėl to paties dalyko kreipėsi į teismą ir visus reikiamus dokumentus gavo civilinėje byloje Nr. 2-48102-595/2017. Vėliau nuo ieškinio atsisakė, naujų reikalavimų nereiškė, ieškinio netikslino. Ieškovas praleido nustatytą 3 mėnesių terminą ginčyti susirinkimo sprendimus. Ieškovas, nors ir nesiregistravo susirinkimo dokumentuose, faktiškai pats dalyvavo skundžiamame bendrijos susirinkime ir netgi jį fiksavo fotografuodamas bei darydamas garso įrašą, todėl apie visus sprendimus jam buvo žinoma.

15. Organizuojant ir pravedant susirinkimą nebuvo pažeisti jokie teisės aktai, o kvorumas buvo tiek iniciatyvai dėl susirinkimo sušaukimo, tiek susirinkime. Ginčijamo susirinkimo organizatoriai neturėjo Bendrijos narių sąrašo, nes jo nebuvo perdavęs pats ieškovas. Ieškovas darė įrašus narių knygoje po 2010-05-15, nors nuo tada nebebuvo valdybos pirmininkas, jo išrinkimas nuginčytas teisme. Ieškovas ignoruoja ankstesniuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes, kad atsakovės atstovas V. K. ir trečiasis asmuo byloje A. D. yra Bendrijos nariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ narių 2017 m. rugsėjo 9 d. susirikimą neteisėtu, o jo metu priimtus sprendimus negaliojančiais. Priteisė ieškovui A. S. iš atsakovės sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės valstybei 117,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8310-141/2010 Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, atmesdamas V. K. ieškinį SB „Komunalininkas“ dėl 2009-05-16 susirinkimo ir jo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, be kita ko nepagrįstais laikė atsakovo teiginius apie tai, kad V. K. nėra Bendrijos narys. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. minėtą sprendimą palikdamas nepakeistu, dėl šios aplinkybės plačiau nepasisakė, pažymėdamas, kad bet kuriuo atveju narių dalyvavo pakankamai, kad susirinkimas būtų laikomas įvykusiu. 2012 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-113-294/2012 buvo patenkintas V. K. ir A. D. ieškinys ir pripažinti SB „Komunalininkas“ 2010-05-15 ir 2011-05-21 narių susirinkimai neteisėtais, o jų metu priimti nutarimai negaliojančiais. Teismas be kita ko atmetė argumentus, kad V. K. ir A. D. nėra Bendrijos nariai. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. minėtą sprendimą paliko nepakeistu.

18. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2159-595/2018 ieškovas A. S. buvo pareiškęs ieškinį atsakovui SB „Komunalininkas“, kuriuo prašė atsakovą įpareigoti per 15 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui 2017-09-09 įvykusio SB „Komunalininkas“ neeilinio narių susirinkimo dokumentų patvirtintas kopijas. Atsakovui su atsiliepimu į ieškinį reikalautus dokumentus pateikus, ieškovas atsisakė pareikšto reikalavimo, o teismas 2018-01-25 nutartimi bylą nutraukė. Šioje byloje tas pats ieškovas tam pačiam atsakovui yra pareiškęs ieškinį, kurio nei dalykas, nei pagrindas nesutampa su minėtoje byloje pareikšto ieškinio pagrindiniais elementais. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai, kaip ir nėra pagrindo šią bylą nutraukti. Teismas sutiko su ieškovo atstovės išsakyta pozicija, kad ieškovas negalėjo pareikšti reikalavimų dėl 2017-09-09 susirinkimo teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2-2159-595/2018, kadangi tai būtų neatitikę CPK 141 straipsnio nuostatų, draudžiančių keisti ir ieškinio pagrindą, ir dalyką vienu metu.

19. Teismas iš bylos duomenų padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su bendrijos narių, reikalaujančių sukviesti susirinkimą, bei bendrijos narių, dalyvavusių susirinkime, sąrašais, kaip ir su ginčijamo susirinkimo protokolu anksčiau nei 2018 m. sausio 15 d., kuomet jam įteiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį su priedais civilinėje byloje Nr. 2-2159-595/2018, todėl būtent nuo šios datos skaičiavo senaties termino pradžią. Ieškovas ieškinį, ginčydamas susirinkimo teisėtumą ir jo metu priimtus sprendimus, teismui pateikė 2018-03-26, taigi, teismas konstatavo, jog nustatyto 3 mėnesių ieškinio senaties termino jis nepraleido.

20. Teismas nustatė, kad Bendrijoje yra 91 žemės sklypas, kuriuos valdantys sodininkai gali tapti Bendrijos nariais. Ginčui aktualių bendrijos įstatų 25 punktas nustato, kad Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo Bendrijos įregistravimo. Pagal Bendrijos įstatų 26 punktą, prašymas stoti į bendriją paduodamas Bendrijos valdybai. Sodininko pareiškimas yra svarstomas artimiausiame po prašymo padavimo dienos Bendrijos narių susirinkime. Įstatų 30 punkto papunkčiuose įtvirtinti narystės Bendrijoje pasibaigimo pagrindai. SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Bendrijos buveinėje turi būti asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga, kurioje registruojami visi sodininkai ir juridiniai asmenys. Registravimo knygoje turi būti nurodyta sodininko vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas, sodininko įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Su šia registravimo knyga turi teisę susipažinti kiekvienas asmuo, įsigijęs sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje. Teismas nurodė, jog Bendrijos įstatų 27 punkte iš esmės atkartotas minėtas įstatymo reikalavimas.

21. Teismas nurodė, jog ieškovas į bylą pateikė SB „Komunalininkas“ registracijos knygą, kurią sudarė ir vedė eidamas Bendrijos valdybos pirmininko pareigas. Tai vienintelis toks į bylą pateiktas dokumentas, todėl teismas preziumavo, kad jame nurodyti duomenys yra teisingi, o teigiantieji priešingai, privalo savo argumentus įrodyti. Teismo vertinimu, pagrindo priešingai išvadai nesudaro faktas, kad knyga buvo vedama ieškovo 2011-2013 m. laikotarpiu. Ieškovas šią knygą vedė faktiškai eidamas Bendrijos valdybos pirmininko pareigas, taigi, tokiu būdu įgyvendino savo pareigą, numatytą jam Sodininkų bendrijos įstatymu bei Bendrijos įstatais. Aplinkybė, kad vėliau teismai panaikino Bendrijos susirinkimų sprendimus, kuriais ieškovas išrinktas bendrijos valdybos pirmininku, savaime neteisėtais ir negaliojančiais nedaro visų jo atliktų veiksmų vykdant valdybos pirmininko funkcijas. 2011-02-19 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neuždraudė Bendrijai ir jos valdybai vykdyti veiklos ir spręsti einamųjų klausimų. Tuo tarpu V. K. aiškino, kad būdamas Bendrijos valdybos pirmininku niekuomet sodininkų knygos neturėjo ir nevedė, nes ieškovas jam neperdavė Bendrijos dokumentų. Teismas kaip neturinčius teisinio pagrindo atmetė atsakovo atstovės paaiškinimus, kad Bendrijoje visi vieni kitus pažįsta ir žino, kas kur gyvena, kam koks sklypas priklauso, kas yra Bendrijos nariai, tomis žiniomis vadovaujantis ir buvo sudaryti tiek susirinkimo reikalavusių bendrijos narių, tiek susirinkimo dalyvių sąrašai.

22. Teismas atsakovės teiginius, kad 2012-06-09 ir 2013-07-15 susirinkimų protokolai ir prie jų pridėti priedai yra suklastoti, nes šiuose dokumentuose nurodytomis datomis ir pirmininkaujant juose nurodytiems asmenims jokie susirinkimai apskritai nevyko, laikė deklaratyviais. Teismas nurodė, kad nesant duomenų, jog jie pasitvirtino, taip pat nesant duomenų apie tai, kad 2012-06-09 ir 2013-07-15 susirinkimų metu priimti sprendimai būtų nuginčyti, nėra pagrindo Bendrijos nariais nelaikyti juose nurodytų asmenų, t. y. N. K., A. I., K. Š., P. P., taip pat A. Š., P. M., S. M.. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytų 50 asmenų narystė Bendrijoje laikytina įrodyta.

23. Teismas pažymėjo, kad sprendžia apie asmenų narystę Bendrijoje bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. 2017 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Aplinkybė, kad teismai anksčiau yra laikę šiuos asmenis Bendrijos nariais, savaime nereiškia, jog jie laikytini Bendrijos nariais ir toliau neribotą laiką nevertinant aktualių teisės aktų nuostatų, todėl, pasisakydamas dėl nurodytų dviejų asmenų narystės Bendrijoje, teismas vertino bylos įrodymų visetą vadovaudamasis ginčui aktualiais teisės aktais.

24. Teismas nurodė, kad V. K. nevaldo nuosavybės teise žemės sklypo Bendrijoje, taigi, negali būti Bendrijos nariu. Pagal įgaliojimą dalyvauti Bendrijos susirinkime ir jame balsuoti už įgaliotoją V. K. galėtų, jei jo įgaliotojai būtų Bendrijos nariai (SBĮ 16 straipsnio 16 dalis), tačiau net ir tuo atveju V. K. negalėtų būti renkamas į bendrijos valdymo organus, nes tai pažeistų SBĮ 17 straipsnio 1 dalies imperatyvią nuostatą, kad valdymo organų nariai renkami iš Bendrijos narių. V. K. įgaliotoja Z. Z. įsigijo žemės sklypą Bendrijoje 1997 metais, taigi, steigiant Bendriją, ji neturėjo joje nuosavybės ir negalėjo tapti Bendrijos nare neįvykdžiusi įstatuose nustatytos stojimo procedūros. Duomenų apie tai, kad ji būtų įstojusi į Bendriją, byloje nėra. Nurodytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad 2017-09-09 V. K. negalėjo būti Bendrijos nariu, negalėjo būti išrinktas jos valdybos nariu bei valdybos pirmininku, o taip pat negalėjo realizuoti susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės bei balsuoti susirinkime kaip įgaliotinis.

25. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis A. D. nuosavybės teisės į žemės sklypą Bendrijoje įregistruotos 2010-12-21 ir jis šį sklypą turėjo 2017-09-09. 2012 m. birželio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-113-294/2012 teismas konstatavo, kad A. D. moka nario mokestį, turi nario pažymėjimą, iki 2011-05-21 buvo laikomas bendrijos nariu, jam buvo leidžiama balsuoti. Duomenų apie šio asmens pašalinimą ar išstojimą iš Bendrijos byloje nėra. Dėl kokių priežasčių ieškovo pateiktoje sodininkų knygoje jis nenurodomas Bendrijos nariu, teismui buvo neaišku, todėl teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, labiau tikėtina laikė aplinkybę, kad A. D. 2017-09-09 buvo Bendrijos nariu.

26. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas 2017-09-09 susirinkimo protokole nurodyto teiginio, kad Bendrijoje yra 64 nariai, nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu kiti nei minėti asmenys, pasirašę narių, reikalaujančių sukviesti 2017-09-09 susirinkimą, bei narių, dalyvaujančių 2017-09-09 susirinkime, laikytini Bendrijos nariais. Teismas sprendė, kad 2017-09-09 Bendrijoje buvo 51 narys, t.y. 50 asmenų, išvardintų ieškovo bei A. D..

27. Teismas nurodė, kad pagal SBĮ 16 straipsnio 10 dalį, bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Pagal to paties straipsnio 9 dalį, bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Teismas pažymėjo, kad susirinkimo dalyvių sąrašas turi būti sudarytas tiksliai ir aiškiai, kad visus jame pasirašiusius asmenis būtų galima identifikuoti. Be to, Bendrijos įstatų 36.9 punkte nurodyta, kad narys, dalyvaujantis Bendrijos narių susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, nesantis Bendrijos nariu, taip pat turi pateikti ir dokumentą, patvirtinantį jo teisę balsuoti narių susirinkime.

