Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. H. (V. H.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1301-512/2023 pagal ieškovo V. H. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2022 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimu byloje (duomenys neskelbtini) tenkintą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą išieškoti (priteisti) iš ieškovo 3 067,39 Eur dienpinigių permoką neteisėtu ir atmesti darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą priteisti iš ieškovo dienpinigių permoką; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020 m. gruodžio 28 d. darbo sutartį iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. Pasibaigus darbo santykiams, atsakovė su juo tinkamai neatsiskaitė. Tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio. Raštu susitarimas įformintas nebuvo. Nors kasos išlaidų orderius jis pasirašė, tačiau grynųjų pinigų pagal juos negavo. Jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją. Komisijos sprendimu, byloje (duomenys neskelbtini) nutarta ieškovo prašymą tenkinti iš dalies, išieškoti ieškovui iš atsakovės 936,83 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Vis dėlto minėtu sprendimu nepagrįstai, remiantis avanso apyskaitomis, nustatyta, kad atsakovė ieškovui už darbo santykių laikotarpį priskaitė 18 482,61 Eur dienpinigių bei komandiruotės išlaidų kompensacijos (18 372,20 Eur + 110,41 Eur), o atsakovė ieškovui išmokėjo 22 250 Eur dienpinigių bei komandiruotės išlaidų kompensacijos. Jokių pinigų pagal kasos išlaidų orderius ieškovas negavo. Be to, tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio. 2022 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimu byloje (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo 3 067,39 Eur dienpinigių permoką. Su šiuo sprendimu ieškovas nesutinka. Atsakovė neįrodė jokios tariamos permokos ieškovui. Nors visi komandiruočių įsakymai, avanso apyskaitos yra pasirašytos, tačiau šie dokumentai parengti tik lietuvių kalba, kurios ieškovas nesupranta, be to, juose nėra nurodyta jokios atsakovės permokos ieškovui. Pažymėjo, kad šiuose dokumentuose nurodoma, kad išmokamos dienpinigių sumos už darbą, o ne avansu. Atsakovė, priimdama sprendimą atleisti ieškovą iš darbo ir atlikusi išmokėtų avansu lėšų ir atsiskaitymo už jas patikrinimą, sudarė avanso apyskaitą ir, atsakovės teigimu, nustačiusi permoką, būtų atleidimo dieną apie tai ieškovą informavusi. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė, atleisdama darbuotoją 2022 m. rugpjūčio 2 d., nepareikalavo iš ieškovo atsiskaitymo (tariamos permokos grąžinimo), o tokį reikalavimą pateikė Darbo ginčų komisijai tik po to, kai ieškovas kreipėsi dėl su darbo santykiais susijusios nepriemokos ir netesybų priteisimo. Atsakovė nesilaikė darbdaviui taikomo racionalaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalono. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad faktiškai darbuotojas ir darbdavys susitarė dėl patikslintame ieškinyje įvardytų dienpinigių dydžių, teigė, jog buvo sudaryti kiti susitarimai negu nurodyti komandiruočių įsakymuose. Atsakovė tinkamai neinformavo ieškovo apie tai, kad yra susidaręs išmokėto ir nesunaudoto avanso likutis, kad ieškovas turi už jį atsiskaityti, taip pat nenurodė ieškovui tvarkos, kaip jis tai privalo padaryti. Aplinkybę, kad pateiktas ieškinys yra pagrįstas ir jokios permokos ieškovui nebuvo susidariusios, taip pat patvirtina atsakovės avanso apyskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. lapkričio mėn. atsakovė banko pavedimu sumokėjo ieškovui 1 200 Eur, gruodžio mėn. – 200 Eur. Atsakovė fiksavo, kad 2021 m. gruodžio 1 d. permoka ieškovui sudarė 1 571,27 Eur. Tariamai permokėjusi ieškovui, 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovė tariamai sumokėjo grynaisiais 2 700 Eur (šių pinigų ieškovas negavo) ir dar neva permokėjusi ieškovui nemažas sumas 2021 m. gruodžio 28 d., dar papildomai sumokėjo banko pavedimu ieškovui 150 Eur.

3. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 11 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta tvarka įsiteisėjęs, jau nekalbant apie tai, kad bet kokie su darbo užmokesčiu susiję argumentai visiškai nesusiję su teisme iškeltos bylos dalyku. Ieškovas nustatyta tvarka pasirašė ne tik lietuvių, bet ir jam suprantama rusų kalba surašytus kasos išlaidų orderius, dėl kurių turinio atitikties faktui niekada iki atitinkamo prašymo pateikimo Darbo ginčų komisijai nei suabejojo, nei kreipėsi dėl to į atsakovę, kaip darbdavį. Ieškovas sąmoningai nutyli faktus, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 7 d. iki pat darbo santykių nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 2 d.) buvo laikinai nedarbingas ir į atsakovės buveinę nebuvo atvykęs. Ieškovas kaip įrodinėjimo priemonę naudoja vienas kitam prieštaraujančius argumentus, taip pat, atsakovės vertinimu, nėra aiškiai suformulavęs, ką jis įrodinėja šioje byloje. Ieškovo teigiamos išvados, kad jokios permokos nebuvo susidariusios, grindžiamos tik subjektyviu ieškovo samprotavimu. Atsakovė neigia buvus tarp šalių susitarimą dėl didesnių dienpinigių.

4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad jokios permokos nebuvo, ieškovas sumų pagal kasos išlaidų orderius negavo, išskyrus mokamus 100–150 Eur prieš komandiruotes. Tai patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas D. B. (D. B.). Tiek ieškovas, tiek D. B. patvirtino, kad nė vienas atsakovės vairuotojas negaudavo daugiau nei paminėtos sumos. Atsakovė neįrodė, kad išmokėjo ieškovui grynaisiais pinigais orderiuose nurodytas sumas. Atsakovė nepateikė jokio įsakymo D. G. išmokėti grynuosius pinigus darbuotojams. Grynuosius pinigus galėjo mokėti tik atsakovės kasininkė. Be to, atsakovė neturėjo piniginių lėšų išmokėti ieškovui grynuosius pinigus. Kasos knygoje nėra buhalterės parašo, nors kasos knygą buhalteris privalo pasirašyti. Ieškovas 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigų pagal kasos išlaidų orderius, kuriuos pasirašė, negavo. Kai duodavo pasirašyti orderius, ten nebuvo nurodyta išduoti į rankas, sakydavo, kad pinigai pervesti dalimis ar bus pervesti į kortelę. Grynaisiais niekada nemokėjo. Kad yra permoka, neminėjo. Po atleidimo kreipėsi į profsąjungą, kurie perskaičiavo, ir išėjo visai kitokios sumos. Tarėsi dėl kitokio apmokėjimo nei buvo sutartyje, buvo žodinis susitarimas 68 Eur, po to 71 Eur per dieną. Pažadėjo, kad bus toks atlyginimas. Klausė, kodėl trūksta pinigų, sakydavo, kad išskaito sumas, pavyzdžiui, bauda, viršytos kuro normos (padidintos kuro sąnaudos) ir kt. Pakviesdavo į buhalteriją ir pasirašydavo avanso apyskaitas. Avanso apyskaitos buvo tik lietuvių kalba, orderiai – ir lietuvių, ir rusų kalba. Pasitikėjo, aiškintis nebandė. Tikrino kortelę, sumos nesutapo. Po kiekvienos kadencijos vis daugiau ir daugiau trūko pinigų, todėl pradirbo tik pusantrų metų. Nesakė, kad yra kažkokia permoka. Pinigus gaudavo tik į kortelę, grynaisiais niekada niekam neduodavo. Atleidimo dieną darbdaviui pretenzijų nereiškė. Darbdavys dėl dienpinigių, mokamų avansu, permokos pasakė tik Darbo ginčų komisijos posėdyje. Dienpinigius avansu gaudavo tik pavedimu.

5. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės atstovas iš esmės paaiškino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teigė, jog atsakovės reikalavimas dėl nepanaudotos pagal paskirtį ieškovui išmokėtos sumos priteisimo buvo pagrįstas pateiktais dokumentais: žiniaraščiais, darbo laiko išklotinėmis iš vairuotojo kortelės, komandiruočių įsakymais, apyskaitomis, banko pažyma apie išmokėtas sumas, kasos išlaidų orderiais. Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad kasos išlaidų orderiai yra susiję išimtai tik su komandiruotėmis. Orderiuose gavėjas savo ranka įrašo gautą sumą žodžiais, todėl interpretacija dėl ateities mokėjimo neįmanoma. Teismui pateiktas kasos knygos, vedamos elektroniniu būdu, išrašas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinio netenkino.

7. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovui dienpinigiai buvo mokami tiek komandiruotės pradžioje, tiek komandiruotės metu. Sutikdamas su Darbo ginčų komisija, teismas pažymėjo, kad dienpinigių avansas gali būti mokamas, o tam tikra dienpinigių dalis privalo būti išmokėta avansu.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju 2021 m. kovo 25 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 21-0255 nurodyta išduoti ieškovui 900 Eur, 2021 m. gegužės 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 21-0405 nurodyta išduoti 1 300 Eur, 2021 m. rugpjūčio 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 21-0763 nurodyta išduoti 900 Eur, 2021 m. rugsėjo 13 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 21-0976 nurodyta išduoti 3 500 Eur, 2021 m, gruodžio 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 21-1666 nurodyta išduoti 2 700 Eur. Kasos išlaidų orderiai įrašyti tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis. Visose minėtuose kasos išlaidų orderiuose ties žodžiu „gavau“ yra ranka parašyta pinigų suma žodžiais rusų kalba bei gavėjo (ieškovo) parašas. Ieškovas neginčija fakto, jog kasos išlaidų orderius pasirašė, tačiau teigia, kad grynųjų pinigų negavo.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad orderiai surašyti tiek lietuvių, tiek ieškovui suprantama rusų kalba, o tai suponuoja išvadą, kad ieškovas orderiuose išdėstytą informaciją suprato, t. y. suprato, ant kokio dokumento pasirašo. Ieškovo nurodytus argumentus, jog jam buvo sakyta pasirašyti teigiant, jog pinigai yra / bus pervesti į jo banko sąskaitą (kortelę), teismas vertino kaip niekuo nepagrįstus. Vien tokie ieškovo teiginiai nepaneigia pinigų pagal kasos išlaidų orderius gavimo fakto ir laikytini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija. Teismo vertinimu, neįtikėtina, jog, faktiškai negaudamas gana didelės pinigų sumos, asmuo darytų tokius įrašus.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo pateiktas kasos knygos išrašas, kuriame matosi išlaidų orderių numeriai, kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos išlaidų orderį, bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje. Minėtas kasos knygos išrašas patvirtintas įmonės vadovės (kuri yra ir kasininkė) parašu.

11. Dėl ieškovo argumentų, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl didesnio darbo užmokesčio, pasibaigus darbo santykiams atsakovė su juo tinkamai neatsiskaitė, teismas atkreipė dėmesį, kad 2022 m. spalio 11 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo buvo atmesti. Ieškovas 2022 m. spalio 11 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo neginčijo, sprendimas yra įsiteisėjęs. Šioje byloje pakartotinai klausimas dėl neva netinkamo atsiskaitymo su ieškovu nenagrinėjamas. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl dienpinigių permokos.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, jog šalys buvo susitarusios dėl didesnių dienpinigių nei jie buvo nurodyti komandiruotės įsakymuose. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, ieškovas nepateikė. Tuo tarpu atsakovė neigia buvus tarp šalių susitarimui dėl didesnių dienpinigių.

13. Teismas nurodė, kad iš pateiktų avanso apyskaitų matyti, jog iki 2021 m. rugsėjo mėn. buvo dienpinigių nepriemokos. 2021 m. rugsėjo 22 d. avanso apyskaitoje nurodyta 3 280,02 Eur permoka, 2021 m. spalio 16 d. avanso apyskaitoje – 2 591,85 Eur permoka, 2021 m. lapkričio 8 d. – 1 571,27 Eur permoka, 2021 m. gruodžio 30 d. – 5 611,04 Eur permoka, 2022 m. sausio 5 d. – 5 412,04 Eur permoka, 2022 m. kovo 31 d. – 4 558,44 Eur permoka ir 2022 m. gegužės 21 d. – 3 067,39 Eur permoka. Susidariusi nepriemoka, o vėliau ir permoka buvo palaipsniui mažinama, išmokant ieškovui mažesnes dienpinigių sumas. Ieškovas dėl jam priskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių (neišmokėtos dalies) jokių pretenzijų darbdaviui per visą darbo santykių laikotarpį nereiškė.

