- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-715-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija”
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- K. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija” apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo K. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 819,05 Eur skolą už šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2018 m. vasario mėn., 45,85 Eur delspinigių, iš viso 1 864,90 Eur, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 132 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2018 m. lapkričio 7 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, kuriame ieškovė nurodė, kad iš atsakovės 2018 m. birželio 7 d. dalimis iš viso gavo 893,52 Eur, tokiu būdu atsakovė padengė dalį įsiskolinimo, todėl ieškovė sumažino reikalavimą ir prašė priteisti 925,53 Eur skolą už šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 vasario mėn. iki 2018 vasario mėn., 45,85 Eur delspinigių, iš viso 971,38 Eur, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 132 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2015 m. vasario 20 d. priklauso butas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantis Duomenys neskelbtini. Su atsakove pasirašyta Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo 2016 m. gegužės 30 d. sutartis Nr. KG068722. Atsakovė nemoka už suvartotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Pagal Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo 2016 m. gegužės 30 d. sutarties Nr. KG068722 9.4 punktą mokami 0,02 procento delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė yra skolinga 45,85 Eur delspinigių, šie delspinigiai paskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų.
3. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. pripažino 893,52 Eur skolą už šilumos energiją, susidariusią nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Nurodė, kad butas buvo įgytas 2015 m. vasario 20 d. pardavimo iš varžytynių akto, pasirašyto 2015 m. kovo 4 d., pagrindu. Tačiau būdama buto savininke laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2016 m. gegužės 18 d. neturėjo galimybės patekti į butą bei juo naudotis, kadangi bute gyveno ankstesnė savininkė K. J. su šeima. Dėl jos iškeldinimo iš buto 2015-2016 metais vyko teisminis procesas. 2016 m. gegužės 18 d. K. J. su šeima iškeldinta, todėl buvusi savininkė, o ne atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2016 m. gegužės 18 d. faktiškai naudojosi butui tiekiama šilumos energija ir karštu vandeniu.
4. Trečiasis asmuo K. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės V. Š. 45,48 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei. Priteisė iš ieškovės 13,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 4,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei iš atsakovės V. Š. priteisė 4,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Nustatė, jog nuo 2015 m. vasario 20 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu atsakovė nuosavybės teise įgijo butą, esantį Duomenys neskelbtini. Nuo 2015 m. kovo 16 d. atsakovė nuosavybės teise valdo butą, esantį Duomenys neskelbtini, o ieškovė tiekė atsakovės butui šilumos energiją. Iš 2017 m. gruodžio 27 d. bei 2018 m. kovo 29 d. mokesčių paskaičiavimo pažymų nustatė, kad už suteiktas paslaugas butui Duomenys neskelbtini, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio ieškovei nebuvo mokama, todėl susidarė 1 864,90 Eur dydžio skola. 2018 m. birželio 7 d. atliktais mokėjimais atsakovė sumokėjo ieškovei 893,52 Eur, dėl to ieškovė 2018 m. lapkričio 7 d. patikslino savo reikalavimą. Nustatė, kad su atsakove V. Š. rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. gegužės 30 d., tačiau butas, kurį atsakovė nuosavybės teise įgijo 2015 m. vasario 20 d., jau buvo prijungtas prie energijos tiekimo tinklų ir šiam butui buvo tiekiama šilumos energija.
7. Nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. faktiškai negalėjo jai priklausančio turto valdyti dėl to, kad jį neteisėtai buvo užėmusi K. J.. Pažymėjo, kad išviešinus atsakovės nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą Nekilnojamojo turto registre, šilumos tiekimo sutarties šalimi atsakovė savaime netapo.
8. Nurodė, kad atsakovei jokia forma nesudarius sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo neatsirado prievolė mokėti už butui tiektą šilumos energiją, kuomet ja neteisėtai naudojosi trečiasis asmuo (nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gegužės 18 d.), o atsakovė savo nuosavybės teisių neturėjo galimybės įgyvendinti.
9. Padarė išvadą, kad už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 18 d., kai atsakovė objektyviai pateko į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, iki 2018 m. vasario mėnesio atsakovė yra atsakinga, ir pažymėjo, kad skolą už minėtą laikotarpį atsakovė pripažino bei 893,52 Eur skolą 2018 m. birželio 7 d. sumokėjo. Kadangi atsakovė minėtą skolą yra sumokėjusi, tačiau 893,52 Eur skolą sumokėjo tik po civilinės bylos iškėlimo, teismas iš atsakovės priteisė 45,48 Eur delspinigius.
10. Vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, t. y. ieškovei iš atsakovės priteisti 925,53 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2018 m. vasario mėn., 45,85 Eur delspinigius, iš viso 971,38 Eur, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 132 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašo pridėti naujus įrodymus – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijaos 2018 m. liepos 27 d. pranešimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Atsakovė ginčo buto savininke tapo 2015 m. vasario 20 d., todėl jai, kaip savininkei, kilo pareiga mokėti už jos butui tiektą šilumos energiją nuo 2015 m. vasario 20 d. Teismas nepagrįstai nepriteisė skolos už šilumą už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 20 d. (pardavimo iš varžytynių aktas) iki 2016 m. gegužės 18 d. (priverstinio iškeldinimo aktas).
11.2. Teismo išvada, jog išviešinus atsakovės nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą Nekilnojamojo turto registre šilumos tiekimo sutarties šalimi atsakovė savaime netapo, nepagrįsta.
11.3. Pagal formuojamą teismų praktiką savininkas, o ne valdytojas privalo mokėti už tiektą šilumos energiją.
11.4. Pasikeitus buto savininkui pasibaigė buvusios buto savininkės K. J. pagal standartines sąlygas sudaryta sutartis, nes jokia teisės norma nenumato, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis pasikeitus savininkui galioja iki faktiško buto perdavimo.
11.5. Atsakovė, įgijusi nuosavybės teisę į ginčo butą, nesikreipė į ieškovę dėl sąskaitų rašymo subabonentei K. J., neįtraukė ieškovės į bylą dėl iškeldinimo, todėl iškeldinimo byla negalėjo sukurti nedalyvavusiai byloje ieškovei teisinių pasekmių.
11.6. Naujasis savininkas, leisdamasis ankstesniam savininkui dar kurį laiką gyventi įsigytame bute, turėjo atsakingai pasirūpinti, kad būtų apmokėta už tuo laikotarpiu butui suteiktas paslaugas.
11.7. Pagal 2018 m. spalio 24 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario mėn. yra paskaičiuota 1 252,22 Eur skola už šilumą t. y. ši skola susidarė už laikotarpį po 2016 m. gegužės 18 d. priverstinio iškeldinimo akto surašymo. Todėl už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. skolos už šilumą suma yra 566,83 Eur (1 819,05 Eur – 1 252,22 Eur ? 566,83 Eur). Vadinasi, teismui net ir nusprendus nepriteisti 566,83 Eur skolos už šilumos energiją nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., turėjo būti priteista 358,70 Eur (925,53 Eur - 566,83 Eur ? 358,70 Eur) nesumokėta skola už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario mėn.
Atsiliepimas
12. Atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Prašo pridėti naujus įrodymus – 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2018 m. sausio 15 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą. Nurodo, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, ištyrė byloje esančius įrodymus, išsamiai motyvavo ir pagrindė sprendimą, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas ir netenkintinas. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog 2018 m. spalio 24 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario mėn. paskaičiuota 1 252,22 Eur skola už šilumą, kadangi šią skolą atsakovė yra apmokėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
15. Apeliantė prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijaos 2018 m. liepos 27 d. pranešimą, atsakovė – 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2018 m. sausio 15 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės prašoma 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra yra byloje (b. l. 10), todėl pakartotinai nepridėtina. Kiti šalių pateikti nauji įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl prievolės mokėti mokesčius už tiektą šilumos energiją pradžios momento.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Duomenys neskelbtini. Šį butą atsakovė nusipirko iš varžytynių 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo iš buto buvo iškeldintas tik 2016 m. gegužės 18 d. antstolio pagalba, vykdant 2015 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9090-965/2015. 2015 m. vasario 20 d. varžytynėse atsakovės įsigytas butas jai buvo perduotas tik 2016 m. gegužės 18 d. Kadangi ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą už tiektą šilumos energiją bei priskaičiuotus delspinigius ir už laikotarpį nuo nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., kai atsakovė turtu negalėjo naudotis dėl buvusios turto savininkės neteisėtų bei kaltų veiksmų, pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį atmetė. Atsižvelgęs, jog skolos dalį, kuri susidarė atsakovei jau turint galimybę naudotis butu, ji sumokėjo, tačiau įvertinęs, jog šią prievolę atsakovė įvykdė praleidusi nustatytą terminą, ieškovei iš atsakovės priteisė 45,48 Eur. Apeliaciniu skundu iš esmės yra ginčijamas atsakovės prievolės mokėti mokesčius už tiektą šilumos energiją momentas, t. y. teigiama, jog atsakovė, nuosavybės teisę įgijusi 2015 m. vasario 20 d., nuo to momento turėjo prievolę mokėti mokesčius už tiektą šilumos energiją konkliudentiniais veiksmais su atsakove sudarytos šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012, yra nurodęs, kad savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą negali būti a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų; apeinant faktus) siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu. Šilumos vartotojo pareigą sumokėti už į pastatus tiekiamą šilumos energiją įstatymai sieja ne su patalpų savininko statusu, tačiau su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Šilumos energija tiekiama remiantis šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartimi (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), šilumos energijos tiekėjui draudžiama tiekti šilumą ir (ar) karštą vandenį kitaip negu pagal galiojančią sutartį (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 51 punktas). Toks teisinis reguliavimas atitinka visų suinteresuotų asmenų šilumos tiekimo santykiuose interesus. Taip apsaugomos patalpų savininko teisės, kai šis negali faktiškai valdyti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų dėl kokių nors pateisinamų ir ne nuo jo priklausančių priežasčių, pvz., jas užėmusio asmens nepagrįsto delsimo grąžinti neteisėtai valdomas patalpas.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė be pagrindo prievolės mokėjimo pradžią sutapatina išimtinai tik su nuosavybės teisės perėjimo momentu (CPK 715 straipsnis). Šiuo atveju teisiškai reikšmingomis laikytinos aplinkybės, kurių neginčija ir apeliantė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu faktiškai negalėjo jai priklausančio turto valdyti dėl to, kad jį neteisėtai buvo užėmęs trečiasis asmuo.
22. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė su ankstesne buto savininke trečiuoju asmeniu buvo sudariusi rašytinę šilumos pirkimo – pardavimo sutartį. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Šiuo atveju darytina išvada, kad trečiasis asmuo K. J. naudojosi butu, todėl ji buvo prisiėmusi ir pareigą mokėti už šiam butui tiekiamą šilumos energiją bei šilumos pirkimo – pardavimo sutartis laikytina sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Šia forma sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu nutrūko tuomet, kuomet 2016 m. gegužės 18 d. antstolė perdavė butą atsakovei.
23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išviešinus atsakovės nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą Nekilnojamojo turto registre, šilumos tiekimo sutarties šalimi atsakovė savaime netapo. Išviešinimo šiame registre paskirtis – trečiųjų asmenų teisių apsauga, o ne ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų nustatymas, kadangi šių asmenų santykiai dėl šilumos energijos tiekimo turi būti nustatomi vadovaujantis sutarčių teisės taisyklėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei negalint naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu ji jokiais konkliudentiniais veiksmais nesukūrė sau pareigų, kylančių iš šilumos energijos vartojimo.
24. Šių nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovei jokia forma nesudarius sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo neatsirado prievolė mokėti už butui tiektą šilumos energiją, kuomet juo neteisėtai naudojosi trečiasis asmuo K. J., o atsakovė savo nuosavybės teisių neturėjo galimybės įgyvendinti.
25. Analogiškos pozicijos dėl pareigos mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją bei šilumos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pradžios momento laikosi ir kiti teismai (Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1858-259/2013; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1680-254/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1267-657/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-447-460/2018) .
26. Apeliantės teigimu, teismas taip pat pažymi, kad teismui nusprendus nepriteisti 566,83 Eur skolos už šilumos energiją nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., turėjo būti priteista 358,70 Eur (925,53 Eur - 566,83 Eur ? 358,70 Eur) nesumokėta skola už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Atsakovė teigia, jog visą skolą ieškovei yra padengusi.
27. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, nustatė, kad atsakovė yra apmokėjusi visą skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Nustatyta, kad įsiskolinimo už 2016 m. gegužės mėn. (292,04 Eur) dalį (6,41 Eur) atsakovė apmokėjo vadovaudamasi skaitiklių parodymais, kurie buvo užfiksuoti antstolės Priverstinio iškeldinimo akte (32 b. l.). Taip pat nustatyta, kad 2017 m. balandžio 10 d. atsakovė sumokėjo 79,44 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. spalio mėn. (141 b. l.); 893,52 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio iki 2018 m. vasario mėn. atsakovė sumokėjo 2018 m. birželio 7 d. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovės teiginius, jog ji yra sumokėjusi visą ieškovės paskaičiuotą skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. vasario mėn.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
30. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
31. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.