- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2-1000-892/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03651-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- E. K.
- Advokatai
- Odeta Maksvytytė, Ieva Labukė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei E. K. dėl konfidencialios sutarties pažeidimo ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2022/03 (toliau – ir Darbo sutartis) pagal kurią atsakovė iki 2023 m. gegužės 29 d. užėmė verslo plėtros vadovės pareigas. Atsakovei pradedant eiti verslo plėtros vadovės pareigas, 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo pasirašyta konfidencialumo sutartis Nr. 20220905 (toliau – Konfidencialumo sutartis). Atsakovė, būdama ieškovės verslo plėtros vadove, vedė derybas su (duomenys neskelbtini) (toliau – ir M. B.), potencialiu partneriu dėl išskirtinės sutarties produktų platinimui Baltijos šalyse sudarymo. Pirmas atsakovės, atstovaujančios ieškovės interesams, kontaktas su šia įmone buvo užmegztas 2022 m. spalio 17 d. Ieškovės atstovui S. B. pasiteiravus M. B. dėl planuojamos sutarties sudarymo, 2023 m. gegužės 3 d. gautas atsakymas, kad bendradarbiavimo sutartis bus sudaroma su nauja įmone (duomenys neskelbtini). M. B. nurodė, kad derasi su (duomenys neskelbtini) ir yra pasirengę pradėti darbą, kad tai neva naujas ieškovės pavadinimas. Patikrinus viešai prieinamą informaciją, išaiškėjo, kad atsakovė yra įkūrusi (duomenys neskelbtini) , ir būtent su šia su jos įkurta bendrove M. B. nurodė sudarysianti sutartį, nors derybos buvo pradėtos ieškovės vardu ir naudai, buvo teikta informacija apie ieškovės veiklą, partnerius, sandorius, reputaciją, pateikti pasiūlymai. Ieškovei paaiškinus susidariusią situaciją būsimam partneriui, pats M. B. kreipėsi į atsakovę, šį laišką pati atsakovė persiuntė ir ieškovės darbuotojams į bendrą darbuotojų pokalbį „Facebook“ pokalbių aplikacijoje. Tokiu būdu paaiškėjo, kad atsakovė, eidama verslo plėtros vadovės pareigas, pasinaudodama einamomis pareigomis ir ieškovės konfidencialia informacija, siekė sudaryti sutartį dėl produktų platinimo Baltijos šalyse ne tarp M. B. ir ieškovės, bet tarp M. B. ir (duomenys neskelbtini), kur atsakovė eina direktorės pareigas. 2023 m. gegužės 12 d. ieškovės atstovas S. B. ieškovės direktorių informavo apie atsakovės neteisėtus veiksmus, derantis su ieškovės potencialiu partneriu M. B., kuriais buvo pažeistas konfidencialumo susitarimas. 2023 m. gegužės 23 d. atsakovei pateiktas reikalavimas pasiaiškinti. 2023 m. gegužės 29 d. pateiktame pasiaiškinime atsakovė neigė padariusi bet kokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovė tikslingai ištrynė savo darbinio pašto paskyrą, tokiu būdu siekdama nuslėpti savo veiklą, galimai prieštaravusią konfidencialumo susitarimui ir nesuderinama su plėtros vadovės pareigomis ieškovės bendrovėje. 2023 m. gegužės 29 d. atsakovės darbo sutartis nutraukta dėl šiukštaus darbo pareigų pažeidimo. 2023 m. birželio mėnesį toliau vyko šalių komunikacija ir derybos dėl galimybės išspręsti susiklosčiusią situaciją taikiai. Atsakovė atsisakė pasirašyti atlygintinę nekonkuravimo sutartį, kas rodo jos ketinimus tiesiogiai konkuruoti su ieškovės bendrove. 2023 m. rugsėjo 29 d. ieškovė pateikė prašymą Vilniaus darbo ginčų komisijai, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur baudą už padarytą Konfidencialumo susitarimo pažeidimą. 2023 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą darbo byloje Nr. APS-131-19792, nes prašymas pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodoma, kad vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalyje, darbo ginčų komisijai sprendimu terminų neatnaujinus, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo šalys turi teisę kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas.
3. Ieškovė nurodė, kad Konfidencialumo susitarimo 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti jokiomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis ar informacijos laikmenomis, kuriomis galima naudotis sutarties sudarymo dieną ar kurios bus sukurtos sutarties galiojimo metu, konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su ieškove galiojimo laikotarpį ir po darbo santykių pasibaigimo (neterminuotai). Konfidencialumo susitarimo 2.6 punktu atsakovė įsipareigojo nenaudoti kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais turimos Konfidencialios informacijos, o taip pat nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos pasinaudojusi turima konfidencialia informacija be ieškovės ir tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo. Konfidencialumo susitarimo 1.1 punkte šalys susitarė, kas yra laikoma konfidencialia informacija. Atsakovė atskleidė trečiajam konkuruojančiam juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) visą ieškovės turimą viešai neprieinamą informaciją apie M. B., kurią sužinojo, vykdydama plėtros vadovės funkcijas dėl savo pareigų, būtent: informaciją apie (...) Bendrovės vykdomus projektus ir jų apimtis (Konfidencialumo susitarimas 1.1.1 punktas); Bendrovės (...) pardavimo ir pirkimo sąlygas, sutartis, pardavimų kainas, produktų bei paslaugų savikainą, pardavimų metodus (Konfidencialumo susitarimas 1.1.2 punktas); bet kokią kitą Bendrovės ar jos Klientų komercinę, finansinę, teisinę, techninę informaciją, taip pat informaciją, susijusią su Bendrovės ar jos Klientų vystymosi ir valdymo politika, technologijomis, sutartimis, marketingu ir verslo vystymo planais, know-how (Konfidencialumo susitarimas 1.1.4 punktas); visą kitą Bendrovės Klientų pateiktą ar su Klientais dirbant sužinotą informaciją (Konfidencialumo susitarimas 1.1.5 punktas); žinias apie kainų struktūrą, kaštus, vidaus kainynus ir tarifus, nuolaidas, (...) ir susijusią medžiagą (Konfidencialumo susitarimas 1.1.9 punktas); komercinius ketinimus ir kontaktus tiek su esamais, tiek su galimais Klientais ar partneriais (Konfidencialumo susitarimas 1.1.11 punktas); kitą informaciją, kurią Bendrovė vykdydama veiklą gauna iš Klientų ar partnerių (Konfidencialumo susitarimas 1.1.12 punktas); kitą informaciją, kuria disponuoja Darbdavys (...), jei jos atskleidimas gali sukelti neigiamą poveikį Darbdavio, jo Klientų, o taip pat visų jų darbuotojų veiklai ar reputacijai (Konfidencialumo susitarimas 1.2 punktas); kitą informaciją, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino Tretieji asmenys (Konfidencialumo susitarimas 1.3 punktas). Atsakovė atskleidė ieškovės konfidencialią informaciją trečiajam asmeniui (ir panaudojo jo interesams) dar dirbdama ieškovės bendrovėje. Siekdama užmegzti komercinius ryšius su M. B., atsakovė panaudojo visą konfidencialią informaciją, sukauptą nuo pirmo kontakto dar 2022 m., nes tiesiog nurodė, kad ieškovė ((duomenys neskelbtini)) pakeitė pavadinimą, naujas pavadinimas (duomenys neskelbtini). Visi ieškovės susitarimai, visos sutarties sąlygos, kainos, visa kita informacija reikalinga bendradarbiavimui buvo perduota tokiu būdu (duomenys neskelbtini) – trečiajam juridiniam asmeniui – ir panaudota jo naudai. Dėl šios priežasties M. B. buvo net pasirengusi sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini), remdamasi ieškovės vardu pateiktais pasiūlymais, reputacija, ir, manydama, kad (duomenys neskelbtini) ir ieškovė yra tas pats asmuo. Apart to, kad su darbuotojais yra pasirašomi konfidencialumo susitarimai, ieškovė savo veikloje informacijos apsaugą užtikrina techniniais sprendimais – ieškovė darbui naudoja programas, kurios turi integruotus komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugos sprendimus, t.y. MS Office 365 paketą su el. paštu3. „Microsoft 365“ suteikia išplėstinę apsaugą nuo virusų ir kibernetinių nusikaltimų, įrankius, skirtus apsaugoti jūsų informaciją ir būdus, kaip atkurti failus po kenkėjiškų atakų, taip pat saugo OneDrive sistemoje visus failus, susijusius su bendradarbiavimu (tiek su esamais, tiek su būsimais partneriais. Remiantis išdėstytu, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė Konfidencialumo susitarimą, jame nurodytą ieškovės konfidencialią informaciją, atskleisdama (duomenys neskelbtini) ir panaudodama ją šios įmonės interesams. Vadovaujantis LR Darbo kodekso 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją. Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Konfidencialumo susitarimo 3 punktas įtvirtina minimalius ieškovės nuostolius dėl Konfidencialumo susitarime numatytų įsipareigojimų nesilaikymo. Atsakovė tyčia pažeidė Konfidencialumo susitarimą, t. y. žinojo, kad atskleidžia ir naudoja ieškovės konfidencialią informaciją trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) naudai. Tuo pačiu šiais veiksmai sąmoningai siekė sukelti ieškovei žalos, t. y. pervilioti potencialų partnerį ir apgaule (naudodama ieškovės konfidencialią informaciją (duomenys neskelbtini) nuosavybę) sudaryti sutartį su M. B..
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nepažeidė jokio konfidencialumo įsipareigojimo, todėl neegzistuoja joks pagrindas tenkinti reikalavimą. Pažymėjo, kad atsakovė yra medicininių priemonių rinkos profesionalė, šioje rinkoje dirba jau 15 metų ir yra sukaupusi itin didelę patirtį bei reikiamų žinių dirbti šioje srityje. Nuo 2008 m. iki 2017 m. atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), kuri yra didžiausia Lietuvoje (ir antra didžiausia visame pasaulyje) medicinos priemonių, įrangos ir implantų gamintoja, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), kuri atstovauja žinomų pasaulinių gamintojų medicinos priemones, įrangą bei implantus. Nuo 2017 m. iki 2019 m. atsakovė taip pat dirbo ir (duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei kaip (duomenys neskelbtini). Besispecializuodama šioje srityje atsakovė nuosekliai sekė rinkos naujienas, aktualiausią informaciją bei gilino savo žinias medicinos priemonių rinkoje. Tuo tikslu atsakovė nuolat dalyvaudavo šios rinkos dalyviams organizuojamose konferencijose bei renginiuose. Būtent po vienos iš tokių konferencijų atsakovė sužinojo apie medicininių priemonių gamintoją M. B.. Apie gamintoją M. B. atsakovė sužinojo dar 2019 metais, kuomet iš vienos tarptautinės konferencijos buvo gavusi reklaminį lankstinuką, reklamuojantį būtent M. B. gaminius. Atsakovė visą savo patirtį bei know-how medicininės įrangos prekybos srityje, įskaitant duomenis apie M. B., buvo sukaupusi dar iki darbo pas ieškovę pradžios. Būtent atsakovė atsinešė ir dalinosi su ieškove savo sukauptomis žiniomis bei know-how iš ilgametės darbinės patirties šioje srityje, o ne atvirkščiai. Priešinga išvada būtų objektyviai neįmanoma, nes ieškovė įsteigta tik 2019 metų pabaigoje, ieškovės direktorius turėjo itin nedidelę patirtį medicininės įrangos rinkoje, tad itin didelę patirtį turinčios atsakovės prisijungimas prie ieškovės komandos buvo tikslinis ieškovės žingsnis siekiant išplėsti savo veiklos potencialą panaudojant atsakovės per daugelį metų sukauptas žinias bei patirtį. Atsakovei pradirbus pas ieškovę kelis mėnesius buvo bandoma susitarti dėl atsakovės darbo užmokesčio kėlimo bei konkrečių priedų mokėjimo, norimo rezultato dėl atsakovės darbo sąlygų gerinimo jai pasiekti nepavyko, todėl atsakovė, siekdama visiško atvirumo bei sąžiningumo santykiuose su ieškove gera valia informavo ieškovę apie savo ketinimą išeiti iš darbo dar 2023 m. balandžio mėn., informavo ieškovę apie savo įsteigtą bendrovę (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 8 d. raštu ieškovės vidinės apskaitos sistemoje Robolabs, per kurią užpildė prašymą atleisti iš darbo skaičiuojant 20 kalendorinių dienų, apie tai ieškovės vadovai buvo atskirai informuoti raštu. Po to, kai atsakovė pranešė apie savo sprendimą išeiti iš darbo, prasidėjo konfliktas su ieškove. Ieškovės vadovai nebuvo patenkinti atsakovės, turinčios tokią didelę patirtį ir reikiamas žinias, sprendimu išeiti iš darbo ir įkurti panašia veikla besiverčiančią bendrovę. Artėjant atsakovės darbo sutarties pabaigos terminui, ieškovė staiga pradėjo kaltinti atsakovę tariamu konfidencialios informacijos naudojimu, konkrečiai – kad ji pasinaudojo neva konfidencialiais M. B. kontaktais savo įmonės veikloje ir taip neva pažeidė šalių pasirašytą konfidencialumo sutartį. Būdama nepatenkinta atsakovės sprendimu išeiti iš darbo ieškovė pradėjo naudoti įvairias spaudimo priemones prieš atsakovę siekdama, kad ji atsisakytų savo sprendimo arba kad tiesiog sukeltų jai kuo daugiau nepatogumų. Atostogų metu ieškovė nurodė pateikti pasiaiškinimą apie neva buvusį pažeidimą, pradėjo spausti pasirašyti nekonkuravimo sutartį, kai ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė yra įsteigusi savo bendrovę ir joje ketina toliau dirbti. Ieškovei nepavykus priversti pasirašyti nekonkuravimo susitarimo, ieškovė priėmė sprendimą atleisti atsakovę iš darbo dėl tariamo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
5. Atsakovė pažymėjo, kad nors ieškovė reikalavimą kildina iš tariamo konfidencialios informacijos ir/ar komercinės, ji nenurodo, kokia konkreti konfidencialią informaciją ir/ar komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo atskleista. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neva pažeidė 2022 m. rugsėjo 5 d. Konfidencialumo sutartį, tačiau grįsdama tokį teiginį ieškovė pateikia tik bendro pobūdžio, deklaratyvius teiginius apie tai, kad atsakovė neva perdavė jos įkurtam juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) – neva tai visą ieškovės turimą ir viešai neprieinamą informaciją apie M. B., kurią sužinojo vykdydama plėtros vadovės funkcijas. Ieškovė ieškinyje net nenurodo kokią konkrečią konfidencialią informaciją jis buvo perdavęs atsakovei ir kokią konkrečią informaciją atsakovė neva panaudojo. Tokios informacijos ieškovė nurodyti negalėjo objektyviai, kadangi, kaip minėta aukščiau, visą ieškovei žinomą informaciją apie M. B. ieškovei perdavė būtent atsakovė, o ne ieškovė atsakovei. Ieškovei nenurodžius jokių konkrečių duomenų, kurių neteisėtu panaudojimu yra kaltinama atsakovė, objektyviai neįmanoma nustatyti ar tokie duomenys laikytini konfidencialiais ir/ar sudarančiais ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu vien jau dėl šios priežasties. Ieškovės teiginiai apie tariamą konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties panaudojimą yra visiškai nepagrįsti bei neatitinkantys tikrovės. Iš ieškovės ieškinio galima susidaryti įspūdį, kad konfidencialia informacija jis laiko duomenis apie gamintoją M. B., tačiau apie jį atsakovė žino nuo 2019 m., duomenys apie M. B. egzistavimą nebuvo konfidencialūs, nes ieškovė juos sužinojo iš atsakovės, o ne atvirkščiai. Kasacinis teismas laikosi itin aiškios pozicijos, jog ankstesnės patirties sukaupimas ir jos panaudojimas savarankiškoje veikloje nėra draudžiamas. Duomenys apie medicininių priemonių gamintoją M. B. savaime nėra nei konfidencialūs, nei sudarantys ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovė nenurodė jokios konkrečios informacijos apart gamintojo pavadinimo, kuri būtų sudariusi konfidencialią informaciją ir/ar komercinę paslaptį, kurią jis būtų atsakovei perdavęs ir atsakovė būtų neleistinai panaudojusi. Vien tik gamintojo pavadinimas nėra nei konfidencialus, nei sudarantis komercinę paslaptį. Aplinkybę, kad M. B. gamintojas nėra kažkuo slaptas ar konfidencialus ir jokios konfidencialios informacijos, siekdama užmegzti komercinius ryšius su šia bendrove atsakovė nenaudojo patvirtina ir tai, kad vien iš viešai prieinamos informacijos galima matyti, kad M. B. Lietuvoje atstovauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Duomenys apie gamintoją M. B. yra žinomi ieškovės konkurentams, nėra slapti ir savaime neturi jokios komercinės vertės, nes kaip matyti, komercinius santykius su šiuo gamintoju yra užmezgę net keletas Lietuvos bendrovių. Konfidencialumo sutarties 1.1.4. punkte numatyta, jog konfidencialiai informacijai nepriskiriama informacija, kur jos paskelbimo metu darbuotojui buvo viešai prieinama visuomenei arba tapo viešai prieinama ne dėl darbuotojo veiklos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti labai aiškią išvadą, kad duomenys apie gamintoją M. B. yra viešai prieinami ir tokiais jie yra ne dėl atsakovės netesėtų veiksmų. Ieškovei yra puikiai žinoma, kad atsakovė, turėdama 15 metų patirtį dirbant su įvairiais medicinos priemonių, įrangos ir implantų gamintojais, savo sukauptos patirties dėka žinojo šioje srityje dirbančių gamintojų pavadinimus, o ne dėl to, kad ieškovė būtų perdavusi jai kažkokią informaciją (ko šiuo atveju objektyviai nebuvo, kadangi apie M. B. ieškovė sužinojo iš atsakovės). Tuo tarpu tokios, dar iki pas ieškovę įsidarbinant žinotos, informacijos panaudojimas savo veikloje objektyviai negali būti laikomas neteisėtu. Aplinkybę, kad M. B. bendravo tiek su ieškove, tiek su (duomenys neskelbtini) ieškovei nurodė pati darbuotoja, nusiuntusi į pokalbių grupę iš M. B. gautą laišką, kuriuo buvo teiraujamasi, su kuo M. B. turėtų pasirašyti sutartį. Atsakovė akivaizdžiai išreiškė savo nustebimą dėl to, jog ieškovė apskritai ėmė domėtis gamintoju M. B., kadangi iš ieškovės ne kartą buvo girdėjusi poziciją, kad šis gamintojas jos nedomina, nes distributoriams siūlo tų sričių produktus, kuriuose ieškovė nesispecializuoja. Atsakovė ne tik neveikė neteisėtai, tačiau visą laiką veikė sąžiningai bei komunikavo su ieškove ir jį informavo apie esminius jos naujai inicijuotos veiklos aspektus. Ieškovė apie atsakovės veiklą buvo kuo puikiausiai informuota ir tokia atsakovės veikla niekada nebuvo vertinama kaip neteisėta iki tol, kol atsakovė nusprendė nutraukti savo darbo santykius su ieškove. Nors M. B. pavadinimą ieškovė laiko konfidencialia informacija ir/ar komercine jo paslaptimi, tokie, vieši, duomenys nėra ir negali būti laikomi tokia konfidencialia informacija, kurios panaudojimas galėtų užtraukti neigiamą atsakomybę ją panaudojusiam subjektui. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta dėl konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties atskirties. Kasacinis teismas taip pat yra itin išsamiai pasisakęs dėl konfidencialios informacijos skirstymo į tokią, kurios atskleidimas gali užtraukti atsakomybę ir tokią, kurios panaudojimas jokių neigiamų padarinių sukelti negali, nors tokia informacija ir įvardijama konfidencialia. M. B. pavadinimas bei šio gamintojo veikla atitinkamoje rinkoje, taip pat galimybė su šiuo gamintoju bendradarbiauti, yra vieša ir lengvai prieinama informacija, kuria netgi naudojasi ir kiti Lietuvoje veikiantys subjektai. Tokia informacija, nors ieškovės ir įvardinta konfidencialia, tokia objektyviai nėra laikytina ir jos panaudojimas negali užtraukti jokios neigiamos atsakomybės ją panaudojusiai atsakovei. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl baudos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovė taip pat nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) įsteigimą informavo ieškovę 2023 m. balandžio 13 d., todėl, remiantis Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalimi, galėjo nutraukti darbo sutartį, jei minėtą aplinkybę laikė pažeidimu, ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 13 d. Tačiau, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, ieškovė minėtos aplinkybės nelaikė darbo pareigų pažeidimu, o savo poziciją pakeitė, kai nepavyko priversti atsakovę pasirašyti nekonkuravimo susitarimo. Paskutinę darbo dieną atsakovė perdavė ieškovei įmonės kompiuterį su veikiančia įmonės elektroninio pašto dėžute. Atsakovė jokios elektroninio pašto paskyros netrynė, nes neturėjo prieigos prie Microsoft Outlook paskyrų administravimo slaptažodžių. Ieškovės prašoma priteisti baudą yra nepagrįstai didelė, nes ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, o atsakovė sutiko su sąlyga dėl baudos, nes buvo tik darbuotoja ir kitu atveju darbo sutartis nebūtų pasirašyta.
6. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė atskleidė trečiajam konkuruojančiam juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) visą ieškovės turimą viešai neprieinamą informaciją apie M. B., kurią sužinojo, vykdydama plėtros vadovės funkcijas dėl savo pareigų. Iš atsakovės susirašinėjimo su M. B. matyti, kad M. B. domino ši informacija apie ieškovę: metinė pardavimo ar importo apimtis, produkto pardavimo ir rinkodaros planas, pardavimo teritorija, pradinio užsakymo kiekis, ar ieškovė importuoja ir platina kitų prekės ženklų liftingo siūlus, dermos užpildą ar odos stiprintuvą, (2022 m. spalio 17 d. M. B. elektroninis laiškas). Nors tam tikros informacijos atsakovė 2022 m. spalio 25 d. negalėjo pateikti (pardavimo planas, pradinio užsakymo apimtis), tačiau pažadėjo pateikti vėliau ir, akivaizdu, kad pateikė, nes M. B. priėmė sprendimą bendradarbiauti su ieškove (manydama, kad (duomenys neskelbtini) tik kitas ieškovės pavadinimas). Ši informacija buvo panaudota atsakovės naujai įsteigtos įmonės (duomenys neskelbtini) naudai, tiesiog nurodant, kad tai naujas ieškovės pavadinimas. Taigi atsakovės naujai įsteigtai įmonei buvo perduota informacija apie ieškovės marketingo ir verslo vystymo planus bei kita know-how informacija (Konfidencialumo susitarimas 1.1.4 p.). Kaip matyti iš pateikiamo tolimesnio susirašinėjimo su M. B., atsakovė ieškovės vardu šiam potencialiam partneriui buvo pateikusi pasiūlymą, o taip pat gavusi iš M. B. kainoraštį, kad būtų galima įsivertinti rinkos galimybes ir metines prognozes (2023 m. kovo 9 d. elektroninis laiškas). M. B. taip pat teikė visos savo produktų linijos bukletus (2023 m. kovo 10 d. elektroninis laiškas). Pagal Konfidencialumo susitarimo 1.1.9 punktą žinios apie kainų struktūrą, kaštus, vidaus kainynus ir tarifus, nuolaidas ir susijusi medžiaga yra konfidenciali ir ieškovės saugoma informacija. Kaip matyti iš susirašinėjimo, atsakovė taip pat turėjo vaizdo skambučius su M. B. atstove, kurių metu taip pat teikė informaciją apie ieškovę, nes 2023 m. kovo 9 d. elektroniniame laiške atstovė rašė, kad buvo naudinga susipažinti su jūsų įmone ir jūsų profesine darbo patirtimi. Ši teikta informacija apie ieškovę taip pat buvo panaudota (duomenys neskelbtini) naudai. Iš M. B. elektroninio laiško akivaizdu, kad su M. B. buvo suderintos bendradarbiavimo sąlygos, kurios taip pat buvo perduotos (duomenys neskelbtini), nes būtent šiomis ieškovės vardu suderintomis sąlygomis M. B. buvo pasirengusi sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini). Taigi, (duomenys neskelbtini) buvo perduota (i) informacija apie ieškovės vykdomus projektus ir jų apimtis (Konfidencialumo susitarimas 1.1.1 punktas);(ii) ieškovės pardavimo ir pirkimo sąlygas, sutartis, pardavimų kainas, produktų bei paslaugų savikainą, pardavimų metodus (Konfidencialumo susitarimas 1.1.2 punktas); (iii) informacija, susijusi su ieškovės sutartimis, marketingu ir verslo vystymo planais, know-how (Konfidencialumo susitarimas 1.1.4 punktas); (iv) visa kita ieškovės Klientų pateikta ar su Klientais dirbant sužinota informacija (Konfidencialumo susitarimas 1.1.5 punktas); (v) žinios apie kainų struktūrą, kaštus, vidaus kainynus ir tarifus, nuolaidas ir susijusi medžiaga (Konfidencialumo susitarimas 1.1.9 punktas); (vi) komerciniai ketinimai ir kontaktai su galimais partneriais (Konfidencialumo susitarimas 1.1.11 punktas); (vii) kita informacija, kurią ieškovė vykdydama veiklą gauna iš Klientų ar partnerių (Konfidencialumo susitarimas 1.1.12 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad “<…> ieškovės, kaip darbdavės, turima informacijos visuma apie tiekėjus, vaistus, kainas, komercines sąlygas ir pan., kuri leidžia konkuruoti su analogiškoje veiklos srityje veikiančiais subjektais, kurie tokios informacijos neturi, nesudaro pagrindo tokią informaciją vertinti kaip nereikšmingą ar juolab kaip darbuotojų įgytą patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023). Taigi, su klientais ar partneriais suderintas komercines sąlygas kasacinis teismas pripažįsta konfidencialia informacija. LR Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų: 1) neteisėtai gavo komercinę paslaptį; 2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties; 3) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą. Šiuo atveju atsakovė pažeidė Konfidencialumo susitarimą ir atskleidė konfidencialią informaciją bei ją panaudojo savo įsteigtos įmonės (duomenys neskelbtini) naudai.
7. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad neva ieškovė iš atsakovės sužinojo apie M. B., todėl visa informacija apie šią įmonę neva negali būti laikoma ieškovei priklausančia konfidencialia informacija ar/ir komercine paslaptimi. Atsakovės nurodytas lankstinukas, iš kurio ji neva dar 2019 m. sužinojusi apie M. B. yra be jokios datos, t. y. neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovė yra jį gavusi. Be to, nepaisant, kada atsakovė sužinojo apie M. B., pirminis kontaktas su šia įmone buvo užmegztas 2022 m. spalio 17 d., kai atsakovė jau dirbo pas ieškovę. Siekdama pradėti bendradarbiavimą su šia įmone, atsakovė teikė M. B. informaciją apie ieškovę, taip pat ieškovės vardu derino bendradarbiavimo sąlygas su šiuo potencialu partneriu. Kaip matyti iš M. B. elektroninio laiško, bendradarbiavimo sąlygos su M. B. buvo suderintos ir būtent jos buvo perduotos naujai įsteigtai atsakovės įmonei (duomenys neskelbtini) , pasinaudojant taip pat prieš tai teikta informacija apie ieškovę, kuri lėmė M. B. apsisprendimą sudaryti sutartį su ieškove (kurio neva pavadinimas yra pakeistas į (duomenys neskelbtini) ). Vien M. B. pavadinimas nėra konfidenciali informacija, tačiau su šia įmone suderintos bendradarbiavimo sąlygos, o taip pat jai teikta informacija apie ieškovę, jos pardavimo ir marketingo planus ir kt., kuri lėmė M. B. apsisprendimą sudaryti sutartį, – neabejotinai yra. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atskleista informacija, susijusi su M. B. negali būti laikoma nei konfidencialia informacija, nei komercine paslaptimi, nes neva ši informacija yra vieša. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija yra tarpinė kategorija tarp komercinės paslapties ir lengvai pasiekiamos informacijos ar informacijos, kuri yra tapusi neatsiejama darbuotojo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Paprastai tokio pobūdžio informacija neatitiks komercinės paslapties slaptumo lygio, jos vertė bus mažesnė nei komercinės paslapties, tačiau šios kategorijos informacijai bendriausia prasme taip pat yra būdingi neviešumo, vertingumo ir protingų jos turėtojo veiksmų, siekiant šią informaciją apsaugoti, požymiai. Šiuo atveju pareiga saugoti tam tikrą ieškovės konfidencialią informaciją buvo nustatyta su atsakove sudarytame Konfidencialumo susitarime. Atskleista ir (duomenys neskelbtini) naudai panaudota informacija buvo nevieša, vertinga bei ieškovė dėjo protingas pastangas ją apsaugoti (sudarė su darbuotojais konfidencialumo susitarimus, juose pateikdamas konfidencialios informacijos sąrašą, ėmėsi techninių priemonių, kurios įvardytos ieškinyje, ją apsaugoti). Todėl, priešingai, nei tvirtina atsakovė, atskleista informacija atitinka konfidencialios informacijos požymius. Vien M. B. pavadinimo atskleidimas trečiajam asmeniui nebūtų laikomas Konfidencialumo susitarimo pažeidimu, bet šiuo atveju buvo atskleistas ne tik pavadinimas, bet visos ieškovės vardu su M. B. suderintos bendradarbiavimo sąlygos, o taip pat informacija, kurią atsakovė gavo iš M. B. ir ieškovės vardu teikė potencialiam partneriui M. B., siekdama sudaryti sutartį su šia įmone. Elektroninis laiškas, kuriuo atsakovės klausiama, su kuo ji turėtų pasirašyti sutartį, siųstas po to, kai M. B. informavo ieškovę, kad yra pasirengusi sudaryti sutartį su ieškove, kurios naujas pavadinimas yra (duomenys neskelbtini) . Taigi, potencialus partneris, priešingai nei nurodyta atsakovės atsiliepimo 26 punkte, nesuprato, kad veda derybas su dviem skirtingomis įmonėmis. Akivaizdu, kad potencialus partneris buvo įsitikinęs, jog (duomenys neskelbtini) ir ieškovė yra vienas ir tas pats asmuo. Ieškovės informavimo apie tai, kad M. B. nebesupranta su kuo turi sudaryti sutartį po to, kai M. B. buvo pateikti duomenys, jog ieškovė ir (duomenys neskelbtini) nėra tas pats asmuo, apibūdinimas atsakovės dublike „sąžiningu“ veikimu ir komunikavimu prasilenkia su bet kokia logika. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė jai ne kartą buvo nurodžiusi, šis gamintojas jos nedomina, nes distributoriams siūlo tų sričių produktus, kuriuose ieškovė nesispecializuoja, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė neteikia jokių įrodymų. Ieškovė nebūtų vedusi derybų, jei M. B. nebūtų dominęs kaip potencialus partneris. Aplinkybę, kad ieškovę domino bendradarbiavimas su M. B. patvirtina ir pateikiamas vidinis ieškovės darbuotojų susirašinėjimas. Atsakovė, neturėdama kaip atsikirsti į ieškinio argumentus, vis kartoja tas pačias aplinkybes, kad M. B. pavadinimas negali būti laikomas nei ieškovės komercine paslaptimi, nei konfidencialia informacija. Konfidencialia informacija laikomas ne M. B. pavadinimas, o informacija, teikta šiai įmonei apie ieškovę, o taip pat suderintos bendradarbiavimo sąlygos tarp ieškovės ir M. B.. Visa ši informacija neteisėtai buvo panaudota atsakovės įsteigtos įmonės (duomenys neskelbtini) naudai. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė neva piktnaudžiavo subjektinėmis teisėmis. Ieškovė darbo sutarties ir Konfidencialumo susitarimo pažeidimu laiko ne (duomenys neskelbtini) įsteigimą, o ieškovės konfidencialios informacijos atskleidimą (duomenys neskelbtini) , t. y. ieškovės konfidencialios informacijos panaudojimą kito juridinio asmens, - (duomenys neskelbtini) interesams. Šios aplinkybės taip pat matyti iš 2023 m. gegužės 23 d. reikalavimo pasiaiškinti, kuriame nurodoma, kad tokie veiksmai kaip darbdavio (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos atskleidimas trečiajam asmeniui (kitam juridiniam asmeniui), (duomenys neskelbtini) partnerių ir potencialių partnerių klaidinimas, viliojimo sudaryti sutartis su kita bendrove pasinaudojant konfidencialia darbdaviui priklausančia informacija, yra ne tik darbo sutartyje numatytų darbuotojo pareigų pažeidimas, bet ir 2023 m. rugsėjo 5 d. konfidencialumo sutarties Nr. 20220905, sudarytos tarp darbdavio (duomenys neskelbtini) ir darbuotojos E. K. pažeidimas”. Aplinkybė, kad atsakovė atskleidė ieškovės konfidencialią informaciją paaiškėjo 2023 m. gegužės 3 d., kai M. B. informavo, kad yra pasirengusi sudaryti sutartį su ieškove, kurios naujas pavadinimas yra (duomenys neskelbtini) . Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad jos atliktas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2023 m. balandžio 13 d. Tos aplinkybės, kad atsakovė įsteigė (duomenys neskelbtini) ieškovė nelaikė ir nelaiko šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pasireiškė konfidencialios informacijos atskleidimu ir jos panaudojimu (duomenys neskelbtini) naudai, o tuo pačiu ieškovo potencialaus partnerio M. B. viliojimu į savo įsteigtą įmonę dar dirbant pas ieškovę, apsimetant ieškove. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad paskirta bauda turi būti sumažinta vien dėl to, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, o taip pat neva sudaryti Konfidencialumo susitarimą atsakovė sutiko tik dėl to, kad buvo darbuotoja ir kitu atveju nebūtų įmanoma sudaryti darbo sutarties. Darbo kodekso 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Darbo sutarties šalys taip pat gali susitarti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą (DK 39 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekse numatyta teisė, bet ne pareiga sudaryti tokį susitarimą, taip pat darbuotojas turi teisę atsisakyti pasirašyti tokį susitarimą. Konfidencialumo susitarime numatyta bauda yra minimalūs ieškovės nuostoliai, dėl kurių dydžio šalys iš anksto susitarė pasirašiusios Konfidencialumo susitarimą. Priešingai nei tvirtina atsakovė, ieškovė patyrė nuostolių, nes sutartis su M. B. taip ir nebuvo sudaryta, todėl ieškovė negavo pajamų, kurias pagrįstai ketino gauti, nes bendradarbiavimo sąlygos jau buvo suderintos. Patirti nuostoliai daug didesni negu Konfidencialumo susitarime nurodyta bauda.
Atsiliepimas
8. Atsakovė triplike nurodė, kad tokio pobūdžio bylose ieškovė turi pareigą įrodyti tai, i) kokia informacija buvo atskleista, ii) kad tokia informacija buvo atskleista ir, kad iii) tokia informacija sudaro ieškovo konfidencialią informaciją/komercinę paslaptį. Dubliku, kaip ir ieškiniu, ieškovė neįrodo nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovės tariamai atskleista konfidenciali informacija yra: viešai neprieinama, informacija apie M. B., jos teikta informacija apie ieškovę, suderintos bendradarbiavimo sąlygos tarp ieškovės ir M. B.. Tačiau paminėta informacija arba buvo viešai prieinama, arba iš viso neegzistavo. Visas M. B. produkcijos katalogas viešai skelbiamas internetiniame šio gamintojo puslapyje (duomenys neskelbtini). Šiame internetiniame puslapyje skelbiama tiek visa M. B. platinama produkcija, tiek šios produkcijos išsamios techninės specifikacijos. Ieškovės gauti prekių katalogai objektyviai negali būti laikytini konfidencialia informacija, kadangi duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos. Medicininių produktų kainynas įprastai siunčiamas visiems interesantams, besidomintiems atitinkamo gamintojo/tiekėjo produkcija. Ieškovė turi itin nedidelę patirtį medicininių priemonių rinkoje. Todėl, galimai dėl savo paties patirties trūkumo tokioje rinkoje, perdėtai sureikšmina savo turimą informaciją ir nepagrįstai ją traktuoja kaip konfidencialią ir/ar sudarančią komercinę paslaptį. Įprastai šios rinkos praktikoje tokie kainynai interesantams teikiami su tikslu, jog interesantai, potencialūs produkcijos tiekėjai tam tikro regiono rinkoje, galėtų įsivertinti konkretaus medicininių priemonių gamintojo gaminamos įrangos kainas. Rinkoje nėra neįprasta, jei tokius kainynus medicininių priemonių gamintojai lygiagrečiai siunčia ne vienam interesantui, o kur kas platesniam interesantų ratui. Tokių kainynų interesantams pateikimas jokiu būdu neužtikrina tolimesnio sėkmingo bendradarbiavimo tarp interesanto ir medicininių priemonių gamintojo. Dažnu atveju interesantai su medicininių priemonių gamintojais komunikuoją ilgą laiką, kol įsivertina, ar gamintojo siūlomi produktai ir kainos (bei kitos sąlygos) yra tinkami konkretaus interesanto rinkai, ar medicininių priemonių gamintojas/platintojas tinka interesantui ir t.t. Neretu atveju medicininių priemonių gamintojas/platintojas pasirašo sutartis net su keliais šių priemonių distributoriais viename regione. Ieškovės gauti M. B. kainynai nėra niekuo ypatingi. Jie ieškovei buvo teikiami tik kaip priemonė įsivertinti M. B. siūlomą įrangą ir preliminarias tokios įrangos kainas. Tačiau tokius kainynus gavo ir galėjo gauti itin platus toje pačioje geografinėje rinkoje veikiančių subjektų ratas. Tą pagrindžia vien jau aplinkybė, jog M. B. produkciją Lietuvoje platina dar bent keli juridiniai asmenys. M. B. pateiktų kainynų, nors ir jie yra lengvai prieinami, subjektams, veikiantiems šioje rinkoje, jokiems tretiesiems asmenims, tame tarpe (duomenys neskelbtini) neperdavė. Tokio tikslo atsakovė neturėjo, kadangi jai nebuvo jokios prasmės to daryti, kai tokius pačius duomenis atsakovė turėjo galimybę gauti tiesiogiai iš pačios M. B.. Ieškovės gauti M. B. katalogai, tiek kainoraščiai buvo ir yra lengvai prieinami plačiam atitinkamoje rinkoje veikiančių subjektų ratui. Nors atsakovė M. B. ieškovei perduotų duomenų niekada neperdavė, bet kokiu atveju tokių duomenų perdavimas nebūtų laikomas konfidencialios ir/ar komercinę paslaptį sudarančios informacijos atkleidimu. Atsakovės ir (duomenys neskelbtini) santykiai su M. B. per se niekaip nesąlygoja ir sąlygoti negali to, jog neva atsakovė pasinaudojo kokia nors ieškovės turima informacija apie M. B. ir naudojantis šia informacija atsakovė užmezgė ryšius tarp (duomenys neskelbtini) ir M. B.. Atsakovė apie M. B. sužinojo daug anksčiau, nei įsidarbino pas ieškovę. Apie M. B. atsakovė sužinojo dar dirbdama (duomenys neskelbtini). Bylą pateiktas M. B. lankstinukas, kurį atsakovė gavo pažinties su M. B. atstovais metu, reklamuojamas ortopedinis produktas, kurių prekyboje specializavosi tuometinė atsakovės darbovietė (duomenys neskelbtini)“. Būtent (duomenys neskelbtini)“ specializuojantis ortopedinių produktų prekyboje ir atsakovei turint poreikį atitinkamos produkcijos tiekėjų, atsakovė su M. B. atstovais ir buvo supažindinta. Atsakovė apie M. B. sužinojo kur kas anksčiau, nei pradėjo dirbti pas ieškovę, o taip pat, kur kas anksčiau, nei pradėdama dirbti pas ieškovę, susipažino su minėto medicininių priemonių gamintojo atstovais bei užmezgė perspektyvius komercinius ryšius, kurių dėka ieškovė iš viso gavo tokią efektyvią galimybę mėginti bendradarbiauti su M. B., kaip, kad šiuo atveju. Ieškovė ir toliau nenurodo, kokius konkrečius konfidencialius duomenis atsakovė perdavė M. B., kuriuos ji galėjo vėliau perduoti (duomenys neskelbtini) . Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė neva atskleidė konfidencialius duomenis apie ieškovę nepagrįsti. Neva konfidencialios informacijos perdavimą (duomenys neskelbtini) ieškovė grindžia dvejomis aplinkybėmis: 1) tuo, kad atsakovė, dar dirbdama pas ieškovę ir veikdama jos vardu, M. B. elektroniniu paštu pateikė neva konfidencialius, M. B. dominusius, duomenis apie ieškovę (anot ieškovės, atsakovė būtent šiais duomenimis pasinaudojo (duomenys neskelbtini) veikloje); 2) tuo, kad kažkokią kitą, papildomą, konfidencialią informaciją atsakovė nurodė M. B. skambučių su M. B. metu ir tokią, neva konfidencialią informaciją atsakovė panaudojo (duomenys neskelbtini) veikloje. Ieškovės pozicija apie tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) perdavė kažkokią konfidencialią informaciją apie ieškovę /jos veiklą yra visiškai deklaratyvi ir nepagrįsta. Jeigu ieškovė ir žinojo kokius nors ieškovės konfidencialius duomenis apie ieškovę, jos veiklą ir pan. (kurių ieškovė net neįvardina), tai per se nereiškia, kad tokius duomenis atsakovė kažkam atskleidė. Vien tokių duomenų žinojimas nėra pagrindas išvadai apie duomenų atskleidimą padaryti. Visgi, ieškovė laikosi būtent tokios pozicijos ir net nesivargina įgyvendinti jam tenkančios įrodinėjimo pareigos ir pagrįsti, kad atsakovė atskleidė M. B. kokius nors duomenis apie ieškovės veiklą. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė neva perdavė informaciją apie ją (duomenys neskelbtini) , nes M. B. priėmė sprendimą bendradarbiauti su ieškovė, tačiau tokia pozicija paremta prielaida, kad (duomenys neskelbtini) , neva pasinaudojusi konfidencialiais ieškovės duomenimis, sudarė sutartį su M. B.. (duomenys neskelbtini) sutarties su M. B. niekada nesudarė. Atsakovė jokių duomenų apie ieškovę (duomenys neskelbtini) neperdavė apskritai. Nuotolinių susitikimų tarp bendrovių (ieškovės ir M. B.) metu apsikeista informacija buvo bendro pobūdžio informacija apie šių bendrovių veiklą, todėl ji nėra ir objektyviai negali būti konfidenciali. Tai, kad nuotolinių susitikimų metu atsakovė M. B. teikė neva tai konfidencialią informaciją, ieškovė grindžia 2023 m. kovo 9 d. elektroninio laiško ištrauka, kuriame nurodoma, jog buvo naudinga susipažinti su jūsų įmone ir jūsų profesine darbo patirtimi. Visgi, kaip minėta, tokių nuotolinių susitikimų metu bendrovės keitėsi bendro pobūdžio informacija apie viena kitos vykdomą veiklą ir jokia ieškovės konfidenciali informacija M. B. perduodama nebuvo. Priešingos išvados ieškovė niekaip nepagrindžia, nors tokią pareigą turi (CPK 178 straipsnis). Todėl visi su minėtomis aplinkybėmis susiję ieškovės argumentai laikytini deklaratyviu faktinių aplinkybių interpretavimu. Net, jeigu minėtų nuotolinių pokalbių metu atsakovė, atstovaudama ieškovę, ir būtų pateikusi M. B. kokiu nors ieškovės duomenis, tai savaime nei patvirtintų, nei paneigtų, kad atsakovė tokius duomenis panaudojo (duomenys neskelbtini) veikloje. Faktas, kad tam tikrus ieškovės valdomus duomenis atsakovė dirbdama pas ieškovę naudojo visiškai jokiu būdu savaime nepatvirtina, kad tokius duomenis atsakovė naudojo po darbo santykių pabaigos. Tai, kad tokie duomenys buvo naudoti po darbo santykių pabaigos, ieškovė turi pareigą įrodyti (CPK 178 str.). Tačiau vietoje tokių aplinkybių įrodinėjimo, ieškovė tendencingai teikia deklaratyvų, jam palankų, faktinių aplinkybių interpretavimą, kuris, kaip matyti iš nurodyto toliau, yra visiškai atitolęs nuo realybės. Ieškovė neįrodė, kokia konkrečiai informacija, kuri, anot jo, buvo atskleista atsakovės, buvo konfidenciali ir kas pagrindžia jos konfidencialumą. Ieškovė taip pat neįrodė ir tokios informacijos atskleidimo fakto, t. y. ne to, kad ieškovei dalis jo nurodomos informacijos galėjo būti prieinama darbo pas ieškovę metu, bet, kad atsakovė tokią informaciją panaudojo neleistinu būdu. Dalis ieškovės nurodytos informacijos, kurią, anot ieškovės, atsakovė atskleidė ir panaudojo, iš viso neegzistuoja. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė atskleidė konfidencialią ir/ar komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Visgi, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovė įrodė, jog tam tikra ieškovės turėta informacija buvo panaudota (duomenys neskelbtini) veikloje (su kuo sutikti pagrindo nėra), ieškovė nėra įrodžiusi būtinųjų sąlygų, lemiančių informacijos apsaugą – jos vertingumo ieškovės veikloje bei neprieinamumo tretiesiems asmenims (neviešumo). Ne bet kokia informacija gali būti laikoma konfidencialia ir užtraukiančia neigiamus padarinius ją atskleidusiam subjektui. Kaip nurodyta dar atsiliepime į ieškinį minimoje kasacinio teismo praktikoje, tam, kad informacija būtų laikoma konfidencialia ji, be kita ko, turi būti: pirma, lengvai neprieinama tretiesiems asmenims, antra, reikšminga - vertinga ja disponuojančiam subjektui, kadangi leidžia konkuruoti atitinkamoje rinkoje. Ieškovės konfidencialia laikoma informacija jam nesuteikė jokio konkurencinio pranašumo, kadangi ji buvo visiškai nesunkiai prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ieškovė savo suinteresuotumą įrodinėja pateiktu vidiniu ieškovės darbuotojų susirašinėjimu, tačiau pateiktas susirašinėjimas įrodo, kad ieškovė susidomėjimą M. B. turėjo nebent tik tuomet, kai ji buvo informuota apie tokį medicininių priemonių tiekėją; apie M. B. egzistavimą, jos vykdomą veiklą bei galimas bendradarbiavimo galimybes, o taip pat komercinės veiklos, bendradarbiaujant su M. B., perspektyvas ieškovę informavo būtent atsakovė, kuri taip pat siūlė pritaikyti savo know-how siekiant siūlomas idėjas įgyvendinti ieškovės veikloje. Ši aplinkybė taip pat aiškiai pagrindžia atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytą, kad būtent atsakovė ieškovą, o ne ieškovė atsakovę, informavo apie M. B. ir perdavė naudingą informaciją apie šį medicininių priemonių gamintoją. Akivaizdu, kad duomenys apie M. B. ieškovei neturėjo jokios komercinės vertės ir ieškovės nebuvo panaudotini. Todėl tokie duomenys, nors ir ieškovės laikomi, tačiau nėra konfidencialūs. Atitinkamai, net, jei teismas konstatuotų, jog tam tikrus duomenis atsakovė panaudojo (su kuo objektyviai nėra pagrindo sutikti), tokios informacijos panaudojimas nesąlygotų jokių neigiamų padarinių, kuriuos hipotetiškai galėtų sąlygoti konfidencialios informacijos atskleidimas. Ieškovė jos patirtų nuostolių niekaip neįrodinėja ir nuostolių pagrįstumą grindžia tik pačiu tariamu konfidencialios informacijos atskleidimo faktu. Vien tik informacijos atskleidimo faktas (jeigu jis būtų konstatuotas) ieškovei jokių nuostolių sukelti negalėjo. Ieškovė įrodinėja, kad ji nėra sudariusi sutarties su M. B., tačiau, atsižvelgiant į jos bei M. B. glaudų bendradarbiavimą, tikėtina, jog ieškovė su M. B., visgi, užmezgė sutartinius santykius, nors sutarties, kaip ieškovė nurodo, sudarę ir nėra. Medicininių priemonių rinkoje yra atvejų, kuomet distributoriai tiekėjų prekes platina ir be rašytinių sutarčių sudarymo. Tokia sutartis tam tikrais atvejais šalims nėra būtina, bendradarbiavimas galimas be jos. Net, jei ieškovė su M. B. iš tiesų jokių sutartinių santykių neužmezgė, atsakovė dėl to niekaip nėra kalta. Atsakovė bei (duomenys neskelbtini) su M. B. jokio kontakto nebepalaiko dar nuo 2023 metų gegužės mėnesio, o taip pat niekada su M. B. nebuvo sudariusi jokios sutarties ir M. B. tiektinos produkcijos neplatino. Todėl ieškovė turėjo visas galimybes toliau vystyti derybas su M. B. ir siekti M. B. tiektinos produkcijos platinimo galimybės. Visgi, toks rezultatas, bent jau kaip nurodo ieškovė, pasiektas nebuvo. Pasiektas nebuvo dėl aplinkybių, kurių atsakovė nežino ir žinoti negali. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, akivaizdu, jog tokios aplinkybės niekaip nėra susijusios su atsakove ir (duomenys neskelbtini) veikla. Tuo tarpu taip pat atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, kad ieškovė iš tiesų niekad nedomino įranga, kurią M. B. turėtų galimybę tiekti, tikėtina, kad ieškovė ir M. B. sutartinių santykių neužmezgė būtent dėl šios priežasties – dėl to, kad M. B. nepasiūlė ieškovei to, kas ieškovę domino. Iš nurodyto akivaizdu, kad net, jei atsakovė ir būtų panaudojusi kokią nors ieškovės informaciją, tai nebūtų padarę jokios įtakos ieškovės galimybei sukurti sutartinius santykius su M. B. ir platinant jos produkciją gauti iš to pelną. Tuo tarpu ieškovės gautino pelno (duomenys neskelbtini) niekaip nebūtų sąlygoję, kadangi, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) sutarties su M. B. nesudarė ir jos produkcijos neplatino. Todėl darytina išvada, kad neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp hipotetinio ieškovės informacijos atskleidimo ir tariamų ieškovės patirtų nuostolių, kurių ieškovė net neįrodinėjo. Vien tik ieškovės informacijos atskleidimas (jei toks būtų konstatuotas), kuris faktiškai ieškovei nesukėlė jokių nuostolių, nėra pagrindas taikyti atsakovei baudą. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kuri savaime nuostolių nesukuria, nėra pagrindas taikyti netesybas, nors tokios sutartyje ir numatytos. Netesybų taikymas siejant jas su tokia aplinkybe (t. y. taikant vien dėl tam tikro sutarties pažeidimo, kuris faktiškai nuostolių nesukūrė) būtų savitikslis ir neteisėtas. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovė turėjo pasirinkimo teisę dėl baudos už konfidencialumo pažeidimą įtraukimo į jos ir ieškovės sutartinius santykius reglamentuojančius darbo santykių dokumentus. Ieškovė laikosi teorinės pozicijos, jog ieškovė (darbdavys) ir atsakovė (darbuotoja) ikisutartinių santykių metu buvo visiškai lygiaverčiai santykių subjektai ir atsakovė turėjo pilną teisę atsisakyti pasirašyti konfidencialumo susitarimą bei patvirtinti tokios baudos taikymą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojas yra silpnesnioji šalis darbo teisiniuose santykiuose, atsakovė turėjo itin ribotas galimybes derėtis dėl jai palankesnių darbo santykius, reglamentuojančių sutartinių nuostatų ir iš esmės buvo priversta sutikti su darbdavio (ieškovės) siūlomomis sąlygomis. Atsakovės galimybės derėtis dėl darbo santykius reglamentuojančių sutartinių nuostatų praktiškai buvo ne tik itin ribotos, tačiau faktiškai eliminuotos, kadangi tol, kol atsakovė nepasirašė ieškovės pateiktos konfidencialumo sutarties, tol atsakovei netgi nebuvo pateikta susipažinimui darbo sutartis. Konfidencialumo sutartį ieškovė atsakovei pateikė pasirašyti dar iki atsakovei pateikiant susipažinti darbo sutartį – 2022 m. rugsėjo 5 d. Tuo tarpu darbo sutartis buvo parengta tik 2022 m. rugsėjo 6 d. ir atsakovės pasirašyta pirmąją jos darbo dieną pas ieškovę – 2022 m. rugsėjo 12 d. Nurodytos aplinkybės aiškiai reprezentuoja derybinių galių tarp ieškovės ir atsakovės pasiskirstymą. Būtent ieškovė primetė derybines sąlygas, kontroliavo visą darbo santykių sutarčių pasirašymo procesą, kai tuo tarpu atsakovei neliko nieko kito kaip tik sutikti su ieškovės primestomis derybinėmis sąlygomis bei ieškovės pasiūlytomis darbo santykių sąlygomis. Ieškovė pateikia klaidingą faktinių aplinkybių interpretavimą siekdama sukurti vaizdą, jog atsakovė M. B. atžvilgiu sutapatino (duomenys neskelbtini) su ieškove tokiu būdu siekdama suklaidinti M. B.. Atsakovė jau seniai buvo užmezgusi ryšius su M. B., o taip pat būtent atsakovė turėjo itin didelę patirtį medicininių priemonių rinkoje. Taigi, M. B. kontaktas su ieškove buvo inicijuotas ir tęsėsi išimtinai atsakovės dėka. Atsakovei iš ieškovės išėjus ir veiklą pradėjus vykdyti kitoje bendrovėje ((duomenys neskelbtini) ), jai nebuvo jokios prasmės kažkuo klaidinti M. B. dėl to, jog naujoji jos darbovietė yra kokiu nors būdu susijusi su ieškove, kai su tuo pačiu ieškovė M. B. komunikaciją vedė išimtinai atsakovės indėlio dėka. Net, jeigu atsakovės ir M. B. komunikaciją joje nedalyvavę asmenys (pavyzdžiui, ieškovė) ir mėgintų interpretuoti sau palankiu būdu, toks informacijos interpretavimas negalėtų reikšti ieškovės siekiamo tikslo – įrodyti atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė visame savo perėjimo į naują bendrovę procese veikė itin atvirai ir sąžiningai – ne tik ieškovę informavo apie planuojamą išėjimą iš darbo, bet ir informavo ieškovę ir apie ketinimą steigti naują bendrovę (duomenys neskelbtini) . Atsakovei paprasčiausiai nebūtų buvę jokios prasmės veikti nesąžiningai, kai ieškovė žinojo apie naują atsakovės veiklą bei bendrovę, kurioje ji dirba. Atsakovė visuomet siekė veikti atvirai, sąžiningai, bendradarbiauti su ieškove, kai tuo tarpu ieškovė, pasipiktinusi jo netenkinusiais atsakovės planais (išėjimu iš darbo ir kitos bendrovės įkūrimu), pradėjo kurti įvairias teorijas, kuriomis siekiama diskredituoti atsakovę ir pasipelnyti jos sąskaita, tokiu būdu kaip kompensuojant moralinę bei finansinę netektį netekus itin aukšto lygio medicininių priemonių rinkos specialistės. Ieškovė ir toliau laikosi visiškai tikrovės neatitinkančios pozicijos, jog atsakovė neva tai ištrynė savo darbinio pašto dėžutę, jog ieškovė negalėtų prieiti prie jos turinio. Atsakovės darbo dieną atsakovė perdavė ieškovės vadovams ieškovei priklausantį turtą, tame tarpe ir įmonės kompiuterį, su veikiančia įmonės elektroninio pašto dėžute. Atsakovė jokios elektroninio pašto paskyros netrynė, kadangi net neturėjo prieigos prie Microsoft Outlook paskyrų administravimo slaptažodžių, dėl ko nebūtų galėjusi jos elektroninio pašto dėžutės ištrinti. Dublike ieškovė jau pakeitė poziciją ir nurodė, kad atsakovė ištrynė ne savo pašto dėžutę, o joje buvusius elektroninius laiškus. Tą, anot ieškovės, byloje vyksiančio teismo posėdžio metu galės patvirtinti ieškovės atstovai. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad tiek elektroninio pašto dėžutės, tiek joje esančių laiškų ištrynimas elektroninėje sistemoje fiksuojami veiksmai. Taigi, tokių duomenų ištrynimą galėtų patvirtinti ne ieškovės pergale byloje suinteresuoti liudytojai, o ieškovės administruojamos elektroninio pašto sistemos, tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė. Ieškovės šaukiami liudytojai objektyviai neturės galimybės paliudyti, kad būtent atsakovė ištrynė savo darbinę pašto dėžutę ar joje esančius laiškus. Į bylą šaukiami liudytojai galės paliudyti nebent, kad tokios pašto dėžutės nebėra ar nebėra joje buvusių elektroninių laiškų. Net, jeigu atsakovė ir būtų ištrynusi pašto dėžutę ar joje esančius laiškus (ko ji nepadarė), tokio proceso nestebėję liudytojai, atitinkamai, tokios aplinkybės paliudyti negalės. Tuo tarpu liudytojų liudijimas, kad atsakovės turėto pašto dėžutė ar joje ištrinti laiškai šiai dienai jau yra ištrinti neturės visiškai jokios reikšmės, kadangi po pašto dėžutės perdavimo ieškovei atsakovė nebeturėjo jokių galimybių jos valdyti ir tokias galimybes perėmė išimtinai jos buvęs darbdavys – ieškovė. Taigi, liudytojai neturės jokios galimybės objektyviai paliudyti, koks tiksliai subjektas ištrynė pašto dėžutę ar jos turinį. Visų atsakovės laiškų (tame tarpe ir M. B. adresuotų) kopijos būdavo siunčiamos ieškovės direktoriui V. P. ir ieškovės atstovui pardavimams S. B.. Tai, kad prie atsakovės susirašinėjimų jie visuomet būdavo pridedami, patvirtina ir į bylą pateikta ilga atsakovės komunikacija elektroniniu paštu, kuri minėtiems asmenims buvo prieinama. Taigi, hipotetiškai laikant, kad atsakovė ištrynė savo darbinio elektroninio pašto dėžutę (ar joje buvusius laiškus), šioje pašto dėžutėje buvę laiškai ieškovei bet kokiu atveju būtų prieinami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl konfidencialumo sutarties pažeidimo
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50 punktas). Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, kasacinio teismo praktikoje išskirtos keturios informacijos grupės: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49 punktas).
10. Konfidencialumo susitarimai reglamentuojami DK 39 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą. Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023). Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 51 punktas). Vis dėlto darbo sutarties šalių teisė susitarti dėl konfidencialios informacijos apsaugos nėra absoliuti: konfidencialia informacija negalima susitarti laikyti duomenų, kurie yra viešai prieinami, taip pat duomenų, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių (DK 39 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 39 straipsnį, išskirtini šie konfidencialios informacijos požymiai: a) tai yra informacija, kuri darbuotojo gauta tiesiogiai iš darbdavio arba dėl darbuotojo atliktos darbo funkcijos (pvz., iš klientų, partnerių, valstybės institucijų); b) konkretūs duomenys, sudarantys konfidencialią informaciją, turi būti šalių aptarti ir nurodyti konfidencialumo susitarime; c) darbdavys imasi protingų priemonių tokiai informacijai apsaugoti; d) informacija nepatenka į sąrašą informacijos, kuri pagal įstatymą ar savo pobūdį apskritai negali būti laikoma konfidencialia (nepriklausomai nuo šalių valios). Į pastarąją kategoriją (informacijos, kuri pagal įstatymą arba savo pobūdį negali būti laikoma konfidencialia) neabejotinai patenka informacija, kuri yra vieša, akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).
11. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 31 punktas). Bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ir joje nurodyta praktika). Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023). Tačiau kasacinio teismo formuojama praktika, atkreipianti dėmesį į netiesioginių įrodymų svarbą bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, negali būti aiškinama kaip apskritai paneigianti bylą nagrinėjančio teismo pareigą kiekvienu atveju spręsti dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo (CPK 185 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).
12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini). atsakovė buvo priimta dirbti ieškovės įmonėje verslo plėtros vadovės pareigose. Tarp šalių 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta konfidencialumo sutartis, pagal kurios 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti konfidencialios informacijos trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su bendrove galiojimo laikotarpį ir po darbo santykių pasibaigimo (neterminuotai). Konfidencialumo susitarimo 2.6 punktu atsakovė įsipareigojo nenaudoti kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais turimos konfidencialios informacijos, o taip pat nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos pasinaudojusi turima konfidencialia informacija be ieškovės ir tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo. Konfidencialumo susitarimo 1.1 punkte šalys susitarė, kuri informacija yra laikoma konfidencialia. Atsakovė 2023 m. gegužės 29 d. atleista iš darbo remiantis LR DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2023 m. balandžio 11 d. įregistravo įmonę (duomenys neskelbtini) , įmonės veikla – farmacijos prekių didmeninė prekyba.
13. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad yra ieškovės akcininkas, nuo 2019 m. iki 2023 m. lapkričio vadovo įmonei. Pagrindinė ieškovės veikla yra medicinos priemonių importas, vėliau - tiekimas Baltijos šalių klientams. Ieškovė veikia antsvorio, nutukimo gydymo srityje. Liudytojas teigė, kad įdarbinus atsakovę, jai buvo perduota visa informacija apie įmonės potencialius klientus, kainas, savikainą, gydytojus, informacija, kaip juos galima pasiekti. Apie M. B. liudytojas sužinojo iš S. B., po atsakovės įdarbinimo, kalbantis apie medicininių siūlų poreikį. Teigė, kad kai sužinojo apie laišką, prašė atsakovės paaiškinti situaciją, pokalbio metu atsakovė pripažino, kad padarė klaidą, teigė, kad susirašinėjimas su M. B. buvo nesusipratimas, atsiprašė. Ieškovė pasiūlė pasirašyti nekonkuravimo sutartį. Iš pradžių atsakovė sutiko, vėliau atsisakė. Atsakovė paskutinę darbo dieną grąžino kompiuterį ir telefoną, kuriame buvo ištrinta visa paskyra, todėl nerado jokių laiškų. Mano, kad tai buvo specialiai padaryti veiksmai, kad ieškovė nematytų, kas vyko po pirmo kontaktavimo su M. B.. Liudytojas parodė, kad atsakovė galėjo atskleisti metines pardavimo apimtis, importo apimtis, marketingo, plėtros planus Baltijos šalyse, pradinio užsakymo mastus, potencialius klientus, su kuriais ieškovė galėtų dirbti su M. B. prekės ženklu. M. B. su ieškove sutarties nesudarė dėl įvykusio nesusipratimo, prarastos reputacijos.
14. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės atstovas pardavimams S. B. parodė, kad su atsakove neturi konfliktinių santykių. Teigė, kad atsakovė pasinaudojo ieškovės įmonei perduotos iš M. B. kainininkais, rinkos informacija, duomenimis apie regioną, tai, kaip ieškovė pristatė savo įmonę, planus, verslo struktūrą, klientų informaciją, kainininkus, marketingo dalykus. Liudytojas teigė apie tai kalbėjęs su M. B.. M. B. prašė ieškovės marketingo planų, struktūros, pradinių užsakymų dydžių. Dalis prašomos informacijos buvo pateikta, nes be jos sutartis nebūtų pasirašyta. Įmonės vidiniai planai, pradiniai užsakymo kaštai, klientūros nėra viešai prieinama informacija. M. B. pateikė bukletus, priemonių paletę, kainininkus. Sutarties sąlygos buvo pradėtos derinti, ieškovės profilis M. B. buvo tinkamas, reikėjo tik suderinti procesinius dalykus. Kai paaiškėjo atsakovės veiksmai, buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą. Pokalbio metu atsakovė atsiprašė, teigė, kad įvyko nesusipratimas, pokalbis buvo nemalonus. Ieškovės atstovai prašė pasirašyti nekonkuravimo susitarimą, nes toliau negalėjo pasitikėti atsakove. Atsakovė iš pradžių sutiko, vėliau, pateikus projektą, atsisakė. Liudytojas parodė, kad ieškovės pirmas kontaktas su M. B. buvo 2022 m. rudenį, nes tuo metu gavo poreikį atvesti į rinką dantytus siūlus, kurių niša labai siaura, todėl tiek liudytojas, tiek atsakovė intensyviai ieškojo tokių siūlų tiekėjų. Atsakovė nurodė tokių produktų tiekėją kaip M. B., tuo metu atsakovė su jais tiesioginio kontakto neturėjo. Atsakovė (duomenys neskelbtini) vardu veikė kito juridinio asmens naudai. Akivaizdu, kad buvo pasinaudota (duomenys neskelbtini) struktūriniais duomenimis ir perduota informacija. Atsakovei buvo perduotas darbo telefonas su atskiru darbiniu numeriu, prašyta susikurti icloud paskyrą, kad išliktų darbiniai duomenys. Grąžinant telefoną, viskas buvo ištrinta. Ne tik atsijungta iš icloud, bet viskas išvalyta. Grąžintame kompiuteryje laiškai selektyviai buvo ištrinti.
15. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ginčas su ieškove kilo, kai atsakovė nusprendė išeiti iš darbo pamačiusi, kad ieškovė nesilaiko pradinių susitarimų. Atsakovė medicinos srityje dirbo 15 metų. Savo įmonę įkūrė 2023 m. balandžio mėnesį, apie tai iš karto informavo ieškovės atstovus. Ieškovė dirbo chirurginio ir nechirurginio gydymo srityje, o atsakovė buvo sukaupusi patirtį ortopedijos, traumatologijos, kardiologijos, plastinės chirurgijos, artroskopijos srityse, planavo ištirti šias sritis, išsirinkti gamintojus šiose srityse ir su jais tęsti darbą. Apie M. B. sužinojo 2020 m., kai gydytojas Š. iš konferencijos Dubajuje atvežė brošiūrą, kurioje buvo nurodyti produktai, ortopediniai siūlai supakuoti ritėse, o ne palaiduose pakeliuose. Šie siūlai nedomino ieškovės, nes ji nedirba ortopedijos srityje. Kontaktą su M. B. užmezgė 2020 m. pavasarį. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), kreipėsi bendrais kontaktais, nurodytais brošiūroje, pristatė įmonę, sužinojo informacijos apie produktą, jį aptarė. Išėjus iš (duomenys neskelbtini)“ kontraktas nebuvo užbaigtas. Atėjus į ieškovės įmonę surado brošiūrą ir pamanė, kad naudinga būtų pajudinti tiekėją, sužinoti, ar produktas yra laisvas Lietuvos rinkai. Kreipėsi bendru elektroniniu paštu dėl visų produktų, teiravosi dėl galimybės aptarti visą portfelį ar tik tuos produktus, kurie domino (duomenys neskelbtini) (chirurginiai dantyti siūlai). Į nė vieną pokalbį chirurginių siūlų atstovai nebuvo pasijungę, bendravimas vyko tik apie plastinės chirurgijos produktus. Galutinis susitarimas nebuvo pasiektas, apsikeista tik pirmine informacija – informacija apie (duomenys neskelbtini) įmonę ir M. B. platinamus produktus. Atsakovė teigė, kad pagrindinis gamintojo tikslas yra surasti patyrusį distributorių, kuris suprastų rinką, produktus, turėtų kontaktą su gydytojais. Nurodė, kad buvo prašoma pateikti bendrinę informaciją apie įmonę (apyvartas, kas pardavinės produktus) bei rinką. Pateikus šią informaciją, toliau bendravimas nevyko. Sutarties projektas pateiktas nebuvo, konkrečios sutarties sąlygos nebuvo derinamos. Gavusi laišką iš M. B. persiuntė ieškovei, klausdama dėl susidariusios situacijos, diskusija toliau nevyko. Atsakovė teigė nepasiėmusi informacijos iš (duomenys neskelbtini), nepristatė jos kaip (duomenys neskelbtini) informacijos. Nurodė, kad kaip (duomenys neskelbtini) atstovė kreipėsi į M. B. bendruoju paštu siūlydama bendradarbiauti. M. B. žinojo, kad įmonė nauja, visos sąlygos buvo derintos iš naujo (kainos, planai ir pan.). M. B. jokių sutarties sąlygų su ieškove nebuvo suderinusi, o su (duomenys neskelbtini) buvo suderinti pardavimo planai, produktų spektras ir teritorija. Sutartis pasirašyta nebuvo, nes dėl įvykusio konflikto atsakovė atsitraukė. M. B. buvo svarbu ne tai, kiek įmonė veikia rinkoje, bet kas pardavinės produktus. M. B. žinojo apie atsakovės patirtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , su kokiomis produktų grupėmis ji dirbo. Atsakovė teigė, kad dirbdama ieškovės įmonėje laiškų kopijas visada siųsdavo ieškovės atstovui. Telefone nieko netrynė, tik atsijungė nuo asmeninės icloud paskyros, visi kontaktai buvo perkelti į įmonės serverį. Teigė, kad jokios iš (duomenys neskelbtini) gautos informacijos nenaudojo (duomenys neskelbtini) veikloje. Atsakydama į ieškovės atstovės klausimą, ar produktai, dėl kurių kreipėsi, buvo aktualūs (duomenys neskelbtini), atsakė, kad „su ieškovės atstovai aptardavo sritį, į kurią verta eiti, chirurginių siūlų kontaktų (duomenys neskelbtini) negavo, bet ieškovės akcininkai sutiko, jog būtų tęsiamas bendradarbiavimas plastinės chirurginės produktų srityje“(2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:53:00). Apie laišką atsakovė paaiškino, kad „tuo metu gamintojas buvo pasimetęs, nesuprato, su kokia įmone jis nori sudaryti sutartį“ (2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:56:00). Atsakovė nepateikė (duomenys neskelbtini) komunikacijos su M. B., nes kurdama įmonę naudojosi paprastais serveriais, o pasirašius sutartį su nauju paslaugų tiekėju, perkėlus pašto dėžutę senų laiškų neišliko, todėl neturi M. B. komunikacijos su (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) vardu komunikavo bendru elektroniniu paštu su L., su ja iki (duomenys neskelbtini) nekomunikavo.
16. Liudytojas A. Š. parodė, kad atsakovę pažįsta daug metų, nes ji dirbo įmonėse, kuriuos tiekia medicinos implantus, chirurginius siūlus. M. B. produkciją matė parodose, apie ją yra girdėjęs. Pardavė atsakovei šio gamintojo informacinį lapą. Liudytojas V. J. parodė, kad M. B. platino siūlus, suvyniotus į ritę, tokių produktų niekas nesiūlo, atsakovė rodė šių produktų brošiūrą, liudytoją produktas sudomino, todėl prašė išsiaiškinti kainas ir kita, bet tuo viskas ir baigėsi. Teigė, kad atsakovė buvo užmezgusi kontaktą su įmone, tai buvo prieš Covid. Liudytojas E. Š. parodė, kad gydytojas A. Š. 2020 m. vasario mėnesį iš konferencijos Dubajuje atvežė informaciją iš apie M. B. platinamus artroskopinius siūlus, kurie leistų mažesniais kaštais konkuruoti viešuose pirkimuose. Atsakovė tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) produktu vadove ortopedijai. Liudytojas prašė atsakovės susisiekti su gamintoju, atsakovė tai padarė, kiek pamena, 2020 m. kovo mėnesį. Sutartis sudaryta nebuvo, nes veiksmų seka ilga: radus gamintoją iš jo gaunami pavyzdžiai, būtina, kad jie turėtų europinius sertifikatus, vėliau surenkama informacija iš gydytojų, ar tokie produktai jiems įdomūs, gaunami produktų pavyzdžiai, sužinomos kainos ir tik tada pradedamas įvedinėti produktas. Sudarant sutartį tiekėjui teikiama bendrinė informacija: apyvarta, padėtis rinkoje, gretutiniai produktai. Kontaktas nutrūko, nes prasidėjus Covid nebuvo galimybės pateikti gaminių ligoninėje. Po Covid neatnaujino derybų, nes siūlytas produktas buvo antraeilis.
17. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė 2022 m. spalio 17 d. išsiuntė M. B. pasiūlymą ieškovės vardu dirbti kartu, siūlė M. B. išplėsti tinklą į Europos šalis platinant produktus chirurgijos, siūlų/medžiagų ir kosmetinės medicinos (įskaitant „da:all“) grupėse. M. B. atstovė L. C. 2022 m. spalio 17 d. laišku atsakė vertinant susidomėjimą, yra pasirengusi bendradarbiauti kosmetikos medicinos medžiagų pardavimo ir rinkodaros užsienyje grupėje, prašė pateikti pagrindinę informaciją apie įmonę: metinę pardavimo ar importo apimtį, produkto pardavimo ir rinkodaros planą, pardavimo teritoriją ir tinklą ES, pradinio užsakymo kiekį, ar importavo ir platino kitų prekės ženklų liftingo siūlus, dermos užpildą ar odos stiprintuvą. Laiške nurodė, kad kalbant apie chirurgines ir siuvimo medžiagas, gali sujungti su pardavimo komanda, nes įmonės vidinės organizacijos yra suskirstytos į padalinius pagal konkrečius produktus.
18. 2022 d. spalio 25 d. laišku atsakovė (duomenys neskelbtini) vardu atsakė, kad labai džiaugiasi galėdama dirbti su M. B. medicininės kosmetikos portfeliu, į pateiktus klausimus, pateikdama informaciją apie ieškovės pardavimus, pažymėjo, kad norėdami sudaryti pardavimo planą, turėtų gauti daugiau informacijos ir aptarti galimybes su chirurgais, nurodė, kad generalinis direktorius turi skaitmeninės rinkodaros agentūrą, todėl turi visas priemones, kad galėtų kuo geriau dirbti šioje srityje, parengti įėjimo į rinką strategiją, prašė pasidalyti katalogais, kainomis ir labiausiai Europoje parduodamais kodais, nurodė, kad Lenkija būtų panašiausia šalis, ieškovės pagrindinis biuras yra Vilniuje, Lietuvoje, tačiau ji veikia visose 3 Baltijos šalyse, planuotų reklamuoti M. B. produktus šių trijų šalių teritorijoje, pradinis užsakymas priklausytų nuo galimybių, aptartų jį su chirurgais, pirmiausia turi išsiaiškinti jų poreikius ir interesus, pažymėjo, kad neplatina jokių liftingo siūlų, dermos užpildų ar odos stiprintuvų produktų, prekiautų tik M. B. gaminiais, kitais metais galbūt papildys asortimentą kai kuriais plastinės chirurgijos srityje naudojamais produktais, kad turėtų didesnį asortimentą, tačiau jie nesidubliuos su M. B. produktų asortimentu.
19. 2023 m. sausio 25 d. elektroniniame laiške M. B. atstovei L. C. atsakovė rašė, kad domina kosmetikos ir chirurgijos gaminių portfelis, derina vaizdo skambučio laiką. 2023 m. kovo 9 d. laiške L. C. rašo, kad „buvo naudinga susisiekti, susipažinti su jūsų įmone ir jūsų profesinio darbo patirtimi. Kaip aptarta, pridedamas kainoraštis, kad galėtumėte pamatyti rinkos galimybes ir įvertinti metines prognozes. Tuo tarpu jūsų pasiūlymą perduosiu siūlų pardavimo komandai“. Vėlesniame 2023 m. kovo 9 d. laiške atsakovė prašo atsiųsti produktų bukletus, kuriuos galėtų atsispausdinti ir pasiimti į vizitus. 2023 m. kovo 10 d. laišku L. C. visos linijos produktų bukletus pateikia.
20. 2023 m. gegužės 3 d. ieškovės atstovas S. B. pateikė užklausimą L. C. dėl bendradarbiavimo, į ką L. C. 2023 m. gegužės 3 d. laiške atsako: „Gerbiamas S., kaip sekasi? Susisiekiau su E. dėl išskirtinės sutarties Baltijos šalyse. Dabar jau beveik baigta ir pasirengta pradėti bendradarbiavimą su „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra naujas įmonės pavadinimas“. Atsakovė į bendrą ieškovės pokalbių grupę persiuntė iš L. C. gautą pranešimą, kuriame nurodyta, jog „prieš sudarant sutartį norėčiau įsitikinti, kas yra (duomenys neskelbtini). Kadangi iš (duomenys neskelbtini) gavome informaciją apie tam tikrus nesklandumus tarp jūsų, nesame tikri, su kuo šiuo metu turėtume sudaryti sutartį. Jei įmanoma, ar galėtumėte išsiaiškinti visus nesklandumus ir pranešti man?“.
21. 2023 m. gegužės 18 d. elektroniniame laiške L. C. patvirtino, kad nėra sudariusi sutarties su (duomenys neskelbtini) .
22. 2023 m. gegužės 12 d. S. B. surašė pranešimą ieškovės vadovui V. P. apie potencialius neteisėtus atsakovės veiksmus ir darbo pareigų pažeidimą, kuriame nurodė, jog atsakovė vedė derybas su M. B. dėl išskirtinės sutarties produktų platinimo Baltijos šalyse, 2023 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu būsimas partneris pranešė, kad bendradarbiavimo sutartis bus sudaroma su nauja įmone (duomenys neskelbtini) .
23. 2023 m. gegužės 23 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą pasiaiškinti. 2023 m. gegužės 29 d. elektroniniame laiške atsakovė nurodė nesutinkanti su pranešime išdėstytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad kontaktus su M. B. sukūrė iki darbo ieškovės įmonėje pradžios, tai, kad pasidalino sukaupta informacija su darbdaviu, nepadarė šios informacijos nei darbdavio komercine paslaptimi, nei konfidencialia informacija, atsakovės ir ieškovės nesieja jokie nekonkuravimo susitarimai, todėl atsakovė gali steigti įmones savo nuožiūra.
24. Konfidencialumo sutarties 1.1 punkto 1.1.1.4. papunktyje nurodyta, kad konfidenciali informacija yra bet kokia bendrovės ar jos klientų komercinė, finansinė, teisinė ar techninė informacija, taip pat informacija, susijusi su Bendrovės ar jos klientų vystymosi ar valdymo politika, technologijomis, sutartimis, marketingu ir verslo planais, know-how, 1.1.1.5 papunktyje nurodyta, kad konfidenciali informacija yra visa kita bendrovės klientų pateikta ar su klientais dirbant sužinota informacija, 1.1.1.11 papunktyje – bet kokie komerciniai ketinimai ir kontaktai tiek su esamais, tiek su galimais klientais ar partneriais, 1.1.1.12 papunktyje – bet kokia kita informacija, kurią bendrovė vykdydama veiklą gauna iš klientų ar partnerių.
25. Liudytojų A. Š., E. Š. parodymai, atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad apie M. B. įmonę atsakovė žinojo iki įsidarbinant ieškovės įmonėje, tačiau Covid metu kontaktas su M. B. buvo nutrūkęs, sutarčių sudaryta nebuvo. Dirbdama ieškovės įmonėje atsakovė 2022 m. spalio mėnesį ieškovės vardu su M. B. kontaktą atnaujino. 2022 m. spalio mėnesio susirašinėjimas patvirtina, kad M. B. pateikė informaciją, kokie duomenys jiems aktualūs siekiant bendradarbiavimą, pagal ką jie renkasi/vertina partnerį, atsakovė ieškovės vardu atsakė į M. B. pateiktus klausimus, prašė pasidalyti katalogais, kainomis ir labiausiai Europoje parduodamais kodais. 2023 m. pavasarį bendradarbiavimas buvo plėtojamas, M. B. atstovė pateikė produktų kainoraštį, kad ieškovė galėtų pamatyti rinkos galimybes ir įvertinti metines prognozes, patiekia visos linijos produktų bukletus. Iš 2023 m. M. B. pateikto susirašinėjimo matyti, kad ji buvo pasiruošusi sudaryti sutartį, tačiau M. B. norėjo pasitikslinti, ar sutartis bus sudaroma su (duomenys neskelbtini) , kuri yra naujas ieškovės pavadinimas. Atsakovė teigė, kad 2023 m. balandžio mėnesį įkūrusi įmonę (duomenys neskelbtini) taip pat užmezgė kontaktą su M. B., tačiau dėl kito produkto platinimo. Visgi, atsakovė rašytinių įrodymų apie tai, kokiu būdu, apimtimi vyko „M. B.“ kontaktas su (duomenys neskelbtini) nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovės argumentai dėl to, kad informacija nebuvo išsaugota keičiant paslaugų teikėją (2024 m. rugsėjo 10 d. rašytiniai paaiškinimai) nesudaro pagrindo laikyti įrodytu, kad tokia informacija egzistavo bei nesuteikia jokių duomenų apie jos turinį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178 straipsnis).
26. Pažeidimams dėl konfidencialios informacijos paskleidimo būdingas latentiškumas, todėl panašaus pobūdžio byloje daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad nepaisant to, kad atsakovė žinojo apie M. B. nuo 2020 metų, kontaktą su ja atnaujino 2022 m. ieškovės vardu surinkdama informaciją, kokie duomenys reikalingi sutarties sudarymui, todėl labai tikėtina, kad surinkta informacija atsakovė pasinaudojo (duomenys neskelbtini) naudai norėdama jos vardu bendradarbiauti su M. B., nes M. B. kreipdamasis dėl sutarties sudarymo nurodė, kad, kaip supranta, sutartis bus sudaryta su (duomenys neskelbtini) , kuri yra naujas ieškovės pavadinimas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsnis). Tuo atveju, jei iš tiesų būtų vedamos visiškai nesusijusios derybos, M. B. nekiltų klausimas, ar (duomenys neskelbtini) yra naujas ieškovės pavadinimas. Byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad 2023 m. pavasarį atsakovė (duomenys neskelbtini) naudai pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija, tai yra ieškovės derybų su M. B. metu gauta informacija, kuri pagal Konfidencialumo sutarties nuostatas (žr. šio sprendimo 24 punktą) buvo konfidenciali. Atsakovei, dirbusiai ieškovės įmonėje verslo plėtros vadovės pareigose, konfidencialumo sutarties 1.1.1.5 papunkčio nuostata (konfidenciali informacija yra visa kita bendrovės klientų pateikta ar su klientais dirbant sužinota informacija) ar kitos konfidencialumo sutarties nuostatos turėjo būti aiškios ir suprantamos. Ieškovės noras tokią informaciją apsaugoti buvo akivaizdus, nes kontakto su klientu metu gauta informacija apie galimas bendradarbiavimo sąlygas suteikia konkurencinį pranašumą. Konfidencialumo sutartyje buvo nurodytas aiškus draudimas šią informaciją naudoti ne darbo interesais, neatskleisti jos tretiesiems asmenims.
27. Teismo posėdyje apie iš M. B. gautą laišką, sukėlusį ieškovės įtarimus, atsakovė paaiškino, kad „tuo metu gamintojas buvo pasimetęs, nesuprato, su kokia įmone jis nori sudaryti sutartį“ (2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:56:00). Taigi, atsakovė, vykdžiusi bendradarbiavimą su M. B. bei turėdama didelę verslo derybų patirtį, įtikinamai negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl toks nesusipratimas galėjo kilti. Byloje nepaneigti liudytojų S. B. bei V. P. parodymai dėl atsakovės pirminės reakcijos, tai yra apgailestavimo dėl įvykusio nesusipratimo. Atsiliepimo 26 punkte atsakovė nurodė, jog aplinkybę, kad M. B. bendravo tiek su ieškove, tiek su (duomenys neskelbtini) ieškovei nurodė pati darbuotoja, nusiuntusi į pokalbių grupę iš M. B. gautą laišką, kuriuo buvo teiraujamasi, su kuo M. B. turėtų pasirašyti sutartį, atsakovė tokiu būdu akivaizdžiai išreiškė savo nustebimą dėl to, jog ieškovė apskritai ėmė domėtis gamintoju M. B., kadangi iš ieškovės ne kartą buvo girdėjusi poziciją, kad šis gamintojas jos nedomina, nes distributoriams siūlo tų sričių produktus, kuriuose ieškovė nesispecializuoja. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė 2022 m. ieškovės vardu kreipėsi į M. B. dėl bendradarbiavimo ir sužinojusi, dėl kokių produktų galimas bendradarbiavimas, toliau kontaktą palaikė (2022 d. spalio 25 d. laišku atsakovė (duomenys neskelbtini) vardu atsakė, kad labai džiaugiasi galėdama dirbti su M. B. medicininės kosmetikos portfeliu, 2023 m. kovo mėnesio susirašinėjimas dėl susitikimo laiškų derinimo ir kt.). Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ieškovės akcininkai sutiko, jog būtų tęsiamas bendradarbiavimas plastinės chirurginės produktų srityje. Tokia nenuosekli atsakovės pozicija sudaro pagrindą abejoti jos paaiškinimų patikimumu.
28. Aukščiau aptartos aplinkybės apie tai, M. B. pradėjo derybas dėl bendradarbiavimo su ieškove, o vėliau kreipėsi dėl sutarties sudarymo su atsakovės įsteigta įmone leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė atskleidė savo naujai įsteigtai įmonei informaciją, numatytą konfidencialumo sutartyje (M. B. pateiktą, su ja dirbant sužinotą informaciją, jos komercinius ketinimus, konkrečią komercinę informaciją (duomenis apie produktus, kainoraščius))-(CPK 185 straipsnis). Kontakto su M. B. metu gauta informacija turėjo potencialią komercinę vertę, nes jos pagrindu galėjo būti sudaryta sutartis. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė nesiėmė priemonių konfidencialios informacijos išsaugojimui.
Dėl netesybų dydžio
29. Atsakovei pažeidus konfidencialumo sutartį, ieškovei atsiranda teisė reikalauti sutartų netesybų, numatytų konfidencialumo susitarimo 3 punkte. Reikalavimas dėl baudos priteisimo kildinamas iš sutartinės prievolės. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką ieškovė, prašydama priteisti baudą, neturėjo pareigos įrodyti parirtų nuostolių dydžio (žr. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-515-856/2020).
30. Įstatymas leidžia šalims iš anksto susitarti dėl netesybų, kaip pinigų sumos, išreikštos baudos ar delspinigių forma, kurią skolininkas privalėtų sumokėti kreditoriui, jeigu šis neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų prievolę (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.70 straipsniu, netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Sprendžiant sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, privalu vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad konfidencialumo sutartis buvo sudaryta tarp darbdavio ir darbuotojo. Vertinant konfidencialumo sutarčių sąlygas, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis ekonomine ir socialine prasme. Dėl to darbuotojas, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas negauti/prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų dėl tokio pobūdžio sutartyse esančių sąlygų. Darbuotojų galimybės derėtis dėl konfidencialumo sutartyse nustatytų sąlygų yra ribotos. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad vien netesybų dydžio nustatymas konfidencialumo sutartyse užtikrina ieškovės teisę gauti sutartų nuostolių dydį (žr. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1050-945/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-332-826/2021, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-856/2020).
32. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutartinių įsipareigojimų pažeidimų apimtį, aplinkybę, kad konfidencialumo susitarimas buvo sudarytas tarp darbuotojo ir darbdavio, ieškovei neįrodinėjant realiai patirtų nuostolių dydžio, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netesybos mažintinos iki 2 000 Eur.
33. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
34. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį. Ieškovės išlaidos advokatės teisinei pagalbai sudarė 5 614,49 Eur. Atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai sudarė 3 958,71 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 20 procentų reikalavimų), iš atsakovės ieškovei priteistina 1 167,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei – 3 166,97 Eur.
35. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 31,72 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovės priteistina 25,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš atsakovės jos nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos (8 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 2 000 Eur (du tūkstančiai Eur) netesybų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 167,90 Eur (tūkstantis šimtas šešiasdešimt septyni Eur, 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje reikalavimą atmesti.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 166,97 Eur (trys tūkstančiai šimtas šešiasdešimt šeši Eur, 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 25,38 Eur (dvidešimt penki Eur, 38 ct).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.