14. Teismas konstatavo, kad dienpinigių permoka susidarė per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. gegužės 21 d., duomenų, kad ieškovas būtų siųstas į komandiruotę po 2022 m. gegužės 21 d. iki atleidimo iš darbo, nėra. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas buvo pateikęs prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. birželio 30 d., o nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo atleistas iš darbo paties prašymu. Kadangi ieškovas į komandiruotę daugiau nebebuvo išsiųstas, todėl nepanaudotą pagal paskirtį išmokėtą dienpinigių avansą turėjo atsakovei grąžinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas V. H. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1301-512/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti apeliantui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantas pažymi, kad ieškovas jokių grynųjų pinigų iš atsakovės negavo, tik 100 ar 150 Eur prieš komandiruotes. Tai patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas D. B. Tiek ieškovas, tiek liudytojas patvirtino, kad nė vienas atsakovės vairuotojas negaudavo daugiau nei paminėtos sumos.

15.2. Nurodo, kad ieškovui pasirašant kasos išlaidų orderius, jam buvo sakoma, kad juose nurodyti pinigai bus sumokėti ieškovui į jo banko sąskaitą. Tai ir buvo padaryta. Taigi ieškovas – darbuotojas, kuris, pažymėtina, yra trečiosios šalies pilietis, patikėjo atsakovės argumentais, jog jis pasirašo kasos išlaidų orderiuose už tas sumas, kurios jam bus pervedamos į atsiskaitomąją sąskaitą.

15.3. Pažymi, kad nors avanso apyskaitose taip pat fiksuojama tariama permoka ieškovui, tačiau avanso apyskaitos surašytos lietuvių kalba, kurios ieškovas nesupranta. Ieškovui buvo liepta pasirašyti orderius, avanso apyskaitas. Jis, pasitikėdamas darbdaviu, būdamas nelygiavertėje padėtyje, dokumentus pasirašė.

15.4. Įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovas jokių kasos išlaidų orderiuose nurodytų grynųjų pinigų negavo. Atsakovė nepateikė jokio įsakymo D. G. išmokėti grynuosius pinigus darbuotojams.

15.5. Remdamasis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės, suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) 6 punktu, apeliantas pažymi, kad grynuosius pinigus galėjo mokėti tik atsakovės kasininkė. Jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad grynuosius pinigus kam nors mokėjo atsakovės vadovė, taip pat nėra jokių įrodymų, kad kasininkė išmokėjo pinigus D. G..

15.6. Apeliantas pažymi, kad tariamos grynųjų pinigų sumos, reikalingos išmokėti ieškovui kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas, atsakovė apskritai neturėjo. Atsakovė nepagrindė piniginių lėšų turėjimo tomis dienomis, kada tariamai buvo išmokėti grynieji pinigai ieškovui.

15.7. Nors kasos knygoje 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d. yra nurodyti grynųjų pinigų likučiai, tačiau kasos knygoje nėra nurodyta, iš kur kasoje yra pinigai.

15.8. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog atsakovė, atleisdama darbuotoją 2022 m. rugpjūčio 2 d., nepareikalavo iš ieškovo atsiskaitymo (tariamos permokos grąžinimo), o tokį reikalavimą pateikė Darbo ginčų komisijai tik po to, kai ieškovas kreipėsi dėl su darbo santykiais susijusios nepriemokos ir netesybų priteisimo.

15.9. Pažymima, kad nors visi komandiruočių įsakymai, avanso apyskaitos yra pasirašytos, tačiau šie dokumentai parengti tik lietuvių kalba, kurios ieškovas – trečiosios šalies pilietis – nesupranta, be to, juose nenurodyta jokių atsakovės permokų ieškovui. Svarbu ir tai, kad šiuose dokumentuose nurodoma, jog išmokamos dienpinigių sumos už darbą, o ne avansu.

15.10. Apeliantas akcentuoja, kad nors 2022 m. spalio 11 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs, tačiau nagrinėjamai bylai jis jokios prejudicinės galios neturi.

16. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

16.1. Pažymima, kad nors apeliantas tvirtina, kad liudytojas D. B. neva patvirtino, jog atsakovės įmonėje grynieji pinigai darbuotojams tariamai nebuvo išmokami, tačiau nutyli, jog nurodytas liudytojas laikotarpiu, dėl kurio kyla ieškovo keliami reikalavimai, nedirbo atsakovės įmonėje.

