- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- e2-46-496/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Daiva Valčiukienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovės R. M. priešieškinį R. M. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turimo turto padalinimo, kompensacijos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. 2023-08-29 pateiktu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę - 0,2300 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė - 968,00 Eur; ir 2,9980 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vidutinė rinkos vertė – 9.370,00 Eur, priteisti ieškovui R. M. asmeninės nuosavybės teise; padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę - nebaigtą statyti ir neįregistruotą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui R. M. asmeninės nuosavybės teise; padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę - lengvojo automobilio priekabą TAURIGA TAURUS B (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 600,0 Eur vertės, priteisti ieškovui R. M. asmeninės nuosavybės teise; pripažinti nekilnojamąjį turtą - 7,0768 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė - 17.800,00 Eur; ir 5,0000 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė - 14.900,00 Eur, asmenine ieškovo R. M. nuosavybe; iš atsakovės R. M. priteisti ieškovo R. M. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas R. M. 2024-11-07 pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant atsakovei R. M. jos santuokinę pavardę; pripažinti asmenine ieškovo R. M. nuosavybe 7,0768 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 19 300,00 Eur vertės, ir 5,0000 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 16 300,00 Eur vertės; padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę - 0,2300 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 1 060,00 Eur, priteisti ieškovui R. M. asmeninės nuosavybės teise; 2,9980 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 10 200,00 Eur, priteisti ieškovui R. M. asmeninės nuosavybės teise; nebaigtą statyti ir neįregistruotą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), 25 000,00 Eur vertės, priteisti ieškovui R. M. asmeninės nuosavybės teise. Bendra nekilnojamojo turto vertė – 36 260,00 Eur, todėl atsakovei R. M. ieškovas R. M. išmokės 18 130,00 Eur kompensaciją. Taip pat prašo priteisti ieškovo R. M. naudai iš atsakovės R. M. 2 202,20 Eur turtinės žalos atlyginimą (dėl nepagrįstų R. M. kaltinimų R. M. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių šis patyrė advokato pagalbos išlaidas, o ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti), priteisti iš atsakovės R. M. ieškovo R. M. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas R. M. 2024-12-03 teismui pateikė Reikalavimą dėl santuokos metu įgytų privalomai neregistruotinų kilnojamųjų daiktų padalijimo, papildydamas patikslinto ieškinio reikalavimus - nustatyti, kad visi privalomai neregistruojami kilnojamieji daiktai (namų apyvokos daiktai) 1 000 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovui R. M., kuris sutinka sumokėti 500 Eur kompensaciją.
Šalies argumentai
Atsakovė R. M. 2024-09-06 pateikė teismui priešieškinį, kuriuo ji prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti, padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turimą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: priteisti jai asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį turto: 7,0768 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5,000 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,9980 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,2300 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo stovintį pastatytą, bet neįteisintą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti R. M. asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį turto: 7,0768 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5,000 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,9980 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,2300 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) bei ant šio žemės sklypo stovinčio pastatyto, bet neįteisinto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priešieškiniu atsakovė prašo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pastatytas ir neįteisintas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), stovintis ant R. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso R. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis; prašo priteisti jai ir R. M. asmeninės nuosavybės teisėmis po ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), stovinčio ant R. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašo priteisti jai iš R. M. 4 215Eur piniginę kompensaciją už be jos žinios parduotus automobilius: 2022-09-12 parduotą automobilį VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 500Eur; 2022-06-08 parduotą automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 700Eur; 2022-06-03 parduotą automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 230Eur; 2022-10-06 parduotą automobilį AUDI A6, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 2008m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 4000Eur. Taip pat atsakovė prašo priteisti R. M. namų apstatymo daiktus, užfiksuotus antstolės E. R. 2023-05-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole: virtuviniai baldai, stalas, 4 kėdės, mikrobangų krosnelė SAMSUNG, šaldytuvas Hansa, dujinė viryklė, gartraukis Europlast, pakabinta spintelė su veidrodžiais, prieškambario spinta, drabužių kabykla, komoda, valgomasis stalas su 6 kėdėmis, sekcija, dvigulė miegamojo lova, dvi spintelės, sieninė spinta su veidrodžiu, antra komoda, televizorius Samsung, šaldiklis snaigė, minkštas baldų komplektas, sekcija, dulkių siurblys BOSCH, 6 kėdės, trys šviestuvai, kurių bendra vertė 10 000 Eur; priteisti jai iš R. M. 5 000 Eur piniginę kompensaciją už jam paliktus visus namų apyvokos daiktus. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti jai iš R. M. 587,13Eur už namo ir garažo, žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus, turto vertinimą, bei priteisti jai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2023 m. spalio 2 d. teisme gautas atsakovės R. M. atsiliepimas į ieškinį, 2024-11-19 gautas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriuose atsakovė nurodo, kad sutinka dėl abipusės kaltės nutraukti santuoką, taikytis nenori, bet su kita ieškinio dalimi nesutinka, nurodo, kad turto vertė didesnė, nei nurodyta ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ir pageidauja, kad visas nekilnojamasis turtas būtų pasidalintas natūra po ½ dalį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir nutrauktas teisėsaugos institucijų sprendimais, todėl žalos atlyginimą ieškovas gali prisiteisti administraciniame teisme. Prašo tenkinti priešieškinį dėl visų turtinių reikalavimų.
Šalies argumentai
Ieškovas nepateikė atsiliepimo į priešieškinį, tačiau patikslintame ieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo bei dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Ieškovas sutinka, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės. Byloje kyla ginčas dėl turtinių klausimų. Atsakovė R. M., prašydama padalinti namo nuosavybės teisę lygiomis dalimis (transformuoti bendrąją jungtinę nuosavybę į bendrąją dalinę), nenurodo, kaip bus naudojamas namas, priklausantis dviem bendraturčiams - kokiomis patalpomis naudotųsi vienas ir kitas bendraturtis, jau nesantis sutuoktiniu; nenurodo, ar toks padalinimas iš viso galimas techniškai. Ieškovo ir atsakovės santykiai sudėtingi, realios galimybės šalims sutarti dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos ir šio turto išlaikymo kaštų pasidalijimo nėra ir tikėtina ateityje nebus. Teismui nusprendus padalinti turtą natūra, būtų užprogramuotas kitas teisinis ginčas - dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalinimo, o tam vėlgi teks įteisinti neįteisintus nekilnojamojo turto objektus, juos įvertinti, ir apsispręsti, kam gi iš dviejų bendraturčių atiteks turtas, o kam - piniginė kompensacija. Daugiau nei per metus laiko atsakovė R. M. nesugebėjo (teisingiau, nenorėjo) įregistruoti ir įvertinti nekilnojamąjį turtą, dėl kurio nuosavybės teisės nėra ginčo, bei rasti jam pirkėją (pirkėjus). Santuokos metu ieškovas ir atsakovė bendrąja jungtine nuosavybe įgijo 0,2300 ha ploto žemės sklypą ir 2,9980 ha ploto žemės sklypą, bendra jų vertė – 11 260,00 Eur. Šie žemės sklypai dalintini šalims po ½, žemės sklypus natūra priteisti R. M., kuris R. M. naudai išmokės 5 630,00 Eur. kompensaciją. Kiti du žemės sklypai - 7,0768 ha ploto ir 5,0000 ha ploto įregistruoti atsakovės R. M. vardu, tačiau šių žemės sklypų įsigijimo datos - abu žemės sklypai įgyti 2004-05-10 pirkimo-pardavimo sutartimis - leidžia teigti, kad šios sutartys sudarytos santuokos metu, ir formaliai yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. Tačiau šie žemės sklypai buvo įgyti ieškovo vardu jo asmenine nuosavybe paveldėjimo būdu - (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Po to abu šie žemės sklypai 2002-06-13 pirkimo-pardavimo sutartimis parduoti ieškovo pusbroliui A. M. už 2 079,00 Lt (602,12 Eur), antrasis žemės sklypas parduotas už 1 500,00 Lt (434,43 Eur). Bendra žemės sklypų pardavimo kaina – 3 579,00 Lt (1 036,55 Eur). 2004-03-01 pirkimo-pardavimo sutartimis šie žemės sklypai parduoti J. L.. Pirmasis žemės sklypas (unik.Nr. (duomenys neskelbtini)) parduotas už 11 247,00 Lt (3 257,36 Eur), antrasis žemės sklypas (unik.Nr. (duomenys neskelbtini)) parduotas už 8 413,00 Lt (2.436,57 Eur). Bendra žemės sklypų pardavimo kaina – 19 660,00 Lt (5.693,93 Eur). 2004-05-10 (po 2 mėnesių ir 10 dienų) pirkimo-pardavimo sutartimis šie žemės sklypai parduoti R. M. už tokią pat bendrą kainą, kaip A. M. parduodant šiuos žemės sklypus J. L., t.y. – 19 660,00 Lt (5 693,93 Eur). Akivaizdu, jog abu žemės sklypai parduoti fiktyviai, nes iš tikro pinigai perleidžiant šiuos žemės sklypus nebuvo mokami ir gaunami, abu žemės sklypai ir toliau, juos tariamai perleidus, R. M. buvo naudojami jo veikloje — nei A. M., nei J. L. šiuose žemės sklypuose jokios veiklos nevykdė. Šios pirkimo-pardavimo sutartys yra tariamieji sandoriai, sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių, todėl jie pripažintini ieškovo asmenine nuosavybe.
Ieškovas prašo pripažinti teisiškai neįregistruotą nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti, kiekvienam iš bendraturčių - sutuoktinių - pripažįstant po 1/2 nuosavybės teisės dalį. Kadangi atsakovė R. M. nebegyvena šiame name, jis reikalingas ieškovui R. M., jis prašo nutraukiant santuoką priteisti šį namą jam asmenine nuosavybe, atsakovės R. M. naudai išmokant 12 500,00 Eur kompensaciją.
Iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kuriame pastatytas neįteisintas pastatas – garažas priklausė ieškovo tėvui A. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), po kurio mirties ir žemės sklypas, ir jame esantis neįteisintas statinys asmeninės nuosavybės teise palikimo priėmimo būdu atiteko ieškovui. Nėra pagrindo jį pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo lygiomis dalimis dalinti pinigus, gautus už keturis nurodytus automobilius, - 8.430,00 Eur, jai priteisiant 4 215,00 Eur kompensaciją. Atsakovė nurodo, jog ieškovas su ja nepasidalino šiomis piniginėmis lėšomis, tačiau nepateikia jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Šie automobiliai parduoti dar sutuoktiniams vedant bendrą ūkį, piniginės lėšos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl neturi būti tenkinamas šis prašymas. Šalių turtiniai santykiai nutrūko ir santuoka iširo, kai atsakovė R. M. 2022-11-25 apkaltino ieškovą R. M. ją sumušus. Tačiau ir po turtinių santykių nutrūkimo ieškovas R. M. toliau išlaikė bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą ir apmokėjo bendras išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Jis nurodė, kad ieškinį palaiko, priešieškinį prašo atmesti.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog santuoka iširo dėl abipusės kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl tarpusavio išlaikymo. 2022-2023 metais R. M. kreipėsi į policiją, nurodydama, kad R. M. vartojo smurtą. Jos pareiškimų pagrindu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, dėl šios priežasties ieškovas turėjo ieškoti teisinės pagalbos, patyrė 2 202,20 Eur išlaidas. Ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, atsakovė su atstove neskundė nutarimų. Kadangi ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti atsakovės pareiškimų pagrindu, todėl ji turi atlyginti ieškovui turtinę žalą. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo sumokėti jai kompensaciją už keturis parduotus automobilius, atstovas nurodė, kad šis prašymas netenkintinas, nes visi keturi automobiliai buvo parduoti šalims bendrai gyvenant santuokoje ir buvo panaudoti šeimos reikmėms. Atstovas nurodė, kad šalių turtiniai santykiai nutrūko nuo 2022 metų lapkričio mėnesio, kai R. M. kreipėsi į policiją su pareiškimu. Taip pat ieškovas išlaikė bendrą turtą po to, kai šalys gyveno atskirai. Namas buvo šildomas, žemės sklypai prižiūrimi. Ieškovas neprašo kompensacijos už bendro turto išlaikymą, tam buvo panaudoti pinigai už parduotus automobilius. Santuokos metu šalys įgijo du žemės sklypus ir viename iš jų pasistatė gyvenamąjį namą. Tai šalių bendras turtas. Namas iki šiol nėra įteisintas. Negalima priversti asmenį įteisinti turtą ar ne. O atsakovė pati neįregistravo gyvenamojo namo viešame registre, nors tai galėjo padaryti per atstovę. Atsakovė atliko turto vertinimą, tačiau tai tik vertintojo nuomonė ir ja nereikia remtis. Prašo remtis viešo registro nustatytomis vertėmis. Ūkinis pastatas – garažas buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) metais atsakovo tėvui A. M. priklausančiame žemės sklype, jį statė sklypo savininkas. Tai patvirtino liudytojai, statę garažą. Tik vėliau, (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo tėvui, ieškovas paveldėjo garažą su žemės sklypu ir tai yra jo asmeninis turtas. Atsakovės R. M. vardu yra įregistruoti du žemės sklypai 7,0768 ha ir 5,000 ha ploto, įgyti pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu. Šiuos sklypus R. M. buvo įgijęs paveldėjimo būdu (duomenys neskelbtini), kaip asmeninę nuosavybę. 2002 metais R. M. šiuos sklypus pardavė savo pusbroliui A. M., po dvejų metų šis pardavė sklypus J. L., o 2024-05-10, po dviejų mėnesių, J. L. abu žemės sklypus pardavė R. M.. Atstovo nuomone yra akivaizdu, kad sandoriai yra apsimestiniai. Šie du žemės sklypai turi būti pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Atsakovė visus namuose esančius baldus vertina 10 000 Eur, nenurodydama konkrečios daiktų kainos ir prašo pati gauti 5 000 Eur kompensaciją. Ieškovas nesutinka su tokiu baldų įvertinimu, mano, kad jų visų vertė yra 1 000 Eur. Tarp šalių esant šiam ginčui, baldus reikėtų įvertinti vidutiniškai, t. y. 5500 Eur ir juos dalinti šalims per pusę. Atstovas prašo tenkinti ieškinio reikalavimus, tenkinti priešieškinio reikalavimus, su kuriais sutinka ieškovas, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintai reikalavimų daliai ir įvertinus, ar šalis nepiktnaudžiauja savo teisėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. į teismo posėdį neatvyko. Jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra ginčo, kad šeima yra iširusi ir ji iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės. Atsakovė jai aiškino, kad iki pradėjimo gyventi skyrium, ji su ieškovu, abu įniko į alkoholį, o apsvaigus kildavo konfliktai. Ieškovas su ja buvo labai grubus, ją žemindavo. Šeima iširo daug anksčiau, nei buvo kreiptasi į policiją. Atstovė nurodė, kad netenkintinas ieškovo prašymas dėl žalos atlyginimo, nes ikiteisminis tyrimas pagal R. M. skundus buvo nutrauktas ne dėl to, kad nebuvo smurto įvykių, o dėl to, kad nesurinkta kaltę patvirtinančių įrodymų. R. M. nėra bausta už melagingus pranešimus apie įvykius. Toks reikalavimas nenagrinėtinas santuokos nutraukimo byloje. Atstovė nesutinka su ieškiniu dėl visų turtinių klausimų. Sandoriai dėl 5 ha ir apie 7 ha dydžio žemės sklypų pirkimo - pardavimo yra galiojantys, nenuginčyti, šie žemės sklypai yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalinti. 5 ha žemės sklype yra užsodintos šilauogės didesniame, nei 1 ha plote, iš šilauogių per metus uždirbama apie 10 000 Eur. Atsakovė neprašo dalinti šias pajamas. Dėl santuokos metu pastatyto gyvenamojo namo ir garažo vertės atsakovė pateikė turto vertinimo ataskaitą. Prašo ja remtis. Garažą statė santuokos su R. metu, iš bendrų jų pinigų. Į garažą atvesta elektra nuo sutuoktinių namo. Nėra paveldėjimo liudijimo, kad garažą ieškovas paveldėjo. Prašo visą sutuoktinių nekilnojamąjį turtą dalinti šalims po ½ dalį, nes taip galima teisingiausiai padalinti. Laiką, nuo kurio šalys pradėjo atskirai gyventi įrodo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadinamas pasidalinimas, nes viskas atiteko ieškovui. Atsakovė R. M. nurodė, kad ji atskirai nuo vyro gyvena nuo 2022 metų vasario mėnesio. Keturis automobilius pardavė R. M., be R. M. žinios, jis neįrodė, kokioms šeimos reikmėms panaudojo pinigus, todėl pusė šių pinigų turi būti priteista R. M.. Atstovė nurodė, kad vienu iš šių automobilių, tai Audi, iki šiol važinėja ieškovas. Atstovė nurodė, kad atsakovė sutinka, jog priekaba natūroje atitektų ieškovui. Atstovės vertinimu, gyvenamąjį namą turi šildyti tas asmuo, kuris name gyvena. Atsakovė visus baldus, namų apstatymo reikmenis vertina 10 000 Eur. Visais šiais daiktais visą laiką naudojasi ieškovas, todėl jam paliktini daiktai, o atsakovei priteistina pusės šios sumos kompensacija. Atsakovė yra silpnos sveikatos, dėl šios priežasties ji šiuo metu neketina apsigyventi name. Prašo iš dalies tenkinti ieškinį, atmesti ieškinio turtinius reikalavimus, bei priteisti atsakovei pusę sumos už atliktus kadastrinius matavimus, vertinimą. Prašo tenkinti priešieškinį, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Santuokos liudijimas įrodo, kad R. M. ir R. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.
Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
Išanalizavus bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, spręstina, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovas, tiek atsakovė – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys nesistengė išsaugoti šeimą, tinkamai neatliko santuokinių pareigų. Abi šalys neginčija, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismas dėl kaltės plačiau nepasisako. Teismui nekyla abejonių, kad šalys nebegyvena kartu, nepalaiko santuokinių ryšių nuo 2022 metų, t. y. ilgą laiką, jie abu taikytis nenori ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, pripažįstama, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškiniu ir priešieškiniu nėra prašoma priteisti išlaikymą iš sutuoktinio.
Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą.
Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės R. M. ieškovo R. M. patirtas atstovavimo išlaidas, bendra suma – 2 002,20 Eur. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovė visiškai nepagrįstai kaltino ieškovą jos atžvilgiu padarius nusikalstamas veikas - ją sumušus. Dėl to ieškovo R. M. atžvilgiu buvo pradėti (ir nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ar nesant nusikaltimo požymių) ikiteisminiai tyrimai. Dėl ikiteisminių tyrimų ieškovas R. M. buvo priverstas sudalyti atstovavimo sutartis su gynėju advokatu H. M., ir apmokėti jo paslaugas bendrai 2 202,20 Eur. sumą. Ieškovas, prašydamas priteisti šią sumą, įvardintą žalos atlyginimu, nurodo, kad atsakovė R. M. nesilaikė reikalavimų, keliamų rūpestingam ir atidžiam asmeniui, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 2 d.), todėl privalo kompensuoti ieškovo R. M. patirtas dėl atsakovės R. M. elgesio sąnaudas.
Prie ieškinio yra pridėti Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorių 2022-12-30 ir 2023-02-21 nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nesant R. M. veikoje nusikaltimo požymių.
Susipažinus su 2022-12-30 nutarimo turiniu matyti, kad dėl 2022-11-25 dienos įvykio policijos pareigūnus ir medikus iškvietė ne R. M., kuri buvo sužalota, bet pats R. M.. Dėl antrojo įvykio, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, nukentėjo kitas asmuo, ne R. M.. Ši tyrimo metu netgi atsisakė duoti parodymus prieš savo vyrą R. M.. Abiem atvejais ikiteisminį tyrimą pradėjo ir ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko policijos komisariato pareigūnai, kurie nesurinko neginčijamų įrodymų R. M. kaltei pagrįsti. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad R. M. būtų buvusi nubausta už melagingo pranešimo parteikimą. Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo išlaidas patyręs asmuo gali prašyti atitinkamų valstybės institucijų, kad būtų atlygintos patirtos išlaidos. Teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės 2 002,20 Eur ieškovo patirtas advokato išlaidas dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kyla ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-08-21 išrašo (pridėta prie ieškinio) matyti, kad 2006-10-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu R. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 2,9980 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės R. M. prašymu buvo pateikta specialisto konsultacinė išvada dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainos, kurioje nurodyta, kad šio žemės sklypo labiausiai tikėtina pardavimo kaina turto apžiūros dieną (2023-10-10) yra 15 000 Eur.
Taip pat iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-08-21 išrašo (pridėta prie ieškinio) matyti, kad 2006-10-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu R. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,2300 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, pateiktos 2024-09-06 su priešieškiniu, matyti, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato atkuriamoji vertė 138 000 Eur, Vidutinė rinkos vertė 11 600 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodo gyvenamojo namo vertę – 25 000 Eur. Atsakovės R. M. prašymu buvo pateikta specialisto konsultacinė išvada dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainos, kurioje nurodyta, kad šio žemės sklypo ir teisiškai neįregistruoto pastato - gyvenamojo namo labiausiai tikėtina pardavimo kaina turto apžiūros dieną (2023-10-10) yra 35 000 Eur. Atlikus pastatų teisinę registraciją, jų vertė gali būti didesnė.
Pastatytas ir neįteisintas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) užfiksuotas antstolės E. R. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (prie ieškinio).
Regitra duomenų bazės pažyma įrodo, kad R. M. vardu yra įregistruota transporto priemonė Tauriga Tauras B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ši transporto priemonė įvertinta 600 Eur. Atsakovė vertės neginčija.
