Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Hersono srities, Golopristanės rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Hersono sr., Ukraina, ir O. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Hersono sr., Ukraina., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) Palikti šalims dabartines pavardes: atsakovui – H., ieškovei – H.;

3) Netaikyti priemonių sutuoktiniams susitaikyti;

4) Nustatyti nepilnametės dukters O. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina O. H.;

5) Nustatyti, kad atsakovas A. H. bendrauja su nepilnamete dukra O. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvauja jos auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu;

6) Priteisti iš atsakovo A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai O. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 400 eurų (keturis šimtus eurų) kas mėnesį vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės;

7) Paskirti ieškovę O. H. nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;

8) Nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo;

9) Nedalinti santuokos metu įgyto turto, nes dalintino turto nėra;

10) Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Hersono srities, Golopristanės rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, gimė duktė O. H., kuri yra nepilnametė. Ieškovė su dukra atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką 2022 m. birželio mėnesį, bėgdamos nuo karo Ukrainoje. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra Ukrainos piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, šalių nepilnametė dukra O., gimusi Ukrainoje, taip pat turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu jos su atsakovu, kaip sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl teismas turėtų nutraukti šalių santuoką LR CK 3.61 str. pagrindu. Ieškovės su atsakovu yra labai skirtingi požiūriai į šeimyninį gyvenimą, jo vertybes, pagarbą, pasitikėjimą, pasiaukojimą vienas kitam ir šeimai, į santykius su artimaisiais ir giminėmis, buities tvarkymą bei finansinių lėšų panaudojimą, dėl ko kildavo nesutarimai ir konfliktai. Dėl tokių santykių su atsakovu, nutrūko sutuoktinių bendras gyvenimas, todėl nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. nustojo vesti bendrą ūkį, gyventi santuokinį gyvenimą. Santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jos atkurti nebėra jokių galimybių. Santuoka yra faktiškai iširusi ir atkurti šeimos perspektyvos nėra. Santuoką nutraukus, ieškovė teikia prašymą teismui nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nes vaikas nori gyventi su ieškove, tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs stiprus psichologinis ryšys, ieškovė viena juo rūpinasi, jį prižiūri, auklėja. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks jo interesus. Nors atsakovas šalims nustojus gyventi kartu, nustojo ir bendrauti su vaiku, tačiau jo kaip vaiko tėvo yra ne tik teisė, tačiau taip pat ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką bei principus. Ieškovė mano, kad konkrečiu atveju netikslinga nustatyti detalios atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Vaiko tik minimalių poreikių patenkinimui būtinas bent 885 eurų dydžio išlaikymas kas mėnesį. Dalį šių vaiko poreikių ieškovė tenkina valstybės mokamais vaiko pinigais. Vaiko išlaikymo prievolėje nustatytinos tėvų prievolės dalys, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą po lygiai, t. y. po 400 eurų vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad vaikas auga ir jo poreikiai nuolat tik didėja. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 400 eurų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė mano, kad atsakovas tokio dydžio išlaikymą vaikui yra pajėgus teikti, nes dirba, neturi jokių sveikatos problemų, neturi kitų išlaikytinių, taip pat turi dėti didesnes pastangas siekdamas gauti didesnes darbines pajamas. Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Išlaikymo sau ieškovė iš atsakovo nereikalauja. Ieškovė reikalavimo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nekelia. Šalys po santuokos sudarymo iki karo kilimo Ukrainoje gyveno (duomenys neskelbtini) Hersono srityje. Siame mieste buvo įgijusios nekilnojamojo turto - gyvenamąjį namą. Šiuo metu ši teritorija yra okupuota Rusijos Federacijos ir ieškovė duomenų apie šio turto būklę bei likimą neturi galimybės pateikti. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis šalys jokio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra įgiję. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis šalys Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių neturi. Įprastus namų apyvokos daiktus yra pasidalinę geranoriškai, pradėdami gyventi atskirai, todėl ginčo dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo nėra. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos dabartinės pavardės. Ieškovė patvirtina, kad kreditorių, kuriems būtina pranešti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, neturi. Apie atsakovo turimus kreditorius ieškovė duomenų neturi. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis iš Antstolių informacinės sistemos šalys vykdomųjų bylų neturi.

Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovui sakė apie teismo posėdį, jis žino posėdžio datą, jis sakė, kad tau reikia, tu ir eik. Vyras sutinka nutraukti santuoką, turi susiradęs kažką kitą. Šalių namas yra okupuotoje teritorijoje, nėra ką su namu padaryti, reikėtų gauti Rusijos pasus, kam jai tai. Kiek žino, namo viduje viskas pavogta, o taip namas stovi. Namą dalintų per pusę, nes įgijo kartu. Vyras gauna daugiau nei 2000 Eur atlygį. Vaikui duoda 200 Eur. Pas vyrą sveikatos problemų nėra, kitų vaikų nėra, skolų nėra. Ji šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, gauna pašalpą, ruošiasi dirbti. Anksčiau (duomenys neskelbtini) gaudavo 700-800 Eur atlygį. Skolų neturi. Vien už butą moka 450 Eur. Ji dabar viena išleidžia vaikui 1000 Eur. Gauna 96 Eur vaiko pinigus, 360 Eur pašalpą. Vaikas turi bėdų su skydliauke, širdimi, reikia tyrimų, geria tabletes. Vaikui reikia mokymosi reikmenų, būna ekskursijos. Pirko vaikui kompiuterį, telefoną. Didžioji dalis išlaidų skirta maistui ir rūbams, vaikui reikia kosmetikos. Rūbų atsivežė, bet prieš du metus, išaugo, todėl perka čia.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad namo dalinimo klausimas yra ateities klausimas, jo šiandien spręsti nėra galimybės.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu, kadangi jo buvimo vieta nežinoma.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė su dukra laikinai gyvena Lietuvoje (b. l. 13-22). Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 23-24). Šalys turi vaiką (b. l. 26-27). Ieškovė pateikė duomenis apie vaiko poreikius (b. l. 29), gyv. vietą (b. l. 32-33), pajamas, nekilnojamąjį turtą ir automobilius (b. l. 35, 43, 51-52, 56), skolų nebuvimą (b. l. 46). Užklausti duomenys apie šalių turtinę padėtį.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės pateiktais duomenimis šalys nuo 2023 m. rugpjūčio nustojo gyventi santuokinį gyvenimą, atsakovas yra susiradęs kitą moterį. Ginčo byloje dėl santuokos nutraukimo nėra, neprašoma nustatyti tik vieno iš sutuoktinių kaltę, todėl išsamiau tas klausimas nemotyvuotinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyti šalims terminą susitaikyti tokioje situacijoje nėra pagrindo, kadangi tai neatitiktų ieškovės ir vaiko interesų, tokio pageidavimo akivaizdžiai neturi ir atsakovas, kuris jau kurį laiką kartu su ieškove negyvena.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Atsakovo pavardė nesikeičia.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Ieškovė prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, dukra gyvena su ieškove. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nustatyta tėvų susitarimu, kuris patvirtinamas teismo sprendimu, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Pažymėtina, kad pagal nustatytas faktinės aplinkybes vaiko teises ir interesus bet kuriuo atveju atitiktų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra ir dalyvauja jos auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo ir problemų dėl bendravimo su vaiku nėra, todėl nustatytina tokia laisvo formato bendravimo tvarka, kokios prašo ieškovė, kadangi nagrinėjamoje situacijoje tai atitinka tiek vaiko, tiek ieškovės ir atsakovo interesus.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui, po 400 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės vardu nėra registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvoje, ieškovė šiuo metu nedirba, kai dirbdavo, gaudavo 700-800 Eur darbo užmokestį. Ieškovė augina dukrą, gauna 360 Eur pašalpą, 96 Eur vaiko pinigus.

Atsakovo vardu nėra registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvoje. Atsakovas dirba logistikos įmonėje, tolimųjų reisų vairuotoju, Sodros duomenimis jo darbo užmokestis būna įvairus, bet siekia apie 1500 Eur, ką patvirtina ir darbovietės pažyma byloje. Pažymėtina, kad atsakovo profesija yra paklausi ir pakankamai gerai apmokama, vairuotojams mokami ir dienpinigiai, todėl ne visos gaunamos pajamos gali atsispindėti oficialiuose duomenyse. Laikytina visuotinai žinoma, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokesčiai Lietuvoje yra didesni nei vidutiniai ir apskritai yra gana nemaži. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas iš darbo santykių gauna daugiau nei 2000 Eur. Tokios atsakovo pajamos pagal nurodytą profesiją yra visiškai tikėtinos. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius, sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų dirbti. Atsakovas yra dar jauno amžiaus, gali ir privalo dirbti bei gauti pajamas, kad galėtų išlaikyti savo vaiką. Todėl galima daryti išvadą, kad jis gali gauti pakankamas pajamas, jog galėtų teikti protingo ir pakankamo dydžio išlaikymą vaikui.

Šalys turi nekilnojamąjį turtą Ukrainoje, tačiau esamoje situacijoje šis faktas neturi reikšmės, kadangi nei viena iš šalių šiuo turtu šiuo metu naudotis, disponuoti neturi galimybės.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, pajamos nedidelės. Taip pat ieškovė augina šalių vaiką, gali rinktis tik moteriškas profesijas, yra Ukrainos pilietė, nemoka valstybinės kalbos, todėl jos galimybės dirbti ir gauti daugiau pajamų Lietuvoje yra labai apribotos. Tuo tarpu atsakovas neabejotinai gali dirbti, vyriškos profesijos rinkoje yra patrauklesnės, paprastai geriau apmokamos, nei moterų, o vairuotojo profesija yra ypač patraukti darbdaviams, gerai apmokama, nėra labai svarbu mokėti valstybinę kalbą. Be to, atsakovas gali ir privalo dirbti, kad gautų pakankamai pajamų vaikui išlaikyti. Kadangi pagal CK 3.192 str. 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, atsižvelgiant į esamą situaciją yra pagrindas vertinti, kad atsakovas pagal savo galimybes ir turtinę padėtį šiuo metu turi ženkliai didesnes galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo nei ieškovė, todėl gali būti nustatoma, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi nei ieškovė. Pasikeitus faktinei situacijai, išlaikymo dydis gali būti persvarstomas.

