Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. H. ieškinį (patikslintą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “(duomenys neskelbtini)” dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2022 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos darbo ginčų komisijos sprendimu byloje APS-115-18973/2022 tenkintą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą išieškoti (priteisti) iš ieškovo 3 067,39 Eur dienpinigių permoką neteisėtu ir atmesti darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą priteisti iš ieškovo dienpinigių permoką; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovas dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020 m. gruodžio 28 d. darbo sutartį iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.. Pasibaigus darbo santykiams atsakovė su juo pilnai neatsiskaitė. Tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio. Raštu susitarimas įformintas nebuvo. Nors kasos išlaidų orderius jis pasirašė, tačiau grynųjų pinigų pagal juos negavo. Jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją. Komisijos sprendimu byloje APS-115-17105/2022 nutarta ieškovo prašymą tenkinti iš dalies, išieškoti ieškovui iš atsakovės 936,83 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Visgi, minėtu sprendimu nepagrįstai, remiantis avanso apyskaitomis, nustatyta, kad atsakovė ieškovui už darbo santykių laikotarpį priskaitė 18 482,61 Eur dienpinigių bei komandiruotės išlaidų kompensacijos (18 372,20 Eur + 110,41 Eur), o atsakovė ieškovui išmokėjo 22 250,00 Eur dienpinigių bei komandiruotės išlaidų kompensacijos. Jokių pinigų pagal kasos išlaidų orderius ieškovas negavo. Be to, tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio.

2022 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos darbo ginčų komisijos sprendimu byloje APS-115-18973/2022 nutarta išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo 3 067,39 Eur dienpinigių permoką. Su šiuo sprendimu ieškovas nesutinka. Atsakovė neįrodė jokios tariamos permokos ieškovui. Nors visi komandiruočių įsakymai, avanso apyskaitos yra pasirašytos, tačiau šie dokumentai parengti tik lietuvių kalba, kurios ieškovas nesupranta, be to, juose nėra nurodyta jokios atsakovės permokos ieškovui. Pažymėjo, kad šiuose dokumentuose nurodoma, kad išmokamos dienpinigių sumos už darbą, o ne avansu. Atsakovė, priimdama sprendimą atleisti ieškovą iš darbo ir atlikusi išmokėtų avansu lėšų ir atsiskaitymo už jas patikrinimą, sudarė avanso apyskaitą bei atsakovės teigimu, nustačiusi permoką, būtų atleidimo dieną apie tai ieškovą informavusi. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė, atleisdama darbuotoją 2022 m. rugpjūčio 2 d., nepareikalavo iš ieškovo atsiskaitymo (tariamos permokos grąžinimo), o tokį reikalavimą pateikė Darbo ginčų komisijai tik po to, kai ieškovas kreipėsi dėl su darbo santykiais susijusios nepriemokos ir netesybų priteisimo. Atsakovė nesilaikė darbdaviui taikomo racionalaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalono. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad faktiškai darbuotojas ir darbdavys susitarė dėl patikslintame ieškinyje įvardintų dienpinigių dydžių, teigia, jog buvo sudaryti kiti susitarimai negu nurodyti komandiruočių įsakymuose. Atsakovė tinkamai neinformavo ieškovo apie tai, kad yra susidaręs išmokėto ir nesunaudoto avanso likutis, kad ieškovas turi už jį atsiskaityti, taip pat nenurodė ieškovui tvarkos, kaip jis tai privalo padaryti. Aplinkybę, kad pateiktas ieškinys yra pagrįstas ir jokios permokos ieškovui nebuvo susidariusios, taip pat patvirtina atsakovės avanso apyskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. lapkričio mėn. atsakovė banko pavedimu sumokėjo ieškovui 1 200 Eur, gruodžio mėn. – 200 Eur. Atsakovė fiksavo, kad 2021 m. gruodžio 1 d. datą permoka ieškovui sudarė 1 571,27 Eur. Tariamai permokėjusi ieškovui, 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovė tariamai sumokėjo grynais 2 700 Eur (šių pinigų ieškovas negavo) ir dar neva permokėjusi ieškovui ženklias sumas 2021 m. gruodžio 28 d. dar papildomai sumokėjo banko pavedimu ieškovui 150 Eur.

Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus bei atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 11 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-115-17105/2022 yra nustatyta tvarka įsiteisėjęs, jau nekalbant apie tai, kad bet kokie su darbo užmokesčiu susiję argumentai visiškai nesusiję su teisme iškeltos bylos dalyku. Ieškovas nustatyta tvarka pasirašė ne tik lietuvių, bet ir jam suprantama - rusų - kalba surašytus kasos išlaidų orderius, dėl kurių turinio atitikimo faktui niekada iki atitinkamo prašymo pateikimo Darbo ginčų komisijai nei suabejojo, nei kreipėsi dėl to į atsakovę, kaip darbdavį. Ieškovas sąmoningai nutyli faktus, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 7 d. iki pat darbo santykių nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 2 d.) buvo laikinai nedarbingas ir į atsakovės buveinę nebuvo atvykęs. Ieškovas kaip įrodinėjimo priemonę naudoja vienas kitam prieštaraujančius argumentus, taip pat atsakovės vertinimu, nėra aiškiai suformulavęs, ką jis įrodinėja šioje byloje. Ieškovo teigiamos išvados, kad jokios permokos nebuvo susidariusios grindžiamos tik subjektyviu ieškovo samprotavimu. Atsakovė neigia buvus tarp šalių susitarimą dėl didesnių dienpinigių.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė, prašo tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad jokios permokos nebuvo, ieškovas sumų pagal kasos išlaidų orderius negavo. Išskyrus mokamus 100-150 Eur prieš komandiruotes. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas D. B.. Tiek ieškovas, tiek D. B. patvirtino, kad nei vienas atsakovės vairuotojas negaudavo daugiau nei paminėtos sumos. Atsakovė neįrodė, kad išmokėjo ieškovui grynaisiais pinigais orderiuose nurodytas sumas. Atsakovė nepateikė jokio įsakymo D. G. išmokėti grynuosius pinigus darbuotojams. Grynuosius pinigus galėjo mokėti tik atsakovės kasininkė. Be to, atsakovė neturėjo piniginių lėšų išmokėti ieškovui grynuosius pinigus. Kasos knygoje nėra buhalterės parašo, nors kasos knygą buhalteris privalo pasirašyti. Ieškovas 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigų pagal kasos išlaidų orderius, kuriuos pasirašė, negavo. Kai duodavo pasirašyti orderius, ten nebuvo nurodyta išduoti į rankas, sakydavo, kad pinigai pervesti dalimis ar bus pervesti į kortelę. Grynais niekada nemokėjo. Kad yra permoka neminėjo. Po atleidimo kreipėsi į profsąjungą, kurie perskaičiavo ir gavosi visai kitokios sumos. Tarėsi dėl kitokio apmokėjimo nei buvo sutartyje, buvo žodinis susitarimas 68 Eur, po to 71 Eur per dieną. Pažadėjo, kad bus toks atlyginimas. Klausė, kodėl trūksta pinigų, sakydavo, kad išskaito sumas, pavyzdžiui bauda, viršytos kuro normos (padidintos kuro sąnaudos) ir kt. Pakviesdavo į buhalteriją ir pasirašydavo avanso apyskaitas. Avanso apyskaitos buvo tik lietuvių kalba, orderiai - ir lietuvių, ir rusų kalba. Pasitikėjo, aiškintis nebandė. Tikrino kortelę, sumos nesutapo. Po kiekvienos kadencijos vis daugiau ir daugiau trūko pinigų, todėl pradirbo tik pusantrų metų. Nesakė, kad yra kažkokia permoka. Pinigus gaudavo tik į kortelę, grynais niekada niekam neduodavo. Atleidimo dieną darbdaviui pretenzijų nereiškė. Darbdavys dėl dienpinigių, mokamų avansu, permokos pasakė tik Darbo ginčų komisijos posėdyje. Dienpinigius avansu gaudavo tik pavedimu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Atsakovės atstovas iš esmės paaiškino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teigia, jog atsakovės reikalavimas dėl nepanaudotos pagal paskirtį ieškovui išmokėtos sumos priteisimo buvo pagrįstas pateiktais dokumentais: žiniaraščiais, darbo laiko išklotinėmis iš vairuotojo kortelės, komandiruočių įsakymais, apyskaitomis, banko pažyma apie išmokėtas sumas, kasos išlaidų orderiais. Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad kasos išlaidų orderiai yra susiję išimtai tik su komandiruotėmis. Orderiuose gavėjas savo ranka įrašo gautą sumą žodžiais, todėl interpretacija dėl ateities mokėjimo neįmanoma. Teismui pateiktas kasos knygos, vedamos elektroniniu būdu, išrašas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2020 m. gruodžio 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 0591, kuria ieškovas buvo priimtas dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)” tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakovė UAB “(duomenys neskelbtini)” įsipareigojo ieškovui (darbuotojui) už atliekamą darbą mokėti 1,65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio dydžio valandinį tarifinį atlygį. Darbo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad mėnesinis darbo užmokestis bet kuriuo atveju yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Darbo sutarties 1 priedo „Susitarimo dėl komandiruotės sąlygų“ 4 punktu šalys susitarė, kad komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Kai darbuotojas komandiruojamas už Lietuvos Respublikos ribų, jam mokami 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio dienpinigiai, jeigu darbdavio sprendimu nėra nustatytas didesnis dienpinigių dydis. Komandiruotės metu darbuotojo patirtas papildomas su komandiruote susijusias išlaidas darbdavys kompensuoja pagal darbuotojo pateiktus išlaidų dokumentus.

