- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- eI3-471-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02030-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vanduo“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vanduo“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kelmės vanduo“ (toliau – ir UAB „Kelmės vanduo, Bendrovė) 2021 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 2 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-124 (toliau – ir Sprendimas) arba pakeisti sprendimą sumažinant sprendimu paskirtą ekonominę sankciją iki protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkančio dydžio, kuris būtų proporcingas padaryto pažeidimo mastui.
2. Teigia, kad Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko Bendrovės mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo už 2017-2019 metų mokestinius laikotarpius planinį patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas) ir 2021 m. balandžio 1 d. pateikė Bendrovei 2021 m. kovo 31 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-967 (toliau – ir Patikrinimo aktas).
3. Patikrinimo akte nurodyta, kad mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos, forma KIT708, pateiktos laiku už: 2017 m. I-IV ketvirčius, 2018 m. I, II, IV ketvirčius, 2019 m. I, IV ketvirčius, tačiau už 2018 m. III ketvirtį, 2019 m. II-III ketvirčius pateiktos pavėluotai. Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad Bendrovė Janaučių, Verpenos, Kiaunorių, Pagražuvio, Šedbarų, Užvenčio, Dvarviečių, Pašilėnų, Labūnavėlės, Kolainių, Stulgių, Valpainių, Pakražančio, Žalpių, Šaukėnų, Lykšilio, Gaugarių, Laikšės, Kalniškių Vidsodžio, Vaiguvos, Pakėvio, Kražių, Butkiškės, Karklėnų, Pašilės, Petrališkės, Liolių, Gailių, Maironių, Paramočio, Budraičių, Vijurkų vandenvietėse (toliau ir – Ginčo vandenvietės) leidimo išgauti požeminį vandenį neturėjo. Nurodo, kad pareiškėja tinkamai apskaitė išgauto vandens kiekius, tinkamai apskaičiavo ir sumokėjo mokestį už išgautą vandenį 2017-2019 m. mokestiniais laikotarpiais, tačiau, atsakovas konstatavo, kad ji šį vandenį išgavo neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) leidimo, todėl pareiškėjai paskaičiavo mokėtiną mokestį didesniu tarifu (taikant koeficientą 10) 471 148,00 Eur sumą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja teigia, kad 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. S-69 pateikė atsakovui rašytines pastabas, kuriose nurodė, kad mokėtino mokesčio deklaracijos buvo užpildytos ir, pateiktos laiku, visi mokesčiai taip pat buvo sumokėti laiku, o Ginčo vandenvietėse požeminį vandenį namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui bei vandenį kitoms reikmėms išgavo pagal TIPK leidimus, todėl gauti LGT leidimų naudoti vandenvietes nereikėjo. Pareiškėja prašė Patikrinimo akto netvirtinti.
5. Atsakovas 2021 m. birželio 2 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame pakeitė Patikrinimo aktą - perskaičiavo pareiškėjos mokėtiną mokestį didesniu tarifu už be leidimo išgautą požeminį vandenį ir patvirtino 432 631,00 Eur ekonominę sankciją. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių ir neatsižvelgus į realius pareiškėjos veiksmus, o Skundžiamu sprendimu pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, yra neproporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja mano, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas arba pakeistas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodo, kad TIPK leidimai veiklos vykdytojams, išduoti iki 2014 m. liepos 1 d. laikomi leidimais naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį Žemės gelmių įstatymo (toliau – ir ŽGĮ) nuostatų prasme, jeigu į šiuos leidimus iki 2014 m. liepos 1 d. buvo įtraukta požeminio vandens paėmimo veikla ir pagal vėlesnius teisės aktų reikalavimus keičiant leidimus, geriamojo gėlo ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sąlygos nesikeitė. Pareiškėjos TIPK leidimuose buvo įtrauktos Kelmės miesto ir Tytuvėnų miesto vandenvietės. Visos kitos Ginčo vandenvietės leidimo išgauti požeminį vandenį neturėjo. Todėl 2017 metais, 2018 metais ir 2019 metais šiose vandenvietėse visas išgautas požeminis vanduo, laikytinas išgautas be leidimo.
8. Nurodo, kad atsakovas, atlikęs patikrinimą ir priimdamas ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad pareiškėja be leidimo išgavo tam tikrą gamtos išteklių kiekį, todėl neatsižvelgiant į tai, ar teisingai deklaravo visus sunaudotus vandens išteklius ir tinkamai sumokėjo mokėtinus mokesčius, ir ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne, pakanka, kad būtų taikomas didesnis mokesčio tarifas dauginant iš koeficiento 10. Už be leidimo išgautą požeminį vandenį pareiškėjai paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma yra 471 148,00 Eur. Be to, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos forma KIT708 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos pavėluotai: 2019 metų II ketvirčio mokestinio laikotarpio deklaracija pateikta 2019 m. spalio 10 d., III ketvirčio – 2020 m. vasario 7 d, 2018 metų III ketvirčio mokestinio laikotarpio deklaracija pateikta 2020 m. vasario 7 d.
9. Atsakovas pažymi, kad atsižvelgęs į pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, Sprendimu pakeitė patikrinimo akto dalį dėl Liolių ir Gailių vandenvietės išgauto požeminio vandens bei perskaičiavo mokestį didesniu tarifu už be leidimo išgautą požeminį vandenį ir patvirtino 432 631,00 Eur mokestį. Pažymi, kad tvirtinant patikrinimo rezultatus, atsakovui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalyje.
10. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos teiginiai, jog privalomas turėti leidimas gamybiniam požeminiam vandeniui išgauti jai buvo nereikalingas, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o subjektyvios nuomonės pateikimas nereiškia, jog skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Be to, pareiškėja sužinojusi apie pareigą gauti reikiamus Lietuvos geologijos tarnybos leidimus, ėmėsi veiksmų tokiems leidimams gauti. Nors pareiškėja teigia, jog Departamento pareigūnai ar kitos valstybinės institucijos neinformavo jos, kad reikalingas leidimas gamybiniam požeminiam vandeniui išgauti, tačiau šios aplinkybės pareiškėja taip pat nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovas pažymi, kad Departamentui teisės aktai nenumato pareigos informuoti kiekvieną ūkio subjektą apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą.
11. Atsakovas nurodo, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mažinamas yra išskirtinai teismų kompetencijos dalykas, ir galimas tik tada, kai yra nustatomos pagrįstos išskirtinės aplinkybės. Atsakovo nuomone, skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ar šalinančiomis padarytą pažeidimą ir nesudarančios pagrindo mažinti apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių apskaičiavimų ir pagrindimų dėl patirtų išlaidų, todėl plačiau nepasisako dėl pareiškėjos prašymo priteisi visas turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas. Atsakovo nuomone, Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pagrįstas bei teisingas, be to, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu turėtų būti sprendimas pakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. birželio 2 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-124 teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko UAB „Kelmės vanduo“ mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo už 2017-2019 metų mokestinius laikotarpius planinį patikrinimą.
14. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu turėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduotus TIPK leidimus Nr. K-13 ir Nr. K-14, kuriais jai buvo suteikta teisė naudoti geriamąjį gėlą ir požeminį vandenį Kelmės miesto ir Tytuvėnų vandenvietėse (TIPK leidimo Nr. 13 15 lentelėje „Vandens paėmimas ir vartojimas“ įtraukta Kelmės miesto vandenvietė, TIPK leidimo Nr. 14 15 lentelėje „Vandens paėmimas ir vartojimas“ įtraukta Tytuvėnų miesto vandenvietė). Visos kitos vandenvietės - Janaučiai, Verpena, Kiaunoriai, Pagryžuvys, Šedbarai, Užventis, Dvarviečiai, Pašilėnai, Labūnavėlė, Kolainiai, Stulgiai, Valpainiai, Pakražantis, Žalpiai, Šaukėnai, Lykšilis, Gaugariai, Laikšės, Kalniškiai, Vidsodis, Vaiguva, Pakėvis, Kražiai, Butkiškė, Karklėnai, Pašilė, Petrališkė, Lioliai, Gailiai, Maironiai, Paramotis, Budraičiai, Vijurkai leidimo išgauti požeminį vandenį laikotarpiu nuo 2017 iki 2019 metais neturėjo. Todėl šiose vandenvietėse visas išgautas požeminis vanduo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-960 3 straipsnio 4 dalimi, laikytinas išgautas be leidimo. Tuo pareiškėja pažeidė ŽGĮ 12 straipsnio 1 dalį ir MVGI 5 straipsnio 1 dalį.
15. Patikrinimo akte konstatuota, kad vandenvietėse Janaučiai, Verpena, Kiaunoriai, Pagryžuvys, Šedbarai, Užventis, Dvarviečiai, Pašilėnai, Labūnavėlė, Kolainiai, Stulgiai, Valpainiai, Pakražantis, Žalpiai, Šaukėnai, Lykšilis, Gaugariai, Laikšės, Kalniškiai, Vidsodis, Vaiguva, Pakėvis, Kražiai, Butkiškė, Karklėnai, Pašilė, Petrališkė, Lioliai, Gailiai, Maironiai, Paramotis, Budraičiai, Vijurkai išgauta vandens 2017 metais: I ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 52205 m3 ir kito požeminio vandens 17555 m3, II ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 51989 m3 ir kito požeminio vandens 17181 m3, III ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 54822 m3 ir kito požeminio vandens 17598 m3, IV ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 45547 m3 ir kito požeminio vandens 15798 m3. 2018 metais: I ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 59164 m3 ir kito požeminio vandens 19066 m3, II ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 61347 m3 ir kito požeminio vandens 21703 m3, III ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 65056 m3 ir kito požeminio vandens 19694 m3, IV ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 59642 m3 ir kito požeminio vandens 18498 m3. 2019 metais: I ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 56717 m3 ir kito požeminio vandens 21803 m3, II ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 61045 m3 ir kito požeminio vandens 24795 m3, III ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 70602 m3 ir kito požeminio vandens 21447 m3, IV ketvirtis požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 56343 m3 ir kito požeminio vandens 17217 m3.
16. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėja mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas už 2017 m. I-IV ketvirčius, 2018 m. I, II, IV ketvirčius, 2019 m. I, IV ketvirčius, forma KIT708, pateiktos laiku, o už laikotarpį 2018 m. III ketvirtį, 2019 m. II-III ketvirčius pateiktos pavėluotai (2019 metų II ketvirčio mokestinio laikotarpio deklaracija pateikta 2019 m. spalio 10 d., III ketvirčio – 2020 m. vasario 7 d., 2018 metų III ketvirčio mokestinio laikotarpio deklaracija pateikta 2020 m. vasario 7 d.). Todėl pareiškėjai buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis didesniu tarifu (taikant koeficientą 10) 471 148,00 Eur bei pasiūlyta pateikti pastabas dėl Patikrinimo akto.
17. Pareiškėja 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. Nr. S-69 pateikė rašytines pastabas, kuriose nurodė, kad mokėtino mokesčio deklaracijos buvo užpildytos ir pateiktos laiku, visi mokesčiai buvo taip pat sumokėti laiku. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad vandenvietėse Kiaunoriai, Pagražuvys, Šedbarai, Šaukėnai, Lykšilis, Laikšė, Vaiguva, Pakėvis, Kražiai, Butkiškė, Karklėnai, Pašilė, Petrališkė, Lioliai, Gailiai požeminį vandenį namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui bei vandenį kitoms reikmėms išgavo pagal TIPK leidimus Nr. 17, Nr. 18, Nr. K-20, Nr. 29 ir Nr. 35, todėl ŽGĮ Pakeitimo įstatymo nuostatų buvo laikomasi, nes vandenvietės buvo nurodytos TIPK iki ŽGĮ Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, dėl to LGT leidimų naudoti vandenvietes pareiškėjai nereikėjo.
18. Departamentas, įvertinęs Bendrovės pateiktas rašytines pastabas, 2021 m. birželio 2 d. Sprendimu nepatvirtino Patikrinimo akto dalies, kuria buvo priskaičiuota 471 148,00 Eur ir perskaičiavo mokėtiną padidintą mokestį. Departamentas, vadovaujantis MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už be leidimo 2017-2019 m. (I-IV ketv.) mokestiniais laikotarpiais išgautą požeminio vandens kiekį perskaičiavo mokėtiną mokestį, taikant didesnį mokesčio tarifą: už 2017 m. 120 344,00 Eur; už 2018 m. 146 538,00 Eur; už 2019 m. 156 749,00 Eur, iš viso 432 631,00 Eur.
19. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas, Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės (aktuali redakcija nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. liepos 1 d.).
20. Žemės gelmių įstatymo (aktuali redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
21. MVGIĮ 4 straipsnyje nurodyta kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys MVGIĮ apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis MVGIĮ 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).
22. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja teigia, kad Ginčo gyvenvietėse požeminį vandenį išgavo pagal TIPK leidimus, todėl LGT leidimų naudoti vandenvietes nereikėjo.
23. ŽGĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016-08-01 iki 2020-07-01) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. ŽGĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
24. Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo ŽGĮ 12 straipsnio 1 dalies pakeitimai, nustatantys, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ŽGĮ Nr. I-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-960 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį galioja neterminuotai, jeigu nesikeičia geriamojo gėlo ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į šią nuostatą, TIPK leidimai veiklos vykdytojams, išduoti iki 2014 m. liepos 1 d. laikomi leidimais naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį ŽGĮ nuostatų prasme, jeigu į šiuos leidimus iki 2014 m. liepos 1 d. buvo įtraukta požeminio vandens paėmimo veikla ir pagal vėlesnius teisės aktų reikalavimus keičiant leidimus, geriamojo gėlo ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sąlygos nesikeitė.
25. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo tvarką reglamentavo Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (aktuali redakcija nuo 2012-04-27 iki 2020-07-01). Taisyklių 4.1 punkte apibrėžta leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes sąvoka. Leidimas – fiziniam ar juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė konkrečiame objekte pagal sutartyje nustatytas sąlygas (žemės gelmių šiluminės energijos naudojimo sutartis nesudaroma) naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai išduoto TIPK leidimų Nr. 13 ir Nr. 14, 15 lentelėje „Vandens paėmimas ir vartojimas“ yra įtraukta Kelmės miesto vandenvietė ir Tytuvėnų miesto vandenvietė. Kitose pareiškėjos turimuose TIPK leidimuose Ginčo gyvenvietės nėra įtrauktas, be, to juose nėra 15 lentelės „Vandens paėmimas ir vartojimas“ su 3 grafoje nustatytu didžiausiu leidžiamu gauti/išgauti vandens kiekiu, kaip tai numatyta Taisyklių 4.1 punkte, todėl pareiškėjos teiginiai, jog Ginčo vandenvietėse 2017, 2018 ir 2019 metais požeminis vanduo išgautas turint leidimą atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad Ginčo gyvenvietėse leidimas gamybiniam požeminiam vandeniui išgauti nebuvo reikalingas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai, kaip ir kitiems ūkio subjektams, imperatyvus įstatymo reikalavimas taikomas vienodai. Pareiškėja privalėjo veiklą organizuoti taip, kad Valstybei prievolės būtų įvykdytos tinkamai. Pažymėtina, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys vykdantys veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu, turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Taigi, pareiškėja, vykdydama ūkinę veiklą, prieš pradėdama eksploatuoti ūkinės veiklos objektą privalėjo gauti Leidimą, suteikiantį teisę išgauti valstybinius gamtos išteklius, juos teisingai ir laiku registruoti, deklaruoti, sumokėti mokesčius.
27. Taigi, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjos nurodyti skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neįtakojantys priimto Departamento Sprendimo pagrįstumo. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu išgauti požeminį vandenį visų reikalingų leidimų pareiškėja neturėjo. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ginčo teisinius santykius reguliuojančiu reglamentavimu, kuris yra imperatyvus, t. y. konstatavus pažeidimą, taikoma konkreti nustatyta sankcija – apskaičiuotą mokėtiną mokestį dauginant iš koeficiento 10 (MUVGIĮ 2 priedas). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje dalyje naikinti skundžiamo Sprendimo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
28. Pareiškėja taip pat prašo teismo įvertinti, ar Sprendimu paskirta sankcija neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principui ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos veiksmuose susijusiuose su MVGIĮ pažeidimu nėra tyčios ir savanaudiškų paskatų, Sprendimu paskirtą sankciją sumažinti.
29. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
30. Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes.
31. MVGIĮ nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
32. Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į padaryto pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes, į pareiškėjos finansinę situaciją, jos galimybę sumokėti finansinę sankciją ir galimas to pasekmes.
33. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėja bendradarbiavo su Departamentu, t. y. pateikė prašomą informaciją. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad pareiškėja būtų siekusi ar trukdžiusi Departamentui atlikti patikrinimus ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja, nors ir pavėluotai, tačiau, iki patikrinimo pateikė Deklaracijas už 2017-2019 m. I-IV ketv. ir sumokėjo mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Todėl, teismo vertinimu, pažeidimo pavojingumas šiuo atveju nebuvo didelis, o paskirta ekonominė sankcija Bendrovės finansinei padėčiai yra reikšminga. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.).
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. spalio 14 d. teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad asmeniui už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo išgautą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) kiekį būtų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio mokesčio tarifo. Taip pat 2021 m. kovo 16 d. yra registruotas iš esmės analogiškas Seimo narių grupės parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIVP-145(2), kuris 2 kartus didesnį tarifą vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio tarifo, numato taikyti būtent požeminio vandens naudojimo pažeidimams (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2710-595/2021, 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. eI3-2770-331/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021).
35. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 432 631,00 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl be leidimo išgautų ir laiku nedeklaruotų gamtos išteklių kiekio už 2017–2019 m. I–IV ketv. laikotarpį padidinti 2 kartus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir ginčijamu Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-124 apskaičiuotas 432 631,00 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 86 526 Eur (43263 Eur x 2)(ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
36. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (LVAT 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-390/2009, 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-281/2010, 2010 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-509/2010).
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčyto Sprendimo pakeitimą nulėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai (byloje nebuvo konstatuotas skundžiamo sprendimo neatitikimas teisės aktų reikalavimams), o teismo pasinaudojimas jam teisės aktų nustatyta diskrecijos teise, įvertinus reikšmingas aplinkybes, skirti mažesnę, nei įstatyme nustatyta, sankciją ar šios sankcijos neskirti visai. Šiuo atveju atsakovas neturėjo teisės skirti mažesnės sankcijos nei buvo paskyręs, todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vanduo“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. AS-124 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 432 631,00 Eur didesnį mokesčio tarifą sumažinant jį iki 86 526,00 Eur (aštuoniasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt šešių eurų).
Likusioje dalyje pareiškėjos akcinės bendrovės „Kelmės vanduo“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.