Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sodo gidas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-379-302/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sodo gidas“ ieškinį atsakovei ūkininkei L. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies – sumažino šalių sudaryta statybos rangos sutartimi nustatytą darbų kainą iki 97 000,97 Lt. Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą pagal ieškovo UAB „Sodo gidas“ apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų civilinio proceso kodekso 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato perdavimas ir darbų rezultato priėmimas. Galimos įstatyme numatytos teisinės situacijos, kada viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Tuo atveju, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas iš esmės pagrįstai teigia, jog pareigą organizuoti darbų priėmimą įstatymas numato užsakovui, išskyrus atvejus, kai rangos sutartis nustato kitaip. Tačiau CK 6.694 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti aiškinamos neatsiejamai nuo kitų šio straipsnio dalių. Sisteminė CK 6.694 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad pradėti (organizuoti) darbų priėmimą užsakovas privalo, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kuria forma turi būti daromas pranešimas, įstatyme nenustatyta, dėl to tai turėtų būti aptarta sutartyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2010). Tačiau 2009 m. birželio 15 d. rangos sutartyje šalys neaptarė, kokios formos turi būti rangovo pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Taigi, galima spręsti, jog šalys pranešimo formai neteikė reikšmės. Vadinasi, pranešimas galėjo būti bet kokios formos.

Bylos duomenys patvirtina, kad dėl skolos už atliktus darbus į atsakovę ieškovas kreipėsi daugiau nei po metų nuo jo nurodytos darbų atlikimo pabaigos, t. y. 2010 m. rugsėjo 9 d. (127-128 b. l., 1 t.), kartu atsakovei pateikė ir darbų atlikimo aktą Nr. 2 (132 b. l., 1 t.), kurio atsakovė nepasirašė, ir paprašė skolą sumokėti per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo. Kitokių duomenų (išskyrus ieškovo teiginius), leidžiančių pagrįstai teigti, jog apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ieškovas atsakovei pranešė anksčiau, nėra (CPK 178 str.). Todėl yra pagrindas teigti, jog apie pasirengimą perduoti atliktus darbus atsakovę ieškovas pirmą kartą informavo būtent pateikdamas 2010 m. rugsėjo 9 d. pretenziją. Kadangi atsakovė, gavusi šią ieškovo pretenziją, savo 2010 m. rugsėjo 24 d. pretenzija atsisakė mokėti ieškovo nurodytą nesumokėtą skolą (10-11 b. l., 2 t.), teigdama, kad ieškovo darbai pagal rangos sutartį iki pretenzijos surašymo yra nepriduoti, darbai yra su trūkumais ir defektais, kuriems pagrįsti atsakovė pateikė ieškovui ekspertizės akto kopiją, trūkumus paprašė pašalinti per 30 kalendorinių dienų arba įskaityti atliktų darbų defektų šalinimo kainą, t. y. 69 979 Lt įskaityti į sutartyje numatytų darbų 65 791,03 Lt sumą ir pervesti šios sumos skirtumą - 4187,97 Lt, atsakovei, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad tokiu būdu atsakovė pasinaudojo CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta teise atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, kuriuos rangovas turėjo pašalinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė pagal rangos sutartį atliktus rangos darbus priėmė, pradėdama faktiškai naudoti rangos darbų rezultatą iškart po šių darbų atlikimo.

