- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-12
- Bylos Nr.
- 2A-1037/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00577-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, D. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ ir ieškovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės ieškinį atsakovui UAB „Jurgio baldai“ dėl iškeldinimo iš negyvenamų patalpų ir skolos bei delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas bankrutavusi A. J. individuali įmonė kreipėsi į teismą dėl atsakovo UAB „Jurgio baldai“ iškeldinimo iš nuomojamų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu, įpareigojant atsakovą nuomojamas patalpas perduoti ieškovui patalpų perdavimo – priėmimo aktu. Parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, kurie įvyko 2010 m. lapkričio 30 d. ir 2012 m. balandžio 23 d., priimti ieškovo patikslinti ieškiniai dėl atsakovo iškeldinimo iš negyvenamų patalpų ir skolos už patalpų nuomą, komunalines paslaugas, žemės mokesčio, 26 239,12 Lt delspinigių bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. 2011 m. lapkričio 29 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 160 301 Lt skolą, o 2012 m. balandžio 20 d. ieškinio reikalavimus sumažino iki 97 930,71 Lt. Ieškovas nurodė, kad iškėlus bankroto bylą A. J. individualios įmonės administratorius nutraukė su atsakovu sudarytą patalpų panaudos sutartį ir 2009 m. kovo 5 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti 4000 Lt nuomos mokestį kiekvieną mėnesį. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas UAB „Jurgio baldai“ nevykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2010 m. vasario 5 d. priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 24 300 Lt nuomos mokesčio skolą A. J. individualiai įmonei už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2010 m. vasario 5 d. Ginčo šalys 2010 m. gegužės 20 d. pasirašė priedą prie sutarties Nr. B04, kuriuo susitarė sumažinti UAB „Jurgio baldai“ nuomojamų patalpų plotą iki 600 kv. m. Atsakovas ir toliau nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovas informavo UAB „Jurgio baldai“ apie nuomos sutarties nutraukimą, o 2010 m. gruodžio 1 d. įmonės kreditorių susirinkimo sprendimu sudarė pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su nuomotoju UAB „Dinalas“ ir 2011 m. sausio 5 d. pasirašė patalpų priėmimo –perdavimo aktą. Atsakovas UAB „Jurgio baldai“ liko skolingas ieškovui 38 625,11 Lt patalpų nuomos mokesčio ir 33 066,48 Lt už komunalines paslaugas ir žemės mokestį nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2011 m. sausio 4 d., t. y. iki pastato perdavimo UAB „Dinalas“ momento. Reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovas grindė CK 6.59 straipsniu, 6.200 straipsnio 1 dalimi, 6.487 straipsniu, 6. 499 straipsnio 2 dalimi, 6.720 straipsniu, nuomos sutarties 4 straipsnio nuostatomis, o reikalavimo dėl delspinigių priteisimo – nuomos sutarties 4 straipsnio 5 punkto nuostatomis. Ieškinio reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš patalpų pagrindu bankrutavusios įmonės administratorius nurodė CK 6.217 straipsnio 4 dalies, 6.499 straipsnio 1 dalies, nuomos sutarties 12 straipsnio 2 punkto, 12 straipsnio 5 punkto nuostatas, rėmėsi faktinėmis bylos aplinkybėmis, susijusiomis su esminiu nuomos sutarties sąlygų (įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį) pažeidimu, sutarties nutraukimu.
