- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1076-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06855-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Skolininkas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., UAB „Medicinos bankas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio G. B. pareiškimą dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/02415, suinteresuoti asmenys – A. B., UAB „Medicinos bankas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priimti nutartį dėl leidimo įeiti į S. B. ir A. B. priklausančio sodo namelio gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), be minėtų asmenų sutikimo. Paaiškino, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-03-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 590V/2008 dėl 76 204,75 EUR skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai. Nurodė, kad vykdymo procese yra areštuotas ir priverstinai parduotinas hipoteka įkeistas S. B. ir A. B. priklausantis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. 4198-3024-1014, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad minėto turto rinkos vertei nustatyti yra būtina eksperto išvada, nes, turimais duomenimis, po atliktos sodo namelio rekonstrukcijos aktualūs duomenys Nekilnojamojo turto registrui nepateikti. Nurodė, kad, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, 2014-09-10 patvarkymu Nr. 0040/09/02415/AP9 antstolis skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, kuris skolininkui per darbovietę įteiktas 2014-11-14, o skolininko atstovui įteiktas 2014-12-04. Pažymėjo, kad šio pareiškimo surašymo dieną turto rinkos vertės nėra galimybės nustatyti, nes skolininkas kliudo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus be objektyvių priežasčių vengdamas sutartu laiku atvykti ir įleisti apžiūrėti ekspertui vertintino turto, nebendradarbiauja su antstoliu, pranešimų asmeniškai skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyksta, pas antstolį skolininkas atvyksta tik paskelbus paiešką per policiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo antstolio G. B. pareiškimą tenkino – leido antstoliui G. B., o esant būtinybei ir jo paskirtos ekspertinės įstaigos ekspertui, patekti į sodo namelio gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Teismas konstatavo, kad siekiant teisingai įvertinti įkeistą nekilnojamąjį turtą būtina apžiūrėti gyvenamąsias patalpas iš vidaus, tačiau nei antstolis negali tinkamai nustatyti turto rinkos kainos, nei turto vertintojas negali atlikti ekspertizės turto vertei nustatyti, kadangi skolininkas nesuteikia galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Sprendė, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 615 str. 2 d. yra pagrindas antstolio prašymą tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolio pareiškimą atmesti. Nurodė, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai pritaikius CPK 615 str. nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad pagal teismų praktiką teismas leidžia antstoliui įeiti į patalpas tik tais atvejais, kai padaro išvadą, jog skolininkas nesilaikė CPK 644 str. 1 p. numatytos pareigos nekliudyti antstoliui vykdyti vykdymo veiksmus (Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1642-265/2014). Apelianto nuomone, antstolis nepateikė teismui įrodymų, kurie nedviprasmiškai leistų daryti išvadą, kad skolininkas trukdė antstoliui vykdyti vykdymo veiksmus, t. y. patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas bei jas apžiūrėti. Akcentavo, kad antstolis 2014 m. lapkričio mėn. raštu buvo informuotas, jog apelianto interesus atstovauja advokatų kontora, todėl prašoma visus su vykdomąja byla susijusius dokumentus siųsti jos buveinės adresu. Paaiškino, kad toks prašymas buvo pateiktas, nes darbo dienomis, kada gali būti siunčiami laiškai, jis nebūna namuose, todėl gali nepavykti jam įteikti laiškų. Apelianto vertinimu, antstolio nurodytos ir skundžiamoje byloje konstatuotos aplinkybės dėl negalėjimo susisiekti su skolininku 2012 m. ar 2013 m. taip pat negali liudyti apie skolininko tariamą nebendradarbiavimą su antstoliu, kadangi laikotarpiu nuo 2009-10-12 iki 2012-05-11 ir nuo 2013-07-31 iki 2014-09-10 vykdymo veiksmai buvo sustabdyti išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ prašymų pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad turto apžiūrėti sutartu laiku nepavyko tik 2014-12-29, kadangi skolininko sutuoktinė buvo paguldyta į ligoninę ir apie šias aplinkybes antstolis buvo informuotas iš anksto. Vėliau skolininkas, bendradarbiaudamas ir siekdamas suderinti visoms šalims patogų laiką, antstoliui pateikė prašymą atsižvelgti į ypatingą susiklosčiusią situaciją skolininko šeimoje, t. y. žmonos sudėtingą nėštumą, dėl kurio ji ligoninėje jau buvo net tris kartus (nuo 2014-12-19 iki 2014-12-30, nuo 2015-01-13 iki 2015-01-16, nuo 2015-01-20 iki 2015-02-02), ir atidėti turto apžiūrą iki 2015-01-30 arba 2015-02-05. Pastarosios aplinkybės, priešingai nei konstatuota skundžiamojoje nutartyje, leidžia teigti, jog skolininkas nevengė bendrauti ir bendradarbiauti su antstoliu bei ėmėsi priemonių suderinti abiems šalims priimtiną turto vertinimo laiką ir vietą. Pažymėjo, kad skolininkas nebuvo informuotas, jog ketinama apžiūrėti turtą, nebuvo susitarta dėl konkretaus laiko, kuris būtų patogus tiek turto vertintojui, tiek skolininkui. Antstolis klaidingai informavo teismą, jog skolininkas neatsako į antstolio skambučius. Pabrėžė, kad skambučių iš antstolio pusės iš viso nebuvo. Skolininkas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, jog antstolis būtų lankęsis skolininko name, nėra surašyto asmens neradimo akto ar atlikti kiti veiksmai, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog į skolininkui priklausančias patalpas iš tiesų nėra galimybės patekti. Turto vertintojas taip pat nebuvo atvykęs į skolininkui priklausančias patalpas ir nebandė ten patekti. Laiko, kad antstolis nebuvo pakankamai iniciatyvus ir aktyvus, siekdamas, jog vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Mano, kad nebuvo išnaudotos visos įstatymu leidžiamos priemonės vykdomajam dokumentui įvykdyti, prieš kreipiantis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas išdavimo. Be to, mano, kad yra pažeista skolininko teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę, kadangi teismas leido patekti į butą ne tik antstoliui, bet ir jo paskirtos ekspertinės įstaigos neidentifikuotam turto vertintojui. Tokiu būdu buvo pažeisti CPK 615 str. 1 d. reikalavimai, jog teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias ar kitas patalpas turi tik antstolis. Skundžiama nutartis taip pat pažeidžia skolininko nepilnametės dukros privataus gyvenimo neliečiamumą, normalų vystymąsi, nes skolininkui ir jo sutuoktinei dirbant ir dažnai namuose būnant tik vėlai vakare, esant sudėtingam sutuoktinės nėštumui, vienuolikmetė dukra gali būti viena namuose. Prievartinis nepažįstamų asmenų patekimas į namą, skolininkui ar jo sutuoktinei nesant namuose, gali stipriai išgąsdinti ir psichiškai traumuoti jų nepilnametę dukrą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais. Teigia, kad ji su apeliantu nevengia sudaryti sąlygų antstoliui apžiūrėti namą.
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad įstatymas imperatyviai nenumato, jog teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias ir kitas patalpas turi tik antstolis, priešingai – skolininko patalpų apžiūroje įstatymo numatytais atvejais gali dalyvauti ir kiti asmenys, tame tarpe ir turto vertintojai (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1122-527/2014). Be to, teismas, išduodamas antstoliui leidimą patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, neprivalo rezoliucinėje dalyje detalizuoti šio leidimo tikslo bei išvardinti visų asmenų, turinčių teisę kartu su antstoliu patekti į nurodomas patalpas (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1102-431/2014). Mano, kad paduodamas atskirąjį skundą, skolininkas siekia vilkinti skolos išieškojimo iš įkeisto turto procesą, kadangi visą šį laiką skolininkas turėjo galimybę su antstoliu suderinti turto vertinimo atlikimo datą. Toks skolininko elgesys atitiktų ir jo šeimos interesus. Laiko, kad vykdomosios bylos duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad antstolis nesiėmė visų priemonių informuoti pareiškėją apie turto vertinimą bei suderinti tinkamą apžiūrai laiką. Pabrėžė, kad apeliantui buvo žinoma apie turto vertinimo reikalingumą, tai ne kartą su juo aptarė ir UAB „Medicinos bankas“ atstovai. Mano, kad antstolis, siekdamas tinkamo sprendimo vykdymo, privalėjo kreiptis į teismą dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas išdavimo. Atkreipė dėmesį, kad skolininko siekis vilkinti vykdymo veiksmus matomas ir kitose bylose.
Pareiškėjas antstolis G. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad skolininkas bando sudaryti įspūdį, jog vykdymo procese bendradarbiauja su antstoliu ir nesiekia vilkinti vykdymo proceso. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas, teikdamas prašymą atidėti vertintino turto apžiūrą, nurodo konkretų vykdymo veiksmų atidėjimo terminą, tačiau šiam terminui suėjus nesiima jokių aktyvių veiksmų ir toliau nesudaro sąlygų turto vertintojui apžiūrėti objektą. Pažymėjo, kad teiginiai, jog skolininkas nebuvo informuotas apie ketinimą apžiūrėti turtą, buvo nesuderintas konkretus laikas, patogus turto vertintojui ir skolininkui, neatitinka tikrovės. Apžiūros data ir laikas buvo suderinti tiesiogiai su skolininką atstovaujančiu advokatu D. V.. Pabrėžė, kad iš vykdomosios bylos ir pareiškimo matyti, jog skolininkas vykdymo procese nebendradarbiauja, t. y. siunčiamų pranešimų skolininkui asmeniškai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyksta, skolininkas pas antstolį atvyksta tik paskelbus jo paiešką. Antstolis 2012-10-08 patvarkymu Nr. 0040/09/02415AP5 buvo skyręs ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Šio patvarkymo įteikti skolininkui nepavyko. Antstolio padėjėjas A. P. ne vieną kartą buvo nuvykęs pas skolininką į namus, tačiau visus kartus namuose nieko nerado. Akcentavo, kad antstolis bando įvykdyti galutinį teismo sprendimą teisėtomis priemonėmis, kurias numato CPK, tačiau skolininkas sąmoningai stengiasi šį procesą vilkinti, apeliuodamas net į nepilnamečio vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skolininko bei suinteresuotų asmenų nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.
CPK 314 str. yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Teikdamas atskirąjį skundą apeliantas kartu pridėjo naujų įrodymų. Nors skolininkas apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nereiškia prašymo dėl šių dokumentų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šiais dokumentais grindžiami atskirojo skundo argumentai, sprendžia, jog skolininkas pageidauja jų priėmimo. Šiuo atveju nustatyta, kad dalis apelianto pateiktų dokumentų (b. l. 12-19) yra antstolio G. B. pateiktoje vykdomoje byloje, todėl nėra pagrindo jų priimti. Įvertinus tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalies dokumentų (b. l. 20-21) skolininkas pateikti neturėjo galimybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie nauji įrodymai pateikti nepažeidžiant CPK 314 str. draudimo, todėl juos priima. Antstolis G. B., teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, pridėjo susirašinėjimą elektroniniu paštu tarp antstolio padėjėjo A. P. ir skolininko advokato D. V. dėl 2014-12-29 paskirtos nekilnojamojo turto apžiūros. Minėtais įrodymais antstolis G. B. grindžia atsikirtimus į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti, jog priimant šiuos įrodymus būtų pažeistas CPK 314 str., todėl antstolio pateikti dokumentai priimami.
Byloje nustatyta, kad antstolis G. B. 2009-05-13 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 0040/09/02415AP priėmė vykdymui išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-03-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 590V/2008 dėl 76 204,75 EUR (263 119,75 Lt) skolos iš skolininko S. B. išieškojimo, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Antstolis G. B. 2012-10-08 patvarkymu skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolis 2012-11-28 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti vykdymo dienos ir laiko. 2014-09-10 antstolis priėmė dar vieną patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. Patvarkymas skolininkui buvo įteiktas 2014-11-14. UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2014-09-26 pateikė antstoliui pranešimą, kad skolininkas S. B. nesudaro sąlygų apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, su juo yra neįmanoma susisiekti, į telefoninius skambučius skolininkas neatsiliepia. 2014-12-03 patvarkymu pateikti informaciją, antstolis prašė skolininką atstovaujantį advokatą D. V. per 5 darbo dienas raštu pranešti apie datą ir laiką, kada skolininkas gali sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti vertintiną turtą. Buvo sutarta, kad turtą bus galima apžiūrėti 2014-12-29 10 val., tačiau 2014-12-28 skolininkas informavo turto vertintoją, kad sutartą dieną turto aprodyti negalės. 2015-01-07 skolininkas S. B. pateikė antstoliui G. B. prašymą nukelti turto vertinimą į 2015-01-30 ar 2015-02-05. Antstolis G. B. 2015-01-14 patvarkymu Nr. 0040/09/02415/AP15 atsisakė tenkinti skolininko prašymą ir nukelti turto vertinimą į 2015-01-30 ar 2015-02-05, kadangi, vadovaujantis CPK 627 str., skolininko nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. 2015-02-24 antstolis G. B. gavo UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ pranešimą, kad skolininkas S. B. nesudaro sąlygų nekilnojamojo turto apžiūrai. Pranešime pažymėta, kad su minėtu asmeniu pavyko susisiekti vieną kartą, tuo metu jis žadėjo susisiekti ir susitarti dėl nekilnojamojo turto apžiūros 2015 m. sausio mėn. pabaigoje, tačiau į vėlesnius skambučius skolininkas nebeatsiliepė.
CPK 615 str. 1 d. įtvirtina, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus CPK 615 str. 3 d. numatytus atvejus (CPK 615 str. 2 d.). Vadovaujantis CPK 615 str. 4 d., jeigu antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Antstolio pakviestas pareigūnas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese.
Skolininko S. B. teigimu, jis bendrauja ir bendradarbiauja su antstoliu G. B.. Mano, kad antstolis nėra pakankamai iniciatyvus ir aktyvus, prieš kreipdamasis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas išdavimo neišnaudojo visų įstatymu leidžiamų priemonių vykdomajam dokumentui įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad CPK 644 str. 1 p. numato, kad skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Įpareigojimas nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus turi būti suprantamas ne tik kaip pareiga nesiimti aktyvių veiksmų, kurie tiesiogiai trukdo antstoliui atlikti su vykdymu susijusius veiksmus, bet ir kaip įpareigojimas skolininkui bendradarbiauti su antstoliu siekiant sklandaus vykdymo proceso. Pabrėžtina ir tai, kad CPK 644 str. 4 p. numato, jog skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tai, jog pareiškėjas pateikė prašymą atidėti turto vertinimą kitai dienai dėl jo šeimoje susiklosčiusių aplinkybių, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų, jog būtų sudarytos sąlygos apžiūrėti nekilnojamąjį turtą ir jį įvertinti, negali būti vertinamas kaip tinkamas skolininko pareigų atlikimas. Šiuo atveju nustatyta, kad turto vertintojui su apeliantu susisiekti telefonu ir nustatyti kitą turto apžiūros datą nepavyko (v. b. l. 107). Nuo 2015-01-07 prašymo atidėti turto apžiūrą iki antstolio kreipimosi į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (2015-02-26) apeliantas, kaip savo teisėmis ir teisėtais interesais besirūpinantis asmuo bei CPK nustatytą pareigą būti aktyviam vykdantis skolininkas, turėjo pakankamai laiko leisti apžiūrėti nekilnojamąjį turtą. Skolininko sutuoktinės buvimas ligoninėje negali būti vertinamas kaip pateisinama priežastis nevykdyti CPK skolininkui nustatytų pareigų. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad skolininkas nepakankamai bendradarbiavo su antstoliu ir turto vertintoju, todėl anksčiau nurodyti apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad pagal CPK 615 str. teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias ar kitas patalpas turi tik antstolis. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta CPK norma imperatyviai nenurodo, kad teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias ir kitas patalpas turi tik antstolis, o priešingai – skolininko patalpų apžiūroje įstatymo numatytais atvejais gali dalyvauti ir kiti asmenys, tame tarpe ir turto vertintojai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-248-392/2014; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1122-527/2014). Įvertinus šias aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia skolininko nepilnametės dukros privataus gyvenimo neliečiamumą, normalų vystymąsi. Laiko, kad prievartinis nepažįstamų asmenų patekimas į namą, skolininkui ar jo sutuoktinei nesant namuose, gali stipriai išgąsdinti ir psichiškai traumuoti jų nepilnametę dukrą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad Civilinio kodekso 3.155 str. 2 d. numatyta tėvų pareiga prižiūrėti savo vaikus. Taigi, apeliantas, žinantis apie tai, jog antstolis turi leidimą įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, turėtų užtikrinti savo vaiko teises ir teisėtus interesus, pavyzdžiui, suorganizuodamas vaiko priežiūrą tėvams nesant namuose. Be to, nors teismas priėmė nutartį leisti įeiti į gyvenamąsias patalpas, skolininkas turi teisę kreiptis į antstolį dėl nekilnojamojo turto apžiūros datos ir laiko suderinimo ir geranoriškai įsileisti antstolį bei turto vertintoją, taip išvengiant priverstinių vykdymo veiksmų. Vis dėlto, pabrėžtina, kad siūlomas apžiūros laikas ir data turi būti protinga ir adekvati. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį anksčiau apelianto nurodytų argumentų pagrindu.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto S. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.