Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. G. (N. G.) ieškinį atsakovui T. N. dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1) dviejų šarnyrų keitimas;

2) dviejų galinių balkio sailentblokų keitimas;

3) dviejų rankinio lyno keitimas;

4) dviejų galinių skersinių traukių keitimas;

5) galinių suvedibinių sailentblokų ir varžtų keitimas;

6) galinio suporto remontas d. p.;

7) priekinių stabdžių diskų ir trinkelių keitimas;

8) galinių stabdžių diskų ir kaladėlių keitimas;

9) kondicioneriaus radiatoriaus keitimas;

10) kondicioneriaus pildymas;

11) pakrovimo metu pažeistas dugnas;

12) pakrovimo metu pažeista duslintuvo šiluminė izoliacija;

13) alyvos prasisunkimas variklyje;

14) alyvos prasisunkimas pavarų dėžėje.

Visų privalomų automobilio remonto darbų sąmata sudarytų 1 388 Eur, kuri yra beveik 400 Eur didesnė nei automobilio vertė. Atsakovui atsisakius komunikuoti dėl automobilio defektų taisymo kaštų padengimo, ieškovas 2020 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, tačiau atsakovas nurodė, jog pretenzija nepagrįsta. Ieškovas nurodė, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje turi nurodyti informaciją apie transporto priemonės defektus, tačiau atsakovas jokių automobilio defektų sutartyje nepažymėjo, ieškovo neinformavo ir su automobilio trūkumais nesupažindino. Nurodė, jog transporto priemonės trūkumai nebuvo matomi, todėl pirkdamas automobilį ieškovas šių trūkumų objektyviai negalėjo nustatyti.

II. Atsakovo pozicija

6.1. Ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su perkamu automobiliu, jis atliko jo apžiūrą, be to, atsakovas nurodė dalį transporto priemonės trūkumų. Ieškovas 2020 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje pasirašė, kad su automobilio defektais susipažino, pretenzijų neturi. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju ieškovas turi įrodyti, jog transporto priemonė yra netinkamos kokybės, kad jis negali ja naudotis pagal paskirtį, ji neatitinka kokybės reikalavimų, ir kad ieškovui pirkimo metu nebuvo žinoma ar negalėjo būti žinoma apie automobilio trūkumus. Nurodė, kad ieškovas nedetalizavo automobilio trūkumų, ar jie trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį, ar trūkumai galėjo būti pastebėti.

8. Byloje buvo apklaustas liudytojas K. (K.) G..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys (patikslintas) tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje nustatyta, kad pardavėjas V. S. su pirkėju T. J. 2015 m. spalio 11 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią V. S. pardavė T. J. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) T. J. 2020 m. birželio 9 d. pateikė prašymą valstybės įmonei Regitra dėl automobilio (duomenys neskelbtini) registravimo duomenų keitimo nurodant naują automobilio savininką – T. N.. Ieškovas internete rado skelbimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo. Ieškovas su atsakovu 2020 m. liepos 15 d. sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 1 000 Eur įsigijo iš atsakovo minėtą transporto priemonę. Servise UAB (duomenys neskelbtini) patikrinus automobilį, 2020 m. liepos 20 d. buvo surašytas automobilio remonto pasiūlymas, kuriame nurodyta, jog automobilio dalių ir remonto kaina sudarytų 1 388 Eur. Ieškovas 202 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl parduoto automobilio defektų. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė ieškovui atsakymą į pretenziją. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu registruotas 2020 m. lapkričio 19 d. 2019 m. rugsėjo 12 d. atlikta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra, nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2021 m. rugsėjo 29 d. Byloje pateikti duomenys apie automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus. Gyventojų registro duomenimis atsakovas vedęs, nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, jeigu nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

14. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

15. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymima, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nutraukti 2020 m. liepos 15 d. tarp jo ir atsakovo sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, nes atsakovas, parduodamas automobilį, neinformavo ieškovo apie transporto priemonės defektus, o ieškovas neturėjo pakankamai žinių, kad pastebėtų visus trūkumus. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškovui visi automobilio trūkumai buvo žinomi, jis atsisakė patikrinti automobilį servise, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

