Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-482-881/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2KT-38/2012
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-21
Bylos Nr.
2A-482-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08917-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Atsakovas
sodininkų bendrijos „Komunalininkas“
Ieškovas
V. K., A. D.
Kategorijos
  • 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-482-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08917-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-113-294/2012 pagal ieškovų V. K. ir A. D. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Komunalininkas“ dėl sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ narių susirinkimų pripažinimo neįvykusiais ir priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2010 m. gegužės 15 d. sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ susirinkimą neįvykusiu, o jo metu priimtus nutarimus negaliojančiais, taip pat pripažinti neįvykusiu 2011 m. gegužės 21 d. sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ susirinkimą, o jo metu priimtus nutarimus negaliojančiais. Nurodė, kad teismas 2010-05-14 nutartimi uždraudė atsakovui pravesti susirinkimą, tačiau atsakovas nutarties sąlygų nevykdė ir vis tiek pravedė susirinkimą. Atsakovas ignoruoja teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir šaukia naujus susirinkimus. Pažymėjo, kad susirinkimo šaukimo tvarka pažeista, susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas yra netikslus, nėra pasirašytas, susirinkime nebuvo narių kvorumo. Šie pažeidimai esminiai, prieštarauja teisės aktų normoms, todėl susirinkimai laikytini neįvykusiais, o juose priimti sprendimai – negaliojantys ab initio.

Į bylą bendraieškiu įstojęs A. D. teismo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ 2010 m. gegužės 15 d. ir 2011 m. gegužės 21 d. įvykusių bendrijos narių susirinkimų nutarimus.

Šalies argumentai

Atsakovas sodininkų bendrija „Komunalininkas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai nėra sodininkų bendrijos nariai, todėl neturi reikalavimo teisių. Pažymėjo, kad susirinkimai šaukiami teisėtai, į juos kviečiami tik sodininkų bendrijos nariai, priimti sprendimai taip pat yra teisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino neteisėtais 2010-05-15 ir 2011-05-21 sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ susirinkimus, o juose visus priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais, priteisė iš atsakovo ieškovui V. K. 132 Lt žyminio mokesčio, o ieškovui A. D. – 128 Lt žyminio mokesčio.

Teismas konstatavo, kad atsakovas negalėjo pateikti teismui Sodininkų bendrijų įstatyme nurodytos asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygos, o atsakovo pateiktame žurnale duomenys nesutampa su faktiniais duomenimis (pirmiausia – ieškovų atžvilgiu).

Teismas nustatė, kad ieškovo V. K. giminaitė sodų bendrijoje nuosavybės teise valdo žemės sklypą. Šis asmuo su ieškovu V. K. sudarė įgaliojimą, pagal kurį ieškovui pavesta savo nuožiūra valdyti žemės sklypą. Šio įgaliojimo pagrindu ieškovas dalyvaudavo sodininkų bendrijos susirinkimuose, buvo išrinktas į valdymo organus. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8310-141/2010 konstatuota, kad V. K. yra sodininkų bendrijos narys (šis sprendimas yra įsiteisėjęs, aukštesnės instancijos teismo nebuvo panaikintas). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas V. K. nėra sodininkų bendrijos narys ir neturi reikalavimo teisės, konstatuodamas, kad V. K., atstovaudamas Z. Z., turi teisę veikti kaip žemės sklypo savininko atstovas (CK 2 knygos 3 dalis). Kitas ieškovas – A. D., teismui pateikė įrodymus, kad moka nario mokestį, turi nario pažymėjimą, valdo žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje. Iki 2011-05-21 atsakovas A. D. laikė sodininkų bendrijos nariu, leisdamas balsuoti. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad A. D. neteko nuosavybės teisės į žemės sklypą, kad jis išstojo iš bendrijos ar buvo pašalintas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad ieškovai įrodė, kad turi teisę reikšti ieškinį, susijusį su sodininkių bendrijos susirinkimais ir juose priimtų sprendimų teisėtumu.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi uždraudė atsakovui 2010-05-15 pravesti sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ narių susirinkimą. Atsakovas teismui patvirtino, kad susirinkimo dieną (2010-05-15) jis apie šį teismo draudimą žinojo. Atsakovas teismo įpareigojimo nevykdė, susirinkimas įvyko, teismui nepateikti įrodymai, kad bendrijos pirmininkas bendrijos narius su šia teismo nutartimi būtų supažindinęs. Teismas nurodė, kad pagal CPK 145 straipsnį teismas gali kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti draudimą atsakovui imtis tam tikrų veiksmų. Aukščiau nurodyta teismo nutartis įsiteisėjusi, nebuvo apskųsta. Teismo nutartis nebuvo panaikinta ir galioja iki šiol. Kadangi atsakovas privalo vykdyti teismo priimtas nutartis, apie tai susirinkimo metu neinformavo bendrijos narių, laikytina, kad jis pažeidė CPK 145 straipsnio nuostatas, taip pat pažeidė LR sodininkų bendrijos įstatymo nuostatas (įskaitant įstatymo 18 straipsnį), laikytina, kad susirinkimo pravedimas buvo neteisėtas. Konstatavus susirinkimo buvimą neteisėtu, jame priimti visi sprendimai pripažintini negaliojančiais (CK 2.82 str.).

Teismas taip pat nustatė, kad 2011-02-19 teismas priėmė nutartį, kuria sustabdė 2010-05-15 priimtų sprendimų vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atsakovas, nevykdydamas ir šios (2011-02-19) nutarties, sušaukė 2011-05-21 susirinkimą, kuriame vadovavosi 2010-05-15 susirinkimo metu priimtais sprendimais. Teismui taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad bendrijos narius susirinkimo metu supažindinimo su teismo nutartimi ir joje bendrijai taikomais apribojimais. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad bendrijos pirmininkas veikė priešingai bendrijos interesams, vienašališkai priėmė neteisėtus sprendimus (nesilaikydamas teismo nutartyse įtvirtintų apribojimų ir su teismo nutartimis nesupažindindamas visų bendrijos narių), jo sušauktas (2010-05-15) susirinkimas pripažintas negaliojančiu, vėlesniame (2011-05-21) susirinkime toliau priimti tęstinio pobūdžio nutarimai, kurie laikomi neteisėtais ir negaliojančiais (laikantis principo: iš neteisės nekyla teisė (ex iniuria ius non oritur), todėl ieškovų ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas sodininkų bendrija „Komunalininkas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismui buvo pateiktas sodininkų bendrijos narių sąrašas 2010 m. gegužės 15 dienai bei Registravimo knyga, kuriuose nėra nurodyta, jog ieškovai yra bendrijos nariai. Nė vienoje nagrinėtoje 2009-2010 ir 2011 metų byloje ieškovų narystės klausimas nebuvo ieškinio dalykas, nebuvo ir teismo išvadų dėl šių aplinkybių, tad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 279 str. 4 d. nuostatas. Sodininkų bendrijos nario bilietas V. K. išrašytas neteisėtai. Tam, kad asmuo būtų priimtas į bendriją būtinas bendrijos narių susirinkimo sprendimas, tačiau bendrijos susirinkimų nutarimuose nėra duomenų apie ieškovų bei žemės sklypo savininkės Z. Z. priėmimą į bendriją. Ieškovui V. K. neteisėtai išrašytame nario biliete yra tik atžymos apie mokesčių už elektrą ir šiukšlių išvežimą; nuo 2008 metų nario biliete atžymos padarytos ne buhalterės ranka ir be jos parašo, galimai paties ieškovo ranka. Ieškovas V. K. pateikė teismui net du įgaliojimus, patvirtinančius jo teisę valdyti sodo sklypą, tačiau jie neįrodo, kad ieškovas tapo bendrijos nariu, be to, įgaliojimus ieškovui davė Z. Z., pati nebūdama bendrijos narė. Teismas nepasisakė, kodėl susirinkimai yra neteisėti, nenurodė teisės normų, kuriomis grindžiamas neteisėtumas, kokia žala buvo padaryta sodininkams bei kokie jų interesai pažeisti. Pripažinti neteisėtais susirinkimus vien dėl to, kad buvo neteisėtai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prieštarauja Konstitucijai, Sodininkų bendrijų įstatymui ir CK 1.5 straipsnio nuostatoms. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms; 2010 m. gegužės 15 d. bendrijos susirinkimas buvo pravestas vykdant imperatyvias įstatymo normas. Sodininkų bendrijos susirinkime priimtų nutarimų galiojimas ir teisėtumas priklauso tik nuo susirinkime dalyvaujančių narių kvorumo. Sprendime teigiama, kad ieškovas V. K., išduoto įgaliojimo pagrindu dalyvavo bendrijos narių susirinkime, buvo išrinktas į valdymo organus, tačiau 2010-2011 metų bendrijos susirinkimuose nei ieškovas V. K., nei jo uošvė Z. Z., nei ieškovas A. D. nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas A. D. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas jau dviejose bylose sprendė ir apeliacinės instancijos teismas patvirtino ieškovo V. K. narystę sodininkų bendrijoje „Komunalininkas“. Atsakovas nepateikė sodininkų bendrijos narių registracijos knygos, pradėtos pildyti įsteigus bendriją (apie 1983 metus), nes tokia knyga yra tik atsakovo žinioje ir joje yra įrašai apie ieškovų narystę bendrijoje. Ieškovai yra bendrijos nariai, turi bendrijos nario pažymėjimus, kaip bendrijos nariai moka mokesčius, dalyvauja bendrijos veikloje ir dėl to niekada nebuvo kilę abejonių. Iki 2011 m. gegužės 21 d. pats atsakovas ieškovą laikė bendrijos nariu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo narystė bendrijoje yra pasibaigusi įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas visiškai ignoravo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Negalima konstatuoti, kad pravedant 2010 m. gegužės 15 d. ir 2011 m. gegužės 21 d. susirinkimus buvo padaryti tik formalūs pažeidimai. Jei susirinkimai būtų pravesti tinkamai laikantis teisės aktų ir bendrijos steigimo dokumentų reikalavimų, jie būtų neįvykę dėl kvorumo nebuvimo ir nepakankamo balsavusių asmenų skaičiaus.