- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-1858-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02219-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- UAB „Litesko“, atstovaujamo UAB „Litesko“
- Atsakovas
- D. Z.
- Trečiasis asmuo
- L. E., S. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Litesko“, atstovaujamo UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-436-470/2012 pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovui D. Z., tretiesiems asmenims L. E., S. E. dėl apmokėjimo už šiluminę energiją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. Z. 1675,63 Lt už ieškovo jo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, 24,51 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, jog į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra atsakovas, ieškovas nuolat tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį. Nors su atsakovu nėra sudaryta rašytinė sutartis dėl energijos apmokėjimo, tačiau atsakovui buvo išsiųsta oferta, kuri nustato, kad už pateiktą šilumos energiją ir kitas paslaugas atsakovas privalo apmokėti pagal ieškovo pateiktą sąskaitą norminiuose aktuose numatytais terminais ir kainomis, tarp jo ir atsakovo susiklostė faktiniai šilumos tiekimo – vartojimo santykiai. Atsakovas neapmokėjo už šilumos energiją ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2011m. lapkričio 7 dienos iki 2012m. gegužės 1 dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254, 2007-12-11, Nr. 130-5259) 12 str. 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Toks teisinis reguliavimas akivaizdžiai parodo, kad dėl atsiskaitymo už sunaudotą karštą vandenį ir šilumą prievolė siejama ne su asmens nuosavybės teise į būstą, bet su faktiniu energijos vartojimu. Nors į bylą nėra pateikta rašytinė ankstesnių buto savininkų sutartis, sudaryta su ieškovu UAB „Litesko“ dėl atsiskaitymo už šildymą ir karštą vandenį, tačiau ieškovo atstovas V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokia sutartis yra sudaryta su L. E. (ankstesnė buto savininkė). Teismas darė išvadą, jog tokiu atveju, kai su patalpų savininku individuali rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis nėra sudaryta nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais, o šilumos tiekimo – atsiskaitymo sutartis sudaryta ir nenutraukta su ankstesniuoju buto savininku, kuris faktiškai gauta energija pasinaudojo, būtent pastarasis asmuo privalo vykdyti sutartį ir apmokėti ieškovui už jo teiktas paslaugas (CK 6.383 str.). Taigi, šilumos vartotojas šiuo atveju privalo vykdyti pareigą, kurią prisiėmė pagal sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Litesko“ apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog butas atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2011-11-07. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo — vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tam, jog tarp ieškovo, kaip šilumos tiekėjo, ir atsakovo, kaip jos vartotojo, susiklostytų sutartiniai santykiai nėra būtina rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis, sutartiniai šilumos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklosto konkliudentinių veiksmų pagrindais. Tokią išvadą yra padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose Nr. 3K-3-392/2004, 3K-3-1618/2002, Nr. 3K-3-1311/2002, 3K-3-411/2001. Be to, tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-3/2008, 3K-3-280/2009). Apeliantas buvo išsiuntęs atsakovui sutarties ofertą, tačiau jokio pritarimo dėl šilumos pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo niekada negavo. Tai, kad ši sutartis nebuvo sudaryta nesudaro pagrindo ieškinį atmesti ir nepripažinti susidariusių sutartinių santykių. Atsakovas nei karto per daugiau nei pusę metų neinformavo apelianto apie tai, jog atsiskaitymai už šilumos energiją ir karštą vandenį skaičiuotini kitiems asmenims, o ne jam, kaip buto savininkui, kad jam yra kokių nors kliūčių naudotis butu. 2012-09-10 iškeldinimo protokolas ir duomenys apie tai, kad po buto savininko pasikeitimo momento bute dar gyveno buvusioji savininkė, apeliantui nebuvo pateikti, todėl apeliantas pagrįstai teikė sąskaitas už patiektą šilumos energiją atsakovui. Buvusios buto savininkės (jos vyro, sūnaus) neteisėtas gyvenimas bute, jų ir atsakovo tarpusavio santykiai neturi daryti įtakos atsakovo ir apelianto sutartiniams santykiams. Pagal 2007-01-17 sudarytos su L. E. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartį Nr.0637581, pasikeitus (patalpų) savininkui, sutartis su L. E. buvo nutraukta ir laikyta, kad konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos sutartis su nauju buto (patalpų) savininku.
Atsiliepimas
Atsakovas D. Z. atsiliepimu į apeliacinė skundą prašo jį atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, jog ieškovas nurodo teisinę bazę ir teismų praktiką, kuri yra aktuali ir galiojanti tais atvejais, kai patalpos, į kurias yra tiekiama energija, ne tik teisiškai priklauso savininkui, bet ir faktiškai jis gali šias patalpas valdyti. Šiuo atveju, atsakovas, nors ir yra buto savininkas, tačiau nuo 2011-10-26, kai iš varžytynių nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), negali į šį butą patekti, nes šiame bute savavališkai, be atsakovo leidimo gyvena ir visomis paslaugomis naudojasi iki šiol Ž. E.. Atsakovas, nors ir būdamas buto savininku, neturi galimybės patekti į butą, o tokia situacija piktnaudžiauja buto gyventojas. Atsakovas mano, kad tokiu atveju laikyti, kad šilumos energijos pirkimo -pardavimo sutartis buvo sudaryta su juo (LR CK 1.71 str.), nėra jokio faktinio pagrindo, nes jokiais konkliudentiniais veiksmais jis negalėjo išreikšti valios sudaryti sutartį ir prisiimti įsipareigojimus. Ieškovo siųstos ofertos atsakovas taip pat negavo, kadangi visą korespondenciją, adresuotą atsakovui, paima ir sąmoningai ir netgi piktavališkai atsakovui neperduoda bute gyvenantis Ž. E., turintis suinteresuotumą dėl su butu susijusių reikalų. Ž. E. yra neteisėtas nesąžiningas atsakovui priklausančio buto valdytojas, kurio priverstinio iškeldinimo iš buto klausimas yra sprendžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1249-90/2013. Esant tokiai situacijai, atsakovas absoliučiai neturi jokių galimybių valdyti butą ir juo naudotis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Šioje byloje keliamas apmokėjimo už tiekiamą ir suvartotą šilumos energiją buitiniam vartotojui pagrįstumo ir subjekto, atsakingo už skolas už patiektą šilumos energiją, kai naujas buto savininkas nėra sudaręs su šilumos tiekėju atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją sutarties, klausimai.
Byloje nustatyta, kad atsakovas D. Z. 2011-10-26 Turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį L. E. (b .l .62). Kaip teigia ieškovas, šiam butui buvo teikiamos šilumos energijos bei karšto vandens tiekimo paslaugos. Byloje ginčo, kad ieškovas paslaugas suteikė tinkamai nėra. Atsakovas atsisako ieškovui apmokėti skolą už šilumą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2011-11-07 iki 2012-05-01, kadangi, kaip teigia atsakovas, jis butu ir jam teikiamomis paslaugomis nesinaudojo dėl L. E. ir jos šeimos narių kaltės, jiems savavališkai neperduodant naujajam savininkui šio buto. 2012-09-10 Iškeldinimo protokolas patvirtina, jog skolininkė L. E. ir jos šeimos nariai iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo iškeldinti 2012-09-09 (b. l. 63). Bylos duomenys patvirtina, jog 2012-01-19 ieškovas buvo išsiuntęs atsakovui pasiūlymą dėl sutarties pasirašymo (b. l. 93), tačiau rašytinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovo dėl paslaugų teikimo sudaryta nebuvo. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartis Nr. 0637581 nuo 2007-01-17 buvo sudaryta su bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenusia L. E. (b. l. 88-92).
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui skolą, kuri atsirado nuo to momento, kai atsakovas tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Apeliantas teigia, jog minėtame bute buvo sumontuoti buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginiai, jie prijungti prie šilumos tinklų, todėl atsakovas, tapęs ginčo buto savininku, turi pareigą apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktas paslaugas. Aplinkybę, kad atsakovas įgijo pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas ieškovas įrodinėja sąskaitomis, kurios patvirtina, jog iki 2011 m. gruodžio mėn. sąskaitos už sunaudotą šilumos energiją buvo išrašytos L. E. vardu, tuo tarpu nuo 2011 m. gruodžio mėn. pareigą apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas įgijo atsakovas (b. l. 36-40). Apeliantas taip pat teigia, jog tarp ieškovo, kaip šilumos tiekėjo, ir atsakovo, kaip jos vartotojo, susiklostė sutartiniai santykiai, nors tarp šalių ir nebuvo pasirašyta rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis, šalių sutartiniai šilumos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklostė konkliudentinių veiksmų pagrindu. Tokią išvadą ieškovas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-392/2004, 3K-3-1618/2002, Nr. 3K-3-1311/2002, 3K-3-411/2001; Nr. 3K-3-3/2008, 3K-3-280/2009). Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Šilumos energija tiekiama šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 str.). Taigi, šilumos vartotojo pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją siejama su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują teisinį požiūrį į buitinio vartotojo ir šilumos energijos tiekėjo santykius ir konstatavo, jog savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą negali būti a priori siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu (Civilinė byla Nr. 3K-3-419/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą 2011-11-07, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, butu nesinaudojo, o tai reiškia, jog ir negavo ieškovo teikiamų paslaugų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog 2011 m. gruodžio mėn. ieškovas konkliudentiniais veiksmais nutraukė Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartį Nr. 0637581, 2007-01-17 sudarytą su L. E.. Priešingai nei teigia ieškovas, aplinkybę, kad Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartis Nr. 0637581 su L. E. nebuvo nutraukta, patvirtina ta aplinkybė, jog ofertą sudaryti naują sutartį ieškovas atsakovui pateikė tik 2012-01-19, siūlydamas šią sutartį pasirašyti per 14 dienų (b. l. 93). Tai reiškia, jog ieškovas be jokio pagrindo skolą atsakovui ėmė skaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio mėn., kadangi tuo metu dar tebegaliojo 2007-01-17 sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartis Nr. 0637581. Priešinga išvada leistų teigti, jog ieškovas tam tikrą laiką, t.y. nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012-01-19, savo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikė visiškai be jokios sutarties. Tokios aplinkybės leidžia paneigti ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai atsirado 2011 m. gruodžio mėn. konkliudentinių veiksmų pagrindu. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012, šilumos energijos tiekėjui draudžiama tiekti šilumą ir (ar) karštą vandenį kitaip negu pagal galiojančią sutartį (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 51 punktas). Toks teisinis reguliavimas atitinka visų suinteresuotų asmenų šilumos tiekimo santykiuose interesus. Taip apsaugomos patalpų savininko teisės, kai šis negali faktiškai valdyti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų dėl kokių nors pateisinamų ir ne nuo jo priklausančių priežasčių, pvz., jas užėmusio asmens nepagrįsto delsimo grąžinti neteisėtai valdomas patalpas. Šioje byloje nustatytos būtent tokios aplinkybės, kad faktiškai atsakovas galėjo pradėti ginčo butą valdyti tik nuo 2012-09-09, kai iš jo buvo iškeldinta ankstesnė savininkė L. E.. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovui neturėjus galimybės naudotis nei ginčo butu, nei ieškovo jam teikiamomis paslaugomis laikotarpiu nuo 2011-11-07 iki 2012-05-01, šalių sutartinių santykių atsirasti negalėjo, o jų atsakovas neišreiškė ir konkliudentiniais veiksmais, priimdamas ieškovo teikiamas paslaugas. Kasacinės instancijos teismas aukščiau paminėtoje nutartyje pažymėjo, jog, kai šilumos energija tiekiama į patalpas pagal sudarytą sutartį, šios sutarties šalių elgesys vykdant ir nutraukiant sutartį negali būti kvalifikuojamas taip, kad jos tokiu savo elgesiu nustatytų naujam patalpų savininkui prievoles mokėti už šilumos energiją, kurios jis negavo dėl to, kad negalėjo valdyti patalpų dėl buvusio savininko veiksmų ar neveikimo. Tokios padarytos kasacinio teismo išvados paneigia ieškovo apeliacinio skundo argumentą, jog buvusios buto savininkės (jos vyro, sūnaus) neteisėtas gyvenimas bute, jų ir atsakovo tarpusavio santykiai neturi daryti įtakos atsakovo ir apelianto sutartiniams santykiams.
Apelianto cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, laikytinos neaktualiomis, kadangi teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Kaip teisingai nurodė atsakovas, ieškovo cituotos kasacinės instancijos teismo nutartys buvo priimtos bylose, kuriose buvo nustatytos aplinkybės, kad patalpomis, į kurias buvo tiekiama energija, ne tik teisiškai priklausė patalpos savininkui, bet ir faktiškai jis galėjo šias patalpas valdyti. Šioje byloje nustatytos priešingos aplinkybės. Be to, ieškovo cituojamose bylose Nr. 3K-3-3/2008, 3K-3-280/2009 šilumos energija buvo tiekiama socialinio būsto statusą turinčioms patalpoms ir buvo sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už tokiam būstui tiekiamą šiluminę energiją. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo butas būtų priskirtas socialinio būsto statusą turinčiam butui.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai taikė ir aiškinio materialinės ir procesines teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo. Dėl to, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.