Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) R. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 25S83839 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė), penkerių metų laikotarpiui nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje bei pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymas sustabdyti Sprendimo dalies dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymą iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje dėl skundo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Sprendimo vykdymo sustabdymą, padaręs išvadą, kad pareiškėjui pateikus teismui skundą, nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas neįgijo privalomosios teisinės galios, jis nebus vykdomas, kol bus nagrinėjama byla.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra įstatymų leidėjo įtvirtintas teisinis mechanizmas, skirtas teisminio proceso metu apsaugoti esminius asmenų teisėtus interesus. Teismas, įstatymo nustatyta tvarka taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, gali užkirsti kelią neatitaisomiems ir (ar) sunkiai atitaisomiems asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimams atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-542-789/2025; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas ir tvarką įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatos. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėmis gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo argumentų, dėl kurių turėtų būti taikoma skunde nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Sprendimo vykdymo sustabdymas, o apsiribojo konstatacija, kad pareiškėjui pateikus teismui skundą nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas neįgijo privalomosios teisinės galios. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių sprendė, jog, pareiškėjui apskundus teismui Sprendimą, Sprendimas neįgijo privalomosios teisinės galios, t. y. kad jo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra vykdytina ir pareiškėjas nebus išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, kol bus nagrinėjama byla dėl Sprendimo panaikinimo, o pareiškėjo prašymas yra perteklinis.

Sprendimų išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo pagrindus ir tvarką nustato Įstatymo 128 straipsnio nuostatos. Įstatymo 128 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu: 1) Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui; 2) užsienietį atsisako priimti užsienio valstybė, į kurią jis gali būti išsiųstas; 3) užsieniečiui reikia suteikti būtinąją medicinos pagalbą, kurios suteikimo reikalingumą patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija; 4) jo negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita); 5) gaunamas Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagal šio teismo Reglamento 39 taisyklę užsieniečio neišsiųsti.

Sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties, apskųstų teismui, vykdymo sustabdymo atvejus ir tvarką reglamentuoja Įstatymo 139 straipsnio nuostatos. Įstatymo 139 straipsnio 1 dalis nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai: 1) neteko galios; 2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę; 3) skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka; 4) nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę; 5) suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir laikinąją apsaugą), taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ir pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Taigi šiuo atveju yra aktualus Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, asmeniui teismine tvarka apskundus sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, pareiškėjui yra taikytinos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios prieglobsčio prašytojo statusą ir iš jo kylančias garantijas. Viena iš tokių garantijų yra nustatyta Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose, kuriose, be kita ko, įtvirtina, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Tai reiškia, kad, asmeniui apskundus teismui vientisą ir nuoseklų sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, ir iš jo nuosekliai kylančius kitus sprendimus, sprendimo vykdymas, vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, yra sustabdomas visa apimtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-789/2024; kt.).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės buvo išnagrinėtas skubos tvarka, nes jei prašymas iš esmės išnagrinėtas skubos tvarka, tai Sprendimo apskundimas nesustabdo Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo, ir pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti ir vertinti pareiškėjo argumentus, dėl kurių jis prašo sustabdyti Sprendimo dalies dėl jo išsiuntimo vykdymą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-452-968/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-415/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimui išspręsti būtinos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarka, todėl priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nenurodo, kokia tvarka buvo nagrinėjamas iš esmės jo prašymas suteikti prieglobstį, o atsakovas, teikdamas atsiliepimą į skundą po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, yra pateikęs ir 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84169 priimti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, tačiau šios aplinkybės nėra įvertintos, nagrinėjant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimui išspręsti būtinų aplinkybių, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir iš esmės neįvertino pareiškėjo individualios situacijos. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodo aplinkybes, dėl kurių šis reikalavimas turėtų tenkinamas, tačiau įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, kad būtų nustatyta, kokia tvarka yra išnagrinėtas prašymas suteikti prieglobstį, taip pat neišnagrinėtos iš esmės pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti išnagrinėtas iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) R. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) R. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir perduoti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.