- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-1472-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 13.12-30, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir prašė įpareigoti prokuratūrą atnaujinti tyrimą dėl viešo intereso gynimo: įpareigoti prokuratūrą, ginant viešą interesą, atlikti (inicijuoti) pakartotiną tyrimą, pravažiuojamam keliui pro Trakių kaimą atstatyti, kadangi yra naujai pridėti priedai 2023 m. su gyventojų parašais, buvusiam pravažiavimui pro Trakius atstatyti, taip pat yra 2019 m. gruodžio 4 d. priedai, kurie parodo, kad l,1875 ha žemių ploto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su priedu, kuris neatitinka sutartyje nurodyto perkamo žemių ploto ir šis žemių plotas po šia diena, nėra įregistruotas, ko pasėkoje yra pažeistas Žemės įstatymas su tolesniais CK ir Teisės aktų pažeidimais. Visi šie priedai yra pateikti po 2017 m. tyrimo. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2017 m. atlikto tyrimo pasikeitė esminės aplinkybės – buvo pateikti nauji dokumentai, įskaitant 2023 m. priedus su gyventojų parašais dėl buvusio pravažiavimo pro Trakių kaimą atstatymo bei 2019 m. gruodžio 4 d. įrodymai apie galimai neteisėtą 1,1875 ha valstybinės žemės perleidimą. Nurodė, jog žemės pirkimo–pardavimo sutartyje pateikti duomenys neatitinka tikrovės – prie 1,1875 ha ploto sutarties buvo pridėtas kito dydžio žemės planas (1,9729 ha), o šis plotas iki šiol nėra įregistruotas, todėl buvo galimai pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei kiti susiję teisės aktai. Pareiškėjas nurodė, kad buvo prarasta prieiga prie sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Trakių vinkšna. Nurodė, kad iki 2024 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas bei visuomenė galėjo laisvai pasiekti šį objektą. Antras pažeidimas pasireiškė tuo, kad pakartotinai paskirta valstybinė žemė (1,1875 ha) tam pačiam asmeniui, dėl to buvo panaikintas istoriškai egzistavęs pravažiavimas pro Trakių kaimą, ir dėl kurio visuomenė neteko prieigos prie minėto valstybinio žemės sklypo. Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimai yra tęstiniai, nes kasdien yra ribojamas teisėtas visuomenės ir jo paties naudojimasis viešuoju keliu, todėl taikytinas CK 1.127 straipsnis, kuris numato, jog senaties terminas kiekvieną dieną skaičiuojamas iš naujo, kol pažeidimas nėra pašalintas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2025 m. vasario 24 d. pateikė skundą Generalinei prokuratūrai, prie kurio pridėjo notarės patvirtintą 1,1875 ha žemės pirkimo–pardavimo sutartį; papildomą planą, kuriame žymimas 1,9729 ha plotas, kuris neatitinka sutartyje nurodyto perkamo sklypo ploto (kaip privaloma sandorio dalis pridėtas vaisai kito ploto planas). 2016 m. vasario 26 d. institucijos atsakyme pažymima, kad 1,1875 ha sklypo plano byloje nėra, pažeistas Žemės įstatymo 14 straipsnis. Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu nutarimu prokuroras nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nepaisant to, kad buvo pateikti nauji reikšmingi duomenys ir aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu, nebuvo žinomos ankstesnio skundo nagrinėjimo metu, t. y. 2017 m. Pareiškėjo teigimu, prokuratūra nepagrįstai pripažino jo skundą pakartotiniu ir nenagrinėjo jame išdėstytų naujų faktinių duomenų, įskaitant žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, planus, piliečių pasirašytus dokumentus bei kitą informaciją. Ši informacija surinkta 2023 metais, t. y. jau po 2017 metų. Yra prašoma tik pravažiuojamojo kelio pro Trakius. Pareiškėjas kelia klausimą, kodėl negalima nustatyti servituto. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ginčijamame nutarime klaidingai identifikuotas žemės sklypo numeris (nurodytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nors, pareiškėjo teigimu, turėtų būti Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, pareiškėjo vertinimu, prokuroras nepagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, galinčių turėti įtakos anksčiau išnagrinėtiems klausimams, nevertino servituto nesuteikimo fakto, galimų teisės aktų pažeidimų, ir neatsižvelgė į tai, kad kelias eina per privatų žemės sklypą. Pareiškėjas taip pat nesutiko su prokuratūros pozicija, jog nėra teisinio pagrindo ginčyti žemės privatizavimo sandorių ar administracinių aktų dėl senaties, nes, jo nuomone, teisės pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, o apie jų esmines aplinkybes jis sužinojo tik vėliau nei tie pažeidimai buvo padaryti. Pareiškėjas nurodė, kad Žemėtvarkos skyrius inicijavo žemės sklypų perstūmimą, bet 2010 m. balandžio 21 d. rašte nurodė, kad nustatytos koordinatės ir žemės sklypo ribos nebuvo tikslintos. Nurodė, kad kreipėsi į STT, bandydamas įrodyti, kad buvo daroma daug pažeidimų ir žemės sklypo planas Nr. 2 yra atšviestas, jis suklastotas, ant jo nukopijuojant suderinimo parašus ant originalaus žemės sklypo plano, žemės sklypo plano originalas nerastas. Su klastote žemės sklypas patrauktas nuo kelio. Apie šiuos pažeidimus pareiškėjas sužinojo tik 2015 metais, todėl senaties terminas šiems pažeidimams ginčyti nėra praleistas. Pareiškėjas ginčija ir nutarime pateiktą išvadą, kad visuomenė neprarado galimybės patekti prie valstybės saugomo objekto, nes, jo teigimu, faktinė situacija pasikeitė po to, kai kelias buvo įregistruotas kaip nuosavybės teise priklausantis privatiems asmenims, nors buvo inventorizuota (duomenys neskelbtini) kelios dalis, 321 metro ir ji priklausė Klaipėdos rajono savivaldybei. VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 17 d. rašte nurodyta, kad minimo kelio ribos, kurios eina per melioracijos griovį, bei yra A. J. sklypo ribose, koreguotųsi atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Pareiškėjas mano, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra dar 2017 m. turėjo pagrindą pradėti tyrimą vien dėl to, kad 1,1875 ha žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), perkant jį iš valstybės, nebuvo parengtas jo planas. Todėl 1,1875 ha žemės sklypo plotas, nesant tokio sklypo plano negalėjo būti nupirktas iš valstybės ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Plane 0,7854 ha ploto kadastrinis numeris nenurodytas. Todėl teigtina, kad ir 0,7854 ha ir 1,1875 ha plotai įsigyti be plano pažeidžiant Žemės įstatymo reikalavimus. Nurodė, kad šiuo metu yra papildomų teisės aktų pažeidimų, kurie pagrindžia tyrimo dėl pravažiuojamojo kelio atstatymo atnaujinimą. Taip pat egzistuoja požymių, rodančių galimą koordinuotą veikimą tarp Klaipėdos rajono savivaldybės, Registrų centro, NŽT ir notarės G. P., siekiant A. J. neteisėtai suteikti papildomą valstybinės žemės plotą. Sklypui 0,7854 ha žemės (šalia ginčo kelio) buvo suteikta pažeidžiant 1993 m. liepos 21 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 4 ir 5 punktus – nesant suformuotos namų valdos, neįregistravus pastatų. Šis sklypas iki šiol neturi kadastrinio numerio (Priedas Nr. 14), todėl negalima teisiškai pagrįsti nei jo suteikimo, nei įregistravimo. Papildomai buvo skirta dar 1,1875 ha žemės (potvarkiu Nr. 656-v, 1994-11-24), kai tuo metu jau buvo įregistruotas bendras 1,9729 ha sklypas (1994-09-30, Priedai Nr. 18 ir 20). Antrasis suteikimas atliktas po įregistravimo – tai reiškia, kad valstybinė žemė buvo perduota pakartotinai tam pačiam asmeniui. Pridėtas planas rodo bendrą 1,9729 ha plotą, o ne konkretų 1,1875 ha sklypą – todėl negalima įvertinti nei tikslios vietos, nei ribų. Nėra plano – nėra kadastrinio numerio, todėl sklypas faktiškai neegzistuoja kaip atskiras turtinis vienetas. Analizuojant dokumentus, akivaizdžiai matomi ir datų neatitikimai, 1,1875 ha sklypas buvo paskirtas vėliau (1994 m. lapkričio 24 d.), nei buvo įregistruotas bendras 1,9729 ha sklypas (1994 m. rugsėjo 30 d.). Pareiškėjas teigia, kad yra suklastota žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo įregistravimo data, nes naujoje kadastrinėje byloje parašyta 1995 m. rugsėjo 30 d., o ne 1994 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas nurodė, kad jam kyla abejonių dėl notarės G. P. veiksmų teisėtumo – notarinėje byloje turėjo būti informacija apie jau egzistuojančią 0,7854 ha pirkimo-pardavimo sutartį, todėl antrą kartą forminant 1,1875 ha sandorį su tuo pačiu asmeniu, buvo galima žinoti apie viršytą žemės normą. Jeigu visa 1,9729 ha valstybinė žemė būtų buvusi skirta vienu potvarkiu, būtų buvę negalima skirti žemės taip, kad kelias atsidurtų privačiame sklype ir turėtų turėti servitutą, kuris nebuvo suteiktas. Be to, sklypas įregistruotas su 1994 m. rugsėjo 30 d. data, tačiau kadastrinėje byloje nurodyta 1995 m. rugsėjo 30 d. – tai gali reikšti, kad įregistravimo data buvo suklastota (Priedas Nr. 10). Taip pat pažymėjo, kad privatizacijos metu nebuvo įsteigtas kelio servitutas administracijos aktu, nors kelias (duomenys neskelbtini) buvo žinomas, jo ilgis įvardytas 0,321 km (2005 m. gegužės 16 d. duomenimis), tačiau įregistruotas tik 0,241 km ilgio kelias, o likusiai daliai servitutas nebuvo suteiktas. Tai lėmė, kad visuomenė neteko galimybės pasiekti valstybės saugomą gamtos paveldo objektą – Trakių vinkšną (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie faktai rodo nuoseklų, koordinuotą, galimai sąmoningą institucijų veikimą, užkertant kelią teisėtam kelio atstatymui ir sudarant sąlygas neteisėtam valstybinės žemės perleidimui. Pareiškėjas skundu nurodė, kad yra neteisėtai ribojama jo ir kaimynų prieiga prie žemės sklypų bei paveldo objekto, nes suklastoti ir netikslūs žemės planai ir dokumentai naudojami manipuliacijoms, kai kelias atsiranda tai viename, tai kitame žemės sklype. Kelias tapo privačia nuosavybe, tačiau servitutas keliui nebuvo nustatytas. Jeigu 1,1875 ha sklypas būtų paskirtas pagal įstatymo reikalavimus kitam žmogui, nei buvo paskirtas, tai jis būtų neturėjęs išvažiavimo, todėl žemės sklypas turėjo būti toks, kad eitų palei kelią, o ne ant kelio. Jis teigia, jog yra išlikęs kelias, kuris naudojamas kaip pravažiavimas, tačiau vietos savivaldybė ir kitos institucijos, remdamosi netikrais planais, nurodė, kad šis kelias neva priklauso kitų asmenų sklypams arba visai neegzistuoja. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypų kadastriniai planai buvo pakeisti be jo sutikimo, o kai kurie dokumentai – suklastoti, siekiant išbraukti pravažiavimą per jo ir kaimynų sklypus. Žemės naudojimo dokumentai ir sandorių sutartys yra neteisėti. Buvo padaryti žemės pertvarkymai ir pakeitimai, kurie faktiškai uždaro prieigą prie paveldo objekto, nors pagal senus planus ir servitutus (naudojimo teises) pravažiavimas buvo aiškiai numatytas. Pareiškėjas įrodinėja, kad servitutai (naudojimosi teisės) prieigai iki šiol galioja, tačiau institucijos jų nepripažįsta.
Atsiliepimas
2. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, jog su pareiškėjo argumentais nesutinka, prašė skundo netenkinti, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad išnagrinėjus prašymą, Klaipėdos apygardos prokuratūra nustatė, kad klausimas dėl šio kelio jau buvo išsamiai ištirtas 2017 m., ir sprendimai dėl netaikytinų viešojo intereso gynimo priemonių buvo palikti galioti Generalinės prokuratūros. Prokuratūra papildomą tyrimą atliko tik naujų aplinkybių apimtyje, tačiau jų nenustatė. Taip pat konstatuota, kad Trakių vinkšna yra taškinis gamtos paveldo objektas, prie kurio įstatymai nereikalauja tiesti kelių, o informacijos, kad dabartinis žemės savininkas trukdytų patekimui prie medžio, nėra. Savivaldybė nurodė, kad kelio registravimas buvo atliktas tik laisvoje valstybinėje žemėje, nes inžinerinių statinių registracija privačiuose sklypuose nėra galima. Kelias buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Aukštesnysis prokuroras, patikrinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą, konstatavo, kad buvo išsamiai surinkti duomenys ir teisiškai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, o sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra pagrįstas, motyvuotas ir priimtas laikantis nustatytos tvarkos. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su jau vertintomis aplinkybėmis, nenurodant jokių naujų reikšmingų faktų ar konkrečių prokurorų veiksmų (neveikimo), kurie galėtų būti vertinami kaip procedūriniai pažeidimai. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti prokurorų sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutartimi atmestas pareiškėjo V. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 13.12.-30 panaikinimo. Pagrindiniai teismo argumentai:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės – 2023 m. gyventojų pasirašyti dokumentai dėl kelio atstatymo bei 2019 m. fiksuoti sklypo plotų neatitikimai – nelaikytinos naujomis esminėmis aplinkybėmis, galinčiomis turėti teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas pažymėjo, jog analizuojant pareiškėjo pateiktų dokumentų visumą matyti, kad kelio atkarpa, kuria yra siekiama naudotis, patenka į žemės sklypą, valdomą privačios nuosavybės teise. Nors pareiškėjas ir kelia klausimą dėl minėto žemės sklypo privatizavimo teisėtumo, nurodydamas teisės aktus, kurie galėjo būti pažeisti, tačiau pažymėtina tai, kad prokuroras, spręsdamas, ar yra pažeistas viešasis interesas, negali savo priimamu nutarimu konstatuoti, pripažinti neteisėtomis, negaliojančiomis kitų asmenų sudarytas sutartis.
3.3. Teismas pažymėjo, kad nurodyti žemės sklypai buvo suformuoti, jų pardavimas įformintas prieš 30 metų. Taigi prokuratūra visiškai pagrįstai sprendė, kad net jeigu ir būtų nustatyti kokie nors teisės aktų pažeidimai atliekant minėtus veiksmus, jokios teisinės priemonės siekiant pašalinti galimai padarytus pažeidimus pagal galiojančius teisės aktus nebegali būti taikomos dėl pasibaigusio senaties termino.
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėjo teiginius dėl tęstinio viešojo intereso pažeidimo teismas vertino kaip nepagrįstus. Nurodė, jog žemės sklypo suformavimas, jo įregistravimas ir nuosavybės teisių suteikimas yra vienkartiniai teisiniai veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Teismas pažymėjo tai, kad pareiškėjas, manydamas, jog kito žemės sklypo savininkas, ribodamas teisę važiuoti per jam priklausantį žemės sklypą, nepagrįstai pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus, turi teisę pats kreiptis į teismą, gindamas savo paties privačius interesus, o ne inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą.
3.6. Teismas nurodė, jog šiuo metu yra teisėtos alternatyvios prieigos galimybės prie viešojo objekto – Trakių vinkšnos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad viešoji prieiga prie šio objekto yra prarasta, nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis.
3.7. Teismas sprendė, kad skundžiamame nutarime yra išsamiai išanalizuotas pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis ir padaryta išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad priimant sprendimą dėl patekimo prie valstybės saugomo objekto Trakių vikšnos būtų padarytas teisės aktų pažeidimas, laikytinas viešojo intereso pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Apelianto nuomone, senaties terminas dėl 1,1875 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio dar nėra suėjęs.
4.2. Apeliantas mano, kad ginčo klausimui yra svarbūs nepriimti skundo priedai.
4.3. Apeliantas plačiai aprašo žemės sklypų formavimo aplinkybes A. J., akcentuodamas kelio / privažiavimo problematiką.
4.4. Apelianto nuomone, žemės sklypo planai netikslūs („sufabrikuoti“).
4.5. Apeliantas didelį dėmesį skiria faktinei aplinkybei, kad nebėra privažiavimo prie valstybės saugomo objekto – Trakių vinkšnos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Suinteresuoto asmens teigimu, apeliantas siekia, kad teismas išnagrinėtų bei įvertintų faktines ginčo aplinkybes.
5.2. Pareiškėjas skunde, nesutikdamas su prokuroro sprendimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti.
5.3. Pareiškėjo atskirajame skunde iš esmės jokių naujų argumentų nenurodyta, visi pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, atmesti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
8. Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suinteresuoto asmens atstovo dalyvavimą pripažinti būtinu.
9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šiuo atveju nepagrindžia savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Apelianto teisė būti išklausytam apeliaciniame procese buvo įgyvendinta jam pateikus savo poziciją atskirajame skunde. Juo labiau, kad apeliantas nedetalizuoja, kokius papildomus žodinius paaiškinimus pageidauja pateikti teismui, kurių nėra nurodęs atskirajame skunde. Teismas pažymi, jog formalus prašymas, jog posėdyje būtina dalyvauti suinteresuoto asmens atstovui, nesudaro pagrindo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas savo prašyme nenurodo, kokias aplinkybes suinteresuotas asmuo galėtų patvirtinti, ar paneigti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
11. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu procesiniu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Atitinkamai, suinteresuoto asmens dalyvavimo nėra pagrindo pripažinti būtinu.
Dėl įrodymų priėmimo
12. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė priedus Nr. 28-42, prašo juos priimti.
12.1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12.2. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
12.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą. Pridėtina, kad dėl pateiktų įrodymų kita proceso šalis turėjo galimybę susipažinti bei pateikti savo poziciją.
Dėl duomenų išreikalavimo
13. Apeliantas pateikė prašymą išreikalauti iš Nekilnojamojo turto duomenų registro 0,7854 ha, 1,1875 ha žemės sklypų bei iš minėtų sklypų sujungto bendro 1,9729 ha žemės sklypo kadastrinius numerius, jų įregistravimo datas. Apeliantas prašo iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išreikalauti V. P. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Detaliojo plano, įteisinto 1997 m. kovo 28 d., panaikinimo potvarkio kopiją.
13.1. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
13.2. Atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo procesinio sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
13.3. Taigi, atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas nutartį, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, skatinama bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
13.4. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad procesine teise reikšti prašymus (išreikalauti įrodymus, įtraukti į bylą išvadą teikiančią instituciją) apeliantas galėjo pasinaudoti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentracijos bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.
13.5. Kitas aspektas tas, jog pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, įtvirtintą CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Net ir teisių gynimas, jeigu yra susijęs su viešuoju interesu, šalies neatleidžia nuo įrodinėjimo pareigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymas apeliacinės instancijos teismui rinkti įrodymus yra pareigos teismui rinkti įrodymus už apeliantą perkėlimas. Tai suponuotų rungimosi ir lygiateisiškumo principų ignoravimą.
13.6. Trečias aspektas, prašomi išreikalauti duomenys yra vieši arba susijęs su pačiu apeliantu. Prašyme apeliantas nenurodo, ar dėl įrodymų gavimo kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, į Nekilnojamojo turto registrą.
13.7. Svarbu ir tai, kad prašomi išreikalauti įrodymai šiuo atveju neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.
13.8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų pakanka ginčijamo klausimo pagrįstumui įvertinti. Dėl to apelianto prašymas netenkinamas.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
14.1. Pareiškėjas V. P. 2024 m. lapkričio 25 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2025 m. sausio 27 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones (e. b., t. 1, b. l. 160-163).
14.2. Lietuvos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo V. P. skundą, 2025 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13.12.-30 (e. b., t. 1, b. l. 22-27, 94-99) nutarė palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2025 m. sausio 27 d. nutarimą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
15. Pareiškėjas teismo prašė įpareigoti prokuratūrą atnaujinti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, susijusio su privažiuojamuoju keliu Trakių kaime motyvuodamas tuo, kad po 2017 m. atlikto tyrimo buvo pateikti nauji dokumentai: 2023 m. gyventojų parašai, 2019 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties priedai, kurie, pareiškėjo nuomone, patvirtina galimus teisės aktų pažeidimus.
16. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad prokuratūra jau 2017 metais išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su galimu viešojo intereso pažeidimu, todėl pareiškėjo bandymą iš naujo inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą, nurodant tam tikras naujas pačiam pareiškėjui paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su gretimų jam priklausančiam žemės sklypui įsigijimu, laikė nepagrįstu. Teismas nusprendė, kad prokuratūrai nenustačius teisės aktų pažeidimo, nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėtas prokuratūros sprendimas neteisėtas.
17. Atskirajame skunde, apibendrinus jo teiginius, apeliantas esminį dėmesį skiria tam, kad privatizuojant valstybei priklausančius žemės sklypus, nebeliko privažiavimo prie valstybės saugomos Trakių vinkšnos. Apelianto nuomone, parduodant valstybei priklausančius žemės sklypus privačiam asmeniui, buvo klastojami („fabrikuojami“) dokumentai, valstybės institucijos padarė daug klaidų, lėmusių kelio prie Trakių vinkšnos praradimą. Apeliantas mano, kad 0,7854 ha ir 1,1875 ha valstybinės žemės sklypų sandoriai su tuo pačiu asmeniu negalėjo būti sudaromi atskirai. Apeliantas tikina, kad 1,1875 ha valstybinės žemės sklypų sandoris yra niekinis, jam senaties terminas negalioja arba jis nėra suėjęs. Apeliantas teigia, kad jis skundu siekia tik vieno – užtikrinti privažiavimą prie Trakių vinkšnos.
18. Suinteresuotas asmuo atsiliepime su skundu nesutinka, teigia, kad apeliantas siekia, kad skundas būtų išnagrinėtas iš esmės teisme, nors tai šiuo atveju nėra teismo funkcija.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 118 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 84 punktas). Kasacinio teismo konstatuota, kad tinkamas valstybės (savivaldybių) institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013).
22. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė ne savarankišką reikalavimą ginti viešąjį interesą, bet pateikė skundą naudodamasis jam Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje suteikta teise apskųsti prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo ribos – prokurorų veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimas proceso aspektu. Teismas tokio pobūdžio bylose prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio pareiškėjos skundą, teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės, nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo, o patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą. Teismas negali nuspręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir nusprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.
24. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2025 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, matyti, kad buvo tirtos ir vertintos visos esminės ginčo klausimo aplinkybės. Minėtame nutarime nurodoma, jog pareiškėjo prašyme nurodomos aplinkybės dėl kelio (duomenys neskelbtini) iki Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo priėmimo viešojo intereso gynimo aspektu buvo išnagrinėtos ir 2017 m. birželio 16 d. priimtas nutarimas Nr. 4-CB2-23 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius nei viešojo intereso, nei imperatyvių įstatymų nuostatų pažeidimų. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2025 m. sausio 27 d. nutarime, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodyta ir tai, kad ginčo kelias nebuvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 (galiojo iki 1999 m. birželio 16 d.). Taip pat nebuvo ir šiuo metu šis kelias nėra įtrauktas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių surašą, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“. Nurodoma, jog ginčo kelio dalies užimamas plotas, kuris patenka į šį žemės sklypą, nepažeidžiant pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų buvo teisėtai įskaičiuotas į bendrą namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą. Tyrimo metu pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m., gruodžio 10 d. raštu Nr.V3-2733 pateiktą informaciją nustatyta, kad gamtos paveldo objektas (medis) yra „taškinis“ objektas. Vieno objekto (medžio) apsaugai ir eksponavimui nėra išskiriamos didelės teritorijos, nerengiami planavimo dokumentai ir pan. Įstatymuose nėra įtvirtinti reikalavimai tiesti kelius, siekiant lankyti gamtos paveldo objektus. Nurodoma, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2024-12-18 raštu Nr. (5.1.23 Mr) A5-4781 nurodė, kad Savivaldybė neturi teisės registruoti inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų) privačiuose sklypuose, todėl kelio (duomenys neskelbtini) statinys suformuotas ir įregistruotas tik laisvoje valstybinėje žemėje esančiame koridoriuje, kurio ilgis 241,0 m. Kelias (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir įregistruotas VĮ Registrų centre.
25. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, kaip aukštesniosios prokurorės, 2025 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13.12.-30 Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. sausio 27 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paliktas nepakeistas.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. sausio 27 d. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13.12.-30 turinį, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nebuvo tirti ir įvertinti. Iš minėtų nutarimų turinio ir pateiktos tyrimo medžiagos matyti, kad prokurorės tyrė faktinius duomenis dėl pareiškėjo prašyme nurodytų tirtinų aplinkybių, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino, atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Siekiant nustatyti su tyrimo objektu susijusias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė vertino Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Registrų centro informaciją.
27. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, kaip jau minėta, teismas nesprendžia klausimo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės, t. y. šiuo atveju neturi teisinių instrumentų nagrinėti privatizavimo proceso peripetijų. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus, nesuteikta teisė nurodyti prokurorui, kokį sprendimą jis turi priimti.
28. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, nustatė, kad prokuratūros atliekamo tyrimo metu buvo rinkti faktiniai duomenys, buvo tirti, analizuoti ir įvertinti įrodymai bei pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai, taip pat vertintos teisės aktų nuostatos ir teisinis reglamentavimas, pateiktos motyvuotos ir argumentuotos išvados dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimant procesinius sprendimus (nutarimus) dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones prokurorės proceso normų nepažeidė.
Dėl kitų skundo argumentų
29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
priimti pareiškėjo V. P. su atskiruoju skundu pateiktus priedus Nr. 28-42.
Netenkinti pareiškėjo V. P. prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Netenkinti pareiškėjo V. P. prašymo dėl dokumentų išreikalavimo.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.