- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-1602-553/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14241-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- V. K., sodininkų bendrijos „Komunalininkas“
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Komunalininkas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ valdybos nario V. K. ieškinį (patikslintus ieškinio reikalavimus) atsakovui sodininkų bendrijai „Komunalininkas“, bendrijos valdybos pirmininkui A. S. dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo ir susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ valdybos narys V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ visuotinį sodininkų bendrijos narių susirinkimą, vykusį 2009 m. gegužės 16 d. ir šio susirinkimo nutarimus negaliojančiais, kadangi nurodytas netikslus dalyvavusių susirinkime bendrijos narių skaičius. Teigia, jog nebuvo kvorumo, kai kurie bendrijos nariai balsavo už kitus asmenis pagal jiems išduotus įgaliojimus neeiliniam susirinkimui, todėl negalėjo balsuoti eiliniame bendrijos narių susirinkime. Ieškovo teigimu, susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai yra neteisėti, kadangi susirinkimo protokole nenurodyta, kiek bendrijos narių balsavo už susirinkimo sekretorių ir ar buvo kitų kandidatų. Teigia, jog už susirinkimo sekretorių iš viso nebuvo balsuota ir nebuvo priimta jokių alternatyvių pasiūlymų. Balsų skaičiavimo komisija buvo išrinkta, tačiau komisijos pirmininko rinkimų ir balsavimo nebuvo, tokiu būdu susirinkimo metu nebuvo užtikrintas balsų skaičiavimo komisijos darbas ir teisingas balsų skaičiavimas. Neeilinio susirinkimo tikslas buvo atstatydinti bendrijos valdybos pirmininką A. S.. Valdybos posėdyje, kuriame buvo svarstoma dėl neeilinio susirinkimo sušaukimo dalyvavo tik trys valdybos nariai iš keturių. Apie eilinio susirinkimo dienotvarkę nebuvo paskelbta prieš 14 dienų, kaip tai numato įstatymas. Ieškovo teigimu, susirinkimo metu buvo leidžiama pasisakyti tik valdybos pirmininkui, buvo pasiūlyta dienotvarkė, kuri prieštarauja įstatymui ir gerai moralei. Ieškovui buvo uždrausta kalbėti, todėl jis negalėjo pareikšti nuomonės dėl neteisėtų veiksmų ir pažeidimų. Ataskaita buvo teikiama iki kalendorinių metų galo, bet ne už visus kalendorinius metus. Revizoriaus ataskaita ir aptarimas turėjo vykti prieš balsavimą. Sąmata buvo tvirtinama už laikotarpį atgal, tačiau galėjo būti tvirtinama 2010 metams. Susirinkimo protokole nurodyta, kad už darbotvarkę balsavo 44 bendrijos nariai, dalyvavo 56 nariai, tačiau nenurodyta, kaip balsavo kiti nariai. Teigia, jog nebuvo kvorumo. Susirinkimo metu išėjo dalis bendrijos narių, nesulaukę susirinkimo pabaigos, tačiau susirinkimo pirmininkas į tai nereagavo. Dėl valdybos pirmininko ataskaitos nebuvo susirinkusi valdyba, nebuvo paskelbta ir aptarta jokia ataskaita. Bendrijos pirmininkas veikė vienasmeniškai, nesitardamas su bendrijos valdyba ir be jos pritarimo. Susirinkimui nebuvo pateikta jokia sąmata ir ji nebuvo svarstyta. Nebuvo pateiktas ir aptartas priedas Nr. 4 prie protokolo. Ieškovo teigimu, padarytų įstatymo pažeidimų neįmanoma pašalinti kitais būdais, todėl būtina pripažinti negaliojančiu susirinkimą ir jo priimtus nutarimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovo V. K. patikslinto ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad neesant 2/3 valdybos narių pritarimui, bendrijos neeilinis susirinkimas neįvyko, tačiau vyko eilinis susirinkimas, kurio dienotvarkė patvirtinta daugumos bendrijos narių pritarimu ir priimti nutarimai. Kadangi buvęs bendrijos valdybos pirmininkas K. J. neperdavė bendrijai finansinių – buhalterinių dokumentų už laikotarpį iki 2008 m. gegužės 11 d., atsižvelgiant į tai ir buvo pasirinktas atskaitomybės laikotarpis nuo 2008 m. gegužės 11 d. iki metų pabaigos ir priimtas susirinkimo nutarimas, įpareigojantis K. J. per vieną mėnesį perduoti visus finansinės ūkinės veiklos dokumentus ir turtą A. S. pagal aktus. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog susirinkime dalyvavo daugiau nei 1/2 bendrijos narių nustatyta, remiantis susirinkimo protokolu, susirinkimo dalyvių sąrašu ir kitais pateiktais rašytiniais įrodymais. Pateiktas susirinkime dalyvavusių bendrijos narių sąrašas, kuriame yra parašai, patvirtinantys dalyvavimą susirinkime. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kas nors iš sąraše pasirašiusių asmenų būtų nedalyvavęs susirinkime ar būtų nedalyvavęs balsavimo metu. Teismas nustatė, kad bendrijos ataskaitiniame susirinkime dalyvavo 60 bendrijos narių iš 91. Dėl sąraše padarytos klaidos (ne pagal eilę surašytų numerių buvo praleisti keturi skaičiai), protokole buvo netiksliai nurodyta, jog dalyvauja 56 bendrijos nariai, nes faktiškai dalyvavo 60 bendrijos narių, tame tarpe 3 nariai, atstovaujami pagal įgaliojimus. Net jeigu nelaikyti tinkamu bendrijos narių atstovavimu pagal pasirašytus įgaliojimus, tuomet faktiškai bendrijos narių susirinkime 2009 m. gegužės 16 d. dalyvavo 57 nariai, t.y. ženkliai daugiau, negu ½ bendrijos narių. Todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog bendrijos narių susirinkime 2009 m. gegužės 16 d. nebuvo kvorumo ir dėl to susirinkimas negalėjo priimti sprendimų. Apie susirinkimą buvo paskelbta viešai prieš nustatytą 14 dienų terminą. Kadangi nebuvo 2/3 bendrijos valdybos narių pritarimo neeiliniam bendrijos narių susirinkimui sušaukti, tačiau į susirinkimą atvykus daugumai bendrijos narių ir gavus pasiūlymą neeilinį susirinkimą laikyti eiliniu bendrijos narių susirinkimu, balsavimo būdu buvo priimtas protokolinis nutarimas dėl eilinio bendrijos narių susirinkimo, paskelbta ir patvirtinta eilinio ataskaitinio susirinkimo dienotvarkė, tam pritarė dauguma susirinkime dalyvavusių bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai priimti dalyvaujančiųjų susirinkime bendrijos narių balsų dauguma. Ta aplinkybė, kad susirinkimo protokole nenurodyta, kaip balsavo visi susirinkime dalyvavę nariai, neturi esminės reikšmės ir nelaikytina esminiu pažeidimu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas sodininkų bendrijos (toliau-SB) „Komunalininkas“ narys V. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti atsakovo SB „Komunalininkas“ ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovas į bylą per du kartus teikė bendrijos narių sąrašus, kurie yra identiški. Be to, atsakovo įvardintas Sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ sąrašas neatitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 p. reikalavimų ir yra netikslus, nes tai yra mokesčių rinkimo žiniaraštis pakeistu pavadinimu. Mano, kad nagrinėjant bylą dėl 2009-05-16 susirinkimo pripažinimo negaliojančiu ypatingą reikšmę turi tikslus sodininkų bendrijos narių sąrašas. Nesant tikslaus sodininkų bendrijos narių sąrašo, negalima nustatyti ar susirinkimo metu buvo dalyvavusių bendrijos narių, o ne žemės sklypų savininkų, kvorumas. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad užsiregistravę asmenys savo dalyvavimą patvirtino parašais ar parašų tikrumo. Ginčo esmė yra ta, kad ne visi užsiregistravę ir pasirašę asmenys yra bendrijos nariai, kuriems įstatymas suteikia teisę balsuoti susirinkime. Nurodo, kad 2002-06-29 priimtų naujų narių sąraše įrašytas N. R., tačiau bendrijos narių sąrašuose įrašyta ir jo sutuoktinė R. R., taip pat balsavusi kaip bendrijos narė susirinkime. Duomenų, kad ji būtų priimta į bendrijos narius sąraše nėra. Be to, 2008-05-11 naujais sodininkų bendrijos nariais priimti V. K. ir V. K.. Sąraše nurodyta, kad V. K. ir V. K. yra sklypo Nr. 66 savininkai. Tačiau įstatymo nuostatose imperatyviai nurodyta, kad jei mėgėjiško sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų (Sodininkų bendrijų įstatymo 21 str. 1 d.). Susirinkime kaip bendrijos narys balsavo A. R., tačiau jokių duomenų apie jo priėmimą į bendrijos narius nėra. Susirinkime dalyvavusių asmenų sąraše užsiregistravo ir savo dalyvavimą parašu patvirtino A. J. (sklypas Nr. 45). Kai tuo tarpu pateiktame Priimtų į SB „Komunalininkas“ narių sąraše nurodyta, kad A. J. priimtas į bendrijos narius 2010-05-15. Iš to seka, kad 2009-05-16 sodininkų bendrijos narių susirinkime neturėjo teisės balsuoti nei A. J., nei A. J., kadangi jie tuo laikotarpiu nebuvo bendrijos nariais. Dėl kitų asmenų, balsavusių 2009-05-16 susirinkime priėmimo į sodininkų bendrijos narius, duomenų į bylą taip pat nėra pateikta. Todėl mano, kad pateikti sąrašai niekaip negali būti įvardinti sodininkų bendrijos„Komunalininkas“ narių sąrašais. Teismas taip pat nesiaiškino, kiek užsiregistravusių asmenų liko ir balsavo iki susirinkimo pabaigos. Teigia, kad teismas, pažeisdamas LR CPK nuostatas, be pagrindo neišsprendė klausimo dėl ieškovo nurodytų liudytojų papildomo iškvietimo ir jų apklausos byloje, neištyrė paminėtų faktinių aplinkybių, nepasiūlydamas byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, ir, nenustatęs reikšmingų faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad viso susirinkimo metu balsavo keletas įgaliotų asmenų, kurie įgaliojimus buvo gavę ne tam susirinkimui kuris faktiškai buvo pravestas, o neeiliniam, kurio darbotvarkė buvo paskelbta tinkamu būdu. Tokiu atveju, įgaliojimus turėję asmenys negalėjo balsuoti už kitus bendrijos narius, neturėdami įgaliojimo tokiam balsavimui ir neinformavę juos įgaliojusių asmenų, kad balsuos ne pagal paskelbtą reglamentą. Mano, kad nėra pagrindo sutikti su teismo sprendime konstatuotu, jog susirinkime dalyvavo daugiau nei ½ bendrijos narių, kadangi ši aplinkybė nustatyta remiantis ginčijamu susirinkimo protokolu bei netiksliu susirinkimo dalyvių sąrašu, kuris yra taisytas. Nėra pagrindo sutikti su sprendime konstatuotu, kad buvo išrinktas susirinkimo sekretorius, nes 2009-05-16 susirinkimo protokole nėra nurodyta, kiek bendrijos narių balsavo už susirinkimo sekretorių ar buvo kitų kandidatų į sekretorius. Tvirtina, kad A. S. nepateikė jokio bendrijos ataskaitos, todėl nebuvo ko revizuoti, ir dėl to bendrijos nariai negalėjo susivokti, kaip balsuoti už ar prieš. Susirinkimo pirmininkui reikalaujant jie balsavo, bet kaip surašyta protokole, niekas nenustatė už ar prieš. Protokole tik pažymima, kad balsavo 37 nariai. Ieškovas vėl atkreipė susirinkimo pirmininko dėmesį į tą faktą, kad susirinkime dalyvauja tik 37 nariai, (nėra kvorumo) bet pirmininkaujantis nekreipė dėmesio. Šiuo ginčijamu atveju valdyba nebuvo susirinkusi, nieko neaptarė, iš valdybos pirmininko negavo ne tik pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Bendrijos revizorė, net ir reikalaujant bendrijos valdybos nariams, negavo jokių dokumentų iš bendrijos valdybos pirmininko. Tai yra A. S., ignoruodamas LR Sodininkų bendrijų įstatymo, bendrijos įstatų bei LR Civilinio kodekso ir LR Mokesčių įstatymo normas, pateikė bendrijos susirinkimui ataskaitą žodžiu, nepateikdamas rašytinio varianto. Teigia, kad dėl susidariusios sumaišties, susirinkimo protokole pažymėti balsavimo dėl valdybos pirmininko ataskaitos rezultatai, pagal kuriuos už šią ataskaitą balsavo 34 nariai, prieš 5 nariai. Darytina išvada, kad kiti nariai iš 56 užsiregistravusių pradžioje jau išėjo namo, ir susirinkimas negali toliau vykti, nes trūksta kvorumo.
Atsiliepimas
Atsakovas sodininkų bendrija „Komunalininkas“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioto Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad ieškovas V. K. nėra valdybos narys, nes jis į valdybos narius buvo priimtas neteisėtai. Ieškovo pareiškimas dėl priėmimo į S/B „Komunalininkas“ buvo svarstytas 1997 m. rugsėjo 20 d. sodininkų bendrijos valdybos posėdžio metu, tačiau ieškovo pareiškimas nebuvo patenkintas, nes ieškovas nepristatė sklypo pirkimo sutarties nuorašo. Nei per kitus sodininkų bendrijos narių susirinkimus, nei atskirai S/B „Komunalininkas“ valdybai ieškovas pakartotinai nepateikė pareiškimo tapti sodininkų bendrijos nariu, taigi jis pripažintinas neturinčiu reikalavimo teisės ginčyti visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimus bei neturi teisės reikalauti juos pripažinti negaliojančiais, kadangi jis nėra ne tik S/B „Komunalininkas“ valdybos narys, bet ir pačios S/B „Komunalininkas“ narys. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovo pateiktuose bendrijos narių sąrašuose ne visi asmenys yra bendrijos nariai, tačiau nekonkretizuoja šio argumento ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas teigia, kad bendrijoje bendrijos narių registravimo knygos nėra, nes buvęs valdybos pirmininkas K. J. atsakovo atstovui, t.y. naujai išrinktam bendrijos pirmininkui A. S., bendrijos narių registracijos knygos neperdavė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2009-05-16 vykusio susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis K. J. per vieną mėnesį perduoti visus finansinės ūkinės veiklos dokumentus ir turtą A. S., tuo pačiu ir registravimo knygą. Tvirtina, kad atsakovo pateiktas bendrijos narių sąrašas yra tikslus ir pakankamai išsamus, jame nesidubliuoja nei sklypo numeriai, nei bendrijos nariai, taigi ieškovo minimi netikslumai akivaizdžiai yra neesminiai. Ieškovo teiginiai, kad ne visi susirinkime užsiregistravę ir pasirašę asmenys yra bendrijos nariai, nepagrįsti. Nurodo, kad bendrijos narių sąrašuose yra užfiksuota, jog R. R. priklauso sklypas Nr. 5 (adresas Europos parko g. 9), o N. R. priklauso sklypas Nr. 6 (adresas Europos parko g. 11). 2009-05-16 vykusiame susirinkime dalyvavo tik V. K. (K. įgaliojimu S. S.). Atsakovas sutiko, kad A. R. nėra bendrijos narys. Ieškovas nurodo, kad už Alberto Saplio dienotvarkę balsavo 44 bendrijos nariai, tačiau nėra nurodyta už ką ir kaip balsavo kiti nariai iš 56 bendrijos narių. Akivaizdu, kad tai yra neesminis protokolo trūkumas - jei 44 bendrijos nariai balsavo už, seka logiška išvada, kad kiti balsavo prieš arba susilaikė. Bet kokiu atveju, 44 balsai sudaro absoliučią susirinkime dalyvavusių narių balsų daugumą ir šių balsų pakako, kad dienotvarkė būtų patvirtinta. Mano, kad nelogiška ir neįmanoma ieškovo nurodoma situacija, kad įgaliojimai netenka galios vien dėl to, kad vietoj