28. Teismas, spręsdamas, ar susirinkime buvo kvorumas, vadovavosi į bylą pateiktu Bendrijos narių, dalyvavusių 2017-09-09 susirinkime, sąrašu. Teismas nurodė, kad byloje proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, jog nebuvo tikrinama nei į susirinkimą atvykusių, nei susirinkime dalyvaujančiųjų sąraše pasirašiusių asmenų tapatybė, jų narystė Bendrijoje. Žmonės ateidavo ir išeidavo, pasirašinėjo kas norėjo ir kaip norėjo. Pateiktų į bylą dokumentų turinys neleido teismui daryti jokių tikslių vienareikšmių išvadų apie susirinkime dalyvavusius Bendrijos narius. Tačiau teismas, įvertinęs pateikto sąrašo turinį jau padarytų išvadų dėl asmenų, laikytinų Bendrijos nariais, kontekste, darė labiau tikėtiną išvadą, kad susirinkime dalyvaujančiųjų sąraše pasirašė 24 Bendrijos nariai (asmenys, nurodyti sąrašo eilės numeriais 4, 5, 7, 10, 14, 16, 17, 19, 26-32, 38, 40, 48, 61, 71, 73, 81, 82, 91). Susirinkimo protokole nurodyta, kad už V. Z. dalyvavo ir balsavo jo dukra O. L.. Pateiktame susirinkime dalyvaujančiųjų sąraše ties eilutėmis Nr. 33 ir 34 tikėtinai yra pasirašęs tas pats asmuo, tačiau nei iš 33 eilutėje esančio parašo rekvizito, nei iš kitų bylos duomenų nėra galimybės identifikuoti, kad už V. Z. pasirašė O. L. Aptariamo sąrašo 22 eilutėje už E. C. pasirašė A. C., tačiau į bylą nėra pateikta tokius įgaliojimus jam suteikusio dokumento, byloje nėra duomenų, kad tokį dokumentą jis būtų turėjęs 2017-09-09. G. V. ir P. M. raštuose yra nurodę, kad jie susirinkimo dalyvių sąraše nepasirašė ir susirinkime nedalyvavo. Teismas, apžiūrėjęs į bylą pateiktą susirinkime dalyvaujančiųjų sąrašo originalą, sprendė, kad labiau tikėtina, jog 11 eilutėje (ties G. V. pavarde) apskritai nėra jokio parašo, o joje esantis ženklas nesudaro pagrindo identifikuoti G. V. dalyvavimo ginčo susirinkime. Visiškai neaišku, kas yra 76 aptariamo sąrašo eilutėje (kurioje nurodytas sklypo, priklausančio P. M., numeris) pasirašęs asmuo „A. B.“ bei kaip jis susijęs su P. M. Kitose nei aptartos susirinkime dalyvaujančiųjų sąrašo eilutėse pasirašę asmenys nelaikytini Bendrijos nariais vadovaujantis teismo jau išdėstytais motyvais. Padaręs išvadą, kad bendrijoje yra 51 narys, o susirinkime užsiregistravo 24 nariai, teismas sprendė, jog susirinkime nebuvo kvorumo ir jis negalėjo įvykti.

29. Teismas, įvertinęs Bendrijos narių, reikalaujančių sukviesti 2017-09-09 susirinkimą, sąrašą, sprendė, jog iniciatyvą susirinkimui išreiškė pakankamas kiekis bendrijos narių, t. y. 20 narių iš 51. Teismas sutiko su ieškovu, kad nėra duomenų apie tai, jog laikytasi reikalavimų, kad susirinkimą turi sušaukti Bendrijos valdyba, iniciatyvą šaukti susirinkimą teikiantys nariai jai turi pateikti paraišką, joje pateikti nurodytus duomenis. Tačiau teismas sprendė, kad tokių reikalavimų nesilaikymas vertintinas kaip formalus ir negalėtų būti laikomas esminiu trukdžiu susirinkimui įvykti. Bendrijoje yra susiklosčiusi neordinari situacija, kuomet jau eilę metų Bendrija neturi teisėtos valdybos ir vadovo, todėl vertinant aptartus pažeidimus kaip esminius, Bendrijos nariams būtų iš principo eliminuota galimybė priimti kokius nors sprendimus ir tęsti Bendrijos veiklą.

30. Teismas sutiko su ieškovu, kad SBĮ 16 straipsnio 3 dalies pažeidimu laikytina tai, kad skelbime apie susirinkimą, paskelbtame įstatuose nurodytame (Įstatų 48.9 punktas) viename pagrindinių šalies dienraščių, nebuvo nurodyta planuojama susirinkimo darbotvarkė, apsiribojant pranešimu, kad bus renkama valdyba ir pirmininkas. Susirikime taip pat buvo sprendžiami klausimai dėl revizoriaus rinkimo, įstatų pakeitimo, buveinės adreso keitimo, valdybos darbo reglamento, vidaus tvarkos taisyklių, revizoriaus darbo reglamento tvirtinimo. Šie klausimai privalėjo būti nurodyti skelbiant susirinkimo darbotvarkę. Byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, kad apie susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo paskelbta Bendrijos skelbimų lentoje.

31. Teismas sutiko su ieškovu, kad V. Č., V. K. ir V. T. negalėjo būti renkami valdybos nariais, o V. K. - taip pat ir valdybos pirmininku, nes 2017-09-09 nebuvo Bendrijos nariai, todėl susirinkimo sprendimus šioje dalyje laikė niekiniais ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalies, SBĮ 21 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

32. Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo motyvus, pašalinant 53.3 punkte konstatuotomis aplinkybėmis, kad 2017-09-09 A. D. buvo SB „Komunalininkas“ narys bei 55 punkte, kad Bendrijoje 2017-09-09 buvo 51 narys, t. y. 50 asmenų, išvardintų ieškovo bei A. D.; 2) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš V. K.; 3) išspręsti baudos paskyrimo klausimą V. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 4) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš V. K.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

32.1. A. D. nėra įtrauktas į registracijos knygą, kadangi jis nėra laikomas Bendrijos nariu. A. D. nėra įvykdęs Bendrijos įstatuose nustatytos tvarkos tapti Bendrijos nariu, t.y. nėra šio asmens prašymo, paduoto valdybai, bei nėra narių susirinkimo patvirtinimo dėl įstojimo į Bendriją. Be to, nėra duomenų ir apie A. D. įmokėtą stojimo į Bendriją mokestį. Taigi, teismas visiškai nepagrįstai papildomai pripažino A. D. Bendrijos nariu. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos, kadangi iš pradžių teismas nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis ankstesniais teismų sprendimais nustatant asmenų buvimą ar nebuvimą Bendrijos nariais, bet pasisakydamas apie A. D. narystę teismas savo išvadą grindė būtent ankstesnių teismų nustatytomis aplinkybėmis. Šioje byloje ieškovas, nurodydamas bendrijos narių skaičių, pagrindė savo poziciją rašytiniais įrodymais, kurių teismui pakako. Tuo tarpu trečiasis asmuo A. D., teikdamas savo atsiliepimą į ieškinį, jame nekėlė klausimo dėl jo, kaip Bendrijos nario, statuso ir šios aplinkybės neįrodinėjo. Atsakovės atstovas taip pat į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, įrodančių A. D. narystę Bendrijoje.

