Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pariškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 25S229424 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad asmeniui teismine tvarka apskundus sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, pareiškėjui yra taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, reglamentuojančios prieglobsčio prašytojo statusą ir iš jo kylančias garantijas. Viena iš tokių garantijų yra nustatyta Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose, kuriose, be kita ko, įtvirtina, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Tai reiškia, kad, asmeniui apskundus teismui vientisą ir nuoseklų sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, ir iš jo nuosekliai kylančius kitus sprendimus, sprendimo vykdymas, vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, yra sustabdomas visa apimtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-789/2024; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-520/2025; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-732-629/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-675-415/2025, 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1503-1047/2025).

Teismas, nenustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas būtų priimtas skubos tvarka (Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis), sprendė, jog jis patenka į Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto reglamentuojamus atvejus, t. y., Sprendimo vykdymas sustabdomas apskundus jį teismui. Atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimas yra sustabdytas įstatymo 139 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pakartotinai stabdyti jo vykdymą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog yra paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos. Šio skyriaus nuostatos atskirai reglamentuoja apskųstų Migracijos departamento sprendimų vykdymo sustabdymą, nustatant, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas tik šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais (140²⁶ str. 1 d.), į kuriuos sprendimas nesuteikti prieglobsčio, net ir priimtas ne skubos tvarka, nepatenka; taip pat atskirai nurodant, kad apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (140²⁶ str. 2 d.). Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymo X2 skyriaus nuostatomis patvirtina sprendime nurodomas sutrumpintas 7 dienų apskundimo terminas, kuris įtvirtintas 140²⁵ straipsnyje. Taigi, pareiškėjas daro išvadą, kad šiuo atveju Sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas tik teismo nutartimi.

Pareiškėjo vertinimu, nesustabdžius Sprendimo vykdymo jam gali būti padaryta neatitaisoma žala, kadangi jis, dar neišnagrinėjus bylos dėl kylančios grėsmės kilmės valstybėje būtų išsiųstas į šią valstybę, kur galimai susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų proporcinga priemonė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas atsakovo priimtą Sprendimą, kuriuo nuspręsta: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) įpareigoti savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) Jeigu prieglobsčio prašytojas savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: 3.1) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)); 3.2) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu asmuo išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3.3) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu asmuo išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas nagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, sprendžia, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi Įstatymo X2 skyriaus nuostatomis. Sprendime nurodoma, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 140²⁶ straipsnio 2 dalimi. Sprendime nurodoma, kad jis skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 7 dienas nuo įteikimo. Kaip teisingai pastebi pareiškėjas, tokio sprendimo apskundimo tvarka yra nurodyta 140²⁵ straipsnio 1 dalyje, o bendra tokio sprendimo apskundimo tvarka yra 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (Įstatymo 138 str. 1 d.).

Pagal 140²⁶ straipsnio 1 dalį apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. Pagal tos pačios dalies 5 punktą apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. Įstatymo140²⁶ straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytu atveju apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos.

Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo140²⁶ straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas tik teismo nutartimi.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858?602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalies dėl jo išsiuntimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, kadangi (duomenys neskelbtini) jam gresia persekiojimas dėl politinių įsitikinimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Įstatymo 127 straipsnio 2 dalies, 128 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, į tai, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nustatytas savanoriškas terminas išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos, o to nepadarius, numatytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (išsiuntimas nagrinėjamu atveju yra realus), Sprendimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo dar nėra įsiteisėjęs, motyvai, kuriais pareiškėjas grindžia prieglobsčio prašymą dar nėra įvertinti teismo, konstatuoja, kad, pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl šioje byloje skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Byloje duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nesustabdžius Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo vykdymo ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respubliką vykdymą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje – taikymas atitinka proporcingumo principą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šioje bylos stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos ir persekiojimo veiksmų, todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkintinas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdant Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 25S229424 dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją V. D. iš Lietuvos Respublikos vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje

Nutartis neskundžiama.