Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2023-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-491/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-19
Bylos Nr.
1A-73-491/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Meidus
Nuteistasis
Š. T.
Nukentėjusysis
O. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-491/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26863-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,nuteistajam Š. T., gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Iš Š. T. priteista: Panevėžio teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 90,53 Eur turtinei žalai atlyginti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui – 108,79 Eur turtinei žalai atlyginti; ir iš jo išieškota: nukentėjusiajai O. T. – 200 Eur atstovavimo išlaidų; valstybei – 13,28 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Š. T. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 5 val., (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš šeimos narę – sutuoktinę O. T.: tyčia rankos delnu sudavė ne mažiau dviejų smūgių O. T. į veidą, nukentėjusiajai atbulomis traukiantis nuo jo ir parkritus ant lovos, viena ranka laikydamas O. T. už plaukų ir juos pešdamas, kitos rankos delnu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 10 smūgių į galvą ir veidą, po to, laikydamas ją už plaukų, nutempė nuo lovos ant grindų, taip nukentėjusiajai sužalodamas dešinę alkūnę, ir nukentėjusiajai gulint ant grindų, spyrė jai du kartus į kairį klubą; O. T. atsikėlus ir atsisėdus ant lovos, sudavė rankos delnu ne mažiau 8 smūgių O. T. į galvą ir veidą, nukentėjusiajai atsistojus, sudavė dar vieną smūgį delnu nukentėjusiajai į veidą, taip smurtaudamas ir mušdamas, šeimos narei – sutuoktinei O. T. padarė poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, kairiame paakyje, kairės ausies kaušelyje, kairiame užausyje, smakre, dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, veido minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. T. prašo: jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; nustatyti jam lengvinančias aplinkybes, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei kad atlygino turtinę žalą; panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; sušvelninti jam paskirtą bausmę; pagal BK 75 straipsnį atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad jis smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę O. T., dėl ko neteisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tuo metu jis su O. T. nebegyveno ir vedė bendrą ūkį su S. J.. Su ja ir jos mažamete dukra kartu gyvena iki šiol. Todėl jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

2.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad liudytoja apklausta S. J. siekė padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šios liudytojos parodymai yra teisingi, kadangi ji naktį miegojo bei nematė, kaip jis pasišalino iš namų laikotarpiu nuo 3.30 val. iki 7 val. bei nuvyko pas O. T..

2.3. Šiuo metu jis savo kaltę dėl fizinio smurto prieš nukentėjusiąją O. T. pripažįsta, dėl to gailisi. Anksčiau savo kaltės nepripažino vien dėl to, kad nesutiko su jam inkriminuojamos veikos kvalifikavimu, t. y. kad sumušė savo šeimos narę – sutuoktinę. Jis neturi teisinių žinių, dėl ko susidūrė su sunkumais tinkamai suvokdamas jam pareikštą kaltinimą. Todėl prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo kaltę pripažino bei gailisi.

2.4. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis atlygino Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (90,53 Eur) bei proceso išlaidas (13,28 Eur). Visų kitų pirmosios instancijos teismo priteistų civilinių ieškinių jis nespėjo padengti dėl ribotų finansinių galimybių (sumokėjo 2 baudas, dar turi kitų skolų, teikia išlaikymą mažametei dukrai). Mano, kad yra pagrindas nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą.

2.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Visų pirma, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, kas apribojo jo teisę į gynybą. Antra, teismas šią aplinkybę nustatė vadovaudamasis vien tik suinteresuotos bylos baigtimi nukentėjusiosios O. T. parodymais. Įvykio vakarą, prieš eidamas miegoti, jis išgėrė ne vieną nealkoholinio alaus skardinę, todėl kvapas galėjo jaustis, tačiau jis apsvaigti nuo tokio alaus negalėjo. Be to, jis prieš O. T. smurtavo ne dėl teismo nustatyto apsvaigimo nuo alkoholio, o iš pavydo, kad nukentėjusioji galimai bendravo su kitu vyru.