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. K. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir ieškovas A. D..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovų ieškinį patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovų narystės sodininkų bendrijoje, taip pat sodininkų bendrijos narių susirinkimų ir jose priimtų nutarimų teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju ieškovai V. K. ir A. D. ginčijo sodininkų bendrijos „Komunalininkas“ 2010 m. gegužės 15 d. ir 2011 m. gegužės 21 d. bendrijos narių susirinkimų teisėtumą ir prašė pripažinti negaliojančiais jose priimtus nutarimus. Apeliantas tvirtina, kad ieškovai neturėjo teisės reikšti tokių reikalavimų, nes jie nėra nurodytos sodininkų bendrijos nariai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl narystės sodininkų bendrijoje „Komunalininkas“ ieškovas V. K. kreipėsi 1997 m. rugpjūčio 3 d. (2 t., b. l. 5); 1997 m. rugsėjo 20 d. nutarimu bendrijos valdyba nutarė ieškovo prašymo netenkinti, nes nebuvo pateikta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau jau 1998 m. sausio 1 d. bendrijos narių sąraše ieškovas aiškiai nurodytas kaip bendrijos narys (2 t., b. l. 4, 6). Iš vėlesnių bendrijos narių susirinkimų protokolų matyti, kad ieškovas šiuose susirinkimuose dalyvaudavo ir balsuodavo kaip bendrijos narys (2 t., 26, 35), buvo išrinktas bendrijos valdybos nariu (3 t., b. l. 31), turėjo sodininkų bendrijos nario bilietą (c. b. 2-8310-141/2010/2A-1602-553/2011, 2 t., b. l. 67-68). Lygiai taip pat ir ieškovas A. D. balsuodavo bendrijos narių susirinkimuose (2 t., b. l. 35) ir turėjo sodininkų bendrijos nario bilietą (2 t., b. l. 125). Taigi pati bendrija laikė ieškovus savo nariais, o jų narystę bendrijoje pradėjo neigti tik tuomet, kai tarp šalių kilo ginčai. Šiuo atveju atsakovo pateiktas 2010 m. gegužės 15 d. bendrijos narių sąrašas, į kurį ieškovai nėra įtraukti, taip pat parengtas jau kilus tarp šalių nesutarimams, todėl jis, dėl tiesioginio atsakovo suinteresuotumo ir galimo šališkumo sudarant sąrašą, negali paneigti ieškovų narystės bendrijoje fakto. Duomenų, kad ieškovų narystė būtų pasibaigusi Sodininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovų kaip bendrijos narių teisę reikšti nagrinėjamą ieškinį.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 15 d. bendrijos narių susirinkimas įvyko nepaisant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis uždrausta šiam susirinkimui įvykti. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi įvykęs bendrijos narių susirinkimas grubiai pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimų (nutarčių) visuotinio privalomumo principą, jis pagrįstai teismo pripažintas neteisėtu.

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdė 2010 m. gegužės 15 d. susirinkime priimtų sprendimų vykdymą. Vienas iš sustabdytų nutarimų buvo nutarimas dėl naujos bendrijos valdybos sudarymo. Taigi naujai sudaryta bendrijos valdyba neturėjo teisės sušaukti 2011 m. gegužės 21 d. bendrijos narių susirinkimo, nes jos įgaliojimai tuo metu buvo sustabdyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antrasis bendrijos narių susirinkimas sušauktas įgaliojimų neturėjusio subjekto ir pažeidžiant teismo nutartį, todėl taip pat pagrįstai pripažintas neteisėtu.

Kadangi, vadovaujantis bendruoju teisės principu iš neteisės teisė nekyla, teisėti sprendimai gali būti priimti tik teisėtame susirinkime, neteisėtai įvykusiuose bendrijos narių susirinkimuose priimti nutarimai pagrįstai pripažinti negaliojančiais.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė KutrienėVilija MikuckienėVirginijus Kairevičius