Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2013-06-28 · Civilinė byla Nr. 3K-3-382/2013

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-07-02Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-06-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2013-07-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2013-07-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-20Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-13Vilniaus apygardos teismas
  7. ApeliacijaNutartis · 2016-11-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
3K-3-382/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-03336-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Dangutė Ambrasienė, Antanas Simniškis (pran.)
Ieškovas
V. M. M.
Atsakovas
Lietuvos bankui ir bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS
Civilinė byla Nr. 3K-3-382/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03336-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 121.19.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės banko SNORAS kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. M. ieškinį atsakovams Lietuvos bankui ir bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, restitucijos taikymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisyklių, absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindų, bylinėjimosi išlaidų priteisimą, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 29 d. su AB banku SNORAS sudarytą Indėlio sertifikato sutartį kaip sudarytą iš esmės suklydus, priteisti iš atsakovų solidariai 2000 Lt neturtinės žalos, 7250 Lt nuostolių. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. birželio 29 d. su AB banku SNORAS sudarė Indėlio sertifikato sutartį (toliau – Sutartį) 7239 Lt sumai. Sutarties 3 ir 3.6 punktuose buvo įtvirtinta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o neprofesionaliųjų klientų kategorijai priskirtiems klientams taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis. AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, kad lėšos pagal indėlio sertifikatą nėra apdraustos. Taip buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, ji buvo suklaidinta, o AB bankas SNORAS nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidė CK nuostatas, veikė nesąžiningai, nesilaikė pareigos suteikti klientui visą reikiamą ir teisingą informaciją apie indėlių sertifikatus. Ieškovės teigimu, banko darbuotojas privalėjo klientui akcentuoti investicinio produkto esmę ir riziką bei kitas sąlygas, jeigu AB bankas SNORAS būtų atskleidęs visą teisingą informaciją, ji nebūtų sudariusi Indėlio sertifikato sutarties. Anot ieškovės, ji neteko savo santaupų, negali naudotis savo nuosavybe, todėl patyrė didelius nuostolius ir moralinę žalą. Ieškovė taip pat nurodė, kad Lietuvos bankas nevykdė savo funkcijų ir nekontroliavo AB banko SNORAS, delsė imtis efektyvių poveikio priemonių, neužkirto kelio neatsakingai AB banko SNORAS veiklai, slėpė informaciją nuo visuomenės, netinkamai atliko įstatymuose nustatytas pareigas. Anot ieškovės, jeigu nuo 2009 m. Lietuvos bankas būtų tinkamai vykdęs AB banko SNORAS finansinės veiklos priežiūrą, kontroliavęs finansinės būklės likvidumo bei kapitalo pakankamumą, nebūtų išdavęs leidimo AB bankui SNORAS sertifikatų platinimui arba 2011 m. liepos mėnesį būtų visuomenei pateikęs teisingą informaciją, ieškovė būtų nutraukusi Indėlio sertifikato sutartį, nebūtų praradusi santaupų ir patyrusi nuostolių.