neeilinio susirinkimo, nepažeidžiant įstatymų, buvo nutarta pravesti eilinį susirinkimą. Nuostatos, draudžiančios įgalioti atstovauti ne bendrijos narį, Sodininkų bendrijų įstatyme nėra. Šio įstatymo 16 str. 7 d. yra tiesiog nurodyta, kad bendrijos narių susirinkime bendrijos nariai dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį. Todėl V. K. turėjo visišką teisę įgalioti bendrijos nario A. S. sutuoktinę S. S. dalyvauti susirinkime. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kas nors iš sąraše pasirašiusių asmenų būtų nedalyvavęs susirinkime ar būtų nedalyvavęs balsavimo metu, taigi nėra pagrindo abejoti šia teismo konstatuota aplinkybe. Be to, nelogiškas ieškovo teiginys, kad bendrijos nariai, balsuodami už ataskaitą negalėjo susivokti, kaip balsuoti - už ar prieš, ir apskritai nesuvokė, už ką balsuoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad valdybos pirmininko ataskaita buvo pateikta ir patvirtinta balsų dauguma, tai įrodo prie 2009-05-16 vykusio susirinkimo protokolo pridėta ataskaita, taigi ieškovas dar kartą tikslingai siekia suklaidinti teismą, iškraipydamas jam gerai žinomas aplinkybes. Pažymėjo, kad teisėto revizoriaus sodininkų bendrija neturėjo iki 2011 m. Dėl to 2010-05-15 vykusio susirinkimo metu buvo vykdomi nauji revizijos komisijos rinkimai ir laikotarpiui iki 2011 m. buvo išrinkta nauja revizijos komisija, susidedanti iš trijų asmenų - M. L., G. P. ir V. Š.. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, susiję su revizore, pripažintini neturinčiais teisinės reikšmės. Visi kiti iškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, neturintys teisiškai reikšmingo ryšio su nagrinėjama byla arba iškraipantys tikrovę, todėl atsakovo plačiau neaptartini.
Be to, atsakovas sodininkų bendrija „Komunalininkas“ pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl to šis klausimas teismo sprendimu nebuvo išspręstas. Nurodo, kad atsakovas praleido CPK 277 str. 2 d. numatytą terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, pirmos instancijos teismas savo iniciatyva išlaidų klausimo neišsprendė, todėl atsakovas pridėdamas įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, prašo išspręsti šių bylinėjimosi išlaidu klausimą, kartu su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, jog bendrijos narių susirinkimo nutarimai priimti dalyvaujančiųjų susirinkime bendrijos narių balsų dauguma, esant kvorumui, o pagrindo pripažinti susirinkimo nutarimus prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms nėra ir nustatyti susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimai nėra esminiai. Kaip esminį argumentą, siekiant paneigti buvus kvorumą, apeliantas nurodo tai, kad esą bendrijoje nėra tikslaus sodininkų bendrijos narių sąrašo, todėl negalima nustatyti, ar susirinkime buvo dalyvavusių bendrijos narių, o ne žemės sklypų savininkų, kvorumas.