Minėtai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė teismui išrašus iš atsakovei priklausančios internetinės svetainės (www.riteriokrantas.lt) (46-52 b. l., 2 t.), iš kurių, anot ieškovo, matyti, kad atsakovė ieškovo atliktų rangos darbų rezultatą (sporto aikštelę, taką) pradėjo reklamuoti ir naudoti kaimo turizmo veikloje. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė iš karto po darbų pabaigos savo klientams ėmė siūlyti naudoti rangos darbų rezultatą. 2009 m. rugsėjo 30 d. ir 2009 m. spalio 5 d. atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartis (303-306 b. l., 1 t.), kuriomis siūlė klientams suteikti naudotis daugiafunkcinę sporto aikštelę lauko teniso varžyboms. Be to, byloje yra pateikta UAB „ENSO Baltic“ pažyma, kurioje nurodoma, kad 2011 m. rugpjūčio 19-21 d. iš atsakovės buvo išnuomotas Kaimo turizmo kompleksas „Riterio krantas“ (172 b. l., 7 t.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė rangos darbų rezultatu naudojosi iš karto po šių darbų atlikimo. Visų pirma, 2009 m. rugsėjo 30 d. ir 2009 m. spalio 5 d. paslaugų teikimo sutartimis atsakovė buvo įsipareigojusi klientams leisti naudotis rangos sutarties rezultatu ne iš karto, o 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais – t. y. daugiau kaip už pusės metų po darbų atlikimo. UAB „ENSO Baltic“ naudojosi daugiafunkcine sporto aikštele dar vėliau – 2011 m. rugpjūčio 19-21 d. Internetinė reklama taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog rangos darbų rezultatu atsakovė faktiškai naudojosi jau nuo 2009 m. rugsėjo mėn.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės pretenzija, jog ieškovo atlikti darbai yra su defektais, trūkumais, yra pagrįsta.

CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje tokios sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui metu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

Anot ieškovo, teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto V. B. E. išvadomis ir kitais byloje surinktais įrodymais, šalinančiais ieškovo atsakomybę dėl atsiradusių defektų. Pažymi, kad 2012 m. kovo 29 d. teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas architektas S. D.. S. D. pareiškė, kad ties sklypo riba buvo numatę atraminę sienutę, tačiau užsakovė atsisakė jos. Liudytojas taip pat patvirtino, kad užsakovei (atsakovei) buvo paaiškinta sienutės paskirtis, tačiau savininkės valia buvo atraminės sienutės nedaryti, todėl projektas buvo padarytas be sienutės. Ieškovas remiasi CK 6.696 straipsnio 3 dalyje numatyta aplinkybe, šalinančia rangovo atsakomybę – t. y. kad rangovas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad objektas sugriuvo dėl projektuotojo ar statybos techninio prižiūrėtojo, kuriuos pasirinko užsakovas ar užsakovo kaltų veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.684 straipsnio normas, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Taip pat yra išaiškinęs, kad užsakovo valią sudaryti statybos rangos sutartį nulemia jo poreikis atitinkamam darbui ar jo rezultatui, tuo tarpu rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus - pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti statybos kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis). (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. ekspertizės akte, be kita ko, nustatyta, jog daugiafunkcinėje sporto aikštelėje netinkamai atlikti šlaitų įrengimo darbai; nustatytas darbų technologijos pažeidimas; vyksta šlaitų nuplovimo procesai, šlaitai pradėjo slinkti, gresia pavojus aikštelės stabilumui, darbų vykdymo metu pažeisti ST 121895674.03:2005 „Bendrieji statybos darbai“ 73 punkto reikalavimai (248 b. l., 1 t.). Statybos defektų šalinimo lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad šiems defektams pašalinti reikalinga atlikti šlaitų sutvirtinimo velėnuojant darbus (251 b. l., 1 t.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovės valia techniniame projekte atraminės sienutės įrengimas nebuvo numatytas, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovui nekyla atsakomybė dėl minėtų 2010 m. rugpjūčio 19 d. ekspertizės akte nurodytų atliktų šlaitų įrengimo darbų defektų. Visų pirma, pats projektuotojas teismo posėdžio metu parodė, kad šlaito išplovimo galima išvengti, jei šlaito gruntas nepažeistas, sužėlęs, ir patvirtino, kad tuo metu šlaitas buvo sužėlęs (18 b. l., 8 t.). Taigi, tikėtina, kad atraminės sienutės įrengimo buvo atsisakyta būtent dėl šios priežasties. Be to, S. D. parodė, kad gruntas galėjo būti išjudintas, kai buvo statyti kiti statiniai (18 b. l., 8 t.). Todėl negali būti atmesta galimybė, jog gruntas galėjo būti išjudintas ir pačiam rangovui vykdant rangos darbus pagal ginčo sutartį, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog šlaitas pradėjo slinkti dėl gamtinių priežasčių. Taigi, pradėjus slinkti šlaitui, ieškovui, kaip savo srities profesionalui, atsirado pareiga atkurti šlaito būklę, tokiu būdu užtikrinant aikštelės saugumą. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovas būtų atskirai informavęs atsakovę, jog reikia atlikti papildomus darbus - atlikti šlaito sutvirtinimo darbus, už papildomą užmokestį. Tačiau 2010 m. rugpjūčio 19 d. ekspertizės akte užfiksuota, kad aikštelės šlaitų įrengimo darbai atlikti su technologiniais pažeidimais. Todėl ieškovas, tinkamai neužtikrinęs statomos daugiafunkcinės aikštelės saugumo, privalo ištaisyti šlaitų sutvirtinimo darbų defektus savo sąskaita arba atlyginti šių defektų šalinimo išlaidas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Vytauto B. E. pateiktas ekspertizės aktas (186-230 b. l., 8 t.) nepaneigia nustatytų rangos darbų defektų. Kaip matyti iš šio akto, ekspertas pasisakė dėl užsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, dėl statybos projekto trūkumų, dėl antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir L. U. paruošto ekspertizės akto įrodomosios reikšmės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tik teismas turi teisę nustatyti, ar tam tikri duomenys pagrindžia tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimą, ar ne – t. y. ar laikytini įrodymais. Taip pat tik teismas, įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, gali konstatuoti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų (ne)pažeidimą. Šiuo atveju eksperto išvados teismui nėra privalomos. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. B. E. savo ekspertizės aktu nepaneigė atsakovės nurodytų defektų ir trūkumų. Tuo labiau, kad rangos darbų trūkumus V. B. E. siejo su rangos sutarties ir statybos projekto trūkumais. Kita vertus, ieškovas, būdamas statybos ir įrengimų verslo specialistas, sutiko pagal atsakovės projektą įrengti pageidautą aikštelę ir neteikė atsakovei pastabų dėl pateikto projekto trūkumų, nors privalėjo tai daryti, būdamas savo srities specialistu. Tačiau byloje nustatyta, kad darbai neatitiko ir paruošto projekto reikalavimų.

Taigi, ieškovui apeliaciniu skundu nepaneigus L. U. ekspertizės akte nurodytų rangos darbų trūkumų, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės veiksmai, nepasirašius ieškovo su pretenzija pateikto darbų atlikimo akto, buvo teisėti, ir tokio akto, kurį pasirašė vien ieškovas, nėra pagrindo laikyti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu tinkamą darbų pagal sutartį atlikimą ir tinkamą jų pridavimą užsakovui.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl skolos dalies ir delspinigių priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas savo veiksmais atsisakė ištaisyti trūkumus, gavęs atsakovės pretenziją dėl trūkumų ištaisymo, į ją nereagavo, ginčas teisme užsitęsė daugiau nei dvejus metus, ir nebuvo pagrindo manyti, kad šalys susitars dėl defektų ir trūkumų ištaisymų, sprendė esant pagrindui sumažinti sutartinę darbų kainą 66 896,76 Lt suma. Savo paskaičiavimų dėl darbų ištaisymo kainos ieškovas pirmosios instancijos teisme neteikė, apeliaciniame skunde atskirai nenurodė nesutikimo su teismo išvadomis dėl rangos darbų kainos sumažinimo pagrindo buvimo ir su teismo nustatyta darbų kainos sumažinimo apimtimi motyvų, todėl teisėjų kolegija šių išvadų pagrįstumo atskirai nevertina ir jas laiko nenuginčytomis.