Atsakovas UAB „Jurgio baldai“ 2010 m. spalio 26 d., 2012 m. balandžio 23 d. teismui pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį. Nurodė, kad pareikštas reikalavimas iškeldinti iš nuomojamų patalpų yra neaiškus ir nekonkretus, nes nenurodyta iš kokių patalpų reikalaujama iškeldinti atsakovą ir kas yra patalpų savininkas. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. J.. Šios patalpos nebuvo perduotos bankrutavusios A. J. individualios įmonės administratoriui. Patalpos nėra įregistruotos viešajame registre, administratorius jas užėmė savavališkai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas neįvykdė prievolių ieškovui, nes ginčas teisme neišspręstas, o patalpų nuomos sutartys suklastotos. Reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo prieštarauja CK 6.477 straipsnio 4 dalies nuostatai, kuri byloja, kad nuomotoju gali būti išnuomojamo daikto savininkas ar asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Kadangi tokios teisės savininkas nesuteikė, o ieškinys grindžiamas suklastotais dokumentais, todėl sąmoningai klaidinamas teismas su tikslu neteisėtai praturtėti administratoriui. Atsakovas atsiliepime į jam pareikštą ieškinį nurodė, kad 2012 m. kovo 31 d. atvyko su antstoliu V. Z. aprašyti ir išsivežti UAB „Jurgio baldai“ turtą, kurio dalis areštuota teismo nutartimi, tačiau UAB „Dinalas“ direktorius A. Č. ir R. L. neleido.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 46 455,28 Lt ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos dėl skolos priteisimo iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 1429,71 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; ieškinio reikalavimo dalyje dėl 62 370,29 Lt skolos priteisimo civilinę bylą nutraukė; likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Nurodė, kad 2009 m. kovo 5 d. ieškovas bankrutuojanti A. J. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ direktoriaus A. S., ir atsakovas UAB „Jurgio baldai“, atstovaujama direktorės A. N., sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. B10 dėl 1000 kv. m patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos baldų prekybai. Sutartyje nustatytas nuomos mokestis – 4000 Lt už vieną mėnesį, numatytas nuomos terminas – iki nuomotojas turtą parduos arba iki pareikalavimo, įspėjus nuomininką prieš 5 kalendorines dienas. Ginčo šalys 2010 m. gegužės 20 d. pasirašė priedą prie sutarties Nr. B04, kuriuo susitarė nuo 2010 m. gegužės 20 d. sumažinti UAB „Jurgio baldai“ nuomojamų patalpų plotą iki 600 kv. m. Įsiteisėjusiu 2011 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-267-2011 ieškovui bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ priteista 22 100 Lt patalpų nuomos mokesčio skola pagal ginčo nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2010 m. vasario 5 d. ir šešių procentų palūkanos. Šiuo sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo priteistas ir 2200 automobilio nuomos mokestis; viso priteista 24 300 Lt skola. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo UAB „Jurgio baldai“ prievolės mokėti nuomos mokestį pagal 2009 m. kovo 5 d. prekyvietės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. B04 už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2011 m. sausio 4 d. ir nuomininko UAB „Jurgio baldai“ iškeldinimo iš nuomotų patalpų, nutraukus nuomos sutartį. Ieškovas patikslino savo reikalavimus ir prašė priteisti 71 691,59 Lt skolos už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas, žemės mokestį ir 26 239,12 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas .Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, reikalavimų dalies dėl 62 370,29 Lt skolos priteisimo atsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje bylą nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo pateiktais argumentais, kad atsakovas privalo mokėti nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, bei mokestį už komunalines paslaugas, nuomos sutarčiai pasibaigus grąžinti patalpas ieškovui, o nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius ir nurodė, kad atsakovo atsikirtimai į pareikštą ieškinį, susiję su nuomos sutarties galiojimu ir atsakovo prievole mokėti nuomos mokestį pagal šią sutartį paneigti įsiteisėjusiu 2011 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-267-2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-363/2012, todėl šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės teismo buvo vertinamos kaip prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.). Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuomos mokesčio skola priteista nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2010 m. vasario 5 d., taip pat nustatytas ir patalpų nuomos mokesčio dydis – 4 Lt už vieną kv. m per mėn. Ši aplinkybė taip pat pirmosios instancijos teismo buvo vertinama kaip prejudicinis faktas. Ieškovas prašė priteisti nuomos mokesčio skolą nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2011 m. sausio 4 d., kai prekyvietės patalpos pagal nuomos sutartį buvo perduotos UAB „Dinalas“, tačiau teismas laikė, kad nėra pateiktų leistinų įrodymų, kad atsakovas iki 2011m. sausio 4 d. naudojosi šiomis patalpomis.
Antstolio T. U. 2010 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0136/10/21 buvo konstatuota, kad 2010 m. lapkričio 18 d. 11 val. 30 min. komerciniame-prekybiniame pastate, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esanti UAB „Jurgio baldai“ baldų parduotuvė ir čia prekiaujama baldais. Įrodymų, kad atsakovas naudojosi prekyvietės (duomenys neskelbtini),, patalpomis po 2010 m. lapkričio 18 d. nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas skolą pagal nuomos sutartį priteisė už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d., t. y. už aštuonis mėnesius 28 dienas. Įvertinus byloje nustatytus faktus, kad iki 2010 m. gegužės 20 d. atsakovas naudojosi 1000 kv. m patalpomis, o nuo 2010 m. gegužės 20 d. nuomojamų patalpų plotas sumažintas iki 600 kv. m, ieškovui priteista nuomos mokesčio skola su PVM – 34008,26 Lt ir nuomos sutarties 4 straipsnio 5 p. numatyti delspinigiai už šešis mėnesius – 12447 Lt. Taigi iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ priteista 46 455,28 Lt ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio dėl skolos priteisimo (2010 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.38 str., 6.37 str., 6.200 str. 1 d., 6.210 str., 6.477 str., 6.497 str. 1 d. 3 p.,6.499 str., 6.487 str.).
Ieškovo reikalavimus priteisti iš UAB „Jurgio baldai“ 32 302,61 Lt už komunalinius patarnavimus ir 763,87 Lt žemės mokestį pirmosios instancijos teismas netenkino, motyvuodamas tuo, kad nepateikti įrodymai ir paskaičiavimai, pagrindžiantys atsakovo įsiskolinimą šioje reikalavimo dalyje.
Pirmosios instancijos teismas atmetė taip pat ieškovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės reikalavimą iškeldinti atsakovą iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, įpareigojant atsakovą nuomojamas patalpas perduoti ieškovui patalpų perdavimo-priėmimo aktu, nes byloje nustatyta, kad ieškovas perdavimo-priėmimo aktu pagal nuomos sutartį šias patalpas yra perdavęs valdyti UAB „Dinalas“, o UAB „Jurgio baldai“ šiuo metu nesinaudoja prekyvietės patalpomis. Čia saugomas tik atsakovui priklausantis turtas – baldai. Šiam turtui teismo nutartimis yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, nagrinėjamoje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-283-267-2011 yra pateikti trys antstolės V. D. surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose nurodyta, kad UAB „Jurgio baldai“ neįleidžiami į prekyvietės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o naujasis patalpų nuomininkas UAB „Dinalas“ neleidžia atsakovui išvežti ten sandėliuojamų UAB „Jurgio baldai“ baldų, kurių dalis yra areštuota Šiaulių apygardos teismo nutartimis. Dėl nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pareikštą ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo vertino kaip neatitinkantį CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų ir prieštaraujantį CK 4.34 ir 4.36 straipsniams.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliantas UAB „Jurgio baldai“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo paaiškėjus dokumentų suklastojimo faktui, pareikalauti į bylą prijungti ikiteisminio tyrimo Nr. 40-2-014-11 medžiagą dėl svetimo turto užgrobimo dalyvaujant organizuotai grupei asmenų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo iš esmės, neįsigilino į visas reikšmingas bylai aplinkybes, šališkai vertino esamas aplinkybes ir faktus nevertindamas nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą bei ignoravo dokumentų klastojimo faktus.
2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į neteisėtus bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiksmus. Apelianto nuomone, administratorius V. G. suklastojo įmonės turto perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad savininkas A. J. neva perduota savo asmeninį turtą bankrutuojančiai įmonei. Neturėdamas teisės be kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto administratorius V. G. 2010 m. gruodžio 1 d. kartu su UAB „Dinalas“ direktoriumi ir komercijos direktore R. L. išnuomojo visą asmeninį A. J. nuosavybės teise priklausantį pastatą adresu Dominikonų g. 6, Raseiniuose, po 4 Lt už kv. m ploto, nepaisydamas šiam pastatui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Neturėdamas teisės V. G. 2011 m. sausio 5 d. perleido svetimą UAB „Jurgio baldai“ turtą UAB „Dinalas“ direktoriui A. Č. turto perdavimo aktu. 2011 m. sausio 8 d. buvo pakeistos visos spynos pastate (duomenys neskelbtini), o 2011 m. sausio 19 d. neteisėtai užgrobtas visas atsakovo turtas su veikla ir darbo priemonėmis, įrankiais, dokumentais.
Šalies argumentai
3. Apelianto nuomone, sprendimas priimtas šališko teismo, kadangi pirmosios instancijos teismo teisėja jau yra susidariusi išankstinę nuomonę bei priėmusi procesinius sprendimus civilinėse bylose Nr. 2-283-267/2011, 2-817-267/2010, 2-1280-267/2010 dėl atsakovo turto suvaržymo.
4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus dėl nuomos sutarties suklastojimo fakto, neišsiaiškino, kur dingo 2009 m. kovo 5 d. nuomos sutarčių Nr. B01 ir B04 originalai.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Ieškovo nuomone, atsakovas teisiškai neargumentuodamas prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Atsakovas, teikdamas tokio turinio apeliacinį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam turėtų būti skiriama bauda.
Šalies argumentai
Apeliantas bankrutuojanti A. J. IĮ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl 51 475,43 Lt skolos priteisimo pakeisti ir ginčą spręsti iš esmės – tenkinti reikalavimo dalį dėl 51 475,43 Lt skolos priteisimo, priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą 2012 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ ieškovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės naudai priteisti 46 455,28 Lt ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos dėl skolos priteisimo iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog įrodymų, kad atsakovas UAB „Jurgio baldai“ naudojosi prekyvietės (duomenys neskelbtini), patalpomis po 2011 m. lapkričio 18 d., teismui nepateikta, ir priteisė skolą pagal nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. Vadovaujantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2010 m. lapkričio 18 d. atsakovas naudojosi ieškovui priklausančiomis patalpomis ir, vadovaujantis protingumo principu, ieškovas vertintino, jog ir kitą bei vėlesnes dienas atsakovas neatlaisvino ieškovui priklausančių patalpų ir nemokėjo nuomos mokesčio. Laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. sausio 4 d. UAB „Jurgio baldai” naudojosi bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, privalėjo priteisti ieškovo reikalaujamą sumą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. sausio 4 d.
2. Atsakovas UAB „Jurgio baldai“ tinkami nevykdė 2009 m. kovo 5 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. B04 4.4 punkte numatytą prievolę apmokėti už komunalines paslaugas. Atsakovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. sausio 4 d. nesinaudojo patalpomis, todėl privalo sumokėti ieškovui skolą už komunalines paslaugas bei žemės mokestį už visą laikotarpį nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2011 m. sausio 4 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia argumentais, kad 2009 m. kovo 5 d. patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir kurios pagrindu teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 46 455,28 Lt nuomos mokestį, yra suklastota kaip ir 2009 m. kovo 13 d. pastato perdavimo–priėmimo aktas ir, kad patalpų, dėl kurių nuomos mokesčio tarp šalių vyksta ginčas, savininkas yra ne ieškovas, todėl neturi teisės gauti nuomos mokesčio.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2009m. sausio 14 d. nutartimi A. J. individualiai įmonei (savininkas A. J.) iškelta bankroto byla. Ieškovas ir atsakovas 2009 m. kovo 5 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo 1000 kv. m ploto patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini) (pagal 2010 m. gegužės 20 d. priedą prie sutarties nuomojamas plotas sumažintas iki 600 kv. m) ir kuriomis atsakovas faktiškai naudojosi. Ieškovas teigia, kad teisę disponuoti patalpomis (duomenys neskelbtini) jis įgijo pagal 2009m. kovo 13 d. ilgalaikio turto perdavimo– priėmimo aktą, pagal kurį A. J. individuali įmonė, atstovaujama savininko A. J., bankroto administratoriui perdavė pastatą (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 208,Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-283-267/2011). Tuo tarpu UAB „Jurgio baldai“ ir A. J., kaip trečiasis asmuo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-267//2011, o šioje byloje kaip atsakovo UAB „Jurgio baldai“ vadovas, teigia, kad jis, o ne ieškovas, yra ginčo patalpų savininkas ir kad individualiai įmonei nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei iškėlus bankroto bylą nuosavybės teisių į pastatą neperdavė, kad ieškovo teismui pateikta turto perdavimo – priėmimo akto kopija suklastota, akto originalo teismui ieškovas nepateikė.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastatas– parduotuvė (t.3, b.l. 36-39) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. J.. Šį pastatą – parduotuvę A. J. įgijo 2002 m. gegužės 21 d. A. J. 2003 m. lapkričio 6 d. išduotas leidimas pastatą rekonstruoti (t.1, b.l. 65,88; Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-283-267/2011). Po rekonstrukcijos pastato plotas padidėjo iki 2680,59 kv. m. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. J. individuali įmonė 2009 m. kovo 13 d. pastato (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto sudarymo metu nebuvo šio pastato savininkė ir A. J. šio turto neperleido bankrutuojančios individualios įmonės nuosavybėn.
CK 6.477 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuomotoju gali būti išnuomoto daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą ir neužtenkant įmonės turto patenkinti kreditorinius reikalavimus, išieškojimas yra nukreipiamas į įmonės savininko turtą, tačiau iškėlus bankroto bylą įmonės savininko turtas nepereina įmonės nuosavybėn (CK 2.50 str. 4 d.). Išieškojimas yra vykdomas iš savininko turto ĮBĮ nustatyta tvarka. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pastato savininkas A. J. būtų davęs ieškovui sutikimą nuomoti patalpas. ĮBĮ normos taip pat nesuteikia teisės bankroto administratoriui nuomoti individualios įmonės savininko turtą ir iš to gauti pajamas.
LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės neliečiamumas reiškia, kad nuosavybės teisės apsaugą ir gynimą užtikrina įstatymas. CK 6.477 straipsnio 4 dalis nuomos teisiniuose santykiuose užtikrina savininko nuosavybės teisių apsaugą – be turto savininko sutikimo išnuomoti jo turtą gali tik asmenys, kuriems tokią teisę (išnuomoti svetimą daiktą) suteikia įstatymai. Minėta, patalpų savininkas A. J. sutikimo ieškovui nėra davęs, o įstatymai be sutikimo nesuteikia ieškovui teisės nuomoti individualios įmonės savininkui nuosavybės teise priklausančio turto. Tai reiškia, kad ieškovo su atsakovu sudaryta patalpų nuomos sutartis prieštarauja CK 6.477 straipsnio 4 dalies reikalavimams, todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento ir šį faktą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ex officio. Konstatavus, jog patalpų nuomos sutartis yra niekinė, ieškovo teisė nuomos sutarties pagrindu reikalauti iš atsakovo sumokėti nuomos mokestį neginama (CK 1.78 str. 1 d. 5 p., 1.80 str. 1 d.) ir ieškovo apeliacinis skundas netenkintintinas.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria reikalavimas priteisti iš atsakovo nuomos mokestį iš dalies patenkintas, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti, o sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimas atmestas, palikti nepakeistą.