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, nustatinėdamas aplinkybes dėl kvorumo, rėmėsi 2009-05-16 įvykusio susirinkimo dalyvių sąrašu, o taip pat ir sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ narių sąrašu, sudarytu sklypų savininkų nario mokesčio žiniaraščio pagrindu 2009-01-01 datai. Lyginant abiejų sąrašų duomenis matyti, kad sodininkų bendrija „Komunalininkas“ ginčijamo susirinkimo metu vienijo 91 narį, todėl, vadovaujantis Sodininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio 10 punkto bei sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ įstatų 37 punkto nuostatomis, tam, kad susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, buvo būtinas 46 bendrijos narių dalyvavimas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad susirinkime dalyvavo 60 asmenų, todėl pagrįstai sprendė, kad kvorumo reikalavimas buvo įvykdytas. Apelianto skunde nurodytus motyvus dėl bendrijos narių N. R. bei R. R., V. K., V. K., A. R. ir A. J. neteisėto dalyvavimo susirinkime paneigia nustatytos aplinkybės, kad N. R. ir R. R. asmenims nuosavybės teisėmis priklauso skirtingi bendrijos teritorijoje esantys sodo sklypai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jie į bendrijos narių sąrašą įrašyti, pažeidžiant Sodininkų bendrijos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, V. K. į sąrašą įrašyta kaip 66 sklypo savininkė, A. R. – kaip 16 sklypo, o A. J. – kaip 45 sklypo savininkė. Apelianto keliamas klausimas, kad esą nėra pateikti įrodymai apie R. R. ir A. R. priėmimą į sodininkų bendrijos narius, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie į sodininkų bendrijos narių sąrašą įrašyta be pagrindo. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad analogiškais motyvais ir atsakovas siekia įrodyti, kad pats apeliantas V. K. nėra priimtas į sodininkų bendriją. Apelianto nuoroda, kad A. J. priėmimas į bendrijos narius 2010-05-15 paneigia A. J. narystės teisėtumą 2009-05-16, nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais ir neįrodyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bet kuriuo atveju susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius buvo pakankamas sprendimų priėmimui, ir vertina, kad tokiai išvadai būtų pagrindas ir tuo atveju, jeigu sutikti su apelianto argumentais dėl asmenų, balsavusių pagal įgaliojimus (3 nariai), ir aukščiau aptartų 4 bendrijos narių – bet kuriuo atveju 53 narių iš 91 dalyvavimas būtų pakankamas tam, kad bendrijos narių susirinkimas būtų laikomas įvykusiu ir kad jis turėtų teisę priimti sprendimus.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, rėmėsi liudytojų A. Z., A. M., B. P. bei D. J. parodymais, ir šių asmenų parodymus, pateiktus kaip tam tikrą atitinkamų aplinkybių prielaidą, tikėtinumą, traktavo kaip teismo nustatytas aplinkybes paneigiančius įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija sutikti su tokia apelianto pozicija neturi objektyvaus pagrindo ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir konstatavo, kad sprendimų priėmimui buvo privalomas kvorumas. Pažymėtina, kad liudytojai buvo apklausiami praėjus pusantrų metų laikotarpiui nuo ginčijamo susirinkimo ir jų parodymai nėra konkretūs ir sudarantys pagrindą pripažinti, jog 2009-05-16 susirinkimo protokole užfiksuoti duomenys neatitinka objektyviai egzistavusių aplinkybių. Apelianto motyvai, kad teismas, neišsprendė klausimo dėl balsų skaičiavimo komisijos narių, susirinkimo pirmininko bei sekretoriaus apklausos, tinkamai neištyrė aplinkybių ir nepasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, nėra pagrįsti. Kaip matyti iš ieškovo V. K. prašymo, jis siekė susirinkimo pirmininko A. V., sekretorės R. T., balsų skaičiavimo komisijos narių O. S., V. M. bei J. M., revizorės B. P., valdybos narių A. Z. ir A. M. bei dalyvio V. M. apklausos (t. 1, b. l. 37). 2010-08-30 ir 2010-1-25 vykusių parengiamųjų teismo posėdžių metu buvo nutarta apklausti prašomus liudytojus, tačiau į bylos nagrinėjimą iš esmės atvyko ir buvo apklausti septyni iš visų kviestų liudytojų. Atidėti teismo posėdį ir pakartotinai kviesti neatvykusius liudytojus pirmosios instancijos teismas nesutiko, vertindamas, kad byloje yra apklaustas pakankamas kiekis asmenų, galinčių parodyti ginčui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas jokių motyvų, kodėl reikėtų apklausti visus nurodytus liudytojus ir kokias bylai reikšmingas aplinkybes kiekvienas jų gali parodyti, nedetalizavo nei pasirengimo stadijoje, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl įrodymų pakankamumo ir neišsiaiškino kokių nors ginčui reikšmingų aplinkybių.
Apelianto motyvas, kad nėra pagrindo sutikti, jog buvo išrinktas ginčijamo susirinkimo sekretorius, nepagrįstas ir neįrodytas - susirinkimo protokole užfiksuota, kad balsų dauguma sekretoriumi buvo išrinkta R. T., ji protokole yra nurodyta kaip sekretoriavęs asmuo, protokolas atitinkamo asmens pasirašytas.