2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 31 iki 2021 m. kovo 24 d. buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Vokietija-Šveicarija-Prancūzija-Švedija-Prancūzija-Vokietija-Prancūzija-Vokietija-Šveicarija-Vokietija-Prancūzija-Vokietija-Šveicarija-Prancūzija-Vokietija-Šveicarija-Prancūzija-Švedija-Vokietijas-Šveicarija-Prancūzija-Švedija-Vokietija-Nyderlandai. Įsakyme nurodyta išmokėti dienpinigius už komandiruotę iš viso 4 112,80 Eur.

2021 m. gegužės 8 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 7 d. buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Vokietija-Prancūzija-Vokietija-Prancūzija-Vokietija-Prancūzija-Vokietija-Prancūzija-Nyderlandai-Prancūzija-Nyderlandai-Prancūzija-Nyderlandai. Įsakyme nurodyta išmokėti dienpinigius už komandiruotę iš viso 1 609,60 Eur.

2021 m. birželio 9 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Austrija-Belgija-Austrija-Italija-Belgija-Prancūzija-Italija-Vokietija-Belgija-Vokietija-Italija-Belgija-Italija-Vokietija-Belgija-Italija-Vokietija-Italija-Vokietija-Italija-Vokietija. Įsakyme nurodyta išmokėti dienpinigius už komandiruotę iš viso 3 437,60 Eur.

2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Lietuva-Lenkija. Įsakyme nurodyta išmokėti dienpinigius už komandiruotę iš viso 322,20 Eur.

2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. spalio 16 d. buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Lenkija-Nyderlandai-Vokietija-Nyderlandai-Vokietija-Nyderlandai-Vokietija-Latvija. Įsakyme nurodyta išmokėti dienpinigius už komandiruotę iš viso 1 070,40 Eur.

2021 m. spalio 18 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Lenkija-Vokietija-Nyderlandai-Vokietija-Prancūzija-Vokietija-Lietuva. Įsakyme nurodyta išmokėti dienpinigius už komandiruotę iš viso 1 006,20 Eur.

2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. buvo siunčiamas į komandiruotę į Nyderlandus. Įsakyme nurodyta išmokėti dienpinigius už komandiruotę 204,80 Eur.

2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. sausio 5 d. buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Nyderlandai-Lietuva. Įsakyme nurodyta išmokėti dienpinigius už komandiruotę iš viso 173 Eur.

2022 m. sausio 6 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. kovo 31 d. buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Lenkija-Prancūzija-Šveicarija-Vokietija-Prancūzija-Vokietija-Prancūzija-Vokietija-Prancūzija-Danija-Vokietija-Prancūzija-Nyderlandai-Prancūzija-Danija-Vokietija-Prancūzija-Danija-Vokietija. Įsakyme nurodyta išmokėti dienpinigius už komandiruotę iš viso 3 303,60 Eur.

2022 m. balandžio 3 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas nuo 2022 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. gegužės 21 d. buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Lenkija-Vokietija-Nyderlandai-Vokietija-Danija-Vokietija-Švedija-Nyderlandai-Danija-Vokietija-Danija-Nyderlandai-Danija-Nyderlandai-Vokietija-Austrija-Belgija-Vokietija. Įsakyme nurodyta išmokėti dienpinigius už komandiruotę iš viso 3 132 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte dėl informacijos apie V. H. pateikimo nurodytas nedraudiminis laikotarpis UAB “(duomenys neskelbtini)” nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. gegužės 6 d., nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d., nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d., nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. birželio 30 d., priežastis – neatvykimas administracijai leidus.

Tarp šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. 2022 m. spalio 11 d. sprendimu DGKS – 4795 ieškovo prašymas tenkintas iš dalies, nuspręsta iš UAB “(duomenys neskelbtini)” ieškovo naudai išieškoti 936,83 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

UAB “(duomenys neskelbtini)” (šioje byloje atsakovė) Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą išieškoti iš ieškovo 3 767,37 Eur dydžio dienpinigių permoką. Darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-5600 UAB “(duomenys neskelbtini)” prašymą tenkino iš dalies, priteisė UAB “(duomenys neskelbtini)” iš V. H. (šioje byloje ieškovas) 3 067,39 Eur dienpinigių permoką.

Ieškovas nesutikdamas su priimtu Darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-5600 kreipėsi į teismą. Byloje kilo ginčas dėl išmokėtų dienpinigių. Ieškovas teigia, kad jokios dienpinigių permokos nebuvo, grynų pinigų pagal kasos išlaidų orderius negavo.

DK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. DK 150 straipsnio 2 dalyje numatyti keturi atvejai, kada leidžiama daryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad išskaitos gali būti daromos grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms. Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą (3 dalis).

Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje (DK 107 straipsnio 1 dalis). Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis). Komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų (DK 107 straipsnio 5 dalis).

Pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas (9 punktas). Komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną (10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklių), galiojusių iki 2022 m. gegužės 1 d., 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 5 punkte nustatoma, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius (4¹ punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui dienpinigiai buvo mokami tiek komandiruotės pradžioje, tiek komandiruotės metu. Kaip teisingai nurodė Darbo ginčų komisija dienpinigių avansas gali būti mokamas, o tam tikra dienpinigių dalis privalo būti išmokėta avansu.

Nagrinėjamu atveju 2021 m. kovo 25 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 21-0255 nurodyta išduoti ieškovui 900 Eur, 2021 m. gegužės 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 21-0405 nurodyta išduoti 1 300 Eur, 2021 m. rugpjūčio 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 21-0763 nurodyta išduoti 900 Eur, 2021 m. rugsėjo 13 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 21-0976 nurodyta išduoti 3 500 Eur, 2021 m, gruodžio 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 21-1666 nurodyta išduoti 2 700 Eur. Kasos išlaidų orderiai įrašyti tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis. Visose minėtuose kasos išlaidų orderiuose ties žodžiu „gavau“ yra ranka parašyta pinigų suma žodžiais rusų kalba bei gavėjo (ieškovo) parašas. Ieškovas neginčija fakto, jog kasos išlaidų orderius pasirašė, tačiau teigia, kad grynų pinigų negavo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai šalis teigia, kad pinigai buvo išmokėti ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau, šalis, teigianti priešingai (kad pinigai nebuvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

Liudytoju apklaustas D. G. paaiškino, kad įsakymo pagrindu jam buvo pavesta išmokėti darbuotojams (vairuotojams) pinigus. Pinigus paimdavo iš vadovės, kuri buvo ir kasininkė. Byloje pateiktuose kasos išlaidų orderiuose yra vyr. buhalterio ir įmonės vadovo/kasininko parašai. Nors byloje nėra pateikta įsakymo, kuriuo D. G. pavesta perduoti pinigus darbuotojams, tačiau dėl to teismo vertinimu kasos išlaidų orderiai netampa negaliojantys ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad pinigai ieškovui apskritai nebuvo išmokėti.

Liudytoju apklaustas D. B. nurodė, jog jam nebuvo išmokėti gryni pinigai pagal kasos išlaidų orderius, tačiau jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės dėl grynų pinigų (ne)perdavimo ieškovui. Liudytojas ieškovui pasirašant kasos išlaidų orderius nedalyvavo, todėl jo paaiškinimai sprendžiant klausimą dėl atsiskaitymo su ieškovu (grynų pinigų išmokėjimo pagal orderius) esminės reikšmės neturi. Iš pateiktų kasos išlaidų orderių matyti, kad ginčo orderiuose be ieškovo parašo, taip pat yra ranka įrašyta gautų pinigų suma žodžiais rusų kalba bei ieškovo vardas ir pavardė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad gautą sumą žodžiais orderiuose įrašo gavėjas. Ieškovas neneigė, jog orderiuose įrašai padaryti paties ieškovo ranka.

Minėta, kad orderiai surašyti tiek lietuvių, tiek ieškovui suprantama – rusų kalba, todėl darytina išvada, kad ieškovas orderiuose išdėstytą informaciją suprato pilna apimtimi, t. y. suprato ant kokio dokumento pasirašo. Ieškovo nurodytus argumentus, jog jam buvo sakyta pasirašyti teigiant, jog pinigai yra/bus pervesti į jo banko sąskaitą (kortelę), teismas vertina kaip niekuo nepagrįstus. Vien tokie ieškovo teiginiai nepaneigia pinigų pagal kasos išlaidų orderius gavimo fakto ir laikytini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija. Neįtikėtina, jog faktiškai negaudamas gana didelės pinigų sumos asmuo darytų tokius įrašus. Juo labiau, kad buvo pasirašytas ne vienas kasos išlaidų orderis, o net 5 orderiai skirtingais laikotarpiais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog atsakovė neturėjo piniginių lėšų išmokėti ieškovui grynais, be to, kasos knygoje nėra buhalterio parašo. Tačiau, kaip paaiškino atsakovės atstovas, kasos knyga pildoma elektroniniu būdu. Teismui buvo pateiktas kasos knygos išrašas, kuriame matosi išlaidų orderių numeriai, kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos išlaidų orderį, bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje. Minėtas kasos knygos išrašas patvirtintas įmonės vadovės (kuri yra ir kasininkė) parašu. Teismas neturi pagrindo abejoti kasos knygos išraše pateiktos informacijos tikrumu.

Ieškovas taip pat nurodo, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl didesnio darbo užmokesčio, pasibaigus darbo santykiams atsakovė su juo pilnai neatsiskaitė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. spalio 11 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS- 4795 ieškovo reikalavimai dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo buvo atmesti. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad darbo užmokestis, atostoginiai bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovui buvo išmokėti; pasisakydama dėl dienpinigių Darbo ginčų komisija nurodė, kad atsakovė yra išmokėjusi ieškovui visus jam priklausančius dienpinigius bei komandiruotės išlaidų kompensaciją. Ieškovas 2022 m. spalio 11 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo neginčijo, nesikreipė į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Nors ieškinyje ieškovas nurodo, kad su minėtu Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, tačiau 2022 m. spalio 11 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, tampa privalomu, yra vykdomasis dokumentas ir vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 230 straipsnis). Todėl šioje byloje pakartotinai klausimas dėl neva netinkamo atsiskaitymo su ieškovu nenagrinėjamas. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl dienpinigių permokos.

Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad šalys buvo susitarusios dėl didesnių dienpinigių nei jie buvo nurodyti komandiruotės įsakymuose. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovė neigia buvus tarp šalių susitarimui dėl didesnių dienpinigių.

Nagrinėjamoje byloje pateikti įsakymai dėl tarnybinių komandiruočių, avanso apyskaitos, kuriuose yra ieškovo parašas (išskyrus avanso apyskaita Nr. 22-1215, 2022 m. balandžio 3 d. įsakymas dėl tarnybinių komandiruočių ieškovo nepasirašyti). Avanso apyskaitose (Nr.21-27, 21-972, 21-1205, 21-1968, 21-2069, 21-2254, 21-2814, 22-476, 22-452, 22-1215), be kita ko, užfiksuotos ieškovui mokėjimo pavedu pervestos ir pagal kasos išlaidų orderius sumokėtos pinigų sumos, t. y. iš viso 12 250 Eur mokėjimo pavedimu (MP) ir 9 300 Eur grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderius (KIO). Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovui apyskaitose nurodytos sumos, kurios pažymėtos MP, ieškovui buvo pervestos, paskirtyje nurodyta dienpinigiai arba dienpinigių avansas. Teismas į aukščiau paminėtas sumas neįtraukia 700 Eur nurodytų 2022 m. rugpjūčio 2 d. avanso apyskaitoje Nr. 0411, kadangi 700 Eur Darbo ginčų komisija iš ieškovo nepriteisė ir šalys neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimo toje dalyje.

Iš pateiktų avanso apyskaitų matyti, kad iki 2021 m. rugsėjo mėn. buvo dienpinigių nepriemokos. 2021 m. rugsėjo 22 d. avanso apyskaitoje nurodyta 3 280,02 Eur permoka, 2021 m. spalio 16 d. avanso apyskaitoje – 2 591,85 Eur permoka, 2021 m. lapkričio 8 d. – 1 571,27 Eur permoka, 2021 m. gruodžio 30 d. – 5 611,04 Eur permoka, 2022 m. sausio 5 d. – 5 412,04 Eur permoka, 2022 m. kovo 31 d. – 4 558,44 Eur permoka ir 2022 m. gegužės 21 d. - 3 067,39 Eur permoka. Susidariusi nepriemoka, o vėliau ir permoka buvo palaipsniui mažinama, išmokant ieškovui mažesnes dienpinigių sumas. Ieškovas dėl jam priskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių (neišmokėtos dalies) jokių pretenzijų darbdaviui per visą darbo santykių laikotarpį nereiškė. Nors apyskaitos surašytos tik lietuvių kalba, tačiau apyskaitose didžiąja dalimi nurodyti skaičiai (užfiksuotos priskaičiuotos ir išmokėtos sumos bei nepriemoka/permoka), todėl vertinti, jog ieškovas pasirašydamas nesuprato joje esančios informacijos, nėra pagrindo. Minėta, kad avanso apyskaita Nr. 22-1215 ieškovo nepasirašyta, tačiau atliktus mokėjimus patvirtina banko pažyma ir sąskaitos išrašas.

Taigi, kaip matyti dienpinigių permoka susidarė per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. gegužės 21 d. Duomenų, kad ieškovas būtų siųstas į komandiruotę po 2022 m. gegužės 21 d. iki atleidimo iš darbo, nėra. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas buvo pateikęs prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. birželio 30 d., o nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo atleistas iš darbo paties prašymu. Kadangi ieškovas į komandiruotę daugiau nebebuvo išsiųstas, todėl nepanaudotą pagal paskirtį išmokėtą dienpinigių avansą turėjo atsakovei grąžinti.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-148-248/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog pinigų pagal kasos išlaidų orderius negavo, jog dienpinigių permokos 3 067,39 Eur nebuvo, todėl ieškovo ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Byloje duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinio (patikslinto) netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.