- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-363/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“
- Trečiasis asmuo
- A. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 pagal ieškovo bankrutavusios A. Jurgučio individualios įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jurgio baldai“, trečiajam asmeniui A. J. dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ priešieškinį dėl teisės išskaičiuoti iš nuomos mokesčio nuomojamų patalpų trūkumų pašalinimo išlaidas pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas bankrutavusi A. Jurgučio individuali įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Jurgio baldai“, trečiajam asmeniui A. J., prašydamas priteisti iš atsakovo 121 300 Lt skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad, iškėlus A. Jurgučio individualiai įmonei bankroto bylą, 2009 m. kovo 2 d. su atsakovu buvo nutraukta patalpų panaudos sutartis, o 2009 m. kovo 5 d. sudarytos patalpų ir automobilio nuomos sutartys dėl 1000 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Domininkonų g. 6A, Raseiniuose, ir automobilio MB Sprinter 308 nuomos. Ieškovo teigimu, sutartimi buvo nustatyta patalpų nuomos kaina – 4 Lt per mėnesį už kvadratinį metrą, o automobilio nuomos kaina – 200 Lt per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. lapkričio 3 d. bankrutuojančios A. Jurgučio įmonės kreditorių susirinkimas nutarė padidinti patalpų nuomos kainą iki 25 Lt už 1 kv. m. ir 2009 m. gruodžio 2 d. atsakovui buvo pateiktas pasirašyti nuomos sutarties pakeitimas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas pasirašytos sutarties negrąžino, tačiau pakeistų sutarties sąlygų neginčijo, patalpomis naudojasi iki šiol, nuo 2009 metų kovo mėnesio iki lapkričio mėnesio sumokėjo tik 7 000 Lt ir liko skolinga 22 600 Lt pagal 2009 m. kovo 5 d. nuomos sutartis. Ieškovo nuomone, įvertinus tai, kad pagal 2009 m. lapkričio 3 d. sutarties pakeitimą dėl nuomos mokesčio padidinimo, atsakovas nuo 2009 metų lapkričio mėnesio turi mokėti 25 000 Lt per mėnesį dydžio nuomos mokestį, skola iki 2010 metų vasario 1 d. yra 121 300 Lt.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas pripažinti atsakovo UAB „Jurgio baldai“ teisę išskaičiuoti iš nuomos mokesčio nuomojamų patalpų, esančių Domininkonų g. 6A, Raseiniuose, trūkumų pašalinimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovui bankrutavusiai A. Jurgučio individualiai įmonei iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 24 300 Lt nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2010 m. vasario 5 d. ir 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti; bylos dalį dėl priešieškinio nutraukti; priteisti iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ ieškovui bankrutavusiai A. Jurgučio individualiai įmonei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 729 Lt žyminį mokestį ir 22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. balandžio 14 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas pareikštas dėl nuomos mokesčių įsiskolinimo išieškojimo už laikotarpį nuo 2009 metų kovo mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio ir šalys pripažįsta, kad ginčo nagrinėjimo metu atsakovas naudojasi patalpomis.
Teismas nurodė, kad 2009 m. kovo 5 d. ginčo šalių pasirašytos nuomos sutartys įpareigoja tinkamai atlikti sutartines prievoles, t. y. įpareigoja atsakovą mokėti nuomos mokestį – 4 Lt per mėnesį už 1 kv. m. patalpų nuomą ir 200 Lt per mėnesį už automobilio nuomą. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2009 m. lapkričio 3 d. nuomos sutartimi vienašališkai nustatytą didesnį nuomos mokestį kaip neatitinkantį CK 6.156, 6.183, 6.223 straipsnių reikalavimų, nes sutarties pakeitimas nebuvo įstatymo nustatyta tvarka suderintas su atsakovu UAB „Jurgio baldai“.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė atsikirtimų į pareikštą ieškinį dėl įsiskolinimo už automobilio nuomą išieškojimo, sprendė, kad ši ieškinio dalis tenkintina, priteisiant 2 200 Lt automobilio nuomos mokestį (CK 6.522 str.).
Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl patalpų nuomos teismas įvertino tai, kad 2010 m. gegužės 20 d. šalys pasirašė priedą prie 2009 m. kovo 5 d. sutarties Nr. B04, kuriuo susitarė, jog nuo 2010 m. gegužės 20 d. sumažinamas nuomojamų patalpų plotas iki 600 kv. m., ir konstatavo, jog 2009 m. kovo 5 d. buvo sudaryta 1 000 kv. m. patalpų nuomos sutartis, o ne 100 kv. m., kaip teigia atsakovas, ar 1 100 kv. m., kaip nurodė ieškovas. Teismas pažymėjo, kad nuo 2010 m. gegužės 20 d. nuomojamų patalpų plotas sumažintas iki 600 kv. m., šias išvadas teismas grindė CK 1.79 straipsnio 1 dalies, 6.217, 6.223 straipsnių nuostatomis ir atmetė atsakovo argumentus, susijusius su nuomos sutarčių klastojimu.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad mokėtina patalpų nuomos mokesčio suma yra 30 400 Lt, t. y. iki 2009 m. gegužės 20 d. – 10 000 Lt (4 Lt x 1000 kv. m. x 2 ,5 mėn. = 10000 Lt), o nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. vasario 5 d. – 20 400 Lt (4 Lt x 600 kv. m. x 8,5 mėn. = 20400 Lt). Teismas nurodė, kad susumavus nuomos mokestį pagal patalpų nuomos ir automobilio nuomos sutartis bendra mokėtina suma – 32 600 Lt.
Teismas nurodė, kad A. Jurgučio individualios įmonės, kuriai 2009 m. sausio 14 d. iškelta bankroto byla, veikla buvo susijusi su prekyvietės patalpų, esančių Domininkonų g. 6, Raseiniuose, nuoma. Teismas pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą įmonės kreditorių susirinkimas, nepažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, nutarė tęsti įmonės ūkinę-komercinę veiklą, nutraukti įmonei nenaudingas patalpų panaudos sutartis ir sudaryti nuomos sutartis ir įmonės kreditorius atsakovas UAB „Jurgio baldai“ šio susirinkimo nutarimo neskundė. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovas neteisus, nurodydamas, kad ieškovas, nebūdamas pastato savininku, neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio, be to, bankrutavusi A. Jurgučio individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o įmonės savininkas A. J. 2009 m. kovo 13 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 02 pastatą perdavė bankroto administratoriui UAB „Tytus“ ir šis aktas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas įvertino ir tai, kad teismo posėdyje atsakovo UAB „Jurgio baldai“ direktorius A. J. pripažino esąs skolingas ieškovui pagal šioje byloje nagrinėjamas nuomos sutartis, tik nenurodė skolos dydžio.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, t. y. daliniu nuomos mokesčio apmokėjimu ir patalpų nuomos sutarties sąlygų pakeitimu, konstatavo, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino sandorį, o patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti.
Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog patalpų nuomos sutartys nebuvo įregistruotos viešajame registre. Teismas pažymėjo, kad privalomos registracijos atveju šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio įregistravimo, todėl ir sandoris įsigalioja tik įregistruotas atitinkamame registre. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuomos teisė nenumato privalomo sandorių registravimo, sutarties šalims pastatų nuomos sutartis galioja, nors ji ir nėra įregistruota viešajame registre. Dėl to teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su pastatų ir sutarties teisine registracija ir pastato tinkamumu naudoti patalpų nuomai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra sumokėjęs dalį nuomos mokesčio, o tai reiškia, kad jis pripažino sutartinę prievolę.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nurodo, jog atsakovas sumokėjo 8 300 Lt, o atsakovas, pažeisdamas CPK 178 straipsnio nuostatas, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį teiginį, sprendė, kad iš dalies tenkinant pareikštą ieškinį iš atsakovo priteistina 24 300 Lt (32 600 Lt – 8300 Lt = 24 300 Lt) skolos.
Teismas nurodė, kad atsakovas UAB ,,Jurgio baldai“, neįvykdęs prievolės pagal nuomos sutartį, privalo atsakyti už prievolės neįvykdymą.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys dėl dalies nesumokėto nuomos mokesčio ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš nuomininko yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.
Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovas atsisakė priešieškinio reikalavimų, ieškovas neprieštaravo pareikštam prašymui bylos dalį dėl priešieškinio nutraukti, todėl teismas atsisakymą priėmė ir bylos dalį dėl priešieškinio nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Jurgio baldai“ prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas į bylą nepagrįstai trečiuoju asmeniu neįtraukė R. J. (L.), turinčios teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. R. J. (L.) yra pastato, esančio adresu Dominikonų g. 6A, Raseiniai, bendraturtė ir į bylą nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nors kitas bendraturtis A. J. į bylą buvo įtrauktas. Darytina išvada, kad byla susijusi su pastato savininkų teisėmis ir interesais, nes byloje kelti ieškovo reikalavimai yra susiję su nuomos mokesčiu už to paties pastato, kurio bendraturčiais yra A. J. ir R. J. (L.), naudojimą. Be to, skundžiamas teismo sprendimas įtakoja R. J. (L.), kaip pastato bendraturtės, teisinę padėtį lygiai taip pat kaip ir kito pastato bendraturčio A. Jurgučio teisinę padėtį.Teismas neatskleidė esminių bylos aplinkybių ir nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti byloje ekspertizę 2009 m. kovo 5 d. patalpų nuomos sutarties Nr. B04 ir 2009 m. lapkričio 3 d. patalpų nuomos sutarties Nr. B10 autentiškumui nustatyti. Tokiu būdu teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių dėl dokumentų kopijų tikrumo, dėl ko byla negali būti laikoma išspręsta iš esmės. Be to, teismas priteisė iš atsakovo 2 200 Lt nuomos mokesčio už automobilį Mercedes Benz Sprinter pagal 2009 m. kovo 5 d. nuomos sutartį Nr. B01, nors ieškovas patikslintame ieškinyje tokio reikalavimo nekėlė, todėl sprendimas priteisti nuomos mokestį už automobilį yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad 2009 m. kovo 13 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 02, kuriuo teismas rėmėsi, yra neteisėtas tiek pagal savo turinį, tiek pagal formą, kadangi A. Jurgučio parašas šiame akte yra suklastotas. Teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės šio akto tikrumui nustatyti. Be to, šiuo dokumentu bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė, atstovaujama A. Jurgučio, neva perdavė, o bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ įgaliotas asmuo priėmė bankrutuojančios A. Jurgučio individualios įmonės turtą, tai yra pastatą Dominikonų g. 6A, Raseiniai, tačiau šis pastatas niekada nuosavybės teise A. Jurgučio individualiai įmonei nepriklausė, kadangi šis pastatas bendrosios nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims A. J. ir R. J. (L.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas bankrutavusi A. Jurgučio individuali įmonė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą ieškovas nurodo, kad apeliantas neįrodė sprendimo įtakos R. J. teisėms ar pareigoms, t. y. apeliantas nepagrindė, kokią įtaką R. J. teisėms ar pareigoms gali turėti skolos priteisimas iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“, su kuriuo R. J. nėra susijusi. Pažymi, kad įvykdžius teismo sprendimą ir iš atsakovo išieškojus skolą, R. J. teisės ar pareigos niekaip nepasikeistų, dėl to laikytina, kad teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo ir į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė R. J.. Ieškovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl patalpų nuomos sutarties ir turto perdavimo priėmimo akto autentiškumo bei ekspertizės skyrimo. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybės, atskleidė bylos esmę, dėl ko priėmė teisėtą sprendimą. Dėl skolos už automobilio nuomą priteisimo ieškovas nurodo, kad ieškinio byloje nėra tikslinęs, reikalavimo dėl šios skolos priteisimo nėra atsisakęs, todėl nėra suprantamas apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto skolos už automobilio nuomą priteisimo. Ieškovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo akto teisėtumo nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartimi A. Jurgučio individualiai įmonei iškelta bankroto byla.
2009 m. kovo 13 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2 bankrutuojančios A. Jurgučio individualios įmonės savininkas A. J. perdavė, o A. Jurgučio individualios įmonės administratoriaus UAB „Tytus“ įgaliotas asmuo V. G. priėmė įmonės ilgalaikį materialųjį turtą. Perdavimo-priėmimo akte Nr. 2 nurodyta, kad A. Jurgučio individualios įmonės savininkas A. J. perduoda įmonės administratoriui pastatą, esantį Domininkonų g. 6 A, Raseiniuose, su priklausiniais.
