Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. S. ir jos atstovui advokato padėjėjui Michailui Bronui (Michail Bron),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams G. V., S. V., dėl vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas G. V. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. S. ir jos atstovas advokato padėjėjas Michaila Bronas prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. V. ir jo atstovas advokatas G. V. paaiškino, kad Vedybų sutartis sudaryta nesiekiant padėti išvengti S. V. grąžinti skolą ieškovei, apie jos skolas ieškovei jis nežinojo. Vedybų sutartis šiai dienai yra pasibaigusi, nes nutraukta santuoka su atsakove. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas)(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio 1 dalis). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t.y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio) 2 dalis); teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kitos). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2011 m. spalio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-12978-323/2011, atsakovei nesumokėjus ieškovei skolos pagal 2010 m. spalio 1 d. ir 2010 m. spalio 15 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, priteista iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 882,53 EUR (6 500,00 Lt) negrąžintos paskolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 56,48 EUR (195,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat nuspręsta teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovei S. K. taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti visiškai įvykdžius teismo sprendimą – sprendimas už akių įsiteisėjo 2011 lapkričio 26 d., 2012 m. sausio 10 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas. Nustatyta, jog nurodytoje civilinėje byloje teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštas ieškinio reikalavimo ribose – 1 882,53 EUR (6 500 Lt).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17055-512/2016 nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų sumų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, nagrinėjant nurodytą civilinę bylą apeliacine tvarka, panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis ir klausimas išnagrinėtas iš esmės – netenkintas pareiškėjos L. L. pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-710-952/2018 nutraukta S. V. ir G. V. santuoka, sudaryta 2016 m. rugpjūčio 19 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 137), sprendimu patvirtinant, kad visi S. V. įsipareigojimai antstolės Viktorijos Vėliuvienės kontorai dėl skolos išieškojimo L. L. ir VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai po santuokos nutraukimo lieka S. V. asmeniškai; teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 d.

Byloje pateikta 2016 m. lapkričio 15 d. Vedybų (povedybinė) sutartis (toliau – Sutartis), sudaryta atsakovų G. V. ir S. K. (pavardė po santuokos (duomenys neskelbtini)), iš kurios matosi, kad atsakovai susituokę nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d.; Sutartimi šalys sutarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo – teisinis režimas turtui įsigytam iki santuokos sudarymo nekeičiamas (Sutarties 2.2.2. punktas), teisinis režimas turtui įsigytam santuokos metu iki Sutarties sudarymo nekeičiamas (Sutarties 2.2.3. punktas), kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos vieno iš jų bet kokiu būdu pajamos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Sutarties 2.4. punktas).

Vedybų sutarčių registro duomenimis Sutartis registruota registre 2016 m. lapkričio 16 d., išregistruota 2018 m. vasario 21 d. šalims nutraukus santuoką.

Iš pateiktos byloje ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00287-16 medžiagos matyti, jog 2017 m. vasario 10 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 245 straipsnį S. V. atžvilgiu

Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija)(CK 3.101 straipsnis). Įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą, tačiau negali savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga. Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi šalys gali susitarti dėl sąlygų, reglamentuojančių prievolinius santykius.

Teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė (CK 6.227 straipsnis). Ieškovė nėra ginčijamos sutarties šalis, o savo teisinį suinteresuotumą grindžia tuo, kad atsakovų sudaryta povedybine sutartimi buvo iš anksto sudarytos sąlygos, jog būtų išvengta turtinių prievolių būsimiems kreditoriams įvykdymo, todėl, ieškovės manymu, toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis; 3.105 straipsnio 1 punktas).

Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu yra būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Įvertinama, jog pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

Vedybų sutartis negali būti sudaroma siekiant išvengti atsakomybės pagal turtines prievoles. Kreditorius, ginčydamas vedybų sutartį, privalo įrodyti, kaip sudaryta vedybų sutartis pažeidė jo teises. Pavyzdžiui, kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinių povedybinės sutarties sąlyga, jog jų pajamos, gautos iš darbo ir intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nepažeidė kreditoriaus interesų atgauti skolą, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo, nes vien sutuoktinių turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).

Ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus šalių bei jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė CK1.81 straipsnio 1 dalyje, 6.66 straipsnio 1 dalies numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, todėl ieškinys netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nustatyta, jog Sutartis atsakovų sudaryta teisėtai, pagrįstai, Sutarties sudarymo tikslai ir atsakovų veiksmai neprieštaravo ieškovės bei viešajam interesams, pateiktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog atsakovas G. V. siekė padėti išvengti S. V. grąžinti skolą ieškovei, taip pat nenustatyta jog Sutartis pažeidė ieškovės interesus. Teismas tuo pačiu įvertina ir atsakovės S. V. skolos atsiradimo ieškovei pagrindą bei laiką, prievolės pobūdį, taip pat ir tai, kad teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei S. K. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštas ir šis areštas šiai dienai nėra panaikintas; įvertinama taip pat ir atsakovų santuokos sudarymo bei jos nutraukimo laikas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai grąžintina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 04-2-00287-16 (1 tomas, 112 lapai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 04-2-00287-16 (1 tomas, 112 lapai).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.