Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ direktoriaus A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. A-520-357/2014 atsisakyta atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 pagal ieškovės bankrutavusios A. J. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurgio baldai“, trečiajam asmeniui A. J. dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ priešieškinį dėl teisės išskaičiuoti iš nuomos mokesčio nuomojamų patalpų trūkumų pašalinimo išlaidas pripažinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, t. y. ar apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nuomojamos patalpos priklauso pareiškėjui, yra naujai paaiškėjusi ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje, kurioje patalpų nuomos mokestis priteistas ne patalpų savininkui.

A. J. 2002-05-21 nuosavybės teise įsigijo pastatą-parduotuvę. Bankrutuojanti A. J. individuali įmonė (jai bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2009-01-14 nutartimi) ir UAB „Jurgio baldai“ 2009-03-05 sudarė patalpų nuomos sutartį bei 2009-03-13 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą, pagal kuriuos ieškovas atsakovui išnuomojo 1000 kv. m ploto patalpas, priklausančias A. J..

Civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 Šiaulių apygardos teismas 2011-02-07 sprendimu ieškovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 24 300,00 Lt nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2009-03-05 iki 2010-02-05 bei 6 proc. palūkanas, o bylą kitoje dalyje nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-16 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-363/2012) šį sprendimą paliko nepakeistą. Kasacine tvarka byla peržiūrėta nebuvo, taigi Šiaulių apygardos teismo 2011-02-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 yra įsiteisėjęs ir peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Kitoje byloje Šiaulių apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2-219-267/2012) priteisė nuomos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-02-06 iki 2011-01-04, tačiau bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka, ieškinys buvo atmestas konstatavus, jog išnuomotos patalpos priklauso A. J.. Pareiškėjas A. J. prašo dėl šios naujai paaiškėjusios aplinkybės ir padarytos aiškios teisės taikymo klaidos atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nenustatyta pagrindo atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pirmiausia pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008). Todėl proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2009-01-14 nutartimi A. J. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Bankrutuojanti A. J. individuali įmonė 2009-03-05 išnuomojo UAB „Jurgio baldai“ (2009-03-13 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas) 1000 kv. m ploto patalpas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis išnuomotos patalpos priklauso A. J. (patalpas A. J. įgijo 2002-05-21).

Šiaulių apygardos teismas 2011-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 nusprendė ieškovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 24 300,00 Lt nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2009-03-05 iki 2010-02-05 ir 6 proc. palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-16 nutartimi (Nr. 2A-363/2012) šį sprendimą paliko nepakeistą. Kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-16 nutartis peržiūrėta nebuvo.

Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-219-267/2012 Šiaulių apygardos teismas 2012-06-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 46 455,28 Lt nuompinigių (už laikotarpį nuo 2010-02-06 iki 2011-01-04). Lietuvos apeliacinis teismas 2013-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1037/2013 šį Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad A. J. individuali įmonė 2009-03-13 pastato (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto sudarymo metu nebuvo šio pastato savininkė ir A. J. šio turto neperleido bankrutuojančios individualios įmonės nuosavybėn, todėl bankrutuojančios A. J. individualios įmonės bankroto administratorius negalėjo šių patalpų išnuomoti. Remdamasis šiuo motyvu, A. J. prašo atnaujinti procesą pirmojoje byloje dėl nuompinigių priteisimo (Šiaulių apygardos teismas 2011-02-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011) ir joje ieškinį taip pat atmesti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1037/2013, kurioje nustatytomis aplinkybėmis remiasi pareiškėjas, yra panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2014. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys (bankrutavusi A. J. individualioji įmonė) ir atsakovas (UAB „Jurgio baldai“). Įrodinėjimo dalykas – kad atsakovas skolingas nuomos mokestį – vienodas abiejose civilinėse bylose. Abiejose bylose atsakovas reiškė tuos pačius atsikirtimus, t. y. ginčijo sudarytos nuomos sutarties teisėtumą, be kita ko, tuo pagrindu, kad bankrutuojanti A. J. individuali įmonė nėra išnuomotų patalpų savininkas. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-283-267-2011) teismas įvertino atsakovo atsikirtimus, kad išnuomotos patalpos priklauso A. J. ir dėl šio argumento pasisakė, nuomos sutartį pripažino sudaryta teisėtai, atsižvelgus į tai, kad iškėlus A. J. individualiai įmonei bankroto bylą, įmonės kreditorių susirinkimas nutarė tęsti įmonės komercinę–ūkinę veiklą, nutraukti įmonei nenaudingas panaudos sutartis ir sudaryti nuomos sutartis. Bankrutavusios įmonės savininkas A. J. 2009-03-13 Turto perdavimo–priėmimo aktu ginčo patalpas perdavė įmonės administratoriui ir šis aktas nenuginčytas, taigi teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes atmetė atsakovo argumentus, kad bankrutuojanti A. J. individuali įmonė, nebūdama pastato savininke, neturi teisės reikalauti ir patalpų nuomos mokesčio.

Šios aplinkybės, nustatytos Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-267-2011 (byla, kurioje procesą prašoma atnaujinti), o būtent, kad šalių 2009-03-05 nuomos sutartis yra teisėta, galiojanti ir turėjo būti vykdoma, kasacinės instancijos teismo vertinimu, turi prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, kurioje priimtu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1037/2013 pareiškėjas vadovaujasi.

Išdėstyti argumentai ir aplinkybės patvirtina, kad aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas prašo atnaujinti procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1037/2013 konstatuota aplinkybė, jog bankrutuojanti A. J. įmonė nėra išnuomotų patalpų savininkė) jau buvo žinoma, pastebėta ir įvertinta Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-267-2011, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Taigi aplinkybė, kurią pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusia, nėra nauja ir net buvo įvertinta, be to, dėl jos reikšmės bylos išnagrinėjimui jau yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2014, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra nurodęs, kad aiški teisės taikymo klaida kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-403/2008). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-546/2010). Pagal prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, galima spręsti, kad pareiškėjas šį proceso atnaujinimo pagrindą siejo su tuo, kad byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą nebuvo vertinta kas yra nuomojamų patalpų savininkas, t. y. ieškovas šioje byloje neturėjo teisės nuomoti patalpas (netinkamas CK 6.477 straipsnio taikymas), bei netinkamu proceso teisės normų (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) taikymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2014 konstatuota, kad CK 6.477 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas neapriboja asmenų teisės sudaryti daikto nuomos sutartį tuo pagrindu, kad jie nėra išnuomojamojo daikto savininkai, tačiau tokia teisė jiems turi būti suteikta įstatymo arba daikto savininko (pvz., CK 6.490 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti išnuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą). Atsižvelgiant į tai, net ir tuo atveju, jeigu kitoje byloje nebūtų priimta teismo sprendimo, kuriame nurodytos aplinkybės turėtų prejudicinę galią šioje byloje, vien tik aplinkybė, kad kasatorius nėra ginčo patalpų savininkas, savaime nebūtų pagrindas panaikinti nuomos sutartį ir atmesti kasatoriaus reikalavimų, o turėtų būti tiriama ir vertinama, ar kasatorius, prieš išnuomodamas patalpas, negavo savininko sutikimo arba ar nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis jis galėjo sudaryti nuomos sutartį, juolab kad kasatorius yra bankrutavusi individuali įmonė, už kurios prievoles, kai nepakanka įmonės turto, atsako įmonės savininkas savo turtu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ir byloje yra duomenų, jog ginčo patalpos perduotos kasatoriui ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktu. Byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl 2009-03-13 Turto perdavimo–priėmimo akto (civilinės bylos Nr. 2-283-267/2011 t. 1, b. l. 208) negaliojimo, tačiau trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes dėl ieškovo teisės būti nuomotoju ir nuomos sutarties teisėtumo (civilinės bylos Nr. 2-283-267/2011 t. 1, b. l. 167-168). Analogiškus argumentus nurodė ir atsakovas UAB „Jurgio baldai“ paaiškinime dėl bylai reikšmingų aplinkybių (civilinės bylos Nr. 2-283-267/2011 t. 2, b. l. 18-20). Šios faktinės aplinkybės buvo įvertintos ir priimant Šiaulių apygardos teismo 2011-02-07 sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-03 nutartimi paliktas nepakeistas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad minėtame teismo sprendime vertinant minėtas faktines aplinkybes ir taikant teisės normas buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Apelianto (ieškovo) nurodyta abstrakti aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir nenagrinėjo atsakovo nurodytų prieštaravimų į pareikštą ieškinį, taip pat nesudaro pagrindo spręsti buvus padarytą aiškią proceso teisės normų taikymo klaidą, kadangi bylą nagrinėję teismai tokius prieštaravimus nagrinėjo ir juos atmetė kaip nepagrįstus tinkamai taikydami proceso teisės normas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Nurodytų motyvų pagrindu, taip pat pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams (jie nekartojami) teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.