Bankrutuojančios A. Jurgučio individualios įmonės administratorius 2009 m. kovo 2 d. pranešimu informavo UAB „Jurgio baldai“ bei kitas įmones, kad vykdydamas bankroto procedūras administratorius nustatė, jog bankrutuojančios įmonės sudarytos panaudos sutartys su IĮ „L klubas“, UAB „Jurgio baldai“, IĮ „M stilius“, M. G., prieštarauja įmonės veiklos pagrindams, yra nuostolingos, todėl šios sutartys yra nutraukiamos ir pasiūlyta sudaryti nuomos sutartis.
Bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė ir UAB „Jurgio baldai“ 2009 m. kovo 5 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. B04, kuria nuomotojas bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomojo nuomininkui UAB „Jurgio baldai“ 1000 kv. m. ploto patalpas, esančias Domininkonų g. 6A, Raseiniuose (1.1 p.), susitariant, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti kiekvieną mėnesį po 4 Lt už 1 kv.m. ploto plius PVM bei nekilnojamojo turto mokestį (4.1 p.).
Bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė ir UAB „Jurgio baldai“ 2009 m. kovo 5 d. sudarė nuomos sutartį Nr. B01, kuria nuomotojas bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė suteikė teisę nuomininkui UAB „Jurgio baldai“ laikinai atlygintinai naudotis automobiliu Mercedes Benz Sprinter 308 (1.1 p.), mokant 200 Lt nuomos mokestį per mėnesį.
2009 m. lapkričio 3 d. bankrutuojančios A. Jurgučio individualios įmonės kreditorių susirinkimas nutarė tęsti bankrutuojančios įmonės ūkinę-komercinę veiklą ir patalpų nuomos sutartis vykdyti iki įmonės turto pardavimo, nustatant nuomos kainą visiems nuomininkams – 25 Lt už 1 kv. m. per mėnesį.
Bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė pateikė UAB „Jurgio baldai“ 2009 m. lapkričio 3 d. patalpų nuomos sutartį Nr. B10, kurios 4.1 punkte buvo numatytas 25 Lt už kvadratinį metrą ploto nuomos kaina, tačiau UAB „Jurgio baldai“ šios sutarties nepasirašė.
2009 m. lapkričio 23 d. bankrutuojančios A. Jurgučio individualios įmonės kreditorių susirinkimas nutarė iškeldinti nuomininkus, kurie nesutinka pasirašyti nuomos sutartis, iš nuomojamų patalpų.
Bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė 2009 m. gruodžio 2 d. pranešimu informavo UAB „Jurgio baldai“ dėl nuomos sutarties nutraukimo.
2010 m. balandžio 6 d. UAB „Jurgio baldai“ direktorė A. N. informavo bankrutuojančios A. Jurgučio individualios įmonės administratorių, kad UAB „Jurgio baldai“ atlaisvino dalį nuomojamų patalpų.
Bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė ir UAB „Jurgio baldai“ 2010 m. gegužės 20 d. pasirašė priedą prie 2009 m. kovo 5 d. patalpų nuomos sutarties Nr. B04, kuriuo susitarė, jog nuo 2010 m. gegužės 20 d. sumažinamas nuomojamų patalpų plotas iki 600 kv. m.
Byloje yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo pagal šalių sudarytas patalpų bei automobilio nuomos sutartis.
Dėl R. J. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas į bylą nepagrįstai trečiuoju asmeniu neįtraukė R. J., turinčios teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformulavęs tam tikras nuostatas dėl teismo pareigos įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylą procesinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008). Pirma, materialusis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo byloje pagrindas – jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors šie asmenys nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva. Antra, CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą; aptartos įstatyminės nuostatos reiškia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryšius, kurie ginčo šalis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Trečia, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo įtakos R. J. teisėms ar pareigoms.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti ieškovui bankrutavusiai A. Jurgučio individualiai įmonei iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 121 300 Lt skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir apeliaciniu skundu skundžiamu teismo sprendimu ieškinio reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovui bankrutavusiai A. Jurgučio individualiai įmonei iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 24 300 Lt nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2010 m. vasario 5 d. ir 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetant. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimu R. J. buvo nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos teisės ir pareigos ar kad sprendimas turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skolos priteisimas iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ įtakos R. J. teisėms ar pareigoms neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog A. J. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra pagrindas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti ir R. J..
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo ir šį apeliacinio skundo argumentą atmeta.