Byloje reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui minimalių poreikių tenkinimui reikia bent 885 Eur sumos. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 600-700 Eur per mėnesį ir daugiau. Atsižvelgiant į itin didelį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 200-300 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, išlaidos sveikatos priežiūrai, lavinimo priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Taip pat reikia skaičiuoti ir tam tikrą vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį, reikalinga užtikrinti vaiko teisę į būstą. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas laikytina, kad jos nurodytos pagrįsto dydžio. Taip pat pastebėtina, kad jei turi galimybę, tėvai turi tenkinti ne vien tik minimaliausius vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydis yra pagrįstas, ieškinyje nurodytos išlaidos yra racionalios, atitinka ir šalių turtinę padėtį bei galimybes tą padėtį pasigerinti, dirbti ir gauti pakankamų pajamų. Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2023 m. MMA sudarė 840 Eur, po mokesčių apie 633 Eur. Nuo 2024 m. MMA sudaro jau 924 Eur, po mokesčių apie 708 Eur. Skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA, atskaičiavus 96 Eur vaiko pinigus, dalinant prievolę per pusę su ieškove, ji sudarytų 306 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Pažymėtina, kad dėl milžiniškos infliacijos pagal teismų praktiką šiuo metu faktiškai priteisiamas bent 300-350 Eur išlaikymas iš galinčių jį teikti tėvų. Ieškovė prašo priteisti šiek tiek daugiau nei įprasta praktika, tačiau jau buvo paminėta nevienoda ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis ir pagrindas nukrypti nuo vaiko išlaikymo lygių dalių principo, pagal kurį iš atsakovo priteistina didesnioji dalis šalių dukrai reikalingo išlaikymo. Tokiam sprendimui įtakos taip pat turi ta aplinkybė, kad šalių dukra už dviejų su puse metų jau taps pilnamete, todėl atsakovo prievolė išlaikyti vaiką nenustatoma ilgam laikui. Taip pat pastebėtina, kad pagal faktinę atsakovo turtinę padėtį (pajamas ir galimybes jų gauti) bet kuriuo atveju būtų pagrindas priteisti iš jo 350 Eur išlaikymą net ir nenukrypstant nuo lygių išlaikymo dalių principo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 400,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos. Duomenų, kad atsakovas išlaikymą šiuo laikotarpiu teikė, į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas tenkintinas.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju – ieškovei.

Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Šalims išlaikymas tarpusavyje nepriteistinas, tam nenustačius pagrindo ir ieškovei to neprašant.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str.). Ieškovė ieškiniu neprašo padalinti turto, kadangi dalintino turto nėra. Valstybės registrų duomenys patvirtina, kad šalys Lietuvoje neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nėra sutuoktinių bendro turto, dalintino nutraukiant santuoką.

Ieškovė nurodė, kad Ukrainoje šalys buvo įgijusios namą, tačiau jis atsidūrė Rusijos okupuotoje teritorijoje, todėl šiuo turtu šiuo metu naudotis neįmanoma. Nutraukdamas santuoką teismas paprastai turėtų išspręsti visus turto padalinimo klausimus. Tačiau nagrinėjamas atvejis yra netipinis, nėra tikslių duomenų apie šalių Ukrainoje turimą turtą, nėra žinoma, koks bus to turto likimas ateityje, juo naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti šiuo metu šalys neturi galimybės. Neaišku, ar karo pasekoje turtas išliks, kokia bus jo būklė, ar šalys atgaus galimybę juo naudotis, valdyti, disponuoti. Atsižvelgiant į tai, nekilnojamojo turto Ukrainoje, kuris galimai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovė byloje atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje mokėtinas žyminis mokestis, taip pat ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, susidarė 15,86 Eur pašto išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, nurodytos išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo. Tačiau abi šalys yra Ukrainos piliečiai, nukentėję nuo karo, jų padėtis Lietuvoje yra sudėtingesnė, nei Lietuvos piliečių. Be to, bylos procesas nebuvo sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Golopristanės rajono valdybos Civilinės būklės aktų registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Ukraina, ir O. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Ukraina., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti šalims dabartines pavardes: atsakovui – H., ieškovei – H.

Netaikyti priemonių sutuoktiniams susitaikyti.

Nustatyti nepilnametės dukters O. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina O. H..

Nustatyti, kad atsakovas A. H. bendrauja su nepilnamete dukra O. H. ir dalyvauja jos auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai, sutarimo bei derybų pagrindu.

Priteisti iš atsakovo A. H. išlaikymą jo nepilnametei dukrai O. H. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 400 eurų (keturi šimtai eurų), nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2024-01-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę O. H. nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo.

Nedalinti santuokos metu įgyto turto, nes turto, dalintino šioje byloje santuokos nutraukimo metu, nėra.

Bylinėjimosi išlaidų iš šalių nepriteisti.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024-04-10 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1(duomenys neskelbtini)6-1028/2024, iškeltoje pagal ieškovės O. H., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui A. H., gim. (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų skaičiuojant nuo 2024-04-10, Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.