Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-835-780/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
e2-835-780/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
UAB ,,4finance“
Civilinė byla Nr. e2-835-780/2015;teisminio proceso Nr. 2-27-3-00679-2015-4;procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.1.5;
(S)2.5.8.9; 2.5.8.10;2.5.10.5.1; 2.5.29.3;3.1.7.5; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­nėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,4finance“ ieškinį at­­sa­kovei D. J. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 738,79 Eur sumą, kurią sudaro: 289,62 Eur negrąžinta paskola, 449,17 Eur palūkanos; 5 procentų dydžio metines palūka­nas nuo bylos iškėlimo teisme die­nos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir byli­nė­jimosi išlai­das. Jei­gu nebus ­pa­teiktas atsilie­pi­mas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesi­nis dokumentas, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai doku­men­tai įteikti 2015-09-15. Atsakovė per nu­­­s­ta­­­­­ty­tą 15 dienų termi­ną be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieško­vės prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinfor­muo­­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vie­tą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2013-02-19 tarp ieškovės UAB „4finance“ ir at­­sa­kovės D. J. nuotoliniu būdu pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo suda­ry­ta vartojimo kredito sutartis Nr. 9946987001, kurios pagrin­du ieškovė suteikė atsakovei 144,81 Eur (500 Lt) vartojimo kreditą 5 mėnesiams. 2013-02-25 atsakovė pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur (500 Lt) kredito sumai 12 mėnesių terminui. Ieško­vė savo įsipa­rei­gojimus įvykdė ir pervedė atsakovei 289,62 Eur, tačiau atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2013-07-09 vienašališkai nutraukė sutartį.

Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkin­­­­­­tinas iš dalies.

Prievolės turi būti vyk­do­mos są­žiningai, tin­­kamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurody­mus, kredito ga­­vė­jas privalo grą­­žinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nusta­ty­tu laiku ir tvarka bei mokėti palū­ka­nas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta su­tar­tis jos šalims turi įsta­ty­mo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Drau­džia­­ma vienašališkai atsi­sa­ky­ti įvykdyti prievolę ar viena­ša­liškai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Sutarties nevykdymu lai­ko­mas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevyk­dy­mas, įskaitant įvykdymo termino pra­lei­dimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straips­nis). At­sakovė negrą­žino paskolos sutartu terminu, todėl ieško­vės reikala­vi­mai priteisti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžintos paskolos ir 60,79 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino yra pagrįsti, įrodyti ir tenkin­tini.

Be to, ieškovė už laikotarpį nuo 2013-05-19 iki 2014-04-29 paskaičiavo 88,93 % palū­ka­nas po kredito grąžinimo termino, kurių suma sudaro 388,38 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovės.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atlie­ka­mai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendro­sios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vieno­du­mą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitin­ka­mų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylo­se; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kate­go­rijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – prece­dentų tų kategorijų bylose.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būti­ny­bę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gy­nimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gy­ni­mas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės da­liai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriteri­jams vertinti netgi ex officio. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informa­cijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006,Nr. 3K-3-536/2008, 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).

Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau – bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialio­siose sąlygose. Atsakomybė už sutarties pažeidimus numatyta sutarties 7 punkte. 7.1 punkte numa­ty­ta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) bei šioje sutar­ty­je nustatytas taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietu­vos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.

Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodi­nė­tinų kreditoriaus nuostolių dydį – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VKĮ nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutar­tys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015).

Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte iš esmės aptarė būtent tokią situaciją, kuri susi­klosto esant sutarties pažeidimui. Sutartyje numatytos palūkanos yra vienintelė netesybų rūšis, užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Pagal vartojimo kredito sutartį nustatytos metinės paskolos palūkanų 88,93 % normos taiky­mas netesyboms neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovės paskai­čiuo­tos palūkanos po kredito grąžinimo termino – 388,38 Eur, laikytinos nepro­tin­gai dide­lė­mis, pažei­džian­čiomis kredito gavėjo teisės bei teisėtus interesus. Be to, byloje nėra jokių rašy­ti­nių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieško­vė, pasko­li­nusi atsakovei 289,62 Eur sumą, patyrė būtent tokio dy­džio (388,38 Eur) nuos­to­lius dėl atsakovės netin­ka­mo prie­­volės įvykdymo (CPK 12, 178 straip­s­niai), nes ieškovė neįrodė, kad jai trūko piniginių išteklių kreditavimui ir dėl to buvo klientų, kuriems negalėjo suteikti kreditų.

Atsižvelgiant į prašomų priteisti palūkanų ir pagrindinės skolos santykį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, ieškovės veiklos specifiką ir nuoto­linio skolini­mo rizi­ką, į tai, kad sutartis sudaryta prisi­jun­gimo būdu, į tai, kad dėl paskolos ir palūkanų priteisi­mo į teismą kreiptasi daugiau nei po metų nuo kre­dito grąži­ni­mo termi­no pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 straips­nio 4 dalį sutarties sąlygos aiš­ki­­­namos tas sąlygas pasiū­liusios šalies nenau­dai ir jas priėmu­sios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos varto­to­jų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo inicia­ty­va prašomų priteisti palūkanų po kredito grąžini­mo termino dydis mažintinas. Ieškovė prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2013-05-19 iki 2014-04-29, t. y. už 345 dienas, todėl už šį laikotarpį ir priteistinos 49,96 Eur (289,62 x 0,05 % x 345) palūkanos. Kitoje dalyje reika­la­vi­mas dėl palūkanų po kredito grąžini­mo termino priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmesti­nas.

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jos priteistinos 5 procen­­tų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-09-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 17 Eur žyminis mokestis. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 738,79 Eur sumą, teis­mas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 400,37 Eur, t. y. patenkino 54,19 % pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieš­kinį teisme, yra nustatytas mi­ni­malus 20 Eur žyminis mokes­tis, procesinius dokumen­tus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektro­ni­nių ryšių priemonėmis, mokama 75 procen­tai už atitinkamą procesinį dokumentą mokė­ti­nos žymi­nio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovei iš atsakovės pri­teis­ti­na 15 Eur byli­nė­ji­mo­si iš­lai­dų (žyminio mokesčio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžintos paskolos, 60,79 Eur (šešiasdešimt eurų 79 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 49,96 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 96 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dy­džio metines palūkanas nuo priteis­tos su­mos (400,37 Eur) nuo bylos iškė­li­mo teisme dienos – 2015-09-14, iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iš­laidų ieškovės UAB „4finance“, į. k. 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT08 7300 0101 2644 8433, AB „Swedbank“, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.

Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka