Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-11-26 · Administracinė byla Nr. eAS-1503-1047/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-26
Bylos Nr.
eAS-1503-1047/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05853-2025-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
H. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-1503-1047/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05853-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas H. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo; jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyktų, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą, iki bus priimtas galutinis sprendimas.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi, be kita ko, priėmė skundą, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 76 straipsnio 4 dalimi, 139 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir sprendė, kad apskųsto Sprendimo vykdymas sustabdomas automatiškai, todėl nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pakartotinai stabdyti Sprendimo vykdymą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo – Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog:

1) Pareiškėjui apskundus atsakovo Sprendimą, jis neįsigaliojo, pareiškėjas liko prieglobsčio prašytoju, Sprendimas turėjo būti stabdomas automatiškai (Įstatymo 139 str. 1 d. 3 p.), tačiau apie pareiškėjo prieglobsčio prašymo procedūrą Sprendime nenurodyta, įpareigojant jį išvykti iš Lietuvos dar skundo nagrinėjimo teisme metu. Netinkamai suformuluotas bei motyvuotas atsakovo Sprendimas grąžinti prieglobsčio prašytoją į užsienio valstybę bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos lėmė kreipimąsi į teismą, prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės, tačiau Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta tiek išsiuntimą, tiek draudimo atvykti į Lietuvą bei perspėjimo įvedimą į SIS sistemą sieti su tuo, kad asmuo neišvyks savanoriškai iš Lietuvos Respublikos per 30 kalendorių dienų nuo sprendimo įteikimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo, t. y., net ir asmeniui apskundus Sprendimą, jam neįvykdžius Sprendimo 2 dalies ir neišvykus iš Lietuvos Respublikos iki 2025 m. lapkričio 12 d., t. y., kol byla dar nagrinėjama teisme, automatiškai įsigalioja Sprendimo 3 dalis, kuria numatyta jį priverstine tvarka išsiųsti, paraleliai įvedant draudimą atvykti į Lietuvą bei perspėjimą į SIS sistemą.

2) Vadovaujantis Įstatymo 138 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu bei jį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, buvo prašoma laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo pagrįstumo. Teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su prieglobsčio prašymo motyvais, nenustatė, ar pareiškėjas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, ar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

3) Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą, būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas, t. y., pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala galimybei realizuoti savo teises, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus, kadangi, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, Sprendimo galiojimas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė naujus įrodymus – Migracijos departamento 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 25S96503 „Priimti prašymą suteikti prieglobstį“, kuriuo nuspręsta nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės (toliau – ir 2025 m. balandžio 18 d. sprendimas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas atsakovo priimtą Sprendimą, kuriuo nuspręsta: 1) nesuteikti H. S. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) įpareigoti H. S. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu H. S. savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: išsiųsti H. S. iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; uždrausti H. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu H. S. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu H. S. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, asmeniui teismine tvarka apskundus sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, pareiškėjui yra taikytinos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios prieglobsčio prašytojo statusą ir iš jo kylančias garantijas. Viena iš tokių garantijų yra nustatyta Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose, kuriose, be kita ko, įtvirtina, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Tai reiškia, kad, asmeniui apskundus teismui vientisą ir nuoseklų sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, ir iš jo nuosekliai kylančius kitus sprendimus, sprendimo vykdymas, vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, yra sustabdomas visa apimtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-789/2024; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-520/2025; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-732-629/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-675-415/2025).

Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgusi į tai, kad byloje tiek pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu, tiek atsakovo kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateikti įrodymai (Migracijos departamento 2025 m. balandžio 18 d. sprendimas) patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėtas ne skubos tvarka, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą teismo nutartimi, nes apskundus Migracijos departamento Sprendimą teismui, Migracijos departamento Sprendimo vykdymas be išlygų yra sustabdomas Įstatymo pagrindu.

Likusieji pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų ir neturi lemiamos teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą netaikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėEgidijus Šileikis