32.2. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš V. K. kaip asmens, kuris neteisėtai sušaukė susirinkimą, kurio metu buvo išrinktas į valdybą ir į pirmininkus, nors to daryti neturėjo teisės. Priteisus ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, ieškovas pats, kaip Bendrijos narys, privalės dalinai šias išlaidas padengti, kadangi tokios išlaidos bus paskirstytos visiems Bendrijos nariams. Taigi, priteistų išlaidų suma „užgrius“ visus Bendrijos narius, nors Bendrijos nariai net nėra susiję su šiuo ginču. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl V. K. veiksmų, o ne dėl atsakovės veiksmų. Priteisus bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, V. K. išvengs bet kokios atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, kurie būtent pačiai Bendrijai padarė nuostolių. SBĮ 7 straipsnio 7 dalis numato, kad sodininkai ir kiti asmenys, padarę žalą bendrijai, atsako ir atlygina nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo pagrindinės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir priteisti visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens V. K.. Būtent V. K. 2019-08-01 teismo posėdžio metu buvo įpareigotas įteikti dokumentus ir šaukimus tretiesiems asmenis, tačiau šios pareigos neįvykdė ir dėl to teismo buvo įspėtas dėl šios pareigos nevykdymo. Esant tokiai situacijai teismas privalėjo dokumentus siųsti registruotu paštu, dėl ko byloje susidarė išlaidos, kurios nepagrįstai priteistos iš atsakovės.

32.3. 2019-12-30 vykusio teismo posėdžio metu, atsižvelgus į visus įvykusius teismo posėdžius, jų metu išsakytas teismo pastabas atsakovės atstovo V. K. atžvilgiu, ieškovas teismo prašė įvertinti šio asmens procesinį elgesį ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti jam baudą vadovaujantis CPK 95 straipsniu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, šis klausimas nebuvo išspręstas. Ieškovo atstovė 2019-12-30 teismo posėdžio metu reikšdama prašymą dėl baudos paskyrimo nurodė argumentus, kurių pagrindu toks prašymas buvo pareikštas, t. y. įvertinus visą V. K. procesinį elgesį ir procesinių pareigų nevykdymą buvo teisėtas pagrindas tokiam prašymui pareikšti, kurio teismas visiškai nesprendė. Egzistuoja visi pagrindai teismui vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi paskirti V. K. baudą už netinkamą procesinį elgesį, kuris įtakojo ilgą bylos nagrinėjimą ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

32.4. 2019-08-01 teismo posėdyje V. K. nurodė, kad nėra gavęs ieškinio priedų kopijų ir pageidauja jas gauti bei su jomis susipažinti, tačiau atsiliepimą į ieškinį atsakovės atstovas jau buvo pateikęs 2019-07-15. Pastabą dėl bylos vilkinimo atsakovės atstovui pateikė ir bylą nagrinėjanti teisėja 2019-08-01 teismo posėdžio metu. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Taip pat šio posėdžio metu teismas įpareigojo atsakovės atstovą įteikti procesinius dokumentus tretiesiems asmenims. 2019-11-13 teismo posėdžio metu V. K. pateikė papildomą atsiliepimą į ieškinį, kurį teismas laikė rašytiniais paaiškinimais ir prijungė prie bylos, nors nurodė, kad nebuvo laikytasi nustatytų terminų. Atsakovės atstovas turėjo pateikti savo atsikirtimus per 14 dienų nuo ieškovo dokumentų gavimo, tačiau to nepadarė, o atsinešė savo rašytinius paaiškinimus į teismo posėdį. Taip pat V. K. nurodė, kad su ieškovo papildomais dokumentai ir su jo rašytiniais paaiškinimas nėra susipažinę tretieji asmenys, todėl negalima nagrinėti bylos toliau. Teismas nurodė, kad formalių kliūčių nagrinėti bylą toliau nėra, kadangi būtent pats V. K. dar 2019-08-01 teismo posėdžio metu buvo įpareigotas įteikti dokumentus ir teismo šaukimus kitiems tretiesiems asmenims, tačiau šios pareigos neįvykdė. Šio posėdžio metu V. K. taip pat pareiškė visiškai nepagrįstą prašymą priimti atskirą teismo nutartį dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo. Nepaisant to, kad teismas atmetė V. K. prašymus, jis paprašė išreikalauti ieškovo pateiktų papildomų dokumentų originalus, nors buvo pateiktos tinkamai patvirtintos kopijos. Šį prašymą teismas tenkino ir įpareigojo ieškovą pateikti teismui jau pateiktų dokumentų kopijų originalus ir tuo tikslu vėl buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. 2019-12-30 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas į posėdį atnešė trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieškinį, tačiau teismas juos laikė rašytiniais paaiškinimais. Dėl V. K. proceso taisyklių nesilaikymo teismas buvo priverstas atnaujinti bylos nagrinėjimą jau po ieškovės atstovės pasakytos baigiamosios kalbos, kad V. K. galėtų pasisakyti papildomai apie anksčiau pateiktus dokumentus. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad V. K. piktnaudžiavo terminais ir visais įmanomais būdais bandė vilkinti bylos nagrinėjimą.

33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė sodininkų bendrija „Komunalininkas“ ir trečiasis asmuo V. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Galiojančiuose teismų sprendimuose nurodyta, kad tiek V. K., tiek A. D. yra Bendrijos nariai, moka mokesčius Bendrijai. Šie asmenys ginčo metu abu turėjo Bendrijos narių pažymėjimus.

Šalies argumentai

33.2. Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens vertintinas kritiškai.

33.3. Dėl procesinės baudos skyrimo sprendžia teismas, o ne proceso šalis. Proceso šalis gali reikšti motyvuotą prašymą dėl proceso metu patirtų nuostolių atlyginimo, susijusių su kitos šalies neteisėtais veiksmais. Tokio prašymo ieškovas teismui nepateikė. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu pasamprotavo apie tai, kad teismas yra skyręs procesinę baudą jos atstovaujamam ieškovui, todėl turėtų skirti ir atsakovės atstovui.

34. Atsakovė SB „Komunalininkas“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą CPK 294 straipsnio 2 dalies ir CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu ir bylą nutraukti; 2) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

34.1. Visą bylos nagrinėjimo laiką ieškovas neigė faktą, kad pats dalyvavo susirinkime ir nuo pradžios iki galo viską fiksavo darydamas garso įrašą ir fotografuodamas. Pats ieškovas susirinkimo dokumentuose nesiregistravo. Tokiu būdu ieškiniui paduoti ieškovas turėjo visas galimybes per įstatymo nustatytą terminą. Į atsakovę raštu ieškovas dėl susirinkimo protokolo kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 5 d., raštas gautas 2017 m. gruodžio 8 d., o jau 2017 m. gruodžio 9 d. baigėsi terminas skundui paduoti. Teismui nustačius, kad ieškovas pats dalyvavo susirinkime ir laiku nepareiškė ieškinio, byla turėjo būti nutraukta (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

34.2. Šioje byloje reiškiamas ieškinys yra tarp tų pačių asmenų, dėl to paties SB „Komunalininkas“ susirinkimo, vykusio 2017 m. rugsėjo 9 d., ir reiškiamas remiantis tais pačiais susirinkimo priimtais dokumentais kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-2159-595/2018. Dokumentus ieškovas gavo civilinėje byloje Nr. 2-48102-595/2017 ir ieškinį galėjo pateikti byloje Nr. 2-2159-595/2018, bet to nepadarė ir nuo ieškinio atsisakė. Todėl, remiantis CK 294 straipsnio 2 dalimi, byla turi būti nutraukta.

34.3. Teismas nepagrįstai nevertino ginčijamo susirinkimo protokolo, nors jis buvo pagrindinis dokumentas, įrodantis susirinkimo buvimą ir jame priimtus sprendimus. Be to, teismas apie įrodymo pareigą dėl ieškovo pateiktos registracijos knygos pasisakė tik skundžiamame sprendime, įrodyti priešingai atsakovė anksčiau negalėjo, kadangi minėtas dokumentas buvo pateiktas bylos nagrinėjimo pabaigoje.

34.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas knygą pildė 2011-2013 metų laikotarpiu, būdamas SB „Komunalininkas“ pirmininku. Ieškovas SB „Komunalininkas“ pirmininku buvo nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1304-294/2011 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas 2010-05-15 Bendrijos susirinkimo sprendimų vykdymas iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1304-294/2011. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, civilinėje byloje Nr. 2-113-294/2012 2010-05-15 ir 2011-05-21 SB „Komunalininkas“ susirinkimai pripažinti neteisėtais, o juose priimti sprendimai negaliojančiais. Tai reiškia, kad pildyti registracijos knygą ieškovas neturėjo teisės ir toks dokumento pildymas turėjo būti teismo vertinamas kaip klastojimas ir savivaldžiavimas.

34.5. Pateiktoje SB „Komunalininkas“ registracijos knygoje supainiotos Bendrijos nario ir sklypo savininko sampratos. Ieškovas viso proceso metu teigė, kad atsakovė neteisingai nurodė Bendrijos narių skaičių, tačiau remiantis pateiktu sąrašu neįmanoma nustatyti ne tik kas yra Bendrijos narys, bet ir kas yra sklypo savininkas.

34.6. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pareiškė, jog ieškovo į bylą pateikti 2012-06-09 ir 2013-07-15 susirinkimų protokolai yra suklastoti, nes tokie susirinkimai niekada nevyko, tačiau teismas tokį pareiškimą nepagrįstai vertino kaip deklaratyvų. Atsakovė teismo prašė remiantis CPK 299 straipsniu sustabdyti bylą, o dėl suklastotų dokumentų panaudojimo teismo kreiptis į prokuratūrą. Teismas ignoravo atsakovės ir trečiųjų asmenų prašymus ir todėl rėmėsi suklastotais dokumentais, kuriuos pateikė ieškovas.

34.7. V. K. niekada neturėjo nuosavybės teise žemės sklypo bendrijos teritorijoje, tačiau 1997 metais, remiantis tuo metu išduotu įgaliojimu valdyti turtą, įstojo ir iki šiol yra bendrijos narys. Teismas „supainiojo“ įgaliojimo balsuoti susirinkime ir įgaliojimo valdyti turtą sąvokas. Teismo sprendime išvardijama visa eilė civilinių bylų, kurios buvo nagrinėjamos tarp šios bylos šalių. Įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose V. K. SB „Komunalininkas“ nuo 1997 metų yra ne tik Bendrijos nariu, bet ir valdybos nariu. Galiojančiuose teismų sprendimuose nurodyta, kad tiek V. K., tiek A. D. yra Bendrijos nariai, moka mokesčius Bendrijai. Šie asmenys ginčo metu ir dar 2010 metais turėjo Bendrijos narių pažymėjimus.

Žemesnės instancijos teismas

34.8. Nesutinka su teismo sprendimu, kad atsakovės atstovas nepagrindė 64 narių buvimo Bendrijoje. Ieškovas privalėjo pagrįsti savo teiginius ir paneigti susirinkimo narių sąraše nurodytų asmenų narystę. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, išskyrus jau minėtą suklastotą Bendrijos narių registracijos knygą. Teismas be pagrindo pareigą įrodyti perkėlė atsakovei ir be pagrindo pats teismas nagrinėjo kiekvieno nario klausimą, kai to nereikalavo ieškovas. Teismas tokiu būdu išėjo už ieškinio ribų, kas yra draudžiama tokio pobūdžio bylose.

34.9. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl liudytojų parodymų ir trečiųjų asmenų pateiktų nuomonių. Tretieji asmenys ir apklausti liudytojais asmenys teigė, kad susirinkimas vyko teisėtai. Visi apklausti liudytojai nurodė susirinkimo protokole išdėstytus faktus ir juos prašė pripažinti teisėtais bei teisingais. Nei vienas liudytojas ar trečiasis asmuo neteigė, kad buvo padaryti kokie nors pažeidimai.

34.10. Teismas sprendime nurodė, kad į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ir jų savininkų sąrašas. Ieškovas susirinkimo metu ir bylos nagrinėjimo metu jau daugiau kaip devyni metai nebuvo Bendrijos valdybos narys ir valdybos pirmininkas. Tokio sąrašo iš VĮ Registrų centro neįgaliotas asmuo gauti neturėjo teisės.

Atsiliepimas

35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. S. prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

35.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties terminas, numatytas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, nebuvo praleistas.

35.2. Apelianto minima civilinė byla Nr. 2-2159-595/2018 nėra tapati šiai civilinei bylai. Abiejų bylų vienodos tik šalys, tačiau skirtingi ginčo dalykai ir pagrindai.

35.3. Atsakovė į bylą nepateikė jokio įrodymo apie Bendrijos narių skaičių 2017-09-09 susirinkimo metu. Atsakovės atstovas, paklaustas teismo, patvirtinto, kad jis neturi Bendrijos narių sąrašo, kad jis nesikreipė į teismą dėl dokumentų išreikalavimo iš buvusio bendrijos pirmininko ieškovo, nors ne kartą nurodė, kad ieškovas jam neperduoda dokumentų. Taigi, pats atsakovės atstovas nevykdė tinkamai savo, kaip pirmininko, pareigų.

