- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2-62-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00280-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- B. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo B. N. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra namas“ ieškinį atsakovui B. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė ieškinį, reikalaudamas priteisti iš atsakovo – buvusio UAB „Ekstra namas“ vadovo – 176 744,09 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad po UAB „Ekstra namas“ bankroto bylos iškėlimo atsakovas neįvykdė teismo, administratoriaus ir antstolio nurodymų perduoti įmonės dokumentus bei turtą, kurio vertė pagal 2011 m. gruodžio 31 d. balansą yra 176 744,09 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovas 2015 m. birželio 12 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat prašymą dėl termino atnaujinimo. Nurodė, kad dėl blogos sveikatos būklės jis neturėjo jokių fizinių galimybių įvykdyti antstolės reikalavimų dėl dokumentų ir turto perdavimo. Bankroto administratorius informuotas, kad visi UAB „Ekstra namas“ dokumentai yra sandėliuojami (duomenys neskelbtini). Baigus gydymą bus sudaryti perduodamų dokumentų aprašai ir dokumentai perduoti administratoriui arba antstolės A. A. kontorai. Nurodytus faktus ir aplinkybes tikslinga ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių iš atsakovo priteistos žalos dydį, ar juo labiau civilinės atsakomybės sąlygas, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovui būtų suteikta galimybė pateikti išsamų atsiliepimą, įrodymus, paneigiančius ieškovo argumentus, ar bylos nagrinėjimo metu duoti išsamius paaiškinimus. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas procese būtų elgęsis pasyviai ar piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis. Visus jam adresuotus laiškus priėmė ir pasirašė jo nurodyto buto (duomenys neskelbtini) šeimininkė V. M.. Apie gautus laiškus jis buvo informuotas tik telefonu. Atsakovas neturi nuosavo gyvenamojo būsto, gyvena pas tėvus Lazdijų rajone ir du kartus per savaitę atvyksta procedūroms į polikliniką Kaune. Jokių duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą jam asmeniškai byloje nėra. Todėl Kauno apygardos teismo priimtas sprendimas už akių prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams ir yra akivaizdžiai neteisingas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą patenkino ir panaikino 2015 m. birželio 16 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. rezoliucija atnaujino atsakovui praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir tos pačios dienos nutartimi jo pareiškimą priėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami būtent tuo adresu, kurį nurodė ir jis pats – (duomenys neskelbtini). Lietuvos pašto darbuotoja pažymoje apie procesinių dokumentų įteikimą nurodė, jog procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai atsakovui. Šią aplinkybę patvirtino ir Lietuvos paštas, atsakydamas į teismo paklausimą. Pats atsakovas nurodė, jog apie iš teismo gautus procesinius dokumentus 2015 m. gegužės 15 d. jį telefonu informavo buto šeimininkė. Taigi atsakovas turėjo pareigą tuos dokumentus pasiimti. Pagal CPK 123 straipsnį, laikoma, kad procesinis dokumentas įteiktas tą dieną, kai jis įteiktas kitam asmeniui. Atsakovas neįrodė, kad jis gyvena pas tėvus Lazdijų rajone. Teismas darė išvadą, kad atsakovas yra nesąžiningas, nes jis arba klaidingai nurodo gyvenamąją vietą, arba klaidina teismą, nurodydamas, kad gyvena pas tėvus Lazdijų rajone. Pasak teismo, jeigu ir tikėti, kad atsakovas gyvena Lazdijų rajone, tai jis turėjo galimybes procesinius dokumentus pasiimti, nes pats nurodė, kad netgi du kartus savaitėje yra vežamas į procedūras Kaune. Atsakovas taip pat neįrodė, kad jis negalėjo teismo informuoti apie savo sveikatos būklę iki sprendimo už akių priėmimo. Vien nedarbingumo pažymos išdavimas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad asmuo negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė tik hipotetinius argumentus ir samprotavimus dėl sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, tačiau nepateikė jokių naujų įrodymų. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad dokumentai administratoriui negalėjo būti perduoti dėl jo sveikatos būklės. Atsakovo nedarbingumas baigėsi 2015 m. birželio 16 d., tačiau iki šiol įmonės dokumentai administratoriui yra neperduoti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto byla BUAB „Ekstra namas“ iškelta 2013 m. spalio 24 d., t. y. beveik prieš du metus, o įmonės dokumentai vis dar neperduoti ir nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad įmonės dokumentai apskritai egzistuoja. Pasak teismo, priteistos žalos dydį patvirtina paties atsakovo sudaryto 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys apie įmonės turtą. Atsakovas nenurodo, kur šis turtas dingo. Teismas pažymėjo, kad už turto išsaugojimą buvo atsakingas atsakovas – įmonės direktorius. Kaltė šiuo atveju yra preziumuojama, t. y. atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl turto praradimo. Žala yra prarasto turto vertė. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra tai, kad, neišsaugojus turto, atsirado žala. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovo pateiktų įrodymų neobjektyvumo, nes atsakovas nenurodo konkrečių aplinkybių, dėl ko jo paties sudarytas balansas yra neobjektyvus, kodėl faktinės situacijos neatitinka duomenys apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Ekstra namas“, kodėl yra neobjektyvus Juridinių asmenų registro išrašas, antstolės 2014 m. vasario 24 d. įpareigojimas. Atsakovas nenurodo, kokie konkrečiai rašytiniai įrodymai nebuvo surinkti, pats jokių naujų įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad įrodymus atsakovas privalėjo pateikti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas B. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Tai, kad atsakovas yra nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad šiuo adresu jis gyveno, kuomet jam tinkamai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir kuomet jis neturėjo galimybės dėl savo sveikatos būklės pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Visiems puikiai suprantama ir suvokiama, kad asmens gyvenamoji vieta per laiką keičiasi ir yra susijusi su tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis. Faktas, kad atsakovas šiuo metu gyvena minėtu adresu ir šį adresą nurodo savo procesiniuose dokumentuose, nesuteikia teismui teisės išvadoms, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ar siekia suklaidinti teismą. 2015 m. gegužės – birželio mėnesiais atsakovas gyveno Lazdijų rajone pas tėvus, todėl ieškinys jam nebuvo įteiktas tinkamai. Atsakovas ne vieną kartą yra nurodęs pirmosios instancijos teismui, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lazdijų rajone, taip pat kartais jis gyvena Kaune minėtu adresu. Atsakovas, dėdamas maksimalias pastangas atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, jokiu būdu neturi galimybės pasiekti teismo civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės, kadangi Kauno apygardos teisėja galimai yra šališka ir gina vien tik ieškovo interesus, atsakovą nepagrįstai kaltina teismo klaidinimu, nors ginčo atveju būtent teismas jam CPK numatytu būdu neįteikė procesinių dokumentų, dėl ko atsakovas ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui niekada asmeniškai nebuvo įteiktas joks laiškas, todėl teismo išvados šioje dalyje neatitinka tikrovės ir nebuvo patikrintos bylos nagrinėjimo eigoje.
