- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2-109-577/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00141-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Simon jager“
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simon jager“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simon jager“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Simon jager“ bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka yra 88 675,35 Eur. Taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, ieškovei nuo 2022 m. lapkričio 23 d. nepavyko priverstinai išieškoti atsakovės mokestinės nepriemokos iš jos sąskaitų ir turto, todėl mano, jog atsakovė nėra gyvybinga įmonė, ji nėra pajėgi toliau tęsti veiklą ir laiku atsiskaityti. Pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. duomenimis atsakovė turi du darbuotojus, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Ieškovės teigimu, atsakovė yra nemoki, kadangi laiku nevykdo savo turimų įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi iškėlė UAB „Simon jager“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė J. Š..
3. Įvertinęs atsakovės balanso duomenis, teismas nurodė, kad, nors atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija jos turimo turto (2022 m. duomenimis), tačiau visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas. Teismui nepateikta duomenų apie trumpalaikio turto sandarą. Remdamasis teismų praktika, teismas pažymėjo, jog preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
4. Teismas nurodė, kad nuo 2021 m. iki 2022 m. atsakovės turtas sumažėjo du kartus. Nors pardavimo pajamos 2022 metais išaugo nuo 1 999 985 Eur 2021 m. iki 2 536 140 Eur, tačiau atsakovė 2022 metais uždirbo tik 1 467 Eur pelną, 2021 metais atsakovė uždirbo 56 059 Eur pelną. Matyti neigiama atsakovės turto rodiklių dinamika, ženklus atsakovė turto sumažėjimas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. 2024 m. sausio 3 d. įmonėje dirba 2 darbuotojai, atsakovės įsiskolinimas Sodrai – 885,43 Eur.
6. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Simon jager“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių, negeneruoja pajamų, kuriomis ateityje galėtų atsiskaityti su pareiškėja, restruktūrizavimo byla atsakovei nėra keliama. Teismas konstatavo, kad UAB „Simon jager“ yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių, be to, teismo vertinimu, atsakovė nėra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Teismas nusprendė, kad todėl yra pagrindas iškelti UAB „Simon jager“ bankroto bylą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Simon jager“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „Simon jager“ išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bendrovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė yra moki, o jos vykdoma ūkinė komercinė veikla yra gyvybinga, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pašalino šią įmonę iš rinkos.
7.2. Atsakovė bendradarbiauja su Vokietijoje veikiančiais juridiniais asmenimis, šiems vykdant (įgyvendinant) projektus statybų srityje. Atsakovė šiuo metu turi užsakymų iš Vokietijoje veikiančių užsakovų – Prodeal GmbH atsakingas asmuo atsakovei žodžiu pateikė pasiūlymą (užsakymą), kurio planuojama vertė 650 000 – 850 000 Eur. Artimiausiu metu Prodeal GmBH turi pateikti rašytinį pasiūlymą (užsakymą) su siūlomo susitarimo sąlygomis.
7.3. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad jos vykdomai veiklai (požeminių inžinerinių tinklų tiesimui) turi įtakos metų sezoniškumas.
7.4. Dėl atsakovės vykdomos veiklos specifikos atsakovės veiklos vykdymui nėra reikalingas (būtinas) nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad atsakovė neturi savo vardu registruoto turto, neturėtų būti vertinama kaip atsakovės nemokumo požymis. Vadovaujantis atsakovės balanso už 2022 metus duomenimis, atsakovės turimų įsipareigojimų dydis (195 628 Eur) yra ženkliai mažesnis už turimą turtą (turto vertė 255 653 Eur). Nėra vienos iš dviejų alternatyvių JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuojamų nemokumo būklės nustatymo sąlygų.
7.5. Turtinių prievolių nevykdymas ne visais atvejais reiškia, kad juridinis asmuo neturi finansinių galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams laiku. Atsakovės piniginių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą įtakojo netinkamai susiklosčiusios aplinkybės ir jis yra laikinas, kadangi atsakovės finansiniai srautai priklauso nuo vykdomos veiklos specifiškumo (cikliškumo), atsakovė yra priklausoma nuo užsakovų vykdomų projektų, jų apmokėjimo sąlygų ir gauna atlygį, kai baigiami įgyvendinti projektai.