35.4. Teismas 2019-09-20 posėdžio metu įpareigojo ieškovą iki 2019-10-04 pateikti įrodymus, susijusius su Bendrijos narių įstojimu ir registracijos knygą. Šią pareigą ieškovas įvykdė ir pateikė teismui prašomų dokumentų kopijas, kurie teismo buvo priimti ir išsiųsti atsakovės atstovui. Tuo pačiu teismas suteikė atsakovės atstovui terminą nuo dokumentų gavimo pateikti savo poziciją, tačiau atsakovo atstovas to nepadarė, o apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad neva teismas tik sprendime nurodė pareigą atsakovui įrodyti priešingai dėl registracijos knygos tikrumo. Registracijos knyga buvo pateikta 2019-10-10, o byla išnagrinėta 2020-01-17, tame tarpe įvyko du teismo posėdžiai, kurių metu atsakovės atstovas galėjo pateikti savo argumentus dėl registracijos knygos (ne)tikrumo.

35.5. Apeliantė apeliaciniame skunde dėsto naujus argumentus dėl registracijos knygos netikrumo, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžiuose. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme.

35.6. Atsakovės atstovas 2019-11-13 teismo posėdžio metu prašė teismo priimti atskirą nutartį dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo, nors paklaustas teisėjos, ar pats ėmėsi kokių aktyvių veiksmų ir ar yra policijoje pareiškimas, V. K. nurodė, kad ne. Taip pat tokį prašymą pakartojo ir 2019-12-30 teismo posėdžio metu, bet teismas nurodė, kad šis klausimas jau yra išspręstas.

35.7. Byloje buvo pateikti kelių trečiųjų asmenų atsiliepimai į patikslintą ieškinį, kuriuos teismas laikė rašytiniais paaiškinimais, kadangi jie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Be to, rašytiniai paaiškinimai buvo atnešti į teismo posėdį V. K. ir su identišku tekstu, kurį parengė V. K., nes tekstas buvo nukopijuotas nuo paties atsiliepimo. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo dar kartą dėstyti tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos apeliantės atstovo pateiktame atsiliepime. Byloje žodinius paaiškinimus davė tik vienas trečiasis asmuo T. L. V. Jis nenurodė, kaip teigia apeliantė, jog nebuvo jokių pažeidimų, trečiasis asmuo nurodė, kad „į susirinkimą atėjo kas norėjo ir išėjo kas norėjo“.

35.8. Į bylą pateikta VĮ Registrų centro žemės sklypų ir savininkų sąrašo kopija yra patvirtinta atsakingo darbuotojo parašu ir tokio dokumento pagrįstumu nėra jokio pagrindo abejoti. Tai, ar ieškovas galėjo gauti ir kada galėjo gauti tokius dokumentus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsiliepimas

36. Atsiliepimais į apeliacinius skundus tretieji asmenys K. J., V. Č., T. L. V., A. D., V. T. prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimuose nurodė tapačius argumentus, kurie buvo nurodyti atsakovės ir trečiojo asmens V. K. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl ieškovo A. S. apeliacinio skundo argumentų

38. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog A. D. ginčijamo nutarimo priėmimo laikotarpiu buvo Bendrijos nariu. Apeliantas nurodo, kad A. D. nėra laikomas SB „Komunalininkas“ nariu, kadangi nėra įvykdęs SB „Komunalininkas“ įstatuose nustatytos tvarkos tapti Bendrijos nariu, t. y. nėra šio asmens prašymo, paduoto valdybai, bei nėra narių susirinkimo patvirtinimo dėl įstojimo į Bendriją. Be to, nėra duomenų ir apie A. D. įmokėtą stojimo į Bendriją mokestį. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos, kadangi iš pradžių teismas nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis ankstesniais teismų sprendimais nustatant asmenų buvimą ar nebuvimą Bendrijos nariais, bet pasisakydamas apie A. D. narystę teismas savo išvadą grindė būtent ankstesnių teismų nustatytomis aplinkybėmis.

39. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. D. narystę, sistemiškai vertino teisės aktų nuostatas kartu su ankstesnio teismo sprendime konstatuotomis aplinkybėmis. Kaip nustatyta, teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. nuosavybės teisės į žemės sklypą Bendrijoje įregistruotos 2010-12-21 ir jis šį sklypą turėjo ginčijamo nutarimo priėmimo laikotarpiu, o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-113-294/2012 konstatuota, kad jis moka nario mokestį, turi nario pažymėjimą, iki 2011-05-21 buvo laikomas Bendrijos nariu, jam buvo leidžiama balsuoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš minėto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-294/2012 matyti, jog iki 2011-05-21 Bendrija A. D. laikė sodininkų bendrijos nariu būtent ieškovo A. S. pirmininkavimo Bendrijai laikotarpiu. Todėl vien apelianto nurodytos aplinkybės, kad A. D. nėra padavęs prašymo valdybai, nėra narių susirinkimo patvirtinimo dėl jo įstojimo į Bendriją bei jis nėra įmokėjęs stojimo į Bendriją mokesčio, atsižvelgiant į įrodymų visumą, savaime negali paneigti šio asmens narystės.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti ne iš atsakovės, o iš trečiojo asmens V. K.. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015 nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju atžvelgiant į V. K. procesinę padėtį nagrinėjamoje byloje, CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti taikomos. Išaiškintina, kad atsakovė SB „Komunalininkas“, sumokėjusi priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir manydama, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl trečiojo asmens V. K. veiksmų, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo regreso tvarka.

41. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2019-12-30 vykusio teismo posėdžio metu, atsižvelgus į visus įvykusius teismo posėdžius, jų metu išsakytas teismo pastabas atsakovės atstovo V. K. atžvilgiu, ieškovas teismo prašė įvertinti šio asmens procesinį elgesį ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti jam baudą (CPK 95 straipsnis), tačiau teismas šio prašymo neišsprendė.

42. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

43. Nagrinėjamu atveju iš 2019-12-30 vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovo atstovė motyvuotą prašymą dėl baudos skyrimo atsakovės atstovui V. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismui pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

44. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas paskirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu nėra materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-188-516/2017). Toks prašymas savo esme laikomas specifinės procesinės teisinės prigimties, o su tuo susiję reikalavimai neturėtų būti laikomi materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo, kurių pagrindu galėtų būti konstatuojami absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 straipsnyje, kadangi faktiškai esminis ginčas pagal pareikštą ieškinį tarp šalių skundžiamu sprendimu yra išspręstas, dėl jo pateikti skundžiamame sprendime motyvai. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad neišsprendus tokio prašymo, šis negalėtų būti išspręstas priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, CPK 95 straipsnis, reglamentuojantis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nenumato, kada turi būti išspręstas prašymas skirti baudą asmeniui, kuris galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2294/2013). Atsižvelgiant į šių argumentų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio procesinio klausimo neišsprendimas nedaro skundžiamo teismo sprendimo negaliojančiu dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

45. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes pagal apeliacinio skundo ribas, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nebent būna esminių procesinių pažeidimų ar absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės. Tuomet apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju šių pirmosios instancijos teismo klaidų ištaisymas galimas apeliacinėje instancijoje, kadangi bylos dalies grąžinimas iš naujo nagrinėti (kai iš esmės byloje išspręstas materialinis teisinis ginčas) prieštarautų CPK 7 straipsnio principams, dėl to apeliacinės instancijos teismas išnagrinėja ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo (CPK 95 straipsnis) apeliacinėje instancijoje.

46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

47. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo atsakovės 2019-12-30 teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl baudos skyrimo atsakovės atstovui V. K. nesudaro pagrindo spręsti, kad V. K. akivaizdžiai vilkino procesą ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Iš atsakovės atstovo procesinių veiksmų pobūdžio nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas buvo nesąžiningas, sąmoningai siekė veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės SB „Komunalininkas“ apeliacinio skundo argumentų

48. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nutraukti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalies norma, kuri nustato naikinamąjį sutrumpintą skundo padavimo terminą. Apeliantės įsitikinimu, ieškovas turėjo visas galimybes per įstatymo nustatytą terminą paduoti ieškinį, kadangi pats dalyvavo susirinkime ir nuo pradžios iki galo viską fiksavo darydamas garso įrašą bei fotografuodamas, nors ir neužsiregistruodamas susirinkimo dokumentuose. Kadangi į atsakovę raštu ieškovas dėl susirinkimo protokolo kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 5 d., raštas gautas 2017 m. gruodžio 8 d., terminas skundui paduoti baigėsi 2017 m. gruodžio 9 d.

49. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas nepraleido sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 4 dalis), kadangi jis neturėjo galimybės susipažinti su Bendrijos narių, reikalaujančių sukviesti susirinkimą, bei Bendrijos narių, dalyvavusių susirinkime, sąrašais, kaip ir su ginčijamo susirinkimo protokolu anksčiau nei 2018 m. sausio 15 d., kuomet jam įteiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį su priedais civilinėje byloje Nr. 2-2159-595/2018. Todėl būtent nuo šios datos skaičiuotina senaties termino pradžia.

50. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio tapatumu, pažymėtina, jog įvertinus civilinėje byloje Nr. 2-2159-595/2018 pareikšto ieškinio dėl įpareigojimo pateikti dokumentus turinį, teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtoje ir šioje nagrinėjamoje byloje nesutampa ieškinio dalykas ir pagrindas. O tai, jog, kaip nurodo apeliantė, abiejose bylose ginčai buvo nagrinėjami tarp tu pačių asmenų ir ieškiniai reiškiami remiantis tais pačiais susirinkimo priimtais dokumentais, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškinio tapatumą.

51. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai nevertino ginčijamo susirinkimo protokolo, nors šis įrodymas, anot apeliantės, buvo pagrindinis dokumentas, įrodantis susirinkimo buvimą ir jame priimtus sprendimus. Be to, pirmosios instancijos teismas apie įrodymo pareigą dėl ieškovo pateiktos registracijos knygos pasisakė tik skundžiamame sprendime, įrodyti priešingai atsakovė anksčiau negalėjo, kadangi minėtas dokumentas buvo pateiktas bylos nagrinėjimo pabaigoje. Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas knygą pildė 2011-2013 metų laikotarpiu, būdamas SB „Komunalininkas“ pirmininku, nes po priimtų teismų sprendimų pildyti registracijos knygą ieškovas neturėjo teisės ir toks dokumento pildymas turėjo būti teismo vertinamas kaip klastojimas ir savivaldžiavimas. Apeliantės vertinimu, remiantis pateiktu registracijos knygos sąrašu neįmanoma nustatyti ne tik kas yra Bendrijos narys, bet ir kas yra sklypo savininkas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

52. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamas susirinkimo protokolas pats savaime negali patvirtinti faktinio Bendrijos narių skaičiaus, o byloje atsakovei nepateikus jokių kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo į bylą pateikta Bendrijos narių registracijos knyga, kurią ieškovas sudarė ir vedė eidamas Bendrijos valdybos pirmininko pareigas. Antra, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovo pateikta Bendrijos narių registracijos knyga teisėjos rezoliucija priimta 2019-10-14. Šis įrodymas buvo išsiųstas atsakovės atstovui V. K. ir nustatytas terminas atsikirtimams pateikti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, skirtingai nei teigia atsakovė, atsakovei buvo sudarytos galimybės pateikti atsikirtimus dėl ieškovo pateiktos registracijos knygos. Trečia, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, kad vėliau teismai panaikino Bendrijos susirinkimų sprendimus, kuriais A. S. išrinktas Bendrijos valdybos pirmininku, savaime neteisėtais ir negaliojančiais nedaro visų jo atliktų veiksmų vykdant valdybos pirmininko funkcijas. Dar daugiau, sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog apeliantė narių registracijos knygos turinio teisėtumo pirmos instancijos teisme neginčijo, todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliantės apeliacinio skundo argumentų šioje dalyje nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

53. Apeliantė nurodo, jog jos atstovas bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad ieškovo į bylą pateikti 2012-06-09 ir 2013-07-15 susirinkimų protokolai yra suklastoti, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį pareiškimą nepagrįstai vertino kaip deklaratyvų. Pirmosios instancijos teismas taip pat ignoravo atsakovės atstovo prašymą CPK 299 straipsnio pagrindu sustabdyti bylą ir dėl suklastotų dokumentų panaudojimo kreiptis į prokuratūrą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

54. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kai to prašo proceso šalys. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek dėl 2019-11-13 teismo posėdžio metu teikto atsakovės atstovo prašymo, tiek dėl 2019-12-30 teismo posėdžio metu teikto prašymo, pirmosios instancijos teismas pasisakė.

