- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-220-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- L. N.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. pareiškimą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl vykdomojo dokumento dublikato išdavimo teismui pateikti ir vykdomojo dokumento išdavimo, suinteresuotas asmuo L. N. (L. N.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. Š. (toliau – pareiškėjas) prašė atnaujinti terminą pateikti vykdyti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymą ir išduoti šio teismo įsakymo dublikatą.
2. Pareiškime nurodė, kad jis 2008 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas leisti vykdyti 2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymą antstoliui Dariui Jonaičiui (toliau – antstolis). Teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi prašymą atmetė, tačiau teismo įsakymo originalo pareiškėjui negrąžino. Nebūdamas teisininku, pareiškėjas klaidingai suprato situaciją ir manė, kad teismo įsakymo originalas buvo perduotas antstoliui atlikti skolos išieškojimo veiksmus. Juolab, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 14 d. nutartimi buvo tenkinęs ankstesnį pareiškėjo prašymą pavesti antstoliui vykdyti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2892-235/2007. Aplinkybę, kad teismo procesinis dokumentas antstoliui visgi pateiktas nebuvo ir skolos išieškojimas nėra vykdomas, pareiškėjas sužinojo, kai vykdymo procese paaiškėjo, jog skolininkas turi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, tačiau teismas nurodė, kad byla yra sunaikinta 2014 m. lapkričio 28 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymas netenkintas.
4. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 27 d. civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007 priėmė teismo įsakymą dėl 13 684,55 Eur (47 250 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 363,18 Eur (1 254 Lt) bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko L. N. (toliau – suinteresuotas asmuo, skolininkas) kreditoriui G. Š. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas 2008 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu, jog antstoliui, veikiančiam Trakų rajono apylinkės teismo teritorijoje, būtų pavesta vykdyti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007. Pareiškėjas teigia, kad kartu su prašymu Vilniaus apygardos teismui pateikė teismo įsakymo originalą. Tokį pareiškėjo paaiškinimą patvirtina 2008 m. vasario 19 d. prašyme įvardintų priedų sąrašas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir nutartis pareiškėjui išsiųsta kartu su 2008 m. vasario 29 d. pranešimu. Pranešime nėra žymų, kad pareiškėjui būtų buvę grąžinti jo prašymo priedai. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą grąžinti 2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymo originalą. Atsakydamas į prašymą, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu informavo, kad pareiškėjo prašymas su priedais sunaikintas 2014 m. lapkričio 28 d.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas teigė, sąžiningai manęs, jog Vilniaus apygardos teismas perdavė antstoliui vykdyti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007 ir kad antstolis yra priėmęs vykdyti šį vykdomąjį dokumentą, todėl prašo atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti ir išduoti teismo įsakymo dublikatą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vadovavosi CPK 649 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad pagal CPK 608 straipsnio 1 dalį išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, antstolio pripažintų svarbiomis, praleistas terminas antstolio gali būti atnaujintas, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Išieškotojas, pageidaujantis, kad būtų atnaujintas šis terminas, kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui pateikia prašymą atnaujinti praleistą terminą. Teismas padarė išvadą, kad formaliai, vadovaujantis šiuo metu galiojančia CPK 608 straipsnio redakcija, pareiškėjo prašymą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo turėtų nagrinėti antstolis. Tačiau tokia teise pareiškėjas negali pasinaudoti, nes kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo antstoliui negali pateikti vykdomojo dokumento, kaip tai numatyta CPK 608 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje. Todėl sprendė, kad dėl esamos įstatymo spragos, kai išieškotojas, praradęs vykdomąjį dokumentą ir praleidęs terminą vykdomajam dokumentui pateikti, jis negali kreiptis į antstolį dėl praleisto termino atnaujinimo, pareiškėjo prašymas nagrinėtinas vadovaujantis CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Šalies argumentai
9. Pareiškėjo prašymas galėtų būti patenkintas nustačius, kad: 1) pareiškėjas yra praradęs vykdomojo dokumento originalą; 2) pareiškėjas terminą vykdomajam dokumentui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
10. Faktą, kad pareiškėjas nebeturi vykdomojo dokumento originalo, įrodo nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas sunaikino pareiškėjo 2008 m. vasario 28 d. prašymą ir kartu su juo pateiktą teismo įsakymą. Teismo vertinimu, nepaisant to, vykdomojo dokumento dublikatas pareiškėjui negali būti išduotas, nes nėra priežasčių, kurios pagrįstų, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, numatytą CPK 606 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių.
11. Teismas nurodė, kad pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas be išlygų taikomas ir iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016, 17 punktas). Nuo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. Nr. L2-14098-728/2007 išdavimo yra praėję daugiau kaip keturiolika metų. Per visą šį laiką pareiškėjas antstoliui vykdomojo dokumento vykdyti nepateikė.
12. Po Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2008 m. vasario 29 d. nutarties priėmimo, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas vykdomąjį dokumentą pavesti vykdyti antstoliui, pareiškėjas į kitą antstolį dėl išieškojimo veiksmų pradėjimo nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo pirmininko nutartimi, pareiškėjas objektyviai negalėjo manyti, jog vykdomasis dokumentas buvo persiųstas vykdyti antstoliui, nes pareiškėjo prašymas buvo atmestas.
13. Pareiškimo priedai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas ankstesne 2007 m. kovo 14 d. nutartimi patenkinęs pareiškėjo prašymą, pavedė antstoliui vykdyti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. vykdomąjį dokumentą, išduotą civilinėje byloje Nr. L2-1892-235/2007. Taigi pareiškėjui, kai jis antrą kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, faktiškai buvo žinoma, kaip pagal CPK 590 straipsnio 5 dalį sprendžiami vykdymo vietos pakeitimo klausimai. Kita vertus, pareiškėjas, veikdamas kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, negalėjo padaryti tokios fakto klaidos kaip teigia, nes antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, bet kuriuo atveju būtų turėjęs išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą ir pradėjęs išieškojimą pranešti pareiškėjui apie vykdymo proceso eigą, atliktus vykdymo veiksmus.
14. Teismas sprendė, kad neįtikinama, jog pareiškėjas, neturėdamas žinių apie vykdomojo dokumento priėmimą, galėjo sąžiningai nuo 2008 m. pirmo ketvirčio iki šiol laikyti, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007.
15. Vadovaujantis nurodytu, teismas konstatavo, kad pareiškėjas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių ir dėl to praleistas terminas negali būti atnaujintas. Aplinkybė, kad vykdymo procese, pradėtame remiantis Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. išduotu vykdomuoju dokumentu, paaiškėjo, jog skolininkas turi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nėra priežastis, dėl kurios pareiškėjo itin ženkliai praleistas CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas galėtų būti atnaujintas.
16. Atsisakęs atnaujinti terminą, teismas padarė išvadą, kad vykdomojo dokumento dublikatas negali būti išduotas, todėl prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
17. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimus išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prašymui dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007 dublikato išdavimo; apelianto prašymo dalį dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007 dublikato išdavimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra priežasčių, kurios pagrįstų, kad apeliantas dėl svarbių priežasčių praleido vykdomojo dokumento pateikimo terminą. Priešingai nei nurodė teismas, apeliantas turėjo pagrindą manyti, kad teismo įsakymas buvo persiųstas vykdyti antstoliui, kadangi Vilniaus apygardos teismo pirmininkui 2008 m. vasario 29 d. nutartimi išnagrinėjus prašymą, teismo įsakymo originalas jam nebuvo grąžintas. Ši aplinkybė lėmė apelianto įsitikinimą, kad vykdomasis dokumentas yra persiųstas antstoliui. Jeigu kartu su Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2008 m. vasario 29 d. nutartimi apeliantui būtų grąžintas teismo įsakymo originalas, tik tokiu atveju apeliantas nebūtų turėjęs objektyvaus pagrindo manyti, kad teismo įsakymas perduotas vykdyti antstoliui.
17.2. Teismas deklaratyviai teigia, kad apeliantui buvo žinoma, kaip pagal CPK 590 straipsnio 5 dalį sprendžiami vykdymo vietos pakeitimo klausimai. 2008 m. pareiškėjas turėjo didelį užimtumą, intensyviai dirbo, patyrė emocinį išsekimą bei nebūdamas teisininku ir neturėdamas teisinių žinių, padarė faktinę klaidą, kad teismo įsakymas yra perduotas vykdyti antstoliui. Šiame kontekste yra svarbu tai, kad kartu su Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2008 m. vasario 29 d. nutartimi, kaip minėta, apeliantui nebuvo grąžintas teismo įsakymo originalas, kas leido pagrįstai manyti, jog teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui.
17.3. Teismas taip pat deklaratyviai nurodė, jog apeliantas negalėjo padaryti fakto klaidos, kadangi antstolis, gavęs teismo įsakymą, tariamai bet kuriuo atveju būtų turėjęs išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą ir pradėjęs išieškojimą pranešti apeliantui apie vykdymo proceso eigą, atliktus vykdymo veiksmus. Apelianto vertinimu, tokie nutarties motyvai savaime nesuponuoja pagrindo spręsti, kad antstolis tikrai būtų siuntęs apeliantui dokumentus apie pradėtą išieškojimą ir kad tokie dokumentai jam būtų įteikti. Todėl teismo nutartis yra formali bei pažeidžianti apelianto teisę atgauti skolą iš skolininko.
17.4. Apeliantas sąžiningai galėjo manyti, kad nuo 2008 m. pirmo ketvirčio iki šiol antstolis vykdo teismo įsakymą, kadangi skolininkui išvykus iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, jis su apeliantu nebendravo, faktiškai jokie išieškojimai jo naudai iš skolininko nevyko, kadangi pastarasis neturėjo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Apeliantas pagrįstai manė, jog antstolis vykdo išieškojimus, įskaitant išieškojimą pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007. Kadangi išieškotinos pinigų sumos nemažos, apeliantas suprato, kad antstolio vykdomi išieškojimai truks ilgai, todėl jam nekilo abejonių, kad be kitų išieškojimų apelianto naudai antstolis vykdo išieškojimą ir pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007.
17.5. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 14 d. nutartimi, spręsdamas analogišką apelianto prašymą, 2007 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2892-235/2007 pavedė vykdyti būtent apelianto pageidaujamam antstoliui. Akivaizdu, jog analogiškoje situacijoje sunku tikėtis, kad tas pats Vilniaus apygardos teismas priims kardinaliai skirtingus sprendimus dėl vykdomųjų dokumentų perdavimo antstoliui, tačiau priimdamas nutartį, teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė.
17.6. Pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 5 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CPK 608 straipsniu, gali būti atnaujintas.
17.7. Vykdant išieškojimus pagal kitus vykdomuosius dokumentus, nustatyta, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, t. y. žemės sklypą bei negyvenamąjį pastatą, esančius Kalvarijos savivaldybėje, Naujienėlės kaime, Slyvų g. 3. Nagrinėjant apelianto prašymą, skolininkas neišreiškė jokios pozicijos. Todėl darytina išvada, kad jis neturi pagrindo prieštarauti ir neprieštarauja dėl aptariamų apelianto reikalavimų. Dėl ko teismas, nesant jokių skolininko prieštaravimų, visiškai nepagrįstai apribojo apelianto teisę atgauti skolą.
18. Suinteresuotas asmuo L. N. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą ir išduoti vykdomojo dokumento dublikatą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
22. Apeliantas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu, t. y. vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje. Pagal šio straipsnio antrąją dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
23. Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, antstolio pripažintų svarbiomis, praleistas terminas antstolio gali būti atnaujintas, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Išieškotojas, pageidaujantis, kad būtų atnaujintas šis terminas, kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui pateikia prašymą atnaujinti praleistą terminą. Prie šio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą (CPK 608 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas yra praradęs vykdomąjį dokumentą ir praleidęs terminą vykdomajam dokumentui pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis negali kreiptis į antstolį dėl praleisto termino atnaujinimo ir jo prašymas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti nagrinėtinas vadovaujantis CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka.
24. Apeliantas teigia, kad jis terminą vykdomajam dokumentui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi buvo įsitikinęs, jog Vilniaus apygardos teismo pirmininkui 2008 m. vasario 29 d. nutartimi išnagrinėjus jo prašymą pavesti antstoliui Dariui Jonaičiui, veikiančiam Trakų rajono apylinkės teismo teritorijoje, vykdyti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007 ir negrąžinus jam teismo įsakymo originalo, teismo įsakymas buvo persiųstas vykdyti antstoliui. Be to, CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 5 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CPK 608 straipsniu, gali būti atnaujintas. Tačiau sutikti su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo.
25. Terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti yra procesinio pobūdžio, todėl jis, teismui konstatavus svarbias praleidimo priežastis, gali būti atnaujintas. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi, vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamas šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Be to, vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
26. Pažymėtina, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtos grėsmės būklės. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo pirmininko nutartimi, pareiškėjas objektyviai negalėjo manyti, jog vykdomasis dokumentas buvo persiųstas vykdyti antstoliui, nes šia nutartimi pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Vien aplinkybė, kad apeliantui nebuvo grąžintas teismo įsakymo originalas, nesudaro pagrindo vertinti, kad priešingai nei teigia apeliantas, jis turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad teismo įsakymas perduotas vykdyti antstoliui, kadangi minėta nutartimi jo prašymas buvo netenkintas.
28. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 14 d. nutartimi, spręsdamas analogišką jo prašymą, 2007 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2892-235/2007 pavedė vykdyti būtent apelianto pageidaujamam antstoliui, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliantas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007 taip pat buvo persiųstas vykdyti antstoliui, kadangi abiejų prašymų išnagrinėjimo rezultatai nėra tapatūs. Tai, kad teismas pirmu atveju tenkino apelianto prašymą ir pavedė vykdomąjį dokumentą vykdyti būtent jo pageidaujamam antstoliui, nesudaro pagrindo spręsti, kad analogišką procesinį sprendimą teismas privalėjo priimti ir spręsdamas apelianto antrąjį prašymą, todėl šis subjektyvus apelianto vertinimas nelaikytinas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.
29. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo didelio užimtumo 2008 m., teisinių žinių stoka taip pat vertintinos kaip subjektyvios priežastys, nesudarančios pagrindo jas laikyti svarbiomis termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastimis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius – įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. Taigi teisinių žinių stoka šiuo atveju negali būti vertinama kaip svarbi termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti praleidimo priežastis, pateisinanti paties apelianto pasyvų elgesį.
30. Be to, būdamas įsitikinęs, kad nuo 2008 m. pirmo ketvirčio iki šiol, t. y. beveik 17 metų yra vykdomas išieškojimas pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14098-728/2007, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, galėjo ir turėjo pasidomėti vykdomojo dokumento vykdymo eiga, juolab, kad pagal apelianto įsitikinimą abu teismo įsakymai buvo vykdomi pas tą patį antstolį. Tačiau apeliantas elgėsi pasyviai, vykdomojo dokumento eiga nesidomėjo, į, jo vertinimu, vykdymo veiksmus atliekantį antstolį nesikreipė. Su prašymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio 9 d. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog per visą šį laikotarpį buvo objektyvios aplinkybės, nepriklausiusios nuo terminą praleidusio apelianto valios, kurios objektyviai būtų sutrukdžiusios domėtis vykdomojo dokumento eiga, atliekamais antstolio veiksmais.
31. Taigi, vien pasyvus apelianto elgesys ir jo paties neatidumas negali būti pripažintas svarbiomis priežastimis praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Be to, nagrinėjamu atveju, apeliantas terminą praleido neproporcingai ilgą laiką, beveik 17 metų, lyginant su įgyta teise jį pateikti per 5 metus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai taikyti praleisto termino atnaujinimo institutą. Juolab, kad vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavo ir įvertino pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybes, apelianto veiksmus ir pagrįstai padarė išvadą, jog svarbių įstatyme nustatyto termino praleidimo priežasčių šiuo atveju nenustatyta. Argumentų, sudarančių pagrindą abejoti tokia teismo išvada ar padaryti priešingą išvadą, apeliantas atskirajame skunde nenurodė ir neįrodė.
33. Kiti proceso šalių argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.