Dėl aplinkybių, nustatytų Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t.y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių bei teisinių santykių ir reikšti tą patį reikalavimą tuo pačiu pagrindu (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 buvo tos pačios šalys: ieškovas – bankrutuojanti A. J. individuali įmonė, atsakovas – UAB „Jurgio baldai“. Ieškovo reikalavimas ir jo pagrindas buvo toks pat kaip ir šioje byloje – pagal 2009 m. kovo 5 d. tarp šalių sudarytą patalpų nuomos sutartį ieškovas prašė priteisti iš atsakovo nuomos mokestį. Ankstesnėje byloje teismas iš atsakovo priteisė nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2010 m. vasario 5 d. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2011 m. sausio 4 d. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo 46 455,28 Lt nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. Teismas atsakovo atsikirtimų į pareikštą ieškinį šioje byloje neanalizavo ir nevertino. Nurodė, kad atsakovo atsikirtimai yra paneigti ankstesnėje byloje įsiteisėjusiu 2011 m. vasario 7 d. teismo sprendimu, todėl aplinkybės, nustatytos ankstesnėje byloje, turi prejudicinę galią. Ankstesnėje byloje atsakovas atsikirtimus į pareikštą reikalavimą priteisti nuomos mokestį grindė tuo, kad A. J., o ne ieškovas yra nuomojamo objekto savininkas, kad ieškovas neturi nuomotojo teisių ir teisės gauti nuomos mokestį, atsikirtimus grindė CK 6.477 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Analogiškus argumentus pateikė ir trečiasis asmuo A. J.. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovas, kaip bankrutuojančios individualios įmonės kreditorius, neskundė kreditorių susirinkimo nutarimo tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei nutraukti įmonei nenaudingas panaudos sutartis ir, kad aktas, pagal kurį individualios įmonės savininkas A. J. pastatą perdavė ieškovui, yra nenuginčytas, atsakovo atsikirtimus pripažino nepagrįstais. Tačiau teismas, nurodytais argumentais pripažinęs atsakovo atsikirtimus į pareikštą ieškinį neapgrįstais, nenustatė aplinkybės, kad ieškovas yra patalpų, kurias nuomoja atsakovui, savininkas. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas neanalizavo aplinkybių ir nepasisakė, kam nuosavybės teise priklauso ieškovo atsakovui nuomojamos patalpos, o ieškovo (nuomotojo) teisę nuomoti patalpas pagrindė kreditorių susirinkimo nutarimu tęsti bankrutuojančios įmonės veiklą ir CK 2.50 straipsnyje numatyta individualios įmonės savininko atsakomybe už įmonės prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, atsakyti savo turtu bei turto perdavimo – priėmimo aktu, pagal kurį bankrutuojančios individualios A. J. įmonės turtas – pastatas (duomenys neskelbtini), perduodamas bankroto administratoriui. Šioje byloje atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, atkartojo tuos pačius argumentus – prieštaravimus (kad ieškovas nėra patalpų savininkas, neturi nuomotojo teisės), kuriuos buvo nurodęs ankstesnėje byloje.
Įsitesėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, todėl šalys netenka teisės ginčyti ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių (CPK 182 str.1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad ankstesnėje byloje nebuvo pasisakyta, kas yra nuomojamų patalpų savininkas, ir nebuvo nustatyta aplinkybė, kad būtent ieškovas yra šių patalpų savininkas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir nenagrinėjo atsakovo nurodytų prieštaravimų į pareikštą ieškinį, kad ieškovas pagal CK 6.477 straipsnio 4 dalį neturi nuomotojo teisių, nes jis nėra nuomojamų patalpų savininkas, neturi savininko sutikimo nuomoti atsakovui patalpas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 5 d. nuomos sutartį ir 2010 m. gegužės 10 d. šios sutarties priedą, sudarytus tarp bankrutuojančios A. J. individualios įmonės ir UAB „Jurgio baldai“.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovui bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ priteista 46 455,28 Lt nuomos mokesčio, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, ir valstybės naudai 1429,71 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti.
Kitą Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.