16.2. Nagrinėjama permoka susidarė dėl avansu išmokėtų dienpinigių. Permokos faktas įrodytas byloje pateiktais finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentais ir kitais įrodymais. Apeliantas nagrinėjamos permokos faktą ginčija, neigdamas visų bylos medžiagoje pateiktų kasos išlaidų orderių tikrumą. Pabrėžiama, kad bendra pagal nurodytus kasos išlaidų orderius apeliantui išmokėtų grynųjų pinigų suma yra 9 300 Eur, tuo tarpu visa nagrinėjamos permokos suma sudaro tik 3 767,39 Eur.

16.3. Atsakovės teigimu, apelianto teiginiai dėl kasos išlaidų orderių pasirašymo aplinkybių ir subjektyvaus jų turinio suvokimo vertintini kritiškai, kadangi: 1. Pažymėtina, kad dokumento tekstas surašytas valstybine ir apeliantui suprantama (rusų) kalba, todėl pagrindo teigti, kad dokumento turinys apeliantui nebuvo suprantamas, nėra – kaip ir pagrindo remtis susijusio teisinio reglamentavimo nežinojimu; 2. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išsakyti dabartinei pozicijai prieštaraujantys apelianto teiginiai, jog jis neva manė, kad orderyje nurodyta suma ne tik bus išmokėta ateityje, bet galėjo jau būti išmokėta į jo asmeninę banko sąskaitą – ne tik verčia abejoti apelianto teiginių nuoseklumu, bet ir neatlaiko kritikos vien dėl to, kad apeliantas visada turėjo galimybę pasitikrinti asmeninės banko sąskaitos išrašus ir nustatyti, ar būtent tokios sumos kada nors buvo išmokėtos; būdamas atsargus ir apdairus asmuo, patyręs vairuotojas su nemaža darbo patirtimi vien tik atsakovės įmonėje, apeliantas iki prašymo dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje pateikimo momento ne tik nesiėmė teisinių savo teisių gynimo priemonių, bet atsakovė neturi ir duomenų, kad į ją būtų buvę dėl to kreiptasi; 4. Apelianto bandymas remiantis aplinkybe, jog jis yra trečiosios valstybės pilietis, parodyti, kad jis neva nesuprato kasos išlaidų orderio paskirties ir todėl neva neturėjo galimybės apginti savo interesų, vertintinas kritiškai, nes tokio pobūdžio ir paskirties dokumentai yra visuotinai žinomi, tuo labiau, kad dokumento turinys ir prasmė aiškiai ir nedviprasmiškai atskleista ieškovui suprantama kalba.

16.4. Akcentuojama, kad pats ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, ir turėjo tam visas galimybes, tačiau jomis tinkamai nesinaudojo. Vietoje to, apeliantas siekia savo pasyvumą pateikti kaip vienokių ar kitokių įrodymų, kurių neva nepateikė atsakovė, tariamą faktinį trūkumą, kuo remdamasis toliau siekia pagrįsti savo subjektyvius svarstymus. Įrodymų, paneigiančių finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentuose užfiksuotą permokos sumą, nėra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo ieškinys atsakovei dėl darbo ginčo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

20. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. DK 150 straipsnio 2 dalyje numatyti keturi atvejai, kada leidžiama daryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad išskaitos gali būti daromos grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms. Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą (3 dalis).

21. Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje (DK 107 straipsnio 1 dalis). Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis). Komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų (DK 107 straipsnio 5 dalis).

22. Pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas (9 punktas). Komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną (10 punktas).

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklių), galiojusių iki 2022 m. gegužės 1 d., 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 5 punkte nustatoma, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius (4¹ punktas).

24. Byloje kilo ginčas dėl išmokėtų dienpinigių. Apeliantas, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą, nurodo, kad jokios dienpinigių permokos nebuvo, jis jokių grynųjų pinigų iš atsakovės negavo, be 100 ar 150 Eur prieš komandiruotes. Apelianto teigimu, tai patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas D. B.. Tokius apelianto teiginius teisėjų kolegija vertina kritiškai, pažymėdama, jog nors pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas nurodė, jog jam nebuvo išmokėti grynieji pinigai pagal kasos išlaidų orderius, tačiau jis pats pasirašant kasos išlaidų orderius nedalyvavo. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog liudytojas laikotarpiu, dėl kurio kyla ieškovo (apelianto) keliami reikalavimai, nedirbo atsakovės įmonėje, o jo darbo atsakovės įmonėje laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d.) jokie išmokėjimai grynaisiais pinigais nei jam asmeniškai, nei bet kuriam kitam darbuotojui iš tiesų nebuvo vykdomi, kadangi pagal tuo laikotarpiu galiojančių teisės aktų nuostatas tokie mokėjimai nebuvo galimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, jog bylai aktualiu laikotarpiu, kaip teigia atsakovė, liudytojas D. B. atsakovės įmonėje nedirbo, todėl jo paaiškinimai sprendžiant klausimą dėl atsiskaitymo su ieškovu (grynųjų pinigų išmokėjimo pagal orderius) esminės reikšmės neturi.

25. Svarbu pažymėti tai, kad ginčui aktualūs kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta išduoti ieškovui pinigų sumas, išrašyti tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, visuose minėtuose kasos išlaidų orderiuose ties žodžiu „gavau“ yra ranka parašyta pinigų suma žodžiais rusų kalba ir gavėjo (ieškovo) parašas. Nors ieškovas neginčija fakto, jog kasos išlaidų orderius pasirašė, tačiau teigia, kad grynųjų pinigų negavo.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai šalis teigia, kad pinigai buvo išmokėti, ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai (kad pinigai nebuvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad jam, kaip trečiosios šalies piliečiui, nėra žinomas Lietuvos valstybės teisinis reglamentavimas, įskaitant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, kuriomis remiantis pasirašymas kasos išlaidų orderyje reiškia grynųjų pinigų gavimą. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad jis patikėjo atsakovės argumentais, jog jis pasirašo kasos išlaidų orderiuose už tas sumas, kurios jam bus pervedamos į atsiskaitomąją sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto dėstomus paaiškinimus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad dalis ieškovo pasirašytų dokumentų, t. y. kasos išlaidų orderiai, buvo sudaryti ne tik valstybine, tačiau ir ieškovui suprantama (rusų) kalba. Kituose dokumentuose, t. y. avanso apyskaitose ir komandiruočių įsakymuose, priskaičiuotos sumos išreikštos skaičiais, kurie taip pat ieškovui turėjo būti suprantami.

28. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas per daugiau kaip pusantrų metų trukusį šalis siejusių darbo santykių laikotarpį būtų kreipęsis dėl jam priskaičiuotų ar išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų ar dėl jo pasirašomų dokumentų turinio išaiškinimo, išvertimo ar dėl kitų su jo darbo teisėmis ir pareigomis susijusių klausimų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bet kuris protingas, rūpestingas, atidus ir sąžiningas darbuotojas, net ir pasitikėdamas darbdaviu, tikrina ir rūpinasi gaunamomis su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Neabejotinai darbuotojas turi būti aktyvus darbo santykių dalyvis, laiku ir visapusiškai besirūpinantis savo teisėmis bei pareigomis.

29. Ieškovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė neturėjo piniginių lėšų išmokėti ieškovui grynaisiais, be to, kasos knygoje nėra buhalterio parašo. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės paaiškinimus, jog kasos knyga pildoma elektroniniu būdu, o teismui pateiktame kasos knygos išraše matosi išlaidų orderių numeriai, kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos išlaidų orderį, bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje. Pastebėtina, kad minėtas kasos knygos išrašas patvirtintas įmonės vadovės (kuri yra ir kasininkė) parašu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti kasos knygos išraše pateiktos informacijos tikrumu. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė nepateikė jokio įsakymo, patvirtinančio D. G. teisę išmokėti grynuosius pinigus darbuotojams, įskaitant ieškovui, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl šios aplinkybės kasos išlaidų orderiai netampa negaliojantys ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad pinigai ieškovui apskritai nebuvo išmokėti.

30. Iš byloje pateiktų avanso apyskaitų nustatyta, kad iki 2021 m. rugsėjo mėnesio avanso apyskaitose buvo konstatuojamos dienpinigių nepriemokos. 2021 m. rugsėjo 22 d. avanso apyskaitoje Nr. 21-1968 konstatuota 3 280,02 Eur dienpinigių permoka. Iš vėlesnių avanso apyskaitų (2021 m. spalio 16 d. Nr. 21-2069; 2021 m. lapkričio 8 d. Nr. 21-2254) nustatyta, kad ieškovui susidariusi dienpinigių permoka buvo palaipsniui mažinama, išmokant ieškovui mažesnes nei per komandiruotės laikotarpį priskaičiuotas dienpinigių sumas, t. y. 2021 m. spalio 16 d. avanso apyskaitoje nurodyta 2 591,85 Eur permoka, 2021 m. lapkričio 8 d. – 1 571,27 Eur permoka. Nors byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų davusi rašytinį nurodymą atlikti išskaitas, tačiau tiek avanso apyskaitos, tiek ir komandiruočių įsakymai yra ieškovo pasirašyti, juose užfiksuotos tikslios išmokėtų ir priskaičiuotų su komandiruote susijusių išmokų, įskaitant dienpinigius, sumos. Nenustatyta, kad ieškovas šiuo laikotarpiu, kai gaudavo mažesnes nei už komandiruotės laikotarpį priskaitytos dienpinigių sumas, būtų reiškęs atsakovei pretenzijas ar kreipęsis dėl savo teisių gynimo į atitinkamas institucijas. Iš 2021 m. gruodžio 30 d. avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovui vėl susidarė didelė dienpinigių permoka, t. y. 5 611,04 Eur. Permoka susidarė atsakovei atlikus mokėjimus ieškovui grynaisiais pagal kasos išlaidų orderį ir atlikus mokėjimo pavedimus į ieškovo banko sąskaitą. Pinigų išmokėjimo faktai įrodyti kasos išlaidų orderiu, taip pat mokėjimų nurodymų pažyma. Atkreipiamas dėmesys, kad avanso apyskaitoje visos sumos nurodytos skaičiais (užfiksuotos priskaičiuotos ir išmokėtos sumos bei nepriemoka / permoka), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teigti, jog ieškovas pasirašydamas nesuprato joje esančios informacijos, nėra pagrindo. Avanso apyskaita ieškovo pasirašyta. Kaip matyti iš vėlesnių avanso apyskaitų (2022 m. sausio 05 Nr. 22-476; 2022 m. kovo 31 d. Nr. 22-452; 2022 m. gegužės 21 d. Nr. 22-1215), ieškovui susidariusi dienpinigių permoka buvo palaipsniui mažinama, išmokant ieškovui mažesnes nei per komandiruotės laikotarpį priskaičiuotas dienpinigių sumas arba iš viso neatliekant jokių mokėjimų, t. y. 2022 m. sausio 5 d. nurodyta 5 412,04 Eur permoka, 2022 m. kovo 31 d. – 4 558,44 Eur permoka ir 2022 m. gegužės 21 d. – 3 067,39 Eur permoka. Taigi permokos suma sumažinta nuo 5 611,04 Eur iki 3 067,39 Eur. 2022 m. sausio 05 Nr. 22-476 ir 2022 m. kovo 31 d. Nr. 22-452 avanso apyskaitos taip pat buvo pasirašytos ieškovo, tokiu būdu patvirtinant jų turinį. Šiuo laikotarpiu taip pat nenustatyta, kad ieškovas, kai gaudavo žymiai mažesnes nei už komandiruotės laikotarpį priskaitytas dienpinigių sumas arba iš viso negavęs mokėjimų, būtų reiškęs atsakovei pretenzijas ar kreipęsis dėl savo teisių gynimo į atitinkamas institucijas. Atkreipiamas dėmesys, kad 2022 m. gegužės 21 d. Nr. 22-1215 apyskaita nepasirašyta, bet pagal ją priskaičiuoti maksimalaus dydžio dienpinigiai už ieškovo komandiruotėse išbūtą laiką, o atliktus mokėjimus, įtrauktus į šią apyskaitą, patvirtina atsakovės pateikta banko pažyma.

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dienpinigių permoka susidarė per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. gegužės 21 d. Duomenų, kad ieškovas būtų siųstas į komandiruotę po 2022 m. gegužės 21 d. iki atleidimo iš darbo, nėra. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas buvo pateikęs prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. birželio 30 d., o nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo atleistas iš darbo paties prašymu. Kadangi ieškovas į komandiruotę daugiau nebebuvo išsiųstas, todėl nepanaudotą pagal paskirtį išmokėtą dienpinigių avansą turėjo atsakovei grąžinti. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog po ieškovo paskutinės komandiruotės buvo likusi 3 067,39 Eur dienpinigių permoka, kuri atsakovei negrąžinta ir nebuvo išskaityta, todėl pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo ieškinio, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog pinigų pagal kasos išlaidų orderius negavo, jog dienpinigių permokos 3 067,39 Eur nebuvo.

32. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, tinkamai nustatė ir ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), dėl to buvo teisingai išspręstas šalių ginčas byloje, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.