- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- e2-23306-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai”
- Advokatai
- Girdutis Vainius
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai” ieškinį atsakovei A. P., atstovaujamai įstatyminių atstovų V. P. ir A. L., dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodo, kad Energetikos įmonė (iki 2017-03-29 Vilniaus energija, o nuo 2017-03-30 AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau – Ieškovas)) tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Butas), kuris remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nuosavybės teise priklauso nepilnametei iki (duomenys neskelbtini) metų A. P., kurios tėvai yra V. P. ir A. L. (toliau – Atsakovai). CK 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.186 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai (įstatyminiai atstovai) privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais, todėl pareiga padengti įsiskolinimą tenka būtent nepilnametės iki keturiolikos metų A. P. atstovams pagal įstatymą – Atsakovams, kurie už nepilnametės bute suvartotą šilumos energiją atsako solidariai. Už į Butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2020-05-31 nebuvo pilnai atsiskaitoma todėl buvo susidariusi 905,70 Eur skola. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (CK 4.262 str., CPK 179 str. 3 d., 182 str. 4 p.). Butui Ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: ŠŪĮ bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), o taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (buvusi Komisija) (toliau - Taryba) nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės. Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos / karšto vandens vartotoju yra laikomas buto (patalpos) savininkas, kai jo buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos / karšto vandens pirkimo – pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos / karšto vandens pirkimo – pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas (CK 1.71 str., 6.383 str., 6.391 str., ŠŪĮ 2 str. 8, 33, 47 p., 12 str., 15 str., 19 str., Taisyklių 20.1 p., 26-28 p., 163.1 p., 164-165 p., Taisyklių 8 priedo Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 3 p., Aprašo 5-6 p.). Šilumos tiekėja su Atsakovais nebuvo sudariusi individualios rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau Buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie Namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad pagal CK 6.384 str., 1.71 str. reikalavimus, šilumos energijos tiekėja konkliudentiniais veiksmais su Atsakovu buvo sudariusi neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartį (Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju / karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį) ir Atsakovui Buto nuosavybės laikotarpiu atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą LR Įstatymų, Vyriausybės ir Tarybos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos ŠŪĮ 32 str. tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal ŠŪĮ 12 str. 2 dalį: „Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas“. Skolos susidarymo laikotarpiu daugiabučiame gyvenamajame name visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos/karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant Butą) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Tarybos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (nuo 2017-08-01 ir šiuo metu pagal Tarybos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles). Atsakovų pareiga atsiskaityti už į Butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį numatyta teisiniu reguliavimu: CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., 6.391 str., ŠŪĮ 12 str. 3 d., Taisyklių 133.2 p., 235.2 p., Bendrųjų sąlygų 15 p., 22 p., Aprašo 15.1 p., 30 p., 32 p. Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ir sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Šilumos tiekėjo prievolės yra nustatytos ŠŪĮ, jis įpareigotas nenutrūkstamai tiekti vartotojams šilumos energiją šildymui, karštam vandeniui ir cirkuliacijai, o taip pat teisingai apskaičiuoti mokesčius. CK 6.63 str. 1 d. 1 p. nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Kadangi Atsakovai už Butui patiektą šilumos energiją pilnai neatsiskaitė, darytina išvada, kad jis netinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą mokėti už suvartotą energiją. Atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų laiku atsiskaityti nevykdė, todėl buvo susidariusi 905,70 Eur skola. Kadangi Atsakovai nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, pagal pateikiamas sąskaitas, Ieškovė vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau – Įstatymas dėl delspinigių) 2 straipsnio 1 dalį, paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie nuo 2019-09-01 iki 2020-02-29, sudaro 36,32 Eur. Iš Atsakovų taip pat priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), nes jis yra praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę. Ieškovas patyrė 9,63 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą 2010-01-27 Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. NTRi-2456 pagrindu (16.1 p., šios sutarties 2 priedo 1-2 p.), bei už Gyventojų registro duomenų išrašus 2017-06-27 Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutarties Nr. GR-1434/527 pagrindu (14.2 p.), bei sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d. nustatyta tvarka, t. y. turėjo 32,63 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Kadangi dalis skolos padengta, ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame nurodoma, kad nuo ieškinio pateikimo sumokėta 430,00 Eur dydžio skola, todėl šioje dalyje prašo civilinę bylą nutraukti. Pareiškime nurodoma, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos. Patikslinęs reikalavimą, ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir A. L. 475,70 Eur skolą, 32,32 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 32,63 Eur bylinėjimosi išlaidų
Atsiliepimas
Nepilnametės A. P. įstatyminė atstovė A. L. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad iš dalies sutinka su pareikštu ieškiniu. Skola susidarė dėl V. P. elgesio, t. y. nuolatinio girtavimo ir nesirūpinimo šeima. Šiuo metu inicijuotas santuokos nutraukimo procesą. Nurodo, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė, Lietuvos Respublikoje gyvena su laikinu leidimu, todėl įsidarbinti Lietuvos Respublikoje yra labai sunku. Visais įmanomais būdas bando sumažinti įsiskolinimą už šilumos energiją, tačiau esant stabilioms, bet nedidelėms pajamoms, tai padaryti labai sunku. Prašo teismo atsižvelgti į esamą situaciją, bei turtinę padėtį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 284 straipsnio 1 dalimi išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis, t. y. mokant lygiomis dalimis, per 24 mėnesius.
Teismo posėdžio metu nepilnametės A. P. įstatyminė atstovė A. L. ir advokatas ieškinį pripažino visiškai. Pateikė papildomus įrodymus, kad 2020-10-29 sumokėjo ieškovui dar 80,00 Eur, palaikė prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija” iki 2017 m. kovo 29 d. ir ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. kovo 30 d. teikia centralizuotą šilumos energiją patalpoms/butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis nuo 2010 m. liepos 15 d. nuosavybės teise priklauso nepilnametei A. P.. V. P. ir A. L. yra nepilnametės A. P. tėvai, t. y. jos įstatyminiai atstovai (CK 3.157 straipsnio 1 dalis). Už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. susidarė už butui tiektą centralizuotą šilumos energiją bei karštą vandenį susidarė 905,70 Eur skola. Iškėlus civilinė bylą teisme, nepilnametės A. P. įstatyminė atstovė A. L. iš dalies padengė susidariusį įsiskolinimą, viso sumokėjo ieškovui 510,00 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo priteisti 220,00 Eur skolą, ir šioje dalyje civilinė byla buvo nutraukta. 2020-10-30 teisme gautas ieškovo atstovo dalies ieškinio atsisakymo pareiškimas, nes iki teismo posėdžio pradžios buvo sumokėta dar 210,000 Eur suma. Teismo posėdžio metu nepilnametės atstovai pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad 2020-10-29 ieškovui buvo sumokėta 80,00 Eur suma.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 210,00 Eur skolos priteisimo tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 d. numato, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl dalies ieškinio atsisakymas gali būti priimtas (CPK 42 str.). Šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).
Ieškovo reikalavimas grindžiamas sutartinių prievolių nevykdymu.
Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių (ieškovo ir atsakovo) susiklostė energijos pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykius. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje nustatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenustato ko kita.
Pasisakydamas dėl patalpų savininko pareigos mokėti už šilumos energiją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų netinkami vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus.
CK 2.7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės. Šiuo atveju nepilnametės A. P. įstatyminiai atstovai nevykdydami įsipareigojimų mokėti už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš nepilnametės A. P. įstatyminių atsakovo V. P. ir A. L. susidariusią skolą yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2020-10-29 ieškovui buvo sumokėta 80,00 Eur, iš V. P. ir A. L. solidariai ieškovui priteistina 395,70 Eur skola.
Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Vadovaujantis išdėstytu ir tenkinant ieškovo reikalavimą, ieškovui iš V. P. ir A. L. solidariai priteistina 36,32 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį patenkinus, ieškovui lygiomis dalimis iš V. P. ir A. L. priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas 23,00Eur žyminis mokestis bei 9,63 Eur už registrų duomenis, viso 32,63 Eur (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Iš to darytina išvada, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą būtina atsižvelgti ne tik į šalių turtinę padėti, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta ir į ieškovo interesus, išdėstymu negali būti sumenkintas pats sprendimas arba pažeisti teisėti ieškovo interesai. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ūkinė-finansinė padėtis yra sunki (CPK 178 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso nepilnametei A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pajamų neturi, todėl prievolę už ją turi vykdyti jos tėvai, įstatyminiai atstovai V. P. ir A. L.. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu V. P. ir A. L. santuoka nutraukta. V. P. ir A. L. nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi registruotino turto. A. L. yra Rusijos Federacijos pilietė, turi laikinąjį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kas apsunkina galimybes rasti darbą.
Iš aukščiau išdėstyto, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais (CK 1.5 str.), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimto teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 10 mėnesių, įpareigojant atsakovus mokėti ieškovui, teismo sprendimui įsiteisėjus, po 46,06 Eur kas mėnesį. Pažymėtina, KAD A. L. prašomas 24 mėnesių teismo sprendimo įvykdymo terminas yra akivaizdžiai per ilgas.
Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Priimti ieškovo Akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminių atstovų V. P. ir A. L., 210,00 Eur (du šimtai dešimt eurų) dydžio skolą ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-23306-433/2020 nutraukti.
Kitą ieškinio dalį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminių atstovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 395,70 Eur (trys šimtai devyniasdešimt penki eurai 70 ct) dydžio skolą, 32,32 Eur (trisdešimt du eurai 32 ct) delspinigių, 5 (penki) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (428,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Priteisti iš nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminių atstovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 32,63 Eur (trisdešimt du eurai 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo įvykdymą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminius atstovus V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėti ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, nuo 2020 m. gruodžio 16 d. po 46,06 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 06 ct. ) kas mėnesį iki skolos padengimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.