Dėl patalpų nuomos sutarties ir turto perdavimo-priėmimo akto autentiškumo bei ekspertizės skyrimo
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti byloje ekspertizę 2009 m. kovo 5 d. patalpų nuomos sutarties Nr. B04 ir 2009 m. lapkričio 3 d. patalpų nuomos sutarties Nr. B10 autentiškumui nustatyti. Apelianto teigimu, patalpų nuomos sutartys yra suklastotos, kadangi šiose sutartyse nepagrįstai nurodytas 1000, o ne 100 kvadratinių metrų nuomojamų patalpų plotas.
Įrodinėjimo tikslui užtikrinti CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialių žinių reikalaujantys klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).
Kaip jau minėta, į bylą pateiktas 2010 m. balandžio 6 d. UAB „Jurgio baldai“ direktorės A. N. raštas, kuriuo bankrutuojančios A. Jurgučio individualios įmonės administratorius informuotas apie tai, kad UAB „Jurgio baldai“ atlaisvino dalį nuomojamų patalpų, o 2010 m. gegužės 20 d. bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė ir UAB „Jurgio baldai“ susitarė dėl 2009 m. kovo 5 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. B04 nuomojamų patalpų ploto sumažinimo iki 600 kv. m. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų dokumentų apeliantas neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Jurgio baldai“ išnuomotas plotas buvo sumažintas iki 600 kv. m, darytina išvada, kad 2009 m. kovo 5 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. B04 atsakovui negalėjo būti išnuomotos 100 kv. m. ploto patalpos. Dėl nurodytų aplinkybių, nesant neaiškumo minėtos sutarties turinio bei autentiškumo, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti byloje atsakovo prašomą ekspertizę. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime yra aiškiai pasisakęs dėl UAB „Jurgio baldai“ išnuomotų patalpų ploto ir atmetęs atsakovo argumentus, dėl nuomos sutarčių klastojimo.
Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl 2009 m. kovo 13 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto Nr. 2, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neteisėtumo. Apelianto teigimu, 2009 m. kovo 13 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akte Nr. 2 yra suklastotas A. Jurgučio parašas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę šio akto autentiškumui nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta, kad nėra pareiškęs reikalavimo dėl minėto akto pripažinimo negaliojančiu. Be to, nors apeliantas teigia, kad dėl minėto akto suklastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau apelianto į bylą pateiktas Šiaulių apskrities VPK nusikaltinų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. vasario 14 d. raštas Nr. 40-S-2678 bei Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. vasario 8 d. raštas Nr. 14-854 nepatvirtina aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl 2009 m. kovo 13 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto Nr. 2 suklastojimo. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Jurgio baldai“, nesutikdamas su 2009 m. kovo 13 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto Nr. 2 autentiškumu, nesiėmė veiksmų šio akto autentiškumui paneigti.
Pažymėtina, kad nors atsakovas UAB „Jurgio baldai“ ir ginčija 2009 m. kovo 13 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2, tačiau pripažįsta, kad aktu ar kitaip buvo perduotas pastatas, patalpos buvo nuomojamos, mokamas nuomos mokestis ir tai patvirtina atsakovo pasirašytos į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros (t 1., b. l. 9-13).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nagrinėjamu atveju nepagrįstai kelia minėto ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto autentiškumo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo.
Dėl skolos už automobilio nuomą priteisimo
Kaip minėta, bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė ir UAB „Jurgio baldai“ 2009 m. kovo 5 d. sudarė nuomos sutartį Nr. B01, kuria nuomotojas bankrutuojanti A. Jurgučio individuali įmonė suteikė teisę nuomininkui UAB „Jurgio baldai“ laikinai atlygintinai naudotis automobiliu Mercedes Benz Sprinter 308, mokant 200 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas minėtos sutarties pagrindu nusprendė priteisti ieškovui bankrutavusiai A. Jurgučio individualiai įmonei iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 2 200 Lt skolos už minėto automobilio nuomą.
Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad nepagrįstą pirmosios instancijos teismo skolos už automobilio Mercedes Benz Sprinter nuomą priteisimą apeliantas grindžia tuo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje tokio reikalavimo nekėlė. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas bankrutavusi A. Jurgučio individuali įmonė ieškinio nebuvo tikslinęs, reikalavimas dėl skolos už automobilio nuomą priteisimo buvo pareikštas ieškinyje ir šio ieškinio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsisakyta. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl nepagrįsto skolos už automobilio nuomą priteisimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.