2. Teismas į atsakovo nurodytus argumentus nesigilino, jų nevertino, tačiau bet kokiu būdu siekė juos atmesti, kadangi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetimas yra lengvesnis ir paprastesnis būdas užbaigti šią civilinę bylą, negu bylos nagrinėjimas iš esmės. Atsakovui 176 744,09 Eur žalos suma yra labai didelė, todėl jis negali sutikti su pirmosios instancijos teismo deklaratyviais ir formaliais argumentais, kuriais iš jo ir buvo priteista minėta suma. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Didelė ieškinio suma suponuoja būtinybę visapusiškai ir detaliai ištirti į bylą pateiktus visus įrodymus, kad būtų galima vykdyti ne vien tik formalų teisingumą, o realiai ir veiksmingai ginti asmenų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas 2014 m. lapkričio 23 d. sužinojo apie UAB „Ekstra namas“ iškeltą bankroto bylą. 2014 m. gruodžio 3 d. atsakovas telefonu BUAB „Ekstra namas“ bankroto administratoriui paaiškino visą situaciją. Atsakovas iki šiol yra nedarbingas, vyksta intensyvus gydymas, todėl dėl blogos sveikatos būklės neturi jokių fizinių galimybių įvykdyti antstolės reikalavimų dėl dokumentų ir turto perdavimo. Šias aplinkybes patvirtina pridėti medicininiai dokumentai. Bankroto administratorius buvo raštu informuotas apie priežastis, kurios kliudo atsakovui pateikti reikalaujamus dokumentus. Baigus gydymą bus sudaryti perduodamų dokumentų aprašai ir dokumentai perduoti administratoriui arba antstolės A. A. kontorai. Nurodytus faktus ir aplinkybes tikslinga ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Kauno apygardos teismo priimtas sprendimas už akių prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovo teismui nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai yra neobjektyvūs, neatitinkantys realios faktinės situacijos, neįrodantys ieškinio pagrįstumo ir tokiu būdu klaidinantys teismą. Teismas negalėjo priimti teisingo sprendimo, kadangi nebuvo surinkti visi rašytiniai įrodymai, nebuvo ištirtos ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės. Atsakovo pareiškime paminėtos aplinkybės ir aptarti rašytiniai įrodymai neginčytinai turi įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi paneigia ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Peržiūrėjus ir panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovui būtų suteikta galimybė pateikti išsamų atsiliepimą, įrodymus, paneigiančius ieškovo argumentus, ar bylos nagrinėjimo metu duoti išsamius paaiškinimus.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Ekstra namas“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirasis skundas grindžiami tik procesiniais pažeidimais dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo ir rėmimusi netinkamais įrodymais. Atsakovas nenurodė, kokie materialinio pobūdžio faktai ar aplinkybės sudarytų pagrindą vertinti, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį tai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą už akių. Atsakovas pripažįsta, kad žinojo (telefonu buto savininkės buvo informuotas), kad adresu (duomenys neskelbtini) yra gauti jam adresuoti procesiniai dokumentai iš teismo, todėl turėjo pareigą pasidomėti jų turiniu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir dėl to turėtų būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl teisėjos šališkumo
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja galimai yra šališka, kadangi gina vien tik ieškovo interesus, atsakovą nepagrįstai kaltina teismo klaidinimu ir nesudaro jam galimybės pasiekti, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės. Apeliantas iš esmės nurodo CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Nuo šių apelianto argumentų pagrįstumo priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, būtų pagrindas patikrinti apskųstos teismo nutarties dėl ginčo esmės teisėtumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, būtų pagrindas konstatuoti tinkamo proceso byloje nebuvimą, dėl to teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, t. y. asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinti pagrindai teisėjui nušalinti. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65, 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo nei vieno iš CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų, ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. Vien apelianto nesutikimas su teismo priimtu procesiniu sprendimu nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas jo nurodytus argumentus įvertino ir motyvuotai atmetė. Dėl to atskirojo skundo argumentai, susiję su teisėjos galimu šališkumu, pripažįstami nepagrįstais.
Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nagrinėtinas faktinis ir teisinis atskirojo skundo pagrindas.
Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).
Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja abi aplinkybes.
Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.). Apelianto teigimu, teismas jam tinkamai neįteikė procesinių dokumentų, todėl jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.), tačiau kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 5 d.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, teismui priėmus ieškinį, procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (41 b. l.). Pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodo minėtą adresą kaip savo gyvenamąją vietą ir jokio kito adreso, kuriuo jam turėtų būti siunčiami teismo procesiniai dokumentai, nenurodo (CPK 111 str. 2 d. 3 p.). Byloje esanti pažyma patvirtina, kad 2015 m. balandžio 15 d. procesiniai dokumentai buvo įteikti pasirašytinai B. N. (42 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nepateikė prašymo pratęsti šį terminą, buvo pagrindas teismui priimti sprendimą už akių. Net jeigu ir pasitvirtintų apelianto nurodomos aplinkybės, kad tuo metu jis faktiškai gyveno ne minėtu adresu Kaune, o pas tėvus Lazdijų rajone, ir visus jam adresuotus laiškus priėmė ir jo vardu pasirašė minėto buto Kaune savininkė, šiuo atveju tai nebūtų pagrindas pripažinti, kad procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo tinkamai įteikti. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas nurodė, kad apie iš teismo gautus procesinius dokumentus jis buvo informuotas telefonu. Tai žinodamas, apeliantas turėjo pareigą pasiimti jam adresuotus procesinius dokumentus (arba organizuoti jų gavimą kitokiu būdu). Juolab, kad pats apeliantas nurodė, jog du kartus per savaitę vykdavo į Kauną atlikti procedūras poliklinikoje. Antra, apeliantas, žinodamas apie jam adresuotus procesinius dokumentus ir iškeltą bankroto bylą, galėjo pasidomėti apie iškeltą civilinę bylą, ir, sužinojęs apie jam nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, galėjo pateikti teismui prašymą pratęsti šį terminą, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis negali laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį. Kadangi apeliantas šių savo procesinių pareigų nevykdė (CPK 42 str. 5 d.), yra pagrindas konstatuoti, kad teismo procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai ir, apeliantui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, byloje buvo visos būtinos sąlygos priimti sprendimą už akių.
Apeliantas taip pat teigia, kad jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Esminiai argumentai, kuriais remdamasis apeliantas nesutinka su ieškovo pareikštais reikalavimais, yra tai, kad dėl blogos sveikatos būklės apeliantas iki šiol neturi jokių fizinių galimybių įvykdyti antstolės reikalavimų dėl dokumentų ir turto perdavimo BUAB „Ekstra namas“ bankroto administratoriui, bei tai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai yra neobjektyvūs, neatitinkantys realios faktinės situacijos, neįrodantys ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti.
Byloje nustatyta, kad apelianto nedarbingumas baigėsi 2015 m. birželio 16 d. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl savo sveikatos būklės jis iki šiol neturi fizinių galimybių perduoti įmonės dokumentus administratoriui (CPK 178 str.). Be to, vien buvusio įmonės vadovo bloga sveikatos būklė nelaikytina pateisinama priežastimi neperduoti bankroto administratoriui bankrutavusios įmonės dokumentų ir turto. Pažymėtina, kad apeliantas, pats fiziškai negalėdamas įvykdyti šios pareigos, privalo suorganizuoti (pvz., per atstovą), kad visi jo nurodytu adresu sandėliuojami BUAB „Ekstra namas“ dokumentai būtų perduoti bankroto administratoriui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien byloje pateiktas apelianto 2015 m. birželio 28 d. pranešimas bankroto administratoriui apie tai, kad įmonės dokumentai bus perduoti baigus gydymą (57-58 b. l.), neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl ieškovui padarytos žalos. Teismas nustatė, kad pagal apelianto sudarytą 2011 m. gruodžio 31 d. balansą UAB „Ekstra namas“ turto vertė buvo 176 744,09 Eur. Vėlesni įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui nebuvo teikiami. Apeliantas, kuris visą laiką nuo UAB „Ekstra namas“ įsteigimo buvo šios bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, yra atsakingas už turto išsaugojimą. Nesant jokių kitų duomenų, teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas yra kaltas dėl įmonės turto praradimo, todėl privalo atlyginti ieškovui atitinkamo dydžio padarytą žalą. Apeliantas nepagrindžia, kodėl ieškovo pateikti įrodymai neatitinka realios faktinės situacijos, nenurodo, kokie konkretūs rašytiniai įrodymai byloje nebuvo surinkti ir ištirti. Byloje esant duomenims apie UAB „Ekstra namas“ turėto turto vertę ir jo neperdavimo faktą, būtent atsakovui tenka pareiga pateikti šias aplinkybes paneigiančius ar pakeičiančius įrodymus (CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad atsakovas visus turimus įrodymus privalėjo pateikti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 str. 3 d.). Jokių naujų įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl atmestini abstraktaus pobūdžio apelianto teiginiai, kad panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jam būtų suteikta galimybė pateikti išsamų atsiliepimą, įrodymus, paneigiančius ieškovo argumentus, ar bylos nagrinėjimo metu duoti išsamius paaiškinimus.
Nenustačius nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje išvardintų sąlygų, pagrindo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.