- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- ATP-951-648/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad jis 2012-05-01, 15.06 val., Geležinio Vilko g. – Ateities g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Porsche Boxter“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas 134 km/h greičiu, viršijo leistiną 80 km/h greitį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimą.
Šalies argumentai
V. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutarimą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad teisės pažeidimas užfiksuotas jam nepalankioms ir nekontroliuojamoms aplinkybėms. Inkriminuotu laiku ir vietoje jis, vairuodamas automobilį „Porsche Boxter“ su atidarytu stogu, atsidūrė prieš tamsios spalvos automobilį „Audi“, kurio sugedusi išmetamųjų dujų sistema skleidė daug dūmų iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms. Dėl to jis nusprendė apvažiuoti automobilį „Audi“ tuo labiau, kad jis buvo su vaiku. Apvažiavus automobilį, jis pamatė, jog iš paskos dideliu greičiu artėja automobilis „Škoda Octavia“. Siekdamas išvengti nesaugios situacijos, jis stengėsi atsiplėšti nuo persekiojančio automobilio. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos automobilis be skiriamųjų ženklų. Apeliantui neaišku, kodėl policijos pareigūnai užuot užkirtę kelią kelių eismo saugumo pažeidimui nestabdė jo nedelsiant, o dar apie 1-1,5 km persekiojo ir provokavo toliau viršyti greitį bei stabdė tik tuomet, kai greičio riba vos keliais kilometrais per valandą viršijo tą ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. Tokiu būdu policijos pareigūnai nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijų 24 p. reikalavimų.
Pasak V. M., teismo padaryta išvada, kad policijos pareigūnai neprovokavo jo, neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Iš vaizdo įrašo matyti, kad netgi tuo metu, kai jo automobilis buvo labiausiai nutolęs nuo policijos pareigūnų vairuojamo automobilio, greičio matavimo prietaisas vis tiek fiksavo jo automobilio greitį (21 vaizdo įrašo sekundė, greitis 119 km/h). Be to, policijos pareigūnai, turėdami galimybę stabdyti jo vairuojamą automobilį laikotarpyje nuo 16 vaizdo įrašo sekundės (greitis 108 km/h) iki 21 vaizdo įrašo sekundės (greitis 119 km/h), kai jo ir policijos pareigūnų automobiliai buvo pirmoje eismo juostoje ir jų neskyrė joks kitas automobilis, toliau persekiojo jį bei leido jam persirikiuoti į antrą eismo juostą. Pripažintina, kad jo stabdymas pirmoje eismo juostoje būtų buvęs daug saugesnis, mažiau trukdytų kitiems eismo dalyviams. Pažymi, kad greičio riba buvo viršyta 5 km/h, todėl turėtų būti atsižvelgta į galimą greičio matuoklio paklaidą dėl įvairių tam galėjusių daryti įtaką aplinkybių.
Pasak V. M., jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, iš kurio viešasis transportas važiuoja į Vilnių tik kelis kartus per dieną. Jis kartu su žmona augina mažametį sūnų, kurį tik jis gali nuvežti į darželį ir parvežti iš jo ar skubiais atvejais nuvežti į polikliniką, nes žmona dirba pagal nustatytas darbo valanda, taip pat jie turi dukrą. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atlikti darbo funkcijas, kadangi jis yra advokatų kontoros partneris, tenka dažnai važinėti į įvairius susitikimus, dalyvauti teismo posėdžiuose, kurie dažnai vyksta ne Vilniuje. Todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis bus priverstas palikti užimamas pareigas, dėl to neteks pajamų šaltinio, nebegalės išlaikyti ne tik savęs, bet ir šeimos narių.
V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Byloje esantis vaizdo įrašas įrodo, kad V. M. vairuojamas automobilis „Porsche Boxter“ nutarime nurodytu laiku ir vietoje, kur leistinas greitis 80 km/h, važiavo 134 km/h greičiu, taip viršydamas leistiną greitį 54 km/h (b.l. 14). Greičio matuoklio „Vizir“ Nr. 0605016 patikros sertifikatas Nr. 0496949 patvirtina, kad greičio matuoklis, kuriuo buvo matuojamas apelianto vairuojamos transporto priemonės greitis, tinkamas naudoti iki 2012-06-06 (b.l. 5), kas neduoda pagrindo netikėti greičio matuoklio užfiksuotais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad greičio matuoklis būtų netinkamai naudojamas. Pagal minėtą sertifikatą, greičio matuoklio „Vizir“ Nr. 0605016 paklaida patruliniame režime (20-250) km ± 2 km/h. Taigi, net įvertinus šią paklaidą, V. M. vairuojamas automobilis „Porsche Boxter“ viršijo leistiną greitį 52 km/h, o tokie apelianto veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį.
V. M. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad policijos pareigūnai provokavo jį viršyti greitį bei stabdė tik tuomet, kai greičio riba vos keliais kilometrais per valandą viršijo tą ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis „Porsche Boxter“, važiuodamas antra eismo juosta paskui automobilį „Audi“, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir jį aplenkė, nors iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad apeliantas, persirikiavęs į pirmą eismo juostą, galėjo ir važiuoti šia eismo juosta, tačiau to jis nedarė. Priešingai, V. M. vis didino greitį ir aplenkė automobilį „Audi“ persirikiuodamas į antrą eismo juostą. Po to, apeliantas ir toliau nemažino greičio. Be to, vaizdo įrašas patvirtina, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis pradėjo didinti greitį tik tuomet, kai tą patį darė V. M.. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S. parodė, kad tik tam tikru atstumu prisivijus įmanoma greičio matuokliu užfiksuoti važiuojančio automobilio greitį (b.l. 61). Taigi, policijos pareigūnams važiuojant leistinu greičiu, o apeliantui vis didinant greitį, jo automobilio greičio būtų neįmanoma užfiksuoti. Tokie policijos pareigūnų veiksmai nelaikytini provokacija, t. y. kad policijos pareigūnai ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų siekdami, jog apeliantas viršytų greitį daugiau nei 50 km/h greičiu, o apeliantas pats savo iniciatyva važiavo šioje byloje nustatytu greičiu.
Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 24 p. prieš stabdydamas transporto priemonę policijos patrulis turi įvertinti visas aplinkybes, kad nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Policijos patrulis turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismą, sudaryti transporto grūstį. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai sustabdė V. M. vairuojamą automobilį nepažeisdami minėto punkto reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, V. M. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Apylinkės teismas paskyrė V. M. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas. Apeliantas prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).
Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. V. M. padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį net 52 km/h (įvertinus paklaidą), kas rodo eismo dalyvio itin neatsakingą elgesį. Nubaustasis padarė teisės pažeidimą mieste dienos metu, kai eismas yra intensyvus. Be to, toks apelianto elgesys buvo pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
Apylinkės teismas, tinkamai parinkdamas V. M. administracines nuobaudas, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis pripažino teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė yra reikšminga tik parenkant administracines nuobaudas sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-123-648/2012). V. M. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad jis siekia pateisinti savo veiksmus ir iš esmės neigia padaręs inkriminuotą teisės pažeidimą. Tokie apelianto paaiškinimai proceso metu neleidžia tvirtinti, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo, o gailėjimasis yra nuoširdus.
Pastebėtina, kad iš asmens baustumo pažymos matyti, jog V. M. turi galiojančią nuobaudą už analogišką pažeidimą (b.l. 10), tačiau pirmos instancijos teismas to nevertino kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Be to, apeliantas praeityje baustas administracine tvarka net 10 kartų (b.l. 8-10). Tai neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.
Teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Todėl nors nubaustasis dirba darbą, kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams. Be to, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, V. M. galimybės nuvykti į darbą nepanaikinamos, o tik sukeliama papildomų nepatogumų. Tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė ir nesudaro pagrindo švelninti teisės pažeidėjo atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.
Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis kartu su žmona augina mažametį sūnų, kurį tik jis gali nuvežti į darželį ir parvežti iš jo ar skubiais atvejais nuvežti į polikliniką, nes žmona dirba pagal nustatytas darbo valanda, taip pat nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti apelianto teisinę padėtį. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Tai, kad V. M. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Įvertinus visas aplinkybes, švelnesnės nei numatyta įstatymu administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutarimą V. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimą nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.