Jokiais įrodymais nepagrįsti apelianto argumentai dėl balsų skaičiavimo komisijos pirmininko nepaneigia protokole užfiksuotos aplinkybės, kad balsų skaičiavimo komisijos pirmininku buvo išrinktas O. S., ir neįtakoja susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo, nes nėra nustatyta, kad balsų skaičiavimo komisija netiksliai atliko ar neatliko jai pavestų funkcijų ir kad tam įtakos būtų turėjęs nurodyto komisijos pirmininko išrinkimas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad susirinkimo pirmininkas, pasiūlęs susirinkimą laikyti eiliniu, grubiai pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį bei bendrijos įstatų 36.7 punktą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009-04-30 įstatymo reikalaujamu būdu buvo paskelbta apie 2009-05-16 įvyksiantį sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ narių neeilinį susirinkimą, kartu paskelbiant numatomą darbotvarkę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiga viešai apie susirinkimą paskelbti prieš 14 dienų terminą buvo įvykdyta tinkamai. Pagrindinė aptariamos nuostatos paskirtis – užtikrinti, kad bendrijos nariai prieš pakankamai protingą terminą būtų informuoti apie šaukiamą susirinkimą ir klausimus, kurie tame susirinkime bus sprendžiami. Aplinkybė, ar susirinkimas yra neeilinis ar eilinis, iš esmės nekeičia situacijos ir eilinio susirinkimo teisėtumo šiuo aspektu nepaneigia.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl aplinkybių, susijusių su balsų skaičiavimu ir užfiksavimu ginčijamo susirinkimo protokole – tai, kad protokole nėra nurodyta, kaip balsavo visis susirinkime dalyvavę asmenys, nepaneigia protokole užfiksuotų duomenų, koks skaičius balsavo „už“ ir „prieš“, kurie yra esminiai, sprendžiant klausimą, ar atitinkamas nutarimas yra priimtas ar ne. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad „už“ ir „prieš“ balsavusių skaičius patvirtina, jog susirinkime nebuvo kvorumo – pastarasis yra skaičiuojamas, atsižvelgiant į bendrijos narių skaičiaus ir susirinkime dalyvavusių asmenų skaičiaus santykį, o nutarimų priėmimui balsai skaičiuojami nuo susirinkime dalyvavusių asmenų skaičiaus.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl valdybos pirmininko Alberto Saplio ataskaitos už laikotarpį nuo 2008-05-11-iki 2009-01-01 – apelianto teigimu tokia ataskaita susirinkimui iš viso nebuvo pateikta, valdyba ataskaitos projekto neaptarė, ji nebuvo pateikta ir revizoriui. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad valdybos pirmininko ataskaita buvo pateikta ir patvirtinta susirinkime dalyvavusių bendrijos narių balsų dauguma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo tirta ir įvertinta, nes klausimas dėl valdybos pirmininko ataskaitos buvo keliamas ieškinio pareiškime, atsakovas dėl nurodytų aplinkybių pateikė atsikirtimus, teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad atitinkamo aplinkybės buvo tiriamos bylos nagrinėjime iš esmės ir vertinamos kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš 2009-05-16 sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ susirinkimo protokolo, jame užfiksuota, kad valdybos pirmininkas A. S. pateikė ataskaitą už laikotarpį nuo 2008-05-11 iki 2009-01-01, kuri nurodoma kaip priedas Nr. 1 prie protokolo. Šis dokumentas į bylą taip pat buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas. Byloje apklaustų liudytojų parodymai nėra pakankami pripažinti, kad ginčijamo susirinkimo protokole įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, nes liudytojai teigė nematę sąmatos ar tiksliai neprisimena apie tokio dokumento pateikimą, tačiau nei vienas jų kategoriškai negalėjo patvirtinti, kad valdybos pirmininkas A. S. nepateikė ataskaitos už laikotarpį nuo 2008-05-11 iki 2009-01-01.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad atsakovas įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teismui nepateikė, atsakovo sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ prašymas priteisti iš ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Iš apelianto V. K. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 6,40 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš apelianto V. K. 6,40 Lt (šešis litus 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovo sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ prašymo priteisti iš ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.