2.2. Teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Anksčiau jis turėjo mažiau galimybių įsidarbinti, nes prižiūrėjo močiutę, kuriai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Šiuo metu jis (duomenys neskelbtini), kad galėtų dirbti (duomenys neskelbtini). Be to, jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, jo finansinė padėtis tik pasunkės, bus apribota jo galimybė apmokėti skolas, išlaikyti mažametę dukrą, atlyginti likusius civilinius ieškinius. Teigia, kad jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, žada daugiau nebenusikalsti. Visa tai sudaro pagrindą jam taikyti BK 75 straipsnį bei atidėti bausmės vykdymą.

2. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis Š. T.. Apeliaciniame skunde jis nurodo tokius esminius argumentus bei prašymus: 1) nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad nukentėjusioji O. T. yra jo šeimos narė, ir prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; 2) prašo jo atsakomybę lengvinančiomis nustatyti aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose; 3) teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte; 4) teismas jam paskyrė per griežtą bausmę; 5) yra pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

7. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis Š. T. savo kaltę dėl žmonos O. T. sumušimo 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 5 val. neigė. Jis parodė įvykio metu buvęs visiškai kitoje vietoje. Apeliaciniame skunde jis šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių nebeginčija. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Š. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad naktį nusprendė nuvažiuoti pas žmoną ir su ja pasiaiškinti dėl to, kodėl ji bendrauja su kitais vyrais, sėdi jiems ant kelių. Nuvažiavęs jis iš pykčio žmoną sumušė, prieš ją smurtavo skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. trenkė žmonai į veidą, tempė už plaukų, kelis kartus spyrė. Taigi, šioje byloje iš esmės nebėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su Š. T. fizinio smurto panaudojimu prieš O. T.. Todėl kolegija dėl to išsamiau nepasisako.

8. Nuteistasis nesutinka su tuo, kad jis fizinį smurtą panaudojo prieš šeimos narę, kadangi jis ir O. T., nors nėra išsituokę, tačiau įvykio metu bendro ūkio nevedė, kartu negyveno. Dėl to nuteistasis prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kolegija su tuo nesutinka. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kur kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusį asmenį, t. y. šeimos narys ar artimasis giminaitis. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 141 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 248 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimaisiais giminaičiais ir šeimos nariais. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 248 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

9. Byloje nustatyta, kad Š. T. ir O. T. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai. Duomenų, kad jų santuoka būtų nutraukta, byloje nėra. Pagal nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus jie santuoką sudarė prieš 5 metus, turi vieną vaiką, iš pradžių gyveno kartu, po to – kartu gyveno epizodiškai, o nuo 2021 m. vasaros Š. T. gyvena su S. J.. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu Š. T. su nukentėjusiąja O. T. buvo oficialioje santuokoje, kurią sudarydami sukūrė šeimą, gyveno kartu, jų santuoka iki šiol nėra nutraukta. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis fizinį skausmą sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė savo šeimos nariui, t. y. sutuoktinei O. T.. Tai yra jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė, ką pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje. Todėl ši nuteistojo Š. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai. Perkvalifikuoti jo veiką į BK 140 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybės

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. T. nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Nuteistojo teigimu, jis įvykio metu buvo blaivus, o alkoholio kvapas nuo jo galėjo sklisti dėl prieš tai išgerto nealkoholinio alaus.

11. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl nustatė šią nuteistojo Š. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada ir argumentais sutinka. Kaip matyti iš bylos, Š. T. girtumo faktas įvykio metu nebuvo nustatytas alkotesterio parodymais ar patikrinus jo kraujo mėginį. Tačiau tai nereiškia, kad asmens neblaivumo fakto negalima nustatyti iš kitų byloje esančių įrodymų. Pagal nukentėjusiosios O. T. parodymus, įvykio metu Š. T. buvo su akivaizdžiais girtumo požymiais, t. y. nuo jo ne tik sklido alkoholio kvapas (kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde), tačiau jis nerišliai kalbėjo, jo eisena buvo sutrikusi. Nuo nealkoholinio alaus taip apsvaigti neįmanoma. Šie nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neabejoja O. T. parodymais bei jos gebėjimu įvertinti sutuoktinio girtumą. Teisėjų kolegija sutinka ir su tuo, kad Š. T. girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos prieš O. T. padarymui. Kaip pats nuteistasis parodė, paryčiais jis pas nukentėjusiąją atėjo, nes girdėjo „pletką“, jog ji kažkokiam vyriškiui sėdėjo ant kelių. Nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad anksti ryte pas ją atėjęs Š. T. beveik iškart pradėjo prieš ją smurtauti ir tik besmurtaudamas jos klausė, ar ji nesėdėjo kažkam ant kelių. Įvertinus tai kartu su bylos duomenimis, kad pagal nukentėjusiosios parodymus Š. T. anksčiau prieš ją nebuvo smurtavęs, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Š. T. girtumas įvykio metu turėjo įtakos jo smurtui prieš nukentėjusiąją. Būdamas blaivus, nuteistasis nebūtų paryčiais važiavęs pas sutuoktinę, su kuria, kaip pats teigė, nebegyveno ir jokio emocinio ryšio nebepalaikė, kartu jis būtų išvengęs konfliktinės situacijos, kurios metu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatydamas Š. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. T. nurodo, kad jis visiškai pripažįsta smurtavęs prieš nukentėjusiąją O. T. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir dėl to gailisi. Tai, jo nuomone, turi būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra jo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).

15. Iš šios bylos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme Š. T. ne tik neigė savo kaltę, bet dar ir klaidino tyrimą – pateikė melagingą įvykių versiją (nurodydamas, kad įvykio metu buvo kitoje vietoje), įtraukė į tai naująją savo draugę S. J., kuri turėjo patvirtinti jo išgalvotą alibi. Todėl, visiškai neįtikinami apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis, nepripažindamas savo kaltės, tik „neigė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimą“. Nuteistasis Š. T. poziciją dėl savo kaltės kardinaliai pakeitė tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tai rodo, kad nuteistojo prisipažinimą ir gailestį nulėmė ne pasikeitęs jo paties požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, o suvokimas, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kurių jis niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti, bei, kaip minėta, jam skirta bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo Š. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tam pakankamo pagrindo nemato apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

16. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad yra pagrindas nuteistojo Š. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, 2K-115-648/2016, 2K-75-222/2020). Nuteistojo prie apeliacinio skundo pridėti bei vėliau aukštesnės instancijos teismui jo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis atlygino turtinę žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (90, 53 Eur) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (108,79 Eur) bei atlygino proceso išlaidas nukentėjusiajai O. T. (200 Eur) ir valstybei (13,28 Eur). Nuteistasis šią žalą bei proceso išlaidas atlygino iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. T. nesutinka su jam paskirta bausme, nurodydamas, kad ji yra per griežta, prašo jam paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis skunde dėsto, kad yra motyvuotas dirbti, daugiau nebedaryti jokių teisės pažeidimų, atlyginti likusias skolas, išlaikyti mažametę dukrą. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rūšimi.

18. Visų pirma, sprendžiant klausimą dėl Š. T. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Skiriant bausmę, turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2021).

19. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam Š. T. paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio terminą nustatė mažesnį už vidurkį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam Š. T., atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, ši jo veika tyčinė, baigta, smurtinė. Teismas vertino, kad yra dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šis apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, buvo baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, taip pat anksčiau jis buvo teistas 3 kartus Lietuvoje bei vieną kartą Danijoje už dokumentų klastojimą. Praeityje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 kartus, tačiau vėliau panaikintas jam nesilaikius probacijos sąlygų. Teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistasis, atlikęs jam paskirtas bausmes (laisvės atėmimą bei po to areštą), neužilgo vėl nusikalsdavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir teisingai įvertino paskirdamas nuteistajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

20. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis Š. T. nurodo, kad šiuo metu jis (duomenys neskelbtini), turi prižiūrėti ligotą savo močiutę, atlyginti skolas bei išlaikyti savo mažametę dukrą, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę kita bausme. Kaip ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. T. parodė, ji su savo anūku (nuteistuoju) nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad Š. T. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pradėjo dirbti (kaip pats parodė, dirba (duomenys neskelbtini)), nori atlyginti skolas bei prisidėti prie dukros išlaikymo, visgi jo asmenybę neigiamai apibūdinančių bylos duomenų apimtis yra didesnė. Bylos duomenimis, Š. T. teistas 3 kartus Lietuvoje, iš jų pirmą kartą jis buvo nuteistas už plėšimą panaudojus teleskopinę lazdą ir už šio nešaunamojo ginklo nešiojimą, antrą kartą – už atvirą vagystę, trečią kartą – už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Pirmas dvi nusikalstamas veikas jis padarė dar būdamas nepilnametis. Tada jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant. Beje, antrą nusikalstamą veiką Š. T. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tačiau jis ilgesnį laiką teisei priešingo elgesio išlaikyti nesugebėjo ir jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti šią bausmę realiai. Išėjęs į laisvę 2018 m. rugsėjo 28 d., naują nusikalstamą veiką – transporto priemonės vairavimą neblaiviam, Š. T. padarė 2019 m. kovo 9 d. ir jam už tai buvo paskirta arešto bausmė, kurią jis atliko 2021 m. birželio 1 d. Tačiau išėjęs į laisvę po šios bausmės atlikimo, nuteistasis tik po šiek tiek daugiau nei 2 mėnesių padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas šioje byloje. Visi šie bylos duomenys rodo, jog nuteistasis nepateisino du kartus teismo suteikto pasitikėjimo, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtos tiek švelnesnės bausmės, tiek ir griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, jokios įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui neturėjo. Todėl, net ir nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi yra aiškiai per griežta. Tačiau, kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis atlygino tiek padarytą žalą, tiek proceso išlaidas, sprendžia, kad tai sudaro pagrindą jam sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę 2 mėnesiais – iki 8 mėnesių.

21. Pagrindo atidėti nuteistajam Š. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Š. T. atitinka formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra.

22. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).

23. Kaip minėta, nuteistasis Š. T. anksčiau buvo teistas 3 kartus, jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, taip pat jas darė ir išėjęs į laisvę po jam skirtų laisvės atėmimo bei arešto bausmių atlikimo. Tai rodo, kad Š. T. yra linkęs nusikalsti ir nepaisyti visuomenėje galiojančių normų. Šiuo atveju smurtą prieš nukentėjusiąją Š. T. panaudojo dėl menkavertės priežasties. Tokie nuteistojo veiksmai, tik prieš kelis mėnesius atlikus arešto bausmę, patvirtina iš esmės nihilistinį jo požiūrį į įstatymų laikymąsi. Svarstant bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, svarbus ir kaltininko elgesys po nusikaltimo padarymo, tai, ar asmuo pripažįsta kaltę, kritiškai vertina savo elgesį. Š. T. savo kaltę neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, pateikė byloje surinktais įrodymais paneigtą versiją, kad įvykio metu buvo kitoje vietoje. Nuteistasis savo katę pripažino tik apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės ir atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šios išvados nepaneigia nuteistojo nurodomos šeiminės bei finansinės aplinkybės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis turi mažametę dukrą, kurią privalo išlaikyti (pagal nukentėjusiosios parodymus nuteistasis prie dukros išlaikymo neprisideda), taip pat prižiūri ligotą močiutę, pateikia dokumentus, kad turi skolų, tvirtina, kad reali laisvė atėmimo bausmė neigiamai paveiks jo šeimos pragyvenimo sąlygas ir jo socialinius ryšius. Tačiau apie šias aplinkybes nuteistasis žinojo dar prieš padarydamas nusikalstamą veiką, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis atlygino padarytą turtinę žalą, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei dėl to sumažinamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendį.

Pripažinti nuteistojo Š. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuteistajam Š. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas Petras MeidusJolanta Raščiuvienė