Kauno apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1965 m. kovo 26 d. Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2020 m. liepos 17 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje, parduotuvėje ,,Iki“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis įžūliai bei ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios aiškios priežasties, tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam V. K. į galvos sritį, dėl ko V. K. nukrito ir trenkėsi galva į grindinį, taip padarydamas V. K. pakauškaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje, sumušimo kraujavimo židinius galvos smegenyse. Tokiu būdu nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą ir savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais K. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Kaltinamasis K. S. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad kaltu neprisipažįsta. Parodė, kad galimai 2020 m. liepos 18 d. apie 13 val. jis kartu su N. A. atėjo į parduotuvę ,,Iki“, esančią (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Parduotuvėje buvo ir nukentėjusysis V. K., kuris taip pat buvo neblaivus. Praeidamas pro nukentėjusįjį išgirdo, kaip šis jį pavadino ,,žąsinu“, taip pat žinojo, jog jis buvo sumušęs N. A., todėl su ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į skruostą. Nukentėjusysis nukrito. Parduotuvės apsaugos darbuotoja iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, o V. K. buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Matė, kad aplinkui buvo žmonės. Taip pasielgė, nes nesusilaikė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai K. S. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. K. sveikatą bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tai materiali nusikaltimo sudėtis. Objektyviai ši veika gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Būtinas šios nusikalstamos veikos požymis – padariniai, t. y. žala sveikatai, kuri pasireiškia tuo, kad pažeidžiama žmogaus audinių, organų anatominė sandara ar fiziologinės funkcijos, bei priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir padarinių. Šie padariniai gali būti sukelti fiziniu, mechaniniu, cheminiu, terminiu, biologiniu ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui ar kitaip sutrikdžius fiziologines žmogaus organizmo funkcijas – užkrečiant kokia nors liga. Ši veika gali būti padaryta tiek tiesiogine tyčia, kai žmogus siekia tokių padarinių, tiek ir netiesiogine tyčia, kai suvokia tokių padarinių atsiradimo galimybę, t. y. tokių padarinių nesiekia, bet numato, gal jie gali kilti. Paprastai ši veika padaroma nekonkretizuota, neapibrėžta tyčia, t. y. smurtaujant, numatoma, kad gali kilti įvairaus pobūdžio padariniai. Be to, šiuo atveju būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis – motyvas, t. y. chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas imtis veiksmų yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriais ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-258-693/2019).

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).

Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatyta ir įrodyta paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo V. K., liudytojų L. V., A. U., K. D., G. M., N. A. parodymis, vaizdo kamerų įrašais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Visi šie surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje K. S. sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam V. K. į veidą, dėl ko nukentėjusysis griuvo aukštielninkas ir susižalojo.

Specialisto išvada byloje nustatyta, kad V. K. įvykio metu lūžo pakauškaulis, išsiliejo kraujas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje, taip pat nustatyti sumušimo kraujavimo židiniai galvos smegenyse. Specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimų pobūdis, lokalizacija, gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai padaryti atsitrenkiant su pakaušiu į daiktą galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus aukščiau aptartus asmenų parodymus, vaizdo stebėjimo kamerų įrašus bei specialisto išvadą, darytina išvada, kad nukentėjusysis specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus patyrė dėl to, kad kaltinamasis sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį, dėl kurio nukentėjusysis griuvo aukštielninkas ir į grindinį susižalojo pakaušio sritį. Šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiojo patirtus sužalojimus sąlygojo kalinamojo elgesys – smūgio į galvos sritį sudavimas, dėl kurio nukentėjusysis griuvo aukštielninkas ir susižalojo galvą. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad kaltinamojo elgesys – smūgio ranka sudavimas į galvos sritį, susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo nesunkiu sveiktos sutrikdymu.

Kaltinamasis K. S., būdamas suaugęs, pakaltinamas, nemažą gyvenimišką patirtį turintis asmuo, neabejotini suvokė, kad sąmoningai, tikslingai suduodamas smūgį į galvą smurtauja. Suvokė, kad dėl tokio smūgio nukentėjusysis gali būti sužalotas, o taip pat ir gali griūti aukštielninkas bei susižaloti griūdamas ir atsitrenkdamas į kitus daiktus ar grindinį. Tai yra, jis suvokė, kad toks jo veiksmas gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir nors tikslo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą neturėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia.

Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti objektyvieji bei subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikos sutrikdymo požymiai.

Kaltinamasis teigė, kad jis smūgį nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad šis jį pavadino žąsinu, o taip pat ir keršydamas už tai, kad V. K. prieš kurį laiką buvo sumušęs N. A., tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę ir laiko šiuos parodymus jo gynybine versija, nes tokie kaltinamojo parodymai paneigiami kitais įrodymais – liudytojų parodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Liudytoja A. U., girdėjusi ir mačiusi visą įvykį, parodė, kad kaltinamasis K. S. prašė nukentėjusiojo duoti eurą, o šiam atsisakius tai daryti, pasakė „tada pagulėk“ ir sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į galvą, dėl kurio nukentėjusysis griuvo aukštielninkas ir susižalojo galvą. Pažymėtina, jog A. U., kaip matyti ir iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, turėjo galimybę girdėti pokalbį, vykusį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, bei matyti įvykį, nes viskas įvyko netoli jos gėlių salono. Be to, ji pirma kvietė greitąją medicinos pagalbą. Liudytoja parodymus davė įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo ji asmeniškai nepažinojo. Byloje taip pat nenustatyta, kad ji būtų turėjusi kokių piktumų ar priešiškumų kaltinamojo atžvilgiu. Tad pagrindo jį apkalbėti neturėjo. Dėl šių aplinkybių A. U. parodymus teismas vertina kaip patikimus. Be to, apie tai, kad kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, nes jis kažko nedavė kaltinamajam, po įvykio pats kaltinamasis sakė liudytojai N. A..

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamasis smūgį nukentėjusiajam sudavė ne iš asmeninių paskatų, o be jokios aiškios priežasties, t. y. dėl to, kad nukentėjusysis atsisakė duoti kaltinamajam pinigų. Tai, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis vartojo viešoje vietoje, matant ir girdint kitiems pašaliniams asmenims, smurtavo dėl to, kad nebuvo tenkintas jo prašymas duoti pinigų, kaip atsaką į atsisakymą duoti pinigų kaltinamasis pareiškė „tada pagulėk“ ir sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į galvą, dėl kurio šis griuvo ant žemės ir gulėjo ant nugaros be sąmonės, rodo, kad kaltinamasis taip pasielgė siekdamas pademonstruoti savo viršenybę prieš nukentėjusįjį, pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį ir į aplinkinius. Vis tai patvirtina esant kaltinamojo veikoje ir subjektyvųjį požymį – chuliganiškas paskatas.

Byloje liudytojų A. U., G. M., K. D. parodymais taip pat ir kitų liudytojų parodymais nustatyta, jog dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo sutrikdyta įprasta parduotuvės veikla, buvo suirutė, įvykis atkreipė pirkėjų dėmesį – jie buvo pasipiktinę, nes fizinis smurtas pavartotas viešoje vietoje, kur buvo kiti pirkėjai, galėjo būti ir mažų vaikų, vaizdas buvo šokiruojantis – asmuo gulėjo parduotuvės viduje be sąmonės, apsišlapino, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba bei policija. Šie įrodymai patvirtina, jog dėl kaltinamojo elgesio taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis vartodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu viešoj vietoje be jokios aiškios priežasties, norėdamas pademonstruoti savo viršenybę, pasirodyti, pademonstruoti niekinantį požiūrį į nukentėjusįjį ir į aplinkinius, elgėsi įžūliai, suvokė tokį savo veiksmų pobūdį, suvokė, kad gali kilti tokios pasekmės ir jų norėjo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kaltinamojo prieš smūgį pasakyta frazė „tada pagulėk“, iš kurios matyti, kad kaltinamasis suvokė tiek savo veiksmų pavojingumą, pobūdį, t. y. tai, kad nukentėjusysis gali griūti, susižaloti, prarasti sąmonę, tiek ir tai, kad tuo bus sutrikdyta normali parduotuvės veikla ir to norėjo, t. y. veikė tyčia.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji nesunkus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingi ir pagrįsti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį.

Kadangi abi veikos padarytos tais pačiais veiksmais, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Byloje kaltinamojo parodymais, o taip pat ir alkoholio kiekio matuoklio šaknele byloje nustatyta ir įrodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,48 prom. neblaivumas). Asmuo yra brandaus amžiaus, neteistas, todėl yra pagrindas manyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki penkerių metu.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. S. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą asmens sveikatai (BK 11 straipsnis) ir vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Abu nusikaltimai tyčiniai, baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamiems kaltinamojo veiksmams. Duomenų, kurie leistų abejoti K. S. pakaltinamumu, byloje nenustatyta.

Kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, baustas vieną kartą administracine tvarka. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad anksčiau kaltinamasis buvo teistas, tačiau teistumai išnykę, 2018 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 38 straipsnio nuostatas, t. y. susitaikius su nukentėjusiuoju. Šioje byloje kaltinamasis teisiamas už sunkesnį smurtinį nusikaltimą, nors smurto vartojimo faktą pripažino, kaltas nesijautė, dėl padarytos veikos neapgailestavo, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, šiuo atveju tais pačiais veiksmais, vienu metu, toje pačioje vietoje padaryti du nusikaltimai. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, jo sveikata nesidomėjo, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijų vidurkiams – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 metai laisvės atėmimo, pagal BK 284 straipsnį – 1 metai laisvės atėmimo. Kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

K. S. nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, smurtas šiuo atveju nebuvo intensyvus ir ilgalaikis – suduotas tik vienas smūgis ranka, o ne kokiu nors žalojančiu daiktu ar įrankiu. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ne realiai vykdant paskirtą bausmę, o laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, kurie padėtų kaltinamajam keisti savo elgesį.

Kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant kad kaltinamasis privalo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 7–10 punktais, kaltinamasis įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nebendrauti su nukentėjusiuoju V. K.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 833,14 eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl V. K. sužalojimų, kuriuos jis patyrė įvykio metu, gydymo turėjo 833,14 eurų išlaidų. Pateikė dokumentus, patvirtinančius išlaidų dydį (1 t., b. l. 40–42).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje įrodyta, jog nukentėjusysis buvo sužalotas dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo K. S. veiksmų. V. K. buvo sužalota galva, jis buvo gydomas ligoninėje. Kaip matyti iš civilinės ieškovės pateiktų dokumentų, V. K. gydymo išlaidos sudaro 833,14 eur. Civilinė ieškovė ieškinio dydį grindžia pateiktais rašytiniais įrodymais, detaliai patvirtinančiais patirtos žalos dydį, kurių objektyvumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Kadangi civilinė ieškovė patyrė išlaidas dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, jo atžvilgiu taikytina deliktinė atsakomybė.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo.

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina K. S..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 17 d. 19.13 val. iki 2020 m liepos 18 d. 14.30 val., t. y. dvi dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su 2020 m. liepos 21 d. UAB „Argus“ apsaugos darbuotojo pateiktu vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 2 metus laisvės atėmimo.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti K. S. galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7–10 punktais, K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant K. S. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 valandos bei skiriant K. S. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šiuos įpareigojimus: pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nebendrauti su nukentėjusiuoju V. K.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 17 d. 19.13 val. iki 2020 m. liepos 18 d. 14.30 val., t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti K. S..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš K. S. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 833,14 eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 14 eurocentų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su 2020 m. liepos 21 d. UAB „Argus“ apsaugos darbuotojo pateiktu vaizdo įrašu, prisegtą prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.