7.6. Atsakovė turi pradelstą piniginį mokestinį įsipareigojimą tik ieškovei. Teismuose nėra bylų dėl skolų priteisimo iš atsakovės, nėra vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai. Atsakovė neturi skolų VSDFV, vykdytinas – einamojo mėnesio mokėjimas. Atsakovė yra atsiskaičiusi su darbuotojais ir skolų jiems neturi. Susidarius mokestinei nepriemokai, siekdama sudaryti nepriemokos ieškovei mokėjimo grafiką, 2022 m. gruodžio 15 d. su prašymu kreipėsi į ieškovę su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą metų laikotarpiui, tačiau ieškovė nesutiko sudaryti mokestinės nepriemokos grąžinimo grafiko. Ieškovė užkirto kelią atsakovei savanoriškai, atsižvelgiant į gaunamų pajamų srautus ir cikliškumą, vykdyti mokestinę prievolę ieškovei.
7.7. Teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ įtvirtintą juridinio asmens gyvybingumo sąvoką, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nėra gyvybingas juridinis asmuo.
7.8. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė yra atsiskaičiusi su darbuotojais, su VSDFV, be to, kreipėsi į ieškovę dėl mokestinės skolos mokėjimo grafiko sudarymo. Atsakovės veiklos gyvybingumą taip pat patvirtina tai, kad atsakovės pardavimo pajamos 2022 metais, lyginant su 2021 metais išaugo beveik 600 000 Eur, t. y.: nuo 1 999 985 Eur iki 2 536 140 Eur. Atsakovė yra gavusi planuojamos 650 000 – 850 000 Eur vertės užsakymą, kurį įgyvendinusi galėtų atsiskaityti su ieškove. Atsakovės veiklos gyvybingumą ir siekį atsiskaityti su kreditoriais patvirtina aplinkybė, jog 2023 vasario mėnesį buvo susidariusi atsakovės skola VSDFV, tačiau atsakovė ją per porą mėnesių grąžino.
7.9. Teismas, darydamas išvadą apie atsakovės finansinių įsipareigojimų sisteminį nevykdymą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nuo 2021 iki 2022 m. įvykdė beveik pusę visų finansinių įsipareigojimų, t. y. 2021 m. atsakovės finansiniai įsipareigojimai sudarė 355 299 Eur, o 2022 m. jų liko tik 193 844 Eur, kurių pusę sudarė mokestinė nepriemoka ieškovei. Balanso duomenys apie atsakovės finansinių įsipareigojimų ženklų sumažėjimą paneigia teismo išvadą apie sisteminį atsakovės įsipareigojimų nevykdymą. Priešingai, patvirtina, jog atsakovė pagal finansines galimybes (finansų srautus) vykdo įsipareigojimus kreditoriams.
7.10. Teismas darbuotojų skaičių nepagrįstai vertino kaip atsakovės nemokumo įrodymą. Atsakovė optimizavo veiklos vykdymą, sumažindama darbuotojų skaičių iki optimalaus, t. y. iki dviejų darbuotojų, taip sumažindama vykdomos veiklos sąnaudas ir išsaugodamas našumą. Veiklos pobūdis priklauso nuo vykdomų projektų apimties, trukmės, užsakovų išreikštų poreikių. Apeliantė nurodo, kad vykdant (įgyvendinant) projektus su užsienio partneriais atsakovė, kaip subrangovė, suformuoja reikiamos kvalifikacijos darbuotojų grupes ir siunčia (komandiruoja) juos darbų vykdymui (požeminių kabelių inžinerinių tinklų (tiesimui) ir kitiems susijusiems darbams) į užsakovų nurodytą objektą.
7.11. Atsakovė neatitinka nemokumo kriterijų, nes turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto, atsakovės vykdoma veikla yra gyvybinga, atsakovė neturi skolų darbuotojams, VSDFV, kitiems kreditoriams; be to, atsakovės prievolės ieškovei nevykdymas yra susijęs ne su absoliučiu atsakovės negalėjimu įvykdyti prievoles, bet su gaunamų pajamų cikliškumu bei tarp šalių kilusiu ginču – atsakovės atsisakymo sudaryti mokestinės nepriemokos grąžinimo grafiką. Nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė patyrė finansinių sunkumų, dėl kurių negali vykdyti komercinės ūkinės veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu gali kurti tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį. Teismas, netinkamai vertindamas pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra nemoki.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė VMI prašo atsakovės UAB „Simon jager“ atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
8.1. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti, kad jos negalėjimas šiuo metu įvykdyti prievolių ieškovei yra laikinas, kad ji susidariusį įsiskolinimą galės įvykdyti ateityje.
8.2. 2022 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys savaime nepatvirtina, kad atsakovė yra gyvybinga įmonė. Atsakovės pardavimo pajamos 2022 metais, lyginant su 2021 metais, išaugo beveik 600 000 Eur, tačiau 2022 metais ji uždirbo tik 1 467 Eur pelno, nors 2021 metais atsakovė uždirbo 56 059 Eur pelno. Atsakovė nepateikė duomenų, kokias pardavimo pajamas ji gavo per 2023 metus ir kokia dalis tų pajamų buvo skirta atsiskaitymui su ieškove. Ieškovė nurodo, kad per 2023 metus atsakovė ieškovei sumokėjo tik 7 496,39 Eur (už atsakovę tai padarė kiti juridiniai asmenys), per 2023 metus lėšų išieškotų iš atsakovės priverstine tvarka nebuvo. Atsakovės skola ieškovei mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 22 d. duomenimis yra 96 573,56 Eur. Skola susidarė nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra ilgalaikis ir pastovaus pobūdžio. Atsakovės skola nuo jos susidarymo dienos ieškovei tik didėjo. Atsakovė nėra gyvybinga įmonė, t. y. ji negali vykdyti turtinių prievolių ieškovei.
8.3. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių teiginius, kad ji šiuo metu turi užsakymų iš Vokietijoje veikiančių užsakovų. Be to, ieškovės nuomone, net atsakovei tokį pasiūlymą ir pateikus, to nepakanka pagrįsti jos gerėjančią finansinę padėtį. Vien ateityje planuojamos gauti pajamos savaime neįrodo, jog atsakovė yra gyvybinga, t. y., kad ji vykdys ūkinę komercinę veiklą ir gaus planuojamas gauti pajamas ateityje, kad bus pajėgi atsiskaityti su ieškove.
8.4. Ieškovė 2023 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-248 atsisakė sudaryti mokestinės paskolos sutartį su atsakove, tokio sprendimo motyvai išsamiai buvo nurodyti šiame sprendime, atsakovė tokio ieškovės sprendimo neskundė. Atsakovės teiginiai, kad ji siekia atsiskaityti su ieškove, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Atsakovė nuo 2023 m. sausio 3 d. sprendimo priėmimo geranoriškai ieškovei nesumokėjo nė vienos įmokos ir įsiskolinimo nemažino.
8.5. Ieškovės vertinimu, teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti atsakovės skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „Simon jager“ iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovė UAB „Simon jager“ su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, t. y. ataskaitą apie įmonę UAB „Simon jager“ iš www.rekvizitai.lt, ieškovės 2023 m. sausio 3 d. išvadą dėl UAB „Simon jager“ prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vykdytinų (pradelstų) įsipareigojimų sąrašą (apyvartos žiniaraštį (suvestinę)). Taip pat apeliantė 2024 m. sausio 22 d. pateikė Prodeal GmbH 2024 m. sausio 15 d. elektroninį laišką atsakovei. Apeliantė nurodė, jog pagrindas (būtinybė) teikti naujus rašytinius įrodymus iškilo tik tuomet, kai teismas priėmė skundžiamą nutartį, iš kurios matyti, jog teismas netinkamai ir neteisingai vertino (nevertino) faktines aplinkybes. Pasak apeliantės, elektroninis laiškas gautas tik 2024 m. sausio 15 d., todėl jį pateikti anksčiau nebuvo galimybės. Šiuo įrodymu apeliantė siekia pagrįsti atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, kad atsakovės veikla yra gyvybinga ir tebevykdoma, atsakovė gauna užsakymus, o įvykdžiusi užsakymus (užsakovo Prodeal GmbH užsakymą), atsakovė gaus ženklias pajamas.
11. 2024 m. sausio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas dar vienas apeliantės prašymas priimti naujus įrodymus, t. y. atsakovės ieškovei 2024 m. sausio 17 d. pateiktą pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir ieškovės atsakymą – atsisakymą sudaryti taikos sutartį. Apeliantė nurodo, kad atsakovė siūlė taikos sutarties sudarymo dieną sumokėti 8 000 Eur mokestinės nepriemokos dalį ir toliau mokestinę nepriemoką mokėti dalimis, kas mėnesį mokant 10 000 Eur dydžio įmokas. Pasak atsakovės, jos pasiūlymas patvirtina, kad atsakovė siekia išsaugoti bendrovės veiklą, turi perspektyvą ir galimybes atsiskaityti su ieškove trumpesniu nei 12 mėnesių laikotarpiu, taip pat patvirtina atsakovės veiklos gyvybingumą. Pabrėžė, jog ieškovė su atsakove nesudarė taikos sutarties, vadovaudamasi savo patvirtintomis taisyklėmis, bet ne dėl to, kad atsakovė yra nemoki ar, kad jos veikla neva negyvybinga.
12. Ieškovė prie atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą pridėjo Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) išrašus, ieškovės 2023 m. sausio 3 d. rašto Nr. (23.1-08 Mr) RNA-263 nuorašą su 2023 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-248.
13. Apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 ir 338 straipsniai). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti apeliantės ir ieškovės pateiktus naujus įrodymus, nes jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų duomenys šalims yra žinomi.
Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo
15. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
16. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
18. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi buvo atsisakęs iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB ,,Simon jager“, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1124-933/2023 panaikino minėtą Šiaulių apygardos teismo nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB ,,Simon jager“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, ją atliko formaliai: neatsižvelgė į tai, jog didžioji dalis bendrovės turimo turto – trumpalaikis, nesiaiškino trumpalaikio turto sudėties, nevertino atsakovės prievolių kreditoriams nevykdymo sistemiškumo, realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais.
20. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinys atsakovei buvo žinomas (nutartis išsiųsta atsakovės atstovui), tačiau bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui ir 2023 m. gruodžio 4 d. pranešus atsakovei apie 2024 m. sausio 4 d. vyksiantį teismo posėdį (rašytinio proceso tvarka), atsakovė nei paaiškinimų, nei papildomų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti apeliacinės instancijos nurodytas bei nemokumo bylos iškėlimo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, neteikė.
21. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas patikrino informaciją apie UAB „Simon jager“ viešuose registruose ir ištyręs šiuos bei byloje esančius duomenis, 2024 m. sausio 4 d. priėmė nutartį, kuria iškėlė atsakovei UAB „Simon jager“ bankroto bylą. Atsakovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.
22. Pasak apeliantės, pagal atsakovės balanso už 2022 metus duomenis, įsipareigojimų dydis yra ženkliai mažesnis už turimą turtą, ir nėra vienos iš dviejų alternatyvių JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuojamų nemokumo būklės nustatymo sąlygų. Taip pat atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių, netinkamai aiškino ir taikė JANĮ įtvirtintą juridinio asmens gyvybingumo sąvoką, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nėra gyvybingas juridinis asmuo.
23. Iš byloje esančių duomenų, t. y. iš atsakovės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos už 2022 metus, nustatyta, kad atsakovė turėjo 255 653 Eur vertės turto (trumpalaikio), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 195 628 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Taigi vertinant įrašytą balanse įmonės turimo turto vertę šiuo periodu atsakovės turimi įsipareigojimai neviršijo turimo turto.
24. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-990-934/2023).
25. Atsakovė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų (finansinių ataskaitų rinkinio už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos teismui) nėra pateikusi, nors tokia pareiga nustatyta įstatyme (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tai, kad juridinis asmuo, kuriam inicijuojamas nemokumo procesas, turi būti aktyvus bei pateikti teismui visus tokio pareiškimo nagrinėjimui reikalingus duomenis, nurodyta ir pirmiau minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės mokumo klausimą pagal byloje esančius įrodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad visą į atsakovės paskutinį balansą įtrauktą turtą sudarė trumpalaikis turtas. Apeliantė nurodo, jog dėl vykdomos veiklos specifikos jai nėra reikalingas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas, o aplinkybė, kad atsakovė neturi savo vardu registruoto turto, neturėtų būti vertinama kaip atsakovės nemokumo požymis. Tačiau iš apskųstos nutarties turinio nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą susiejo būtent (vien) su registruotino turto neturėjimu. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau pacituotą teismų praktiką, ir siekdamas nustatyti realią bendrovės turtinę padėtį, pagrįstai tyrė bei vertino turimus duomenis apie atsakovės turtą. Apeliantė, teigdama, kad bendrovė yra moki, įrodymų apie juridinių asmenų registrui pateiktame balanse įrašyto trumpalaikio turto (pagal kurį nurodo turto bei įsipareigojimų santykį) sudėtį, realumą ir tikrąją vertę, trumpalaikio turto likvidumą, galimybę skirti jį įsipareigojimų vykdymui, turto bei jo vertės pokytį per 2023 metus, taip pat ir įrodymų apie kitą atsakovės turimą turtą iš esmės nenurodė ir nepateikė. Nors atskirojo skundo 22 punkte paminėta, kad balanso duomenimis 2022 metais debitorių įsipareigojimai (iš pirkėjų gautinos sumos) sudarė 253 075 Eur, galimybės realiai atgauti šias sumas, mokėjimo terminų apeliantė neatskleidė. Kaip ir nurodyta apskųstoje nutartyje, teismų praktikoje preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-909-933/2023).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei pateikti įrodymai nepaneigia apskųstoje nutartyje padarytos išvados, jog atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių.
28. Apeliantė pabrėžia, jog teismas nevertino, jog atsakovė yra atsiskaičiusi tiek su darbuotojais, tiek su VSDFV ir jiems skolų neturi; be to, atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl mokestinės skolos mokėjimo grafiko sudarymo, tačiau ieškovei atsisakius – grafikas nebuvo sudarytas.
29. Su atskiruoju skundu pateikta Rekvizitai.LT ataskaita patvirtina apeliantės teiginius, kad 2023 vasario mėnesį buvo susidariusi atsakovės skola VSDFV (19 628,86 Eur), tačiau atsakovė ją sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas VSDFV yra 885,43 Eur. Šie duomenys sutampa su apeliantės pateiktoje Rekvizitai.LT ataskaitoje nurodytais duomenimis (2024 m. sausio 10 d.). Patikrinus viešus draudėjų duomenis (www.sodra.lt), nustatyta, kad šiuo metu (2024 m. sausio 24 d. duomenys) atsakovės skola VSDF biudžetui – 18,02 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės skola VMI šiuo periodu ne mažėjo, o didėjo. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad atsakovės mokestinė nepriemoka nuo 2022 m. gruodžio 15 d. (70 413,16 Eur) iki 2023 m. rugsėjo 21 d. išaugo iki 88 689,70 Eur, o 2024 m. sausio 23 d. duomenimis yra 96 596,46 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys%20 mokestine nepriemoka); ieškovės atsiliepime nurodytais 2024 m. sausio 22 d. duomenimis – 96 573,56 Eur. Taigi, nepaisant ieškovės nurodytų bei pateiktų įrodymų, kad atsakovė per 2023 metus ieškovei sumokėjo 7 496,39 Eur (už atsakovę mokėjo kiti juridiniai asmenys), jos mokestinė nepriemoka didėjo.
30. Įrodymai, kad skola ieškovei, kuri susidarė nuo 2022 m. rugsėjo 16 d., nuolat didėjo, pagrįstai leidžia daryti išvadą apie ilgalaikį atsakovės įsipareigojimų nevykdymą. Priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, sisteminio įsipareigojimų nevykdymo nepaneigia aplinkybė, jog atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į ieškovę dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo grafiko sudarymo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė 84 552,06 Eur skolos mokėjimą prašė išdėstyti iki 2023 m. gruodžio 25 d., tačiau šiuo metu šis terminas jau yra suėjęs, įsiskolinimas nesumokėtas.
31. Apeliantė remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemonė, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-881/2021).
32. Šiuo atveju ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji taikė priverstinio išieškojimo veiksmus (nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto), tačiau jie buvo nerezultatyvūs.
33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams, kad atsakovės piniginės prievolės netinkamas vykdymas yra laikinas, taip pat kad atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo.
34. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos vykdoma ūkinė komercinė veikla, šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė laiku nevykdo mokestinių prievolių ir tai trunka jau ilgą laiką, skola ieškovei didėja. Faktą, kad atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo, apeliantė grindžia, be kita ko, tuo, jog šiuo metu ji yra gavusi planuojamos 650 000 – 850 000 Eur vertės užsakymą, kurį įgyvendinusi galėtų atsiskaityti su ieškove. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai. 2024 m. sausio 22 d. atsakovės pateiktame 2024 m. sausio 15 d. elektroniniame laiške Prodeal GmbH užklausoje esanti informacija negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamus atsakovės bei siuntėjo sutartinius įsipareigojimus. Kita vertus, užklausoje neatskleistos būsimos (galimos) susitarimo sąlygos, priešingai, nurodyta, kad sutarimo atveju, konkrečios sąlygos bus aptartos raštu; nurodyta, kad atsiskaitymas – įprastai, kaip iki šiol, tačiau atsakovė duomenų apie ankstesnius atsikaitymus, susitarimus, nepateikė.
36. Apeliantė gyvybingumą taip pat grindžia aplinkybe, kad atsakovės pardavimo pajamos 2022 metais, lyginant su 2021 metais išaugo beveik 600 000 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyto ataskaitinio laikotarpio duomenų nepakanka, sprendžiant dėl atsakovės gyvybingumo. Atsakovė nepateikė duomenų, kokias pardavimo pajamas ji gavo per 2023 metus. Pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad iš esmės gyvybinga laikoma ta bendrovė, kuri vykdo ūkinę komercinę veiklą ir geba įrodyti, kad ta veikla leis atsiskaityti su kreditoriais. Kita vertus, vertindamas pajamų padidėjimo įtaką bendrovės finansinės padėties pokyčiui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nors pardavimo pajamos 2022 metais išaugo, tačiau atsakovė 2022 m. uždirbo tik 1 467 Eur pelną, o 2021 metais atsakovės pelnas siekė 56 059 Eur; per 2022 metus ženkliai sumažėjo ir atsakovės turtas. Atsakovė aplinkybių apie turto sumažėjimo priežastis, likusio turto sudėtį, vertę ir pan., nenurodė.
37. Siūlymas ieškovei sudaryti taikos sutartį, nepateikus konkrečių įrodymų apie ketinamas gauti pajamas, taip pat nepatvirtina atsakovės teiginių, kad ji turi perspektyvą bei galimybes atsiskaityti su ieškove per trumpesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, nepatvirtina atsakovės gyvybingumo. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad reguliariai mažina įsiskolinimą kreditorei.
38. Apeliantė teigia, jog teismas darbuotojų skaičių nepagrįstai vertino kaip atsakovės nemokumo įrodymą; atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė optimizavo savo veiklos vykdymą, sumažindama darbuotojų skaičių iki optimalaus, taip sumažindama vykdomos veiklos sąnaudas ir išsaugodama našumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas duomenis apie bendrovės darbuotojų skaičių vertino byloje surinktų įrodymų visumoje. Kita vertus, teiginių apie pastaruoju metu faktiškai vykdytą veiklą, samdytus darbuotojus apeliantė nepagrindė objektyviais įrodymais.
39. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantė yra moki, gyvybinga, sėkmingai vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditore.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Simon jager“ yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.