17. Nustatyta, kad ieškovas internete susirado skelbimą dėl parduodamo automobilio (duomenys neskelbtini). Ieškovas susitarė su atsakovu susitikti ir apžiūrėti transporto priemonę. Ieškovas apžiūrėjęs automobilį nepastebėjo jokių techninių nesklandumų ir 2020 m. liepos 15 d. įsigijo transporto priemonę. Ieškovas nurodė, kad po sutarties sudarymo pastebėjo, jog važiuojant automobiliu girdimi techniškai tvarkingam automobiliui nebūdingi garsai, neveikia kondicionierius, šildytuvas, todėl 2020 m. liepos 20 d. kreipėsi į autoservisą UAB (duomenys neskelbtini) dėl automobilio patikros ir defektų nustatymo. Byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) remonto pasiūlymas patvirtina, kad automobilio apžiūros metu buvo nustatyti šie defektai: šarnyras pr. svirties, sailenblokas gal. balkio, rankinio stabdžio trosas, traukė gal. skersinė, sailenblokas suvediminis ir varžtai, rem. kompl. suporto gal., stab. diskų ir trinkelių kpl. priek., stab. diskų ir trinkelių kpl. galinis, radiatorius kondicionieriaus, šaldymo reagentas. Taip pat nurodyta, kad reikės atlikti dviejų šarnyrų keitimą, dviejų galinių balkio sailentblokų keitimą, dviejų rankinio lyno keitimą, dviejų galinių skersinių traukių keitimą, galinių suvedibinių sailentblokų ir varžtų keitimą, galinio suporto remontą d. p., priekinių stabdžių diskų ir trinkelių keitimą, galinių stabdžių diskų ir kaladėlių keitimą, kondicionieriaus radiatoriaus keitimą, kondicionieriaus pildymą, nustatyta, kad pakrovimo metu pažeistas dugnas, pakrovimo metu pažeista duslintuvo šiluminė izoliacija, alyvos prasisunkimas variklyje, alyvos prasisunkimas pavarų dėžėje. Nurodyta darbų kaina – 1 388 Eur.

18. Atsakovas apie nustatytus automobilio trūkumus buvo informuotas, jam 2020 m. rugpjūčio 14 d. išsiųsta pretenzija. Atsakovas neneigė, kad buvo informuotas apie nustatytus automobilio trūkumus po jo pardavimo. Tai patvirtina ir byloje esantis atsakovo atsakymas ieškovui į pretenziją.

19. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad automobilio apžiūros metu informavo ieškovą, jog neveikia kondicionierius bei rankinis stabdis. Pasiūlė ieškovui transporto priemonę apžiūrėti servise, tačiau ieškovas atsisakė. Atsakovo teigimu, ieškovas visus automobilio trūkumus matė pats, todėl į servisą vyko žinodamas, kas automobiliui negerai. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog automobilis turėjo techninę apžiūrą, o buvę trūkumai netrukdė eksploatuoti automobilio. Be to, ieškovas pirkimo–pardavimo sutartyje pažymėjo, kad su automobilio defektais susipažino, pretenzijų neturi.

20. Teismas atmeta atsakovo argumetus, kad automobilio trūkumai netrukdė jo eksploatuoti, nes pardavimo metu transporto priemonė turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Byloje esanti 2019 m. rugsėjo 12 d. atlikta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūros rezultatų kortelė patvirtina, kad automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2021 m. rugsėjo 29 d., tačiau ginčo sandoris sudarytas 2020 m. liepos 15 d., tai yra praėjus beveik metams nuo atliktos techninės apžiūros. Pažymima, jog ta aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu tebegaliojo automobiliui beveik prieš metus atlikta techninė apžiūra, neįrodo, kad sandorio sudarymo metu nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 20 d. nustatytų automobilio gedimų ar tai, jog nustatyti transporto priemonės defektai nereikšmingi ir jų nereikia pašalinti, siekiant saugiai eksploatuoti automobilį.

21. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas automobilį įsigijo 2020 m. liepos 15 d., o į servisą jį nuvežė 2020 m. liepos 20 d. Taigi nuo automobilio įsigijimo iki jo trūkumų pastebėjimo praėjo tik penkios dienos, todėl įvertinus serviso UAB (duomenys neskelbtini) nustatytus defektus, labiau tikėtina, jog nustatyti automobilio gedimai jau egzistavo jo pardavimo metu (2020 m. liepos 15 d.). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad užsiima automobilių pardavimu, ginčo automobilio valdytoju buvo nuo 2020 m. birželio 9 d., todėl teismas vertina, jog atsakovas, valdydamas automobilį daugiau kaip vieną mėnesį, būdamas atidus ir rūpestingas automobilio pardavėjas, turėjo pareigą žinoti ne tik rankinio stabdžio bei kondicionieriaus gedimus, bet ir kitus automobilio gedimus, trūkumus, susidėvėjusias bei keistinas detales ir apie tai informuoti pirkėją.

22. Teismas pažymi, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

23. Kaip matyti, ieškovo pateiktoje skelbimo apie parduodamą automobilį dalyje, nėra nurodyti jokie automobilio trūkumai, atsakovas įrodymų, jog skelbime buvo nurodęs kokius nors trūkumus nepateikė. Pirkimo–pardavimo sutartyje pažymėta, jog transporto priemonės techninė apžiūra galioja, trūkumai nenurodyti, nors padarytas prierašas, kad ieškovas su automobilio