Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties pagal atsakovo G. Z. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovui G. Z. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB LESTO kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. Z. 25 705,54 Eur žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-29 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo G. Z. ieškovui AB LESTO 25 705,54 Eur žalos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 25 705,54 Eur sumą nuo 2015-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 578,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas G. Z. pateikė pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Nurodė, kad su priimtu teismo sprendimu už akių nesutinka, nes jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-292-576/2016, nustatytos aplinkybės turi reikšmės nagrinėjamai bylai. Ieškovas AB LESTO pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo pareiškimu, nes atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nustatytus pažeidimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-31 nutartimi atmetė atsakovo G. Z. pareiškimą.Teismas pažymėjo, kad ieškinys ir teismo pranešimas atsakovui įteikti tinkamai 2015-12-05 (jo paties priimtas ir pasirašytas). Iki bylos išnagrinėjimo iš atsakovo negautas joks prašymas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovo reikalavimus.Teismas darė išvadą, kad nėra nei vienos sąlygos dėl kurios sprendimas už akių turi būti panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės. Iš pateiktos medicininės pažymos matosi, kad nuo 2015-12-18 iki 2015-12-28 atsakovas gulėjo ligoninėje, o procesiniai dokumentai (ieškinys) ir teismo pranešimas, kuriame įtvirtinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą įteikti asmeniškai ir pasirašytinai 2015-12-05. Atsakovas turėjo galimybę dar iki atsigulant į ligoninę pateikti atsiliepimą arba prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Atsakovas, nors buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą, šio procesinio dokumento teismui nepateikė, taip pat nepateikti jokie kiti prašymai ar pranešimai. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas darė išvadą, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį be svarbių priežasčių. Iš teismui pateikto atsakovo pareiškimo matyti, kad atsakovas teismui nepridėjo rašytinių įrodymų, pagrindžiančių kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas. Ieškinys pareikštas dėl žalos, padarytos neteisėtai naudojant elektros energiją, atlyginimo ir pagrįstas ieškovo darbuotojo surašytais aktais, nutarimu, sąskaitomis. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-292-576/2016 atsakovas pripažino, kad nurodytame name buvo pajungta nelegali elektros energijos kabelio atšaka ir tokiu būdu jis neteisėtai naudojosi elektros energija per nelegalią kabelio atšaką. Šioje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Su pareiškimu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nustatytus pažeidimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas G. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-31 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodo, jog atsakovas nepasinaudojo savo teise pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau tai įvyko dėl objektyvių priežasčių – atsakovui tuo laiku labai pablogėjo sveikata, jis buvo skubiai hospitalizuotas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale. Atsakovas yra vienišas, 50 procentų darbingumą turintis invalidas, gyvenantis iš 60,00 Eur invalidumo pensijos. Dėl šios priežasties atsakovas negalėjo tinkamai ir laiku pateikti atsiliepimą.Atsakovas nebuvo informuotas apie jokį teismo posėdį – nebuvo gavęs šaukimo. Skundžiamas teismo sprendimas atsakovui nebuvo įteiktas. Teismas net vykdomąjį raštą išdavė neįsiteisėjus teismo sprendimui už akių, nes atsakovui sprendimas nebuvo įteiktas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr.1-292-576/2016) nustatyta, kad atsakovas nuo 2014 m. spalio mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai naudojosi elektros energija be apskaitos iki 2015-06-16 bei šia savo veikla padarė ieškovui 7 559,35 Eur turtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, kad elektros vagystė vyko laikotarpiui nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015-06-16. Kadangi baudžiamojoje byloje neteisėto prijungimo prie elektros tinklą momentas yra nustatytas (nuo 2014 m. spalio mėnesis), tai ieškovas nepagrįstai žalą apskaičiavo už trejus metus, t. y. nuo 2012-06-17. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų, tačiau jis nurodė baudžiamąją bylą, kurioje tie įrodymai yra užfiksuoti. Iš dalies atsakovo teiginius patvirtina teismui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nuosprendis. Ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie iškeltą bylą ir pareigą pateikti atsiliepimą.Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti prieš jo hospitalizaciją, todėl jis turėjo galimybę pateikti atsiliepimą. Atsakovas taip pat galėjo prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Laikas, kada atsakovas susipažino su priimtu teismo sprendimu, neturi jokios įtakos sprendimo įsiteisėjimui.Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, jog nusikalstama veika buvo daroma laikotarpiu nuo 2014 m. spalio iki 2015-06-16 ir minėtu laikotarpiu padaryta 7559,35 Eur turtinės žalos. Tuo tarpu ieškovo sudaryta komisija nustatė, jog elektros energija neteisėtai buvo naudojama laikotarpiu nuo 2012-06-17 iki 2015-06-16 bei minėtu laikotarpiu padaryta 25 705,54 Eur žalos.Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti priimto sprendimo pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-62-186/2016).Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėja abi aplinkybes.

Dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos skundžiamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimo

Atsakovas teigia, kad jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Esminis argumentas, kuriuo remdamasis apeliantas nesutinka su ieškovo pareikštais reikalavimais, yra tai, jog baudžiamojoje byloje Nr.1-292-576/2016 nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, kad elektros vagystė vyko laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015-06-16, kas sąlygoja, jog ieškovas nepagrįstai žalą apskaičiavo už trejus metus, t. y. nuo 2012-06-17. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka.CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra konstatavęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, tačiau yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir kt., nustatyti teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjami. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2014-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014; 2016-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016; kt.).Baudžiamojoje byloje Nr. 1-292-576/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nuosprendyje, kuris įsiteisėjo 2016-02-12, nustatyta, kad atsakovas, gyvendamas jam priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungęs prie elektros energijos tiekimo tinklo savavališkai po žeme prijungta neteisėtai įrengta elektros kabelio atšaka, neteisėtai naudojosi elektros energija be apskaitos ir vartodamas elektros energiją minėtame gyvenamajame name esančiais elektros energiją naudojančiais prietaisais iki 2015-06-16, kol atlikus kratą buvo aptikta ši neteisėtai įrengta elektros kabelio atšaka, šiais savo veiksmais padarė ieškovui 7 559,35 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalyje. Taigi spręstina, jog nurodytu nusprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai – tai, jog nuo 2014 m. spalio mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iki 2015-06-16 atsakovas neteisėtai naudojosi elektros energija be apskaitos bei šiais savo veiksmais padarė ieškovui 7 559,35 Eur turtinę žalą – vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pripažintini prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimu už akių žala ieškovui buvo priteista vadovaujantis ieškovo atliktu žalos apskaičiavimu, kuriame žala skaičiuojama nuo 2012-06-17, o ne nuo 2014 m. spalio mėnesio, kaip nustatyta 2016-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-292-576/2016, darytina išvada, jog minėtame nuosprendyje nustatyti faktai, kurie pripažinti prejudiciniais šioje byloje, turi įtakos priteistinos žalos dydžio apskaičiavimui, o tuo pačiu ir – skundžiamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, kas yra pagrindu atskirąjį skundą tenkinti iš dalies bei panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-49390-294/2015 nagrinėjimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo G. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-49390-294/2015, ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-49390-294/2015 nagrinėjimą.