- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- eAS-675-415/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02193-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 25S92250 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta suteikti prieglobstį pareiškėjui, įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, numatyta taikyti atvykimo draudimą ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti Sprendimo vykdymą, įskaitant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos ir draudimą atvykti.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjo 2025 m. balandžio 24 d. patikslintą skundą bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bylos išnagrinėjimo, sustabdyti Sprendimo vykdymą. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes Migracijos departamento sprendimo vykdymas reiškia priverstinį pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, atvykimo draudimą ir galimą pavojų saugumui. Pareiškėjas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų išsiųstas, jis negalėtų veiksmingai dalyvauti byloje, o teismo sprendimas prarastų prasmę.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą, panaikino Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo; tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir sustabdė Sprendimo vykdymą iki įsiteisės galutinis sprendimas priimtas šioje administracinėje byloje.
Teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šio straipsnio aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas nurodė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jis turės išvykti iš Lietuvos Respublikos ir ginčijamo sprendimo panaikinimas neteks prasmės, o teismo sprendimo nebus galima įvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs keliamą ginčą, nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas vertino, kad pareiškėjui palankaus sprendimo atveju, tikėtina, būtų išvengta sunkiai atitaisomos arba neatitaisomos didelės žalos padarymo.
III.
Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo iš dalies pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį, t. y. netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Sprendimo vykdymo, o kitą nutarties dalį palikti galioti.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o skunde dėstomi argumentai nepaneigia Sprendime padarytų motyvuotų išvadų, kad pareiškėjui nėra pagrindo suteikti pabėgėlio statusą ir / ar papildomą apsaugą. Nei pareiškėjas, nei teismas nepagrindė, kad pareiškėjo pateiktas skundo reikalavimas yra pagrįstas. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, šios priemonės negali būti pritaikytos. Be to, pirmosios instancijos teismas neturi formaliai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, vien tik pateikdamas teiginius, kad teismo sprendimo nebus galima įvykdyti, o ginčijamo sprendimo vykdymas sukels pareiškėjui neigiamas pasekmes, niekaip jų nemotyvuodamas pagal ABTĮ 70 straipsnį.
Atsakovas taip pat pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas nepagrindė ir antros būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo byla teisme yra elektroninė, t. y. pareiškėjas turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taip pat per portalą susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais. Pareiškėjui byloje atstovauja advokato padėjėjas, per kurį pareiškėjas gali įgyvendinti savo procesines teises. Jeigu pareiškėjas pageidauja asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, jis gali prašyti skirti teismo posėdį nagrinėti nuotoliniu būdu. Taigi, jo teisės nėra niekaip apribojamos. Nei pareiškėjas, nei teismas nenurodė, kokia konkrečiai didelė žala būtų padaryta pareiškėjui pačiam vykdant Sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra įpareigojamas vykti į (duomenys neskelbtini), t. y. jis turi išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į bet kurią užsienio valstybę, į kurią turi teisę vykti, pavyzdžiui, į šalis, kur yra numatytas bevizis rėžimas (duomenys neskelbtini) piliečiams. Pareiškėjo skunde taip pat nėra pateikta duomenų, kaip konkrečiai atsirastų didelė žala pareiškėjui, jeigu Sprendimas būtų įvykdytas, nes šiuo sprendimu pareiškėjas yra įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, todėl jo vykdymas priklauso tik nuo paties pareiškėjo.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, taip pat savo sprendime nepagrindė nei vienos iš dviejų būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, todėl Regionų administracinis teismas priėmė nepagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Sprendimo vykdymą iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas atsakovo priimtą Sprendimą, kuriuo nuspręsta: 1) nesuteikti A. M. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) įpareigoti A. M. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu A. M. savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: išsiųsti A. M. iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)); uždrausti A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu A. M. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu A. M. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, asmeniui teismine tvarka apskundus sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, pareiškėjui yra taikytinos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios prieglobsčio prašytojo statusą ir iš jo kylančias garantijas. Viena iš tokių garantijų yra nustatyta Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose, kuriose, be kita ko, įtvirtina, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Tai reiškia, kad, asmeniui apskundus teismui vientisą ir nuoseklų sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, ir iš jo nuosekliai kylančius kitus sprendimus, sprendimo vykdymas, vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, yra sustabdomas visa apimtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-789/2024; kt., 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-520/2025; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-732-629/2025).
Įvertinus aptartą reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimui išspręsti būtinos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarka, teismas nenustatė.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kokia tvarka buvo nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį, o atsakovas, teikdamas atsiliepimą į skundą po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, pateikė 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 24S304027 priimti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ginčas dėl Sprendimo panaikinimo yra išnagrinėtas iš esmės ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas (sprendimas dar neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka). Ši aplinkybė lemia tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas neperduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir išsprendžiamas šia nutartimi.
Kadangi nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, jog ginčijamas atsakovo Sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui prieglobstį priimtas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, todėl taikytinas Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas, t. y. apskundus Sprendimą teismui, Sprendimo vykdymas be išlygų yra sustabdomas Įstatymo pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Sprendimo vykdymą teismo nutartimi.
Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai nagrinėjo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindus pagal ABTĮ 70 straipsnį iš esmės ir nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo A. M. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo A. M. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Nutartis neskundžiama.