55. Apeliantė nurodo, kad V. K. niekada neturėjo nuosavybės teise žemės sklypo bendrijos teritorijoje, tačiau 1997 metais, remiantis tuo metu išduotu įgaliojimu valdyti turtą, įstojo ir iki šiol yra Bendrijos narys. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais V. K. SB „Komunalininkas“ nuo 1997 metų yra ne tik Bendrijos nariu, bet ir valdybos nariu.

56. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad V. K. nevaldo nuosavybės teise žemės sklypo Bendrijoje. Žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. Z.. Į bylą pateiktas Z. Z. ir P. Z. 2009-03-25 įgaliojimas V. K. iki 2019-03-26 naudoti, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu. Analogiškas įgaliojimas, galiojantis iki 2029-09-16, išduotas ir 2019-09-16.

57. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8310-141-2010 konstatavo, jog V. K. yra ne tik SB „Komunalininkas“ narys, bet ir šios Bendrijos valdybos narys. Ta aplinkybė, jog atsakovė SB „Komunalininkas“ neturi protokolo ar kito dokumento apie V. K. priėmimą sodininkų bendrijos nariu, nekeičia esmės. V. K. moka Bendrijos nario ir kitus mokesčius, dalyvauja Bendrijos veikloje. Atsakovės SB „Komunalininkas“ teismui pateiktuose dokumentuose ir sąrašuose V. K. įvardijamas Bendrijos nariu ir Bendrijos valdybos nariu. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1602-553/2011 minėtą sprendimą paliko nepakeistą dėl V. K. narystės plačiau nepasisakydamas.

58. Civilinėje byloje Nr. 2-113-294/2012 Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. sprendime nustatė, kad ieškovo V. K. giminaitė sodų bendrijoje nuosavybės teise valdo žemės sklypą. Šis asmuo su ieškovu V. K. sudarė įgaliojimą, pagal kurį ieškovui pavesta savo nuožiūra valdyti žemės sklypą. Rašytiniais parodymais bei liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad šio įgaliojimo pagrindu ieškovas dalyvaudavo sodininkų bendrijos susirinkimuose, buvo išrinktas į valdymo organus. Teismas konstatavo, kad V. K., atstovaudamas Z. Z., turi teisę veikti kaip žemės sklypo savininko atstovas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482-881/2013 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad narystės SB „Komunalininkas“ ieškovas V. K. kreipėsi 1997 m. rugpjūčio 3 d. 1997 m. rugsėjo 20 d. nutarimu bendrijos valdyba nutarė ieškovo prašymo netenkinti, nes nebuvo pateikta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau jau 1998 m. sausio 1 d. Bendrijos narių sąraše ieškovas aiškiai nurodytas kaip bendrijos narys. Iš vėlesnių Bendrijos narių susirinkimų protokolų matyti, kad ieškovas šiuose susirinkimuose dalyvaudavo ir balsuodavo kaip bendrijos narys, buvo išrinktas Bendrijos valdybos nariu, turėjo Bendrijos nario bilietą.

59. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apie asmenų narystę Bendrijoje yra pagrindas spręsti bylai aktualiu laikotarpiu, o ta aplinkybė, kad teismai anksčiau yra laikę šiuos asmenis Bendrijos nariais, savaime nereiškia, jog jie laikytini Bendrijos nariais ir toliau neribotą laiką, nevertinant aktualių teisės aktų nuostatų.

60. Lietuvos Respublikos SBĮ (redakcija, galiojusi 2017 metais) 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas; jeigu mėgėjų sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo; į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš minėtų ankstesnių teismų sprendimų matyti, jog teismai apskritai nevertino, ar pati V. K. įgaliotoja buvo įstojusi į Bendriją ir ar turėjo teisę įstoti į Bendriją. Taigi, šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi V. K. įgaliotoja Z. Z. įsigijo žemės sklypą Bendrijoje 1997 metais, todėl steigiant Bendriją ji neturėjo joje nuosavybės ir negalėjo tapti Bendrijos nare neįvykdžius įstatuose nustatytos stojimo procedūros. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ji būtų įstojusi į Bendriją bendrijos įstatų nustatyta tvarka (Bendrijos įstatų 25, 26 punktai). Kartu pažymėtina, kad kaip minėta, byloje pateikti 2009 ir 2019 metais V. K. Z. Z. išduoti įgaliojimai. Nors apeliantė nurodo, kad 1997 m., remiantis tuo metu išduotu įgaliojimu valdyti turtą, V. K. įstojo į Bendriją, tačiau byloje nėra įrodymų apie 1997 metais V. K. išduotą įgaliojimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš minėto teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-294/2012 neįmanoma identifikuoti, kokį (kokios įgaliojimo sudarymo datos) V. K. turimą įgaliojimą vertino teismas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog minėtu laikotarpiu V. K. įgaliojimo pagrindu būtų įstojęs į Bendriją. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2017-09-09 V. K. negalėjo būti Bendrijos nariu, negalėjo būti išrinktas jos valdybos nariu bei valdybos pirmininku, o taip pat negalėjo realizuoti susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės bei balsuoti susirinkime kaip įgaliotinis.

62. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pareigą įrodyti asmenų narystę Bendrijoje perkėlė atsakovei. Nagrinėjamoje byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principai, todėl įrodinėjimo našta skirstytina pagal bendrąją taisyklę, teigiančią, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog šalims buvo sudarytos vienodos galimybės pateikti savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.

63. Kasacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau bet kuriuo atveju teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2016). Nagrinėjamu atveju tai, kad teismas vertino kiekvieno nario narystę Bendrijoje, norėdamas nustatyti, ar susirinkime užsiregistravę nariai sudarė kvorumą ir susirinkimas galėjo įvykti, skirtingai nei teigia apeliantė, negali būti vertinama ieškinio ribų peržengimu, juolab, jog pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad dalis susirinkime dalyvavusių asmenų nėra Bendrijos nariai.

64. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl liudytojų parodymų ir trečiųjų asmenų pateiktų nuomonių. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog byloje žodinius paaiškinimus davė tik vienas trečiasis asmuo Tomas Linas Valacka (2012-12-30 teismo posėdžio protokolas). Kiti trečiųjų asmenų pateikti atsiliepimai pirmosios instancijos teismo buvo laikomi rašytinais paaiškinimais. Liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, todėl teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą ir nustatęs, kad trečiųjų asmenų paaiškinimai neturi pakankamos įrodomosios galios, pagrįstai šių paaiškinimų nenurodė ir jais nesirėmė priimdamas skundžiamą sprendimą.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

65. Dėl kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

66. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67. Netenkinus apeliacinių skundų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstomos ir šalys paliekamos kiekviena prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė