- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2-1124-933/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00141-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Simon jager“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simon jager“, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simon jager“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Simon jager“ (toliau – ir atsakovė) nemokumo (bankroto) bylą. Pareiškime nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 88 675,35 Eur. Pareiškėjai nuo 2022 m. lapkričio 23 d. nepavyksta išieškoti skolos iš atsakovės. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė neturi jos vardu registruotų transportų priemonių, nekilnojamojo turto. Atsakovė turi tik du darbuotojus. Šios aplinkybės, pareiškėjos įsitikinimu, leidžia spręsti apie atsakovės nemokumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB ,,Simon jager“.
3. Teismas nustatė, kad pagal 2022 m. balanso duomenis atsakovės turtas sudarė 255 653 Eur (iš jo ilgalaikis – 0 Eur, trumpalaikis – 255 653 Eur). Po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 195 628 Eur. VMI duomenimis, UAB „Simon jager“ skola valstybės biudžetui sudaro 88 675,35 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, atsakovė turi du darbuotojus.
4. Teismo vertinimu, aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovė, nors ir turi skolinių įsipareigojimų pareiškėjai, tačiau turi turto, jos įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės, atsakovė turi du darbuotojus, todėl pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės būklė šiuo metu atitinka nemokumo sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja (apeliantė) VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį balanso testo aspektu. Nors pagal 2022 m. balanso duomenis atsakovės turto ir įsipareigojimų santykis yra teigiamas, tačiau šis įrodymas nėra pakankamas konstatuoti, jog atsakovė yra moki. Atsakovės balanse apskaitytą turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, o byloje nėra duomenų, ar šis turtas realiai egzistuoja. Vertinant juridinio asmens nemokumą balanso testo aspektu, turi būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, tačiau teismas to nepadarė.
5.2. Teismas neįvertino atsakovės (ne)mokumo likvidumo testo aspektu, t. y. neatliko išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo. Atsakovės 88 675,35 Eur skola VMI yra susidariusi nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki pareiškimo pateikimo teismui buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovės turto, tačiau skolos išieškoti nepavyko. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės įsipareigojimų ieškovei nevykdymas nėra laikinas. Be to, atsakovė neturi nei savo vardu registruotų transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB ,,Simon jager“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Vadovaujantis atsakovės balanso už 2022 m. duomenimis, atsakovei priklausančio turto vertės (255 653 Eur) ir turimų įsipareigojimų (195 628 Eur) santykis patvirtina, kad atsakovė yra moki. Tai, kad atsakovė moki, patvirtinta ir aplinkybė, jog šalys (šalių atstovai) bendrauja ir derasi dėl taikos sutarties sudarymo, jos sąlygų ir mokėjimo skolos grafiko sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
9. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė išrašą iš VMI sistemos, kuriame nurodoma patikslinta atsakovės skola pareiškėjai.
10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismas turi prieigą prie viešų duomenų apie juridinių asmenų mokestines skolas VMI (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka), atsisako priimti pareiškėjos naujai pateiktą įrodymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo
12. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
13. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
17. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑377‑910/2022).
18. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1342-585/2020).
19. Pirmosios instancijos teismas atsakovės mokumą konstatavo remdamasis balansu už 2022 m., VMI ir VSDFV informacija. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės mokumą balanso testo aspektu, atsakovės mokumo likvidumo testo aspektu apskritai nevertino ir taip neatskleidė reikšmingų bylai aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos argumentus pripažįsta pagrįstais.
20. Iš byloje pateiktos atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2022 m. matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovės turtas sudarė 255 653 Eur. Visą atsakovės turtą sudarė trumpalaikis turtas (kitas trumpalaikis turtas). Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 195 628 Eur ir ši suma apėmė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Bendrovės pelnas 1 467 Eur, pardavimo pajamos 2 536 140 Eur, įsigytos atsargos ir sunaudoti ištekliai -35 816 Eur, pelno mokestis -1 525 Eur, su darbo santykiais susijusios sąnaudos -2 486 840 Eur. Atsakovės turtas 2021 m. sudarė 413 858 Eur, visas turimas turtas taip pat buvo trumpalaikis (7 984 Eur atsargos ir 405 874 Eur kitas trumpalaikis turtas). Atsakovė 2021 m. turėjo 355 299 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, o ši suma apėmė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Atsakovės pelnas 2021 m. – 56 059 Eur, pardavimo pajamos – 1 999 985 Eur.
21. Iš aptarto balanso duomenų matyti, kad, nors atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija jos turimo turto, tačiau visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas. Nors teismui nėra aiškiai nurodyta, kas konkrečiai sudaro tokį trumpalaikį turtą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, teismų praktikoje pažymėtina, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
22. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Pirmosios instancijos teismas atsakovės mokumą vertino iš esmės neturėdamas aktualių finansinių duomenų. Visgi, ir iš aptarto 2022 m. balanso matyti, kad nuo 2021 m. iki 2022 m. atsakovės turtas sumažėjo du kartus. Nors pardavimo pajamos išaugo nuo 1 999 985 Eur 2021 m. iki 2 536 140 Eur 2022 m., tačiau atsakovė 2022 m. uždirbo tik 1 467 Eur pelną, 2021 m. atsakovė uždirbo 56 059 Eur pelną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, neatsižvelgė į neigiamą atsakovės turto rodiklių dinamiką, nesiaiškino aplinkybių, kurios lėmė tokį ženklų turto sumažėjimą, nevertino trumpalaikio turto sudėties.
23. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino atsakovės būsenos pagal kitą savarankišką nemokumo būsenos požymį – atsakovės laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu. Kaip minėta, juridinio asmens nemokumas sietinas su tokiais požymiais: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑105‑684/2019).
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad atsakovė turi neįvykdytų įsipareigojimų VMI, tačiau nevertino įsipareigojimų nevykdymo sistemiškumo, taip pat nevertino, ar atsakovės turimas turtas ir (ar) iš galimai vykdomos veiklos gaunamos pajamos yra pakankamos atsiskaityti su kreditoriais. Iš viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad bendrovėje yra įdarbinti 2 asmenys, bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 664,57 Eur. Skola VMI šios nutarties priėmimo dienos duomenimis (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys mokestine-nepriemoka) sudaro 95 871,86 Eur. Atsakovė jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovės atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos išieškotojai VMI. Skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės, aktualios nustatant atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, netirtos ir nevertintos.
25. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (žr., pvz., išaiškinimus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktuose; 2022 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė atsiliepimo į pareiškimą ir kitų bendrovės (ne)mokumui nustatyti reikšmingų duomenų. Šiuo aspektu pastebėtina, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus. Tai reiškia, kad pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomus įrodymus. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei esant poreikiui, pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva. Be to, pažymėtina, kad pats juridinis asmuo, kuriam inicijuojamas nemokumo procesas, turi būti aktyvus ir pateikti teismui visus tokio pareiškimo nagrinėjimui reikalingus duomenis. Netinkamas šių pareigų vykdymas neatleidžia teismo nuo pareigos išsiaiškinti visas nemokumo bylos iškėlimui reikšmingas aplinkybes ir jas išsamiai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020 22 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, ją atliko formaliai: neatsižvelgė į tai, jog didžioji dalis bendrovės turimo turto – trumpalaikis, nesiaiškino trumpalaikio turto sudėties, nevertino atsakovės prievolių kreditoriams nevykdymo sistemiškumo, realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis).
28. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti atsakovės (ne)mokumą laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu, realias atsakovės galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus.
Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Simon jager“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.