Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Paužaitės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. S. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams ir trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Nagrinėjamu atveju E. S. kelia klausimus dėl veikos kvalifikavimo ir prašo sumažinti bausmę.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje

BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5.

Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Kaip išaiškinta nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje, esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-618/2010). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, tačiau tai esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi.

Teismų praktikoje sutinkami atvejai, kai kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti). Tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009).‏‏‎ 2K-315-139/2015).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis E. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį – 0.9446 g narkotinės medžiagos –(5-fluoro ADB), kurios dalį neatlygintinai išplatino, dalį suvartojo pats, o likusią dalį laikė. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl psichotropinės medžiagos kiekio. Visgi šis nusikaltimo dalyko požymis yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Psichotropinių medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Kaip matyti iš minėtų rekomendacijų, (5-fluoro ADB) didelis kiekis sudaro daugiau kaip 0,5 g.

Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015 ir kt.).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas aplinkybę, kad nuteistasis E. S.turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas grindė paties E. S. parodymais, kur jis pripažino leidęs vartoti narkotines medžiagas visiems bute buvusiems asmenims, S. Z. parodymais, kuris patvirtino neatlygintinai iš E. S. gavęs 2 polietileninius maišelius su „tabaku“ (nustatyta specialisto išvadomis, kad tai psichotropinė medžiaga (5-fluoro ADB), viso 0,0093 g. )), policijos pareigūno L. S. parodymais ir surašytu tarnybiniu pranešimu, M. B. tarnybiniu pranešimu, specialistų išvadomis, patvirtinančiomis psichotropinės medžiagos rūšį ir kiekį.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio matyti, kad S. Z. pripažino kartu su E. S. automobiliu nuvykęs į Dariaus ir Girėno gatvę, kur E. S. vienas nuėjo pirkti narkotinių medžiagų ir grįžo jau šias medžiagas turėdamas. E. S. jam rodė plastikinį maišelį su cheminiu tabaku. Abiems grįžus į R. K. namus, E. S. padėjo narkotines medžiagas ant stalo, pasiūlė pavartoti. Tuomet jis paprašė pas E. S. narkotinių medžiagų ir nuo stalo paėmęs du šių medžiagų paketėlius įsidėjo juos į kišenę, kur juos sulaikymo metu ir rado policijos pareigūnai. (4 t., b. l. 111-123). 2018 m. rugpjūčio 8 d. Specialisto išvada Nr.140-(3452)-IS1-4385 (1 t., b. l. 22-25) ir 2018 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada Nr. 11-1955(18) ( 1 t., b. l. 39-40) patvirtina psichotropinės medžiagos kiekį ir rūšį. Taip pat patvirtina, kad E. S. išplatintos psichotropinės medžiagos kiekis yra 0,0093 g. S. Z. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jie neprieštaravo E. S. parodymams ir rašytinei bylos medžiagai, todėl jais pagrįstai vadovavosi teismas priimdamas sprendimą. Aptarti įrodymai yra pakankami išvadai, kad E. S. neatlygintinai išplatino S. Z. nedidelį kiekį 0,0093 g psichotropinės medžiagos (5-fluoro ADB).

Byloje nustatyta, kad pareigūnai atvykę adresu (duomenys neskelbtini), pečiaus viduje rado maišelį su viduje esančiais 128 vienetais neaiškios kilmės rudos medžiagos ir užspaudžiamą maišelį su neaiškios kilmės geltona medžiaga, kuriame buvo 62 vienetai, bei cigarečių pakelį „Chesterfild“ su jo viduje esančiais 18 maišelių su neaiškios kilmės rudos spalvos medžiaga. E. S. tuomet pareigūnams paaiškino, kad visos rastos medžiagos yra jo, jas čigonų tabore nusipirko už 800 eurų. (1 t., b.l. 15). Specialisto išvada patvirtina psichotropinės medžiagos rūšį ir kiekį: viso pradinėje augalinės medžiagos su 5-fluoro-ADB masėje - 99,905 g yra 0,9539 g gryno 5-fluoro-ADB. (1 t., b. l. 39-40)

Aplinkybę, jog nuteistasis E. S. psichotropinę medžiagą įgijo turėdamas tikslą ją platinti, patvirtina jo paties veiksmai (atėjęs į butą padėjo, pasiūlydamas visiems vartoti), rastų narkotinių medžiagų rūšis, kiekis, paruoštų dozių skaičius, taip pat dalies jų išpatinimo faktas S. Z.. Tačiau byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis E. S. ir pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas (yra teistas tiek už disponavimą narotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomiis turint tikslą patinkti, tiek ir neturint tikslo platinti (t.y. asmeniniam vartojimui)). Tai, kad dalį įgytų psichotropinių medžiagų E. S. suvartojo pats nurodoma ir nuosprendyje.

Tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas teismas nustatė iš dalies narkotinių medžiagų išplatinimo fakto (jų pardavimo S. Z.), iš lankstinukų suradimo pas nuteistąjį, iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų. Tačiau to, kokia dalis neteisėtai įgytų psichotropinių medžiagų buvo skirta pačiam vartoti, o kokia – parduoti (ar kitaip platinti), teismas nenustatė. Apelianto teiginys, kad jis turėjo tikslą įgytas psichotropines medžiagas vartoti pats, nėra paneigtas. Todėl spręstina, kad jas įgydas, platindamas ir laikydamas jis turėjo du tikslus, t.y. neteisėtai platinti ir vartoti pats.

Kokia dalis skirta pačiam vartoti, ir dalis, skirta platinti, nėra byloje nustatytos. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. S.neteisėtai įgytas psichotropinių medžiagų kiekis asmeniniam vartojimui yra aiškiai per didelis. Nors nuteistojo šlapimo tyrimo išvada nenustatyta, kad jis būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, alkoholį, tačiau tokia išvada savaime nepaneigia jo versijos dėl tikslo vartoti asmenimniams poreikiams įgytos psichotropinės medžiagos, tuo labiau, kad bylos duomenys patvirtina tokią jo versiją (teistumo duomenys, be kita ko ir kaltinime ir teismo pripažintomis veikos aplinkybėmis nustatyta, kad dalį įgytų psichotropinių medžiagų nuteistasis E. S. suvartojo pats).

Byloje nustatyti E. S. du psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir laikymo tikslai. Atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas pačiam vartoti, t. y. be tikslo platinti, numatyta BK 259 straipsnyje. Byloje nustatyta, jog dalį psichotropinių medžiagų E. S. suvartojo iki atvykstant pareigūnams, ši aplinkybė atsispindi ir jam pareikštame kaltinime. Taigi, E. S. įgijo psichotropimę medžiagą ir asmeniniam vartojimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius du neteisėto bei psichotropinių medžiagų įgijimo tikslus ir tik dalinį jų realizavimą (kitoks išplatinimas S. Z.), nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad visas likęs psichotropinių medžiagų kiekis buvo skirtas tik platinti. Tokia išvada reikštų, kad antrojo tikslo (pačiam vartoti) E. S.atsisakė, tačiau tokia išvada prieštarauja jau aptartai bylos medžiagai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas keičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos tokios aplinkybės: E. S. 2018 m. birželio 30 d. vakare, Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, iš kito asmens, neteisėtai, turėdamas du tikslus – vartoti pats ir kitaip platinti, už 800 Eur įgijo ne mažiau 0,9446 g psichotropinės medžiagos (5-fluoro ADB), iš kurios nenustatytą dalį suvartojo pats, 0,0093 g psichotropinės medžiagos (5-fluoro ADB) neatlygintinai 2018 m. birželio 30 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), išplatino S. Z., o likusią psichotropinės medžiagos dalį laikė bute, (duomenys neskelbtini), iki kol ją kratos metu 2018 m. birželio 30 d. 20.42 val., (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai. Aplinkybė, kiek iš likusių psichotropinių medžiagų buvo skirta E. S.asmeniniam vartojimui, o kiek jų buvo skirta platinimui, liko nenustatyta. Įvertinusi tokias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius platinimui skirtos psichotropinių medžiagų dalies, negalima apeliantui E. S. inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio. Dėl to taip kvalifikuodamas jo nuskalstamus veiksmus teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Netinkamai baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas teismui neįvertinus dalies nustatytų nusikalstamų E. S. veiksmų – psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo turint tikslą pačiam vartoti, t. y. neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis.

Skunde nurodoma, kad kratos metu buvo rastos svarstyklės, tačiau šios svarstyklės priklauso R. K., o jis, E. S. jomis nesinaudojo ir tai nepatvirtina platinimo fakto. Atsakant į šį skundo argumentą, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas E. S. kaltės dėl tikslo platinti negrindė tik svarstyklių radimo faktu, o tyrė ir vertino visumą surinktų įrodymų, todėl toks apeliacinio skundo teiginys esminės įtakos priimamam sprendimui neturi.

Dėl bausmės

Pakeitus nuteistojo E. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą, keistina ir jam paskirta bausmė. Nustatydama bausmės rūšį ir dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčines nusikalstamas veikas. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, o 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – prie nesunkių. Jis anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusiklastamų veikų padarymą, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. Jis baustas administracine tvarka, nedirba. Atsižvelgtina į pirmosios instancijos teismo nustatytas vieną sunkinančią ir vieną lengvinančią aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į neteisėtai įgytų ir laikytų psichotropinių medžiagų kiekį (tai, kad (5-fluoro ADB) kiekis viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą didelio kiekio ribą – 0,5 g), teisėjų kolegija sprendžia, kad už kiekvieną iš veikų jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių vidurkiui. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, taikytinas BK 64¹ straipsnis, o paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant tokią pačią bausmės dalį, kokią parinko pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023m. balandžio 20 d. nuosprendį:

E. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą ketveriems metams; pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. S.nustatyti laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir nustatyti E. S. bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti E. S. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams penkiems mėnesiams.

Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.