- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-806-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41649-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“
- Atsakovas
- G. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) G. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ teisių perėmėjos) ieškinį atsakovui G. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (atsakovas) G. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10673-294/2017, kuriuo iš jo ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (teisių perėmėja – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) naudai priteista 7 559,35 Eur žalos už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 168 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas prašė nurodyto teismo sprendimo vykdymą išdėstyti septynerių metų laikotarpiui.
2. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad jis neturi santaupų, kilnojamojo ir kito turto, išskyrus namą, kuriame gyvena. Pareiškėjas yra neįgalus, artimiausiu metu jam bus atlikta eilinė operacija ir jis negalės dirbti, bus reikalingos papildomos lėšos gydymui, pagerintam maistui.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo patenkino iš dalies – leido Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu iš atsakovo priteistą 7 559,35 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 168 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ sumokėti per vienerius metus (12 mėnesių) lygiomis dalimis, mokėjimo pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
4. Teismas nurodė, kad vertinant, ar šalių finansinė padėtis leidžia išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent atsakovo finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
5. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl sprendimo išdėstymo laikotarpio svarbu teismų praktikoje esantis aiškinimas, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Nors atsakovas nurodė, kad ateityje jo turtinė padėtis tik pablogės, tačiau ieškovei neprieštaraujant dėl paties skolos išdėstymo fakto, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas skolos mokėjimą išdėstyti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas jo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų, į tai, kad ieškovė dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui neprieštaravo, teismas sprendimo vykdymą išdėstė lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (atsakovas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą septynerių metų laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pareiškėjas neturi santaupų, transporto priemonių ar ir kito vertingo turto, išskyrus namą, kuriame gyvena. Pareiškėjas yra neįgalus, artimiausiu metu jam bus atlikta eilinė operacija ir jis negalės dirbti, bus reikalingos papildomos lėšos gydymui, pooperacinio sveikatinimo laikotarpiui ar slaugai.
6.2. Skolos išdėstymas dalimis septynerių metų laikotarpiui nesukels ieškovei neigiamų pasekmių, nes ieškovė skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį periodą. Išmokėti esamo dydžio įsiskolinimą per vienerius metus pareiškėjas neturi galimybės.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais
7.1. Vien tai, kad atsakovas neturi santaupų, transporto priemonių ar ir kito vertingo turto, išskyrus namą, kuriame gyvena, savaime negali būti pagrindu pripažinti, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą nepagrįstai ilgam laikotarpiui – net septyneriems metams, neatsižvelgiant į ieškovės teisėtus interesus.
7.2. Atsakovas savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kad yra neįgalus, greitu laiku teks atlikti eilinę operaciją, negalės dirbti, bus reikalingos papildomos išlaidos gydymui, pooperacinio sveikatinimo laikotarpiui, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, teigdamas, kad jie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ieškinį. Ieškinys buvo nagrinėjamas dar 2017 metais, todėl atsakovo nurodomi neva pateikti įrodymai nepagrindžia jo pozicijos, nurodytos atskirąjame skunde apie jo sveikatos būklę ir būtinumą kažkada ateityje atlikti operaciją.
7.3. Teismas išsamiai įvertino visas šias atsakovo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą, tačiau tik iš dalies, skolos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Skolos išdėstymas 12 mėnesių yra tinkamas ir atitinkantis protingumo kriterijus.
7.4. Atsakovas, prašydamas išdėstyti skolos mokėjimą septynerių metų laikotarpiui, nepagrįstai nurodo, kad toks skolos išdėstymas kreditoriui nesukels neigiamų pasekmių. Toks ilgas teismo sprendimo vykdymo terminas ne tik neužtikrintų teisėtų ieškovės interesų įgyvendinimo, bet suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui.
7.5. Žala ieškovei buvo padaryta dar 2015 m. birželio 16 d., nustačius neteisėto elektros energijos naudojimo faktą, todėl ieškovė patirtos žalos atlyginimo jau laukia beveik 4 metus. Nuo pat vykdomojo rašto antstoliui pateikimo dienos 2016 metais iki šiol jokių priteistos žalos apmokėjimo įmokų ieškovė nėra gavusi, o atsakovas pats geranoriškai mokėjimų žalai atlyginti taip pat neatlieka. Atsakovas turėjo pakankamai laiko geranoriškai pradėti vykdyti sprendimą, tačiau to nepadarė, iki šiol nėra atlikęs nė vienos įmokos žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo (apelianto) prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo (apelianto) prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą septynerių metų laikotarpiui patenkino iš dalies, išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.
12. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, tinkamai neįvertino argumentų susijusių su apelianto finansine padėtimi ir sveikatos būkle.
13. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2011m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad jis neturi santaupų, transporto priemonių ar ir kito vertingo turto, išskyrus namą, kuriame gyvena, taip pat kad jis yra neįgalus, artimiausiu metu jam bus atlikta eilinė operacija ir jis negalės dirbti, bus reikalingos papildomos lėšos gydymui, pooperacinio sveikatinimo laikotarpiui, slaugai.
15. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis jis sieja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindą.
16. Aptariamu atveju apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes apie jo finansinę padėtį ir sveikatos būklę. Apeliantas teigia, kad šias aplinkybes patvirtinantys buvo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ieškinys atsakovui (apeliantui) dėl žalos atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas 2017 metais, todėl tuo metu apelianto į bylą teikti įrodymai nėra aktualūs ir nepatvirtina apelianto nurodomų aplinkybių apie šiuo metu esmą jo finansinę padėtį ir sveikatos būklę, be kita ko, apie artimiausiu metu planuojamą atlikti operaciją ir su ja susijusias galimes pasekmes. Dėl to teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, su kurių buvimu sieja būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.