Šalys neginčija, kad minėtas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir turi būti dalinama nutraukiant santuoką.
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-08-21 išrašo (pridėta prie ieškinio) matyti, kad R. M. vardu įregistruotas 7,0768 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2004-05-10 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, 11 100 Eur vidutinės rinkos vertės. Taip pat iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-08-21 išrašo (pridėta prie ieškinio) matyti, kad R. M. vardu įregistruotas 5,000 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2004-05-10 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, 1593 Eur vertės. Atsakovės R. M. prašymu pateiktoje specialisto konsultacinėje išvadoje dėl tikėtinos 5,000 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo kainos, nurodyta, kad šio žemės sklypo labiausiai tikėtina pardavimo kaina turto apžiūros dieną (2023-10-10) yra 35 000 Eur., labiausiai tikėtina 7,0768 ha žemės sklypo pardavimo kaina turto apžiūros dieną (2023-10-10) yra 35 000 Eur.
Atsakovė šiuos sklypus vertina, kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir prašo dalinti po ½ dalį.
Ieškovas ieškiniu prašo šiuos du žemės sklypus pripažinti asmenine jo nuosavybe, nurodydamas, kad šie sklypai buvo įgyti R. M. vardu, jo asmenine nuosavybe, paveldėjimo būdu - (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o po to jie buvo fiktyviai, nemokant ir negaunant pinigų, sudarant tariamus sandorius parduoti kitiems asmenims ir vėl sugrąžinti į šeimą R. M. vardu.
Prie ieškinio pateiktos 2002 m. birželio 13 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis R. M. 6,93 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5,0 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui A. M..
2004 m. kovo 01 d. pirkimo-pardavimo sutartimis šiuos žemės sklypus A. M. pardavė J. L.. 2004 m. gegužės 10 dienos pirkimo-pardavimo sutartimis 6,93 ha ir 5 ha žemės sklypus J. L. pardavė R. M..
Vertinant ieškovo prašymą dėl šių dviejų žemės sklypų pripažinimo jo asmenine nuosavybe teismas atkreipia dėmesį, kad žemės sklypų pardavimo sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos notarine tvarka, taigi jos sudarytos įstatyme numatyta tvarka ir jose yra užfiksuota šalių valia. Nors ieškovas teigia, kad parduodant šiuos žemės sklypus nebuvo mokami pinigai, tačiau no nepagrindžia jokie įrodymai. Priešingai, notariškai patvirtintose sutartyse yra įrašyta, kad už žemės sklypus yra sumokėti pinigai iki sutarčių sudarymo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad notariškai patvirtintos žemės sklypų pardavimo sutartys būtų niekinės. Į bylą nėra pateiktas sprendimas ar reikalavimas šias sutartis pripažinti negaliojančiomis, todėl teismas vertina, kad sutartys yra sudarytos ir galiojančios. O tai reiškia, kad žemės sklypai 7,0768 ha ploto ir 5,000 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti R. M., įgyti 2024-05-10, t. y. šalių santuokos metu, priklauso sutuoktiniams R. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atmestinas ieškinio reikalavimas pripažinti šiuos žemės sklypus asmenine ieškovo nuosavybe.
Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi, esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Taigi, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą).
Šioje byloje ieškovas prašo padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę - 0,2300 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 1 060,00 Eur, - 2,9980 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 10 200,00 Eur; - nebaigtą statyti ir neįregistruotą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), 25 000,00 Eur vertės, priteisti ieškovui R. M. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovo vertinimu bendra nekilnojamojo turto vertė – 36 260,00 Eur, todėl siūlo, kad jis atsakovei R. M. išmokės 18 130 Eur kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė atliko ir pateikė į bylą specialisto konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad vien 0,2300 ha ploto žemės sklypo ir neįregistruoto gyvenamojo namo vertė (pardavimo kaina) yra 35 000 Eur, o kaina būtų dar didesnė, jei gyvenamasis namas būtų įregistruotas; 2,9980 ha ploto žemės sklypo labiausiai tikėtina pardavimo kaina 15 000 Eur. Taigi, atsakovė pateikė įrodymus, kad turto vertė yra didesnė, nei nurodo ieškovas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, pripažindamas, kad įteisinus pastatus jų vertė padidėtų, per ilgai užtrukusį bylos nagrinėjimą ieškovas savo veiksmais atsisakė atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, tai atliko atsakovė. Taip pat ieškovas nenorėjo įteisinti pastatus net ir po to, kai atsakovė atliko kadastrinius matavimus ir dėl sunkio sveikatos būklės nebegalėjo atlikti pastatų įteisinimo veiksmus. Taigi atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nedėjo jokių pastangų dėl teisingos turto vertės nustatymo. Galimai taip elgėsi dėl mažesnės kompensacijos mokėjimo atsakovei, nes šalims gyvenant atskirai, ieškovas visą laiką pats gyvena šiuose pastatuose ir jais naudojasi, bei prašo pastatus natūra paskirti jam. Toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas siekiu kuo greičiau ir teisingai išspręsti kilusį ginčą. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad gyvenamasis namas nėra mažas, pirmo aukšto patalpos sudaro 83,60 kv.m., rūsio patalpos sudaro 72,74 kv. m., namų valdos plotas 0,23 ha, taigi gyvenamasis namas ir namų valdos plotas gali būti pritaikytas dviejų šeimų gyvenimui. Nors šioje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau tai bus galima padaryti atskiroje byloje, įteisinus pastatus. Ieškovas kaltina atsakovę, kad ši neįteisino gyvenamojo namo, tačiau jis pats, būdamas žymiai geresnės sveikatos už atsakovę ir turėdamas laiko (nurodė per posėdį, kad laiko turi) neįteisino namo.
Anksčiau buvo nurodyta, kad turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus.
Šioje byloje, šalims bandant taikiai išspręsti kilusį ginčą, ieškovas nurodė negalintis sumokėti kompensaciją atsakovei, taigi priėmus sprendimą, kuriuo ieškovas turėtų išmokėti kompensaciją atsakovei, toks sprendimas gali būti neįvykdytas ilgą laiką ir pažeistų atsakoveė, kuri prašo turtą dalinti natūra po ½ dalį, teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai 2,9980 ha, 7,0768 ha, 5,000 ha ploto yra skirtingi savo dydžiu ir savybėmis, šalys neginčija, kad 5,000 ha žemės sklype yra įrengtas šilauogių ūkis, todėl ir šiuos žemės sklypus tikslinga šalims dalinti natūra po ½ dalį, siekiant nepažeisti kurio nors iš sutuoktinių turtinių teisių. Be to, dėl kompensacijos mokėjimo už 7,0768 ha, 5,000 ha ploto žemės sklypus nėra pareikštas reikalavimas.
Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo tenkintinas priešieškinis, o ieškinio reikalavimai netenkinami.
Dėl neįteisinto garažo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
Atsakovė R. M. priešieškinyje nurodo, kad iš bendrų santuokinių lėšų jie su R. M. (duomenys neskelbtini) metais pastatė garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), šalia jų gyvenamojo namo, ant R. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad šį garažą statė jo tėvas, vietoje seno garažo.
Į bylą, prie ieškinio, yra pateiktas nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-08-21 išrašas, iš jo matyti, kad R. M. vardu yra įregistruotas 0,1800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties. Šis žemės sklypas R. M. vardu įregistruotas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Anksčiau šis sklypas priklausė A. M.. Taigi, garažo statybos metu žemės sklypas nuosavybės teise priklausė ne ieškovui R. M., bet jo tėvui A. M..
Liudytojai P. R. ir Z. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie mūrijo garažą A. M. prašymu. Jiems už darbą mokėjo A.. Z. A. nurodė, kad statant garažą R. M. parveždavo medžiagas, R. su žmona jiems duodavo pietus. A. M. šiam liudytojui nesakė, kam jam reikalingas garažas. Liudytojas P. R. nurodė, kad galimai A. M. garažą statė sūnui. Liudytojas M. P. aiškino dengęs stogą statomam garažui. Šią statybą organizavo R. M.. Šio tėvas tuo metu buvo labai senas. Liudytoja S. M. taip pat nurodė, kad garažą statė jos tėvai R. ir R. M.. Senelis A. tuo metu buvo senas ir nesidomėjo garažo statybomis. Liudytojai E. N. ir L. N. nurodė, kad garažo statybas organizavo, mokėjo meistrams R. M.. Tuo metu R. tėvas A. jau buvo senas. Apibendrinant matyti, kad liudytojų parodymai dėl garažo statybos A. M. žemės sklype yra iš dalies prieštaringi ir jie negali pakeisti rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų duomenų.
Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.
Į bylą nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai dėl garažo statybos (duomenys neskelbtini) metais, tuo metu A. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taip pat nėra pateikti įrodymai, kad A. M. būrų suteikęs leidimą sūnui R. ir jo žmonai R. savo žemės sklype statytis naują statinį - garažą. Esant šioms aplinkybėms negali būti tenkinami priešieškinio 4 ir 5 reikalavimai dėl garažo pripažinimo šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo šalims.
Dėl piniginės kompensacijos už parduotus automobilius
Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 4 215 Eur piniginę kompensaciją už be jos žinios parduotus automobilius, kurių bendra pardavimo kaina 8 430 Eur. Prie priešieškinio pridėtos sutartys: 2022-09-12 parduotas automobilis VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 500Eur; 2022-06-08 parduotas automobilis VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 3700 Eur; 2022-06-03 parduotas automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 230 Eur; 2022-10-06 parduotas automobilis AUDI A6, 2008m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur. Bendra parduotų automobilių pardavimo kainų suma yra 8 430 Eur.
Sprendžiant šį priešieškinio reikalavimą turi būti nustatyta, nuo kada nutrūko šalių turtiniai santykiai, šalys pradėjo gyventi atskirai. Ieškovas ieškinyje ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šeimos santykiai nutrūko tada, kai R. M. kreipėsi į policiją, apkaltindama ieškovą smurtu, tai įvyko 2022-11-25. Atsakovės atstovė teigė, kad šalys bendrai nebetvarkė ūkio nuo 2022 m. pradžios, nuo sausio - vasario mėnesio. Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022-12-30 nutarime nutraukti ikiteisminį turimą nurodyta, kad R. M. teigė, jog jie su R. M. nusprendė skirtis, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio kartu nebegyvena. Vertinant šalių atstovų pasisakymus ir minėtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotą R. M. pateiktą informaciją, teismas sprendžia, kad teisingiausia informacija yra užfiksuota prokurorės nutarime, nes tada, R. M. apklausos metu buvo praėję mažai laiko, nuo pradėjimo gyventi skyrium ir asmuo geriau galėjo prisiminti šią aplinkybę. Teismas vertina, kad nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio šalys kartu negyvena (iš pradžių buvo vienuose namuose skirtingu laiku, atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdį). Dviejų transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos 2002 m. birželio mėnesį, taigi dar nenutrūkus šeimos santykiams, todėl pinigai galėjo būti panaudoti šeimos reikmėms, nėra pagrindo priteisti kompensaciją už šiuos du automobilius. Automobilis VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas 2022-09-12 už 500 Eur, automobilis AUDI A6, 2008m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas 2022-10-06 už 4 000 Eur. Taigi, šie du automobiliai parduoti šalims nebevedant bendro ūkio, todėl 4500 Eur suma, kurią R. M. gavo už du parduotus automobilius turi būti dalinama šalims po ½ dalį. Priešieškinio 7 reikalavimas dėl kompensacijos už parduotus automobilius priteisimo tenkintinas iš dalies, atsakovei priteisiant 2 250 Eur.
Dėl namų apstatymo daiktų padalinimo.
Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti R. M. namų apstatymo daiktus, užfiksuotus antstolės E. R. 2022-05-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole: virtuviniai baldai, stalas, 4 kėdės, mikrobangų krosnelė SAMSUNG, šaldytuvas Hansa, dujinė viryklė, gartraukis Europlast, pakabinta spintelė su veidrodžiais, prieškambario spinta, drabužių kabykla, komoda, valgomasis stalas su 6 kėdėmis, sekcija, dvigulė miegamojo lova, dvi spintelės, sieninė spinta su veidrodžiu, antra komoda, televizorius Samsung, šaldiklis snaigė, minkštas baldų komplektas, sekcija, dulkių siurblys BOSCH, 6 kėdės, trys šviestuvai, kurių bendra vertė 10 000 Eur, ir priteisti jai iš R. M. 5 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam paliktus visus namų apyvokos daiktus.
2024-12-09 pateiktame prašyme atsakovės atstovė nurodė atskirų daiktų, užfiksuotų antstolės E. R. 2023-05-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kainas: stalas – 300 Eur; 4 kėdės – 280 Eur; mikrobangų krosnelė SAMSUNG – 400 Eur; šaldytuvas Hansa - 300Eur; dujinė viryklė – 300 Eur; gartraukis Europlast – 100 Eur; pakabinta spintelė su veidrodžiais – 350 Eur; prieškambario spinta – 200 Eur; drabužių kabykla – 50 Eur; komoda – 200 Eur; valgomasis stalas su 6 kėdėmis – 1 200 Eur; sekcija – 500 Eur; dvigulė miegamojo lova – 100 Eur; dvi vonios spintelės – 600 Eur; sieninė spinta su veidrodžiu – 400 Eur; antra komoda – 200 Eur; televizorius Samsung – 400 Eur; šaldiklis „Snaigė“ – 300 Eur; minkštas baldų komplektas – 400 Eur; sekcija – 150 Eur; dulkių siurblys BOSCH – 200 Eur; 6 kėdės – 420 Eur; trys šviestuvai – 500 Eur; vandens šildytuvas – 180 Eur; trimeris - l50 Eur; traktoriukas žolei pjauti – 1 500 Eur; purkštuvas – l00 Eur; kieto kuro pečius – 600 Eur; hidroforas – 250 Eur; skalbimo mašina – 300 Eur. Nurodo bendrą šių daiktų vertę – 11 030 Eur, bei kad namuose liko daug smulkių daiktų už 2 000 Eur.
Ieškovo atstovas 2024-12-03 pateikė reikalavimą dėl santuokos metu įgytų privalomai neregistruojamų kilnojamųjų daiktų padalijimo. Dokumente nurodo, kad visų atsakovės nurodomų daiktų vertė yra 1 000 Eur. Daiktus prašo priteisti jam, o iš jo atsakovei priteisti 500 Eur kompensaciją.
Taigi šalių nurodomos vertės iš esmės skiriasi. Atsakovės atstovė yra pateikusi naujų, parduodamų daiktų, kurie panašūs į šalių turimus daiktus, kainas, nurodydama, kad šalių daiktų kainas sumažino, atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Teismo vertinimu, kainų skelbimuose negalima lyginti su šalių santuokos metu įgytais daiktais, nes nėra aišku, ar šalių turimų daiktų ir skelbimuose reklamuojamų daiktų savybės yra tokios pat. Be to, teismas pažymi, kad kieto kuro katilas, hidroforas, vandens šildytuvas yra namo priklausiniai ir negali būti dalinami atskirai, kaip daiktai. Kai kurių daiktų, pvz. valgomojo statas su 6 kėdėmis – vertė vertinama, kaip itin didelė – 1 200 Eur. Tačiau ieškovo nurodyta visų išvardintų daiktų vertė 1 000 Eur yra neprotingai maža. Teismas sprendžia, kad nustatant kilnojamųjų daiktų vertę, tikslinga išvesti šalių daiktų vertinimo vidurkį. T. y. 10 000 Eur + 1 000 Eur. Gaunama 11 000 Eur suma, kuri dalintina pusiau. Taigi teismo vertinimu visų name esančių daiktų vertė yra 5 500 Eur, daiktai paliktini ieškovui R. M., nes šis jais naudojasi šalims gyvenant atskirai, o pusė šios vertės pinigais -2750 Eur priteistina atsakovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovė prašo priteisti jai iš R. M. 587,13Eur už namo ir garažo, žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus, turto vertinimą. Prie priešieškinio atsakovė yra pridėjusi dokumentus, įrodančius, kad už turto vertinimą ir nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus iš viso yra sumokėjusi 1 174,26 Eur, prašo priteisti pusę šios sumos. Prašymas pagrįstas ir tenkintinas, nes vertinimas ir matavimai liečia šalims priklausantį turtą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Pagal ieškovo pareikštą ieškinį tenkinamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 110 Eur žyminis mokestis.
Pateikdama priešieškinį, atsakovė buvo sumokėjusi 200 Eur žyminį mokestį. Nuo kitos žyminio mokesčio dalies ji buvo atleista 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi. Šioje nutartyje klaidingai buvo paskaičiuota, kad atsakovė sumokėjo 110 Eur už neturtinį reikalavimą, nes tokio reikalavimo ji priešieškiniu nereiškė.
Atsakovė iš viso prašė priteisti 9 215 Eur pinigines kompensacijas. Nuo šios sumos turėjo būti sumokėtas 207 Eur žyminis mokestis. Šioje dalyje ieškinys tenkinamas 54 procentais, todėl už šį reikalavimą atsakovei iš ieškovo priteistina 112 Eur. Atlikus žyminio mokesčio tarpusavio užskaitymus iš ieškovo atsakovei priteistinas 2 Eur žyminis mokestis.
Už šį reikalavimą atsakovė turi primokėti valstybei 7 Eur, bei turi sumokėti 15 Eur žyminį mokestį valstybei už atmestą reikalavimą dėl garažo dalies priteisimo. Iš viso atsakovė turi sumokėti 22 Eur žyminį mokestį valstybei.
Likusioje dalyje atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo iki sprendimo priėmimo. Likusioje dalyje priešieškinis tenkinamas, turtiniai klausimai sprendžiami atsakovės pasiūlytu būdu. Teismas sprendžia, kad nebūtų teisinga dar vieną kartą apmokėti žyminiu mokesčiu tą turtą, kurį ir ieškovas vertino kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (0,23 ha ploto žemės sklypas su neįteisintu gyvenamuoju namu, 2,9980 ha ploto žemės sklypas) ir už kurį jis jau yra sumokėjęs žyminį mokestį. Tenkinant priešieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo papildomai turi būti priteistas žyminis mokestis už 7,0768 ha ir 5,000 ha žemės sklypų padalinimą, nes ieškovas šiuos sklypus vertino kaip asmeninę nuosavybę, o šis reikalavimas atmestas. Dviejų sklypų bendra vertė (pagal ieškovo vertinimą) 35 600 Eur, vienam sutuoktiniui tenkanti turto dalis 17 800 Eur. Nuo šios sumos valstybei iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis - 401 Eur.
Ieškovo atstovas 2024-12-05 pateikė patikslintą pažymą, kurioje nurodė, kad faktiškai gautas ieškovo atstovo honoraras yra 3 823,60 Eur.
Atsakovės atstovė 2024-12-13 pateikė prašymą priteisti ir pateikė įrodymus, kad atsakovė turėjo 4 860 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
Pateikti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai vertinami pagal atskirus turto objektus. Ieškiniu tenkinamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir transporto priemonės padalinimo (2), atmesti du reikalavimai dėl 2 žemės sklypų pripažinimo asmenine nuosavybe, iš dalies tenkinami reikalavimai, dėl bendro turto dalinimo (vertinama, kad 2 objektai dalinami, bet ne ieškovo siūloma tvarka, todėl tenkinama po ½ dalį, t. y tenkinamas 1 iš 2), atmetamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, iš 7 ieškinio reikalavimų yra tenkinami 3 reikalavimai, atmetami 4.
Priešieškiniu tenkinami reikalavimai dėl 4 turto objektų padalinimo, atmetamas reikalavimas dėl garažo ir iš dalies tenkinami du reikalavimai (po ½ dalį) dėl kompensacijų priteisimo. Taigi, iš 7 reikalavimų tenkinami 5.
Taigi pagal tenkinamų ir atmetamų reikalavimų skaičių atsakovei iš ieškovo priteistina išlaidų advokato pagalbai suma sudaro 1 638,69 Eur (3823,60 : 7, x 3). Iš ieškovo atsakovei priteistina išlaidų advokato pagalbai suma sudaro 3 471,45 Eur (4860 : 7 x 5). Atlikus tarpusavio užskaitymui atsakovei priteistina iš ieškovo išlaidų advokato pagalbai suma sudaro 1 832,75 Eur. Anksčiau buvo aptarta, kad atsakovei iš ieškovo priteistinas 2 Eur žyminis mokestis, todėl bendra iš ieškovo atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 834,75 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovei R. M. palikti M. pavardę.
Padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę: lengvojo automobilio priekabą TAURIGA TAURUS B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės, priteisti R. M. asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) kompensaciją už lengvojo automobilio priekabą TAURIGA TAURUS B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitekusią R. M..
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Padalyti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turimą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu:
priteisti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį turto: - 7,0768 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
- 5,000 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
- 2,9980 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
- 0,2300 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo pastatyto, bet neįteisinto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
priteisti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį turto:
- 7,0768 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
- 5,000 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
- 2,9980 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
- 0,2300 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo pastatyto, bet neįteisinto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2 250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už be jos žinios parduotus automobilius VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), namų apstatymo daiktus, užfiksuotus antstolės E. R. 2023-05-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Priteisti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją už R. M. paliktus namų apstatymo daiktus (už ½ dalį), užfiksuotus antstolės E. R. 2023-05-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Priteisti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 587,13 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 13ct) už namo ir garažo, žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus, turto vertinimą
Priteisti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš R. M. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 834,75 Eur. (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų 75 ct) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje priešieškinio netenkinti.
Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 401 Eur (keturių šimtų vieno euro) žyminį mokestį.
Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.