Ieškovas savo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neįrodė nei susitarimo dėl papildomų darbų fakto, nei šių darbų atlikimo ir perdavimo faktų, taip pat jų apimties ir kainos. Anot ieškovo, papildomų darbų atlikimą įrodo medžiagų pirkimo dokumentai bei darbų eigą fiksuojančios nuotraukos su aprašymais. Anot jo, vien aplinkybė, kad tarp šalių nėra pasirašyta rangos sutartis, o atlikti darbai nėra perduoti priėmimo-perdavimo aktu, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Pažymi, kad vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, teismas CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų gali netaikyti, jei tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų. Taip pat ieškovas pažymi, kad reikalavimas atsiskaityti už atliktus papildomus darbus nelaikytinas prieštaraujančiu CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Aplinkybę, kad buvo atlikti papildomi darbai, ieškovas įrodinėjo PVM sąskaitomis-faktūromis, kurių pagrindu jis pirko prekių, statybines medžiagas, paslaugas (20-95 b. l., 1 t.), įmonės darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais (102-105 b. l., 1 t.), darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (106-111 b. l., 1 t.), faktinių aplinkybių protokolu (113-126 b. l., 1 t.), fotonuotraukomis (60 b. l., 8 t.), UAB „Sodo gidas“ sąskaitų išrašais (61-102 b. l., 8 t.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas neįrodė, jog buvo sudaryta sutartis dėl papildomų rangos darbų atlikimo. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovas su atsakove tarėsi dėl papildomų darbų apimties, kainos, jų vykdymo terminų, kad atsakovė ieškovo neva atliktus papildomus darbus priėmė, kad jie atitiko atsakovės nurodytus reikalavimus. Iš tiesų yra pagrindas sutikti su teismu, kad pateiktos sąskaitos – faktūros patvirtina, jog medžiagos buvo pirktos dar tada, kai ieškovas nebuvo pradėjęs darbų objekte (2009 m. gegužės mėn.), o baigtos pirkti 2010 m. kovo mėn., nors byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad tuo metu ieškovas dar dirbo objekte. Pažymėtina, kad pats ieškovas patvirtino, jog darbai buvo baigti iki 2009 m. rugsėjo mėn., be to, nėra aišku, ar įsigytos medžiagos, pirktos paslaugos buvo naudojamos ginčo objekte, o ne kitur, ir ar naudojamos būtent vykdant ieškovo nurodytus papildomus darbus, o ne pagrindinius, jau sutartus rangos darbus. Todėl negalima sutikti su ieškovu, jog jo pateiktos sąskaitos – faktūros įrodo papildomų darbų atlikimą. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, foto nuotraukos ir faktinių aplinkybių protokolai taip pat nepatvirtina, kad ieškovas atliko papildomus darbus, už kuriuos prašo sumokėti, taip pat nepatvirtina ir darbų kiekio. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pačia 2009 m. birželio 15 d. rangos sutartimi šalys susitarė, kad visi sutarties priedai ir pakeitimai galioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių (žr. sutarties 8.6 p.), tačiau, kaip minėta, nebuvo įrodytas ne tik susitarimo tarp šalių dėl papildomų darbų atlikimo egzistavimas, bet ir papildomų darbų atlikimo faktas apskritai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, jog ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, bei proceso teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovui UAB „Sodo gidas“ atidėjo 8483 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo (128-129 b. l., 9 t.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą – 8483 Lt, taip pat netenkintinas jo prašymas priteisti iš priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

Atsakovė prašė iš ieškovo priteisti 3146 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu (140-142 b. l., 9 t.). Kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, jog maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą sudaro 1500 Lt, yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti tik iš dalies ir iš ieškovo jai priteisti rekomendacijoje numatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą užmokestį -1500 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

Dėl ieškovo teikiamų papildomų įrodymų

Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. birželio 13 d. gautas ieškovo UAB „Sodo gidas“ prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2013 m. liepos 4 d. liudytojo apklausos protokolą. Nors šio protokolo ieškovas dėl objektyvių priežasčių (dokumentas surašytas tik 2013 m. liepos 4 d.) negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės, tačiau teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo tenkinti ši ieškovo prašymą, kadangi CPK nenumato galimybės pateikti į bylą naujus įrodymus, kai civilinė byla išnagrinėta iš esmės ir teismo sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas atidėtas. Todėl pateikti nauji rašytiniai įrodymai grąžinami ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Sodo gidas“, į. k. 301737633, buveinės adresas – Kalvarijų g. 125, Vilnius, 8 483 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovo UAB „Sodo gidas“, į. k. 301737633, buveinės adresas – Kalvarijų g. 125, Vilnius, atsakovei ūkininkei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ūkio kodas: 5179567, adresas – Gratiškių k., Trakų sen., Trakų sav., 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo UAB „Sodo gidas“ prašymo prijungti naujus rašytinius įrodymus - 2013 m. liepos 4 d. liudytojo apklausos protokolą, netenkinti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.