Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jonavos paslaugos“ patikslintą ieškinį atsakovei M. Č. dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog 2013 m. vasario 13 d. buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos pratęsimo sutartis, vadovaujantis kuria atsakovei buvo išnuomota 1 kambario gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis kuria atsakovė įsipareigojo mokėti 24,99 Lt (7,24 Eur) nuomos mokestį. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-267 patvirtino ieškovės administruojamiems daugiabučiams namas priskirtų teritorijų tvarkymo mokesčio tarifą, kurį sudaro 0,055 Eur už kvadratinį metrą bendro naudojimo ploto (be Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)), ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-268 patvirtino daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų valymo išlaidų tarifą, kurį sudaro 0,0778 Eur už kvadratinį metrą bendro naudojimo ploto (be PVM).

2019 m. sausio 2 d. Vartotojų skolų administravimo ir išieškojimo paslaugų sutartimi Nr. 4/2019 Akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“ ir Uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ susitarė, kad Uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ Akcinei bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“ teikia skolų išieškojimo paslaugas ir šis teikdamas šias paslaugas imasi visų reikiamų ir teisėtų veiksmų išieškant skolas iš skolininkų.

Iš pažymos–skaičiuotės Skolų ir delspinigių apskaičiavimas matyti, kad atsakovei 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta 154,18 Eur skola. Laikotarpyje nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio atsakovei buvo suteiktos paslaugos bendrai 899,95 Eur sumai. Atsakovė 2017 m. sausio mėnesio mokėjimu sumokėjo 154,18 Eur, 2017 m. kovo mėnesio mokėjimu – 44,03 Eur, 2017 m. rugpjūčio mėnesio mokėjimu – 144,32 Eur, 2018 m. sausio mėnesio mokėjimu –199,67 Eur, 2018 m. vasario mėnesio mokėjimu – 99,59 Eur, 2018 m. kovo mėnesio mokėjimu – 30,61 Eur, t. y. atsakovė laikotarpyje nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio sumokėjo bendrą 672,40 Eur sumą už UAB „Jonavos paslaugos“ jai suteiktas paslaugas. Teismas, atlikęs įsiskolinimų ir mokėjimų paskaičiavimą, nustatė, kad atsakovė ieškovei 2018 m. gruodžio mėnesį liko skolinga 381,73 Eur (899,95 + 154,18 – 672,4).

Iš pažymos–skaičiuotės AB „Jonavos šilumos tinklai“ skolų ir delspinigių apskaičiavimas matyti, kad atsakovei 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta 141,64 Eur skola. Laikotarpyje nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio atsakovei buvo suteiktos AB „Jonavos šilumos tinklai“ paslaugos bendrai 713,25 Eur sumai. Atsakovė 2017 m. kovo mėnesio mokėjimu sumokėjo 157,26 Eur, 2017 m. rugpjūčio mokėjimu – 158,86 Eur, 2017 m. spalio mokėjimu – 132,08 Eur sumą ir 2018 m. balandžio mokėjimu – 74,65 Eur, t. y. atsakovė laikotarpyje nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio sumokėjo bendrą 522,85 Eur sumą už AB „Jonavos šilumos tinklai“ jai suteiktas paslaugas. Teismas, atlikęs įsiskolinimų ir mokėjimų paskaičiavimą, nustatė, kad atsakovė AB-ei „Jonavos šilumos tinklai“ 2018 m. gruodžio mėnesį liko skolinga 322,04 Eur (713,25 + 141,64 – 522,85).

Kaip nustatyta iš ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovo 2019 m. birželio 5 d. prašymo ir pasisakymo parengiamojo posėdžio metu, atsakovė, gavusi Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus socialines išmokas, 2019 m. kovo 28 d. sumokėjo 366 Eur, 2019 m. balandžio 10 d. – 109,70 Eur ir 2019 m. gegužės 10 d. – 100 Eur, t. y. atsakovė ieškovei yra pervedusi 575,70 Eur sumą pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė dalies prievolės atsiskaityti su ieškove UAB „Jonavos paslaugos“ neįvykdė, todėl iš atsakovės priteistina likusi nesumokėta 138,07 Eur skolos dalis (CK 6.576 straipsnis, 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos

Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuo 2017 m. formuodamas vieningą teismų praktiką civilinėse bylose, susijusiuose su nekilnojamuoju turtu ir fizinių asmenų iškeldinimu iš nekilnojamojo turto, įsakmiai nurodo vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (toliau – konvencija).

Teismas, pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į būsto neliečiamybės gerbimą) nuostatų aktualumo, pažymi, kad bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.).

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos standartais, formuojamais būsto netekimo bylose, pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo apskritai turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, ir tai, ar ši teisė ribojama. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta autonominė būsto samprata, sietina su pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimu, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (pvz., 1996 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Buckley prieš Junginę Karalystę; 1986 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Gillow prieš Jungtinę Karalystę; 1978 m. vasario 8 d. sprendimas byloje Wiggins prieš Jungtinę Karalystę).

Be to, būsto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu būstu ar būstu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiškėjai, tačiau ja gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne jo vardu (žr., pvz., 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141). Ši koncepcija taip pat gali apimti ilgai trunkantį gyvenimą giminaičiui priklausančioje patalpoje (žr. 1997 m. lapkričio 28 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Mente ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 23186/94, par.73).

Pagal EŽTT jurisprudenciją būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Taigi, patalpų atitiktį būsto sąvokai lemia EŽTT praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2018).

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas yra išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovė faktiškai gyvena savivaldybės išnuomotame bute ir tai atitinka Konvencijos 8 straipsnyje nurodomai būsto sąvokai.

Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 16 punkte, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą.

Teisėjų kolegija 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje pažymėjo, kad Konvencija pateikia savarankišką, nepriklausomą nuo nacionalinių teisės tradicijų nuosavybės objektų sampratą. Nuosavybės sampratos pagal Konvenciją autonomiškumas susijęs su platesniu ginamų teisių supratimu. Pagal Konvenciją gali būti ginama atitinkama teisė kaip nuosavybės teisė, net jei ji tokia nepripažįstama pagal valstybių dalyvių nacionalinę teisę. EŽTT laikosi selektyvaus ad hoc požiūrio ir nuosavybę apibūdina per jai priskirtinus požymius nepateikdamas konkretaus nuosavybės sąvokos apibrėžimo, kadangi laikosi nuomonės, kad nuosavybės koncepcija negali būti atsiejama nuo pačios Konvencijos dinamiškos ir besivystančios prigimties, o nuosavybės termino apibrėžimas galėtų sąlygoti nuosavybės teisės gynimo statiškumą. Taigi, pasirinkus dinamišką nuosavybės koncepciją, apibrėžiamą per požymius, nėra įmanoma pateikti išsamaus sąrašo objektų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip nuosavybės teisės objektai 1 protokolo 1 straipsnio kontekste. EŽTT laikosi tokios pozicijos, kad „nuosavybė 1 protokolo 1 straipsnio prasme gali būti tiek „egzistuojanti nuosavybė“, tiek turtas (angl. assets), įskaitant reikalavimo teises, kurių atžvilgiu pareiškėjas gali teigti turįs bent jau „teisėtus lūkesčius“ (angl. legitimate expectation), kad jos būtų įgyvendintos“ (pvz., 2003 m. sausio 7 d. sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98,; 2003 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Stretch prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 42527/98, ir kt.). Teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopeck? prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Kiekvienu atveju reikia ištirti, ar pagal bylos aplinkybes, nagrinėjamas kaip visuma, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, saugomą pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (2010 m. kovo 29 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124). Taigi nuomininkų teisės ir teisėti lūkesčiai, kylantys iš būsto nuomos santykių, gali būti ginami kaip nuosavybė Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis, tačiau tam turi būti nustatyta nuomininkų teisė į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą.

Pažymėtina, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos. Būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą. Šių esminių nuostatų laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.611 straipsnyje nurodytą normą būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą. Nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors vertinant gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą taikytinos CK normos, tačiau, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-450-916/2017).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose suformuotą teisminę praktiką, į tai, kad atsakovė didžiąja dalimi yra įvykdžiusi prievolę susimokėti įsiskolinimą už būsto nuomą ir komunalines paslaugas, kurį buvo prašoma priteisti šioje byloje, į tai, jog tai yra pirmas ieškinys, kuriuo atsakovę prašoma iškeldinti iš šio socialinio būsto, taip pat į tai, kad atsakovė visus jos atžvilgiu priimtus teismo įsakymus dėl mokesčių už socialinį būstą išieškojimo yra įvykdžiusi (nes patikslintame ieškinyje nėra ir teismo posėdyje nebuvo išsakyta jokių argumentų dėl to, jog būtų neįvykdytas atsakovės atžvilgiu vėliausiai priimtas Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1362-814/2014 kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“ dėl 197,42 Lt skolos už buto komunalines paslaugas, 7,12 Lt delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 24 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 11 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo), taip pat į tai, jog pati ieškovė, pripažinusi šiuo metu esančią sunkią atsakovės turtinę padėtį, skyrė jai socialinę paramą būsto nuomos ir komunalinių mokesčių daliniam įsiskolinimui sumokėti, kas rodo atsakovės, kuri šiuo metu yra sunkioje turtinėje padėtyje, veiksmuose nesant tyčios savalaikiai neatsiskaitant su ieškovėmis už socialinio būsto nuomą ir komunalines paslaugas, konstatuoja, kad iškeldinimo iš nuomojamo būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos teisinė priemonė šiuo atveju dar nėra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui (nuomos ir komunalinių mokesčių daliniam nemokėjimui) ir šioje dalyje ieškinį atmeta. Tačiau teismas pažymi, jog ieškinio dalies dėl iškeldinimo atmetimas neužkerta kelio ieškovėms vėl kreiptis į teismą dėl atsakovės iškeldinimo iš socialinio būsto, jeigu atsakovė nemokės šiuo sprendimu priteistos skolos ir /ar ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės nemokės einamųjų įmokų ir neįrodys, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių savo sunkiai turtinei padėčiai pagerinti, pavyzdžiui, susirasdama oficialų darbą arba pradėjusi vykdyti individualią veiklą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovas advokato padėjėjas V. B. 2019 m. birželio 23 d. prašymu prašė iš atsakovės priteisti 221 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 21 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. kovo 7 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti 713,77 Eur įsiskolinimą, o teismas šiuo sprendimu nusprendė priteisti 138,07 Eur likusią įsiskolinimo dalį, kas reiškia, jog patikslintas ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo buvo patenkintas 19,34 (138,07 x 100 / 713,77) procentais, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistina tik 4,06 Eur žyminio mokesčio (21 x 0,1934).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2018 m. IV ketvirtyje Lietuvoje bruto darbo užmokestis sudarė 970,3 Eur. Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, mokamas 0,4 užmokesčio dydis advokatui. Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą mokamas 0,1 užmokesčio dydis advokatui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovas advokato padėjėjas V. B. 2019 m. liepos 31 d. posėdyje, argumentuodamas patirtas 200 Eur teisinių paslaugų išlaidas, nurodė, kad šios išlaidos susidarė tikslinant ieškinį ir atstovaujant klientą teismo posėdžiuose. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atstovas teismui pateikė tik 2019 m. birželio 5 d. prašymą dėl įsiskolinimo reikalavimo sumažinimo. Teismo nuomone, tokį prašymą negalima būtų vertinti kaip patikslintą ieškinį, nes, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pačiam procesiniam dokumentui yra suteiktos prašymo pavadinimas. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 6 d. parengiamasis posėdis truko 5 minutes, 2019 m. birželio 5 d. parengiamasis posėdis truko 7 minutes ir 2019 m. liepos 31 d. posėdis truko 13 minučių.

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei vienas byloje vykęs posėdis netruko ilgiau kaip 30 minučių, mažina ieškovės nurodytą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, paliekant tik kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymo išlaidas. Kadangi užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje Lietuvoje sudarė 970,3 Eur, konstatuotina, jog, vadovaujantis Rekomendacijomis, teismas teisinei pagalbai apmokėti iš atsakovės ieškovei maksimaliai galėtų priteisti tik 310,5 Eur (970,3 x 0,4 x 0,8). Tačiau, įvertinus tai, kad ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ reikalavimai patenkinti tik 19,34 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistina tik 38,68 Eur (200 x 0,1934) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turėjo 9,91 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo tenkinus tik 19,34 procentais, reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo atmetus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290, teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš atsakovės nepriteisia.

CPK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė Jonavos rajono savivaldybė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šioje civilinėje byloje yra atleista pagal įstatymą, teismas jai tenkančią procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą apmoka iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ tenkančios teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies teismas taip pat nepriteisia, kadangi iš UAB „Jonavos paslaugos“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei Uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 156916523, buveinės adresas Jonava, Klaipėdos g. 17, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS):

138,07 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 77 ct) įsiskolinimą už suteiktas komunalines paslaugas laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.;

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (713,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4,06 Eur (keturių eurų 6 euro centų) žyminį mokestį.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei Uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 156916523, buveinės adresas Jonava, Klaipėdos g. 17, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS) 16,94 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. vasario 15 d. lėšų pervedimo nurodymu (unikalus mokėjimo kodas 68475).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.