Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

2021-09-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-5475-1146/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-20
Bylos Nr.
e2YT-5475-1146/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02181-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Aivaras Naujalis (pirm.)
Pareiškėjas
E. J.
Suinteresuotas asmuo
K. J., I. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-5475-1146/2021Teisminio proceso Nr.2-28-3-02181-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.19.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 20 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei,dalyvaujant pareiškėjai E. J. ir jos atstovei advokato padėjėjai V. Š.,suinteresuotiems asmenims K. J. ir I. A.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys K. J., I. A. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja E. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusį po tėvo E. J., mirusio 2021 m. gegužės 8 d., mirties. Pareiškime nurodė, jog mirusysis E. J., iki mirties gyvenęs adresu Matulaičių g. 47, Marijampolė, yra pareiškėjos tėvas. Pareiškėjos tėvų E. J. ir K. J. santuoka nutraukta nebuvo. Be pareiškėjos, yra dar viena E. J. ir K. J. duktė, t. y. pareiškėjos sesuo – I. A., kuri, kaip ir pareiškėjos motina, į šią bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu. Po tėvo E. J. mirties pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės 6-ąjį notaro biurą, adresu Kauno g. 4, Marijampolė, dėl palikimo priėmimo. Notarė atsisakė iš pareiškėjos priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nes, pasak notarės, pareiškėja, nors ir vos 5 (penkiomis) dienomis, yra praleidusi įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui priimti. Po E. J. mirties nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys, pareiškėjos motina K. J. ir sesuo I. A. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. neturėdama teisinio išsilavinimo, tiesiog sąžiningai suklydo, taip pat paminėta, kad pareiškėja yra studentė, 21 metų amžiaus, todėl būdama tokio jauno amžiaus, emociškai labai pergyvena dėl tėčio netekties. Tokia būklė ir studijų semestro pabaiga trukdė pareiškėjai tinkamai įvertinti ir suprasti būtinybę per atitinkamą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Taigi, pareiškėjos nuomone, ji terminą palikimui priimti po tėvo E. J. mirties praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

Pareiškėja E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad į teismą kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tėvo mirties dieną buvo 21 metų. Studijuoja Klaipėdoje, 4 (ketvirtame) kurse. Anksčiau su paveldėjimo santykiais nesusidūrusi. Kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo 2021 m. rugpjūčio 13 d. Laidotuvių metu kalbėjosi su giminėmis, šie teigė, kad po 3 (trijų) mėnesių reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl ir kreipėsi po 3 (trijų) mėnesių. Nežinojo, kad reikia kreiptis per tris mėnesius. Tėvo palikimą sudaro 2 (du) automobiliai. Jos žiniomis tėvas kreditorinių įsipareigojimų neturi. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik ji, nes tik ji naudosis automobiliu. Mama neturi teisės vairuoti transporto priemones, o sesuo turi savo automobilį. Po notarės atsisakymo priimti pareiškimą, iš karto, tą pačią dieną kreipėsi į advokato padėjėją ir sudarė atstovavimo sutartį.

Suinteresuotas asmuo K. J. teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su pareiškėjos reikalavimu. Turto nepageidauja priimti, nes automobiliais nesinaudoja. Skolų miręs vyras E. J. neturėjo. Pati nesiekia priimti palikimo ir daugiau asmenų, siekiančių priimti palikimą nėra. Ankščiau pati nėra susidūrusi su paveldėjimo santykiais, todėl nežinojo visų procedūrų.

Suinteresuotas asmuo I. A. teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su pareiškėjos reikalavimu. E. J. buvo jos tėtis. Jai nebuvo žinomos aplinkybės per kiek laiko reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes nebuvo susidūrusi su paveldėjimo santykiais. Pati nesiekia priimti palikimo, nes turi savo automobilį, yra sukūrusi kitą šeimą. Apie kitą turtą priklausiusį tėvui nežino, bet jei paaiškėtų, kad tokio buvo, jos pozicija nesikeistų.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime teigia, jog pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys, atsižvelgus į tai, kad terminas praleistas nežymiai, laikytinos svarbiomis, todėl egzistuoja pagrindas tenkinti pareiškimą.

Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos nurodomas aplinkybes patvirtina tiek suinteresuoti asmenys, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Terminas dėl palikimo priėmimo praleistas vos 5 (penkias) dienas. Palikimo priėmimo praleidimo priežastys svarbios, nes pareiškėja jauno amžiaus, neturinti teisinio išsilavinimo, nesuvokianti paveldėjimo teisinių santykių ir dėl objektyvių priežasčių. Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios 2021 m. rugpjūčio 16 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3514 nustatyta, kad E. J. turėjo du vaikus, t. y. I. A. ir E. J., o santuoką sudaręs su K. J.. Pateiktas 2021 m. gegužės 10 d. mirties liudijimas Nr. 21-30643705 patvirtina, kad E. J. mirė 2021 m. gegužės 8 d. Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. rugpjūčio 17 d. duomenimis, E. J., nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo. Pagal 2021 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro pažymą apie transporto priemones Nr. 1.13-S3-295, E. J. savo vardu yra įregistravęs 2 (dvi) transporto priemones. Pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. testamentų registro išrašą Nr. SR10-7355(21), testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo E. J. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo aktų bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš teismui pateiktos pareiškėjos ir advokato padėjėjos V. Š. atstovavimo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Dėl pirmosios sąlygos, t. y. ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, nustatyta, kad pareiškėja nurodė, kad iš pokalbių su giminaičiais ji suprato, jog dėl palikimo priėmimo galima kreiptis pasibaigus trims mėnesiams. Praėjus vos 5 (penkioms) dienoms po 3 (trijų) mėnesių termino pabaigos, pareiškėja kreipėsi į notaro biurą, išreikšdama savo valia priimti palikimą. Notarei pareiškus, jog ji praleido terminą, tą pačią dieną kreipėsi į advokato padėjėja parengti procesinius dokumentus dėl kreipimosi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikta 2021 m. rugpjūčio 13 d. atstovavimo sutartis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, sąžiningai suklydo dėl palikimo priėmimo termino. Pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog ji laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl jai žinomos neteisingos informacijos, emocinės būklės ir nesuvokimo dėl palikimo priėmimo procedūrų, patvirtina ir tai, kad iš notarės sužinojusi apie praleistą terminą, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę. Teismas įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes (jų loginę seką), tiek ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą.

Dėl antrosios sąlygos, t. y. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Vertinant pareiškėjos elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016). Vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja yra jauno amžiaus, akivaizdžiai neturi teisinių žinių, anksčiau nėra susidūrusi su paveldėjimo teisiniais santykiais, nepaisant nežymiai praleisto termino ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į advokato padėjėją, siekiant parengti procesinius dokumentus dėl kreipimosi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, pateisinti termino praleidimą.

Pasisakant dėl trečiosios sąlygos, t. y. teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių / nepriėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, nurodytina, kad palikėjas E. J. nebuvo sudaręs testamento. Minėta, kad palikėjas turėjo du vaikus – I. A. ir E. J., taip pat sutuoktinę K. J.. I. A. ir K. J. tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimus sutinka. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime teigia, jog pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys, atsižvelgus į tai, kad terminas praleistas nežymiai, laikytinos svarbiomis, todėl egzistuoja pagrindas tenkinti pareiškimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėja E. J. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo E. J. mirties, priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, todėl terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (12,12 Eur) priteistinos iš pareiškėjos, nes viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. gegužės 8 d., mirties.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,12 Eur (dvylika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. gegužės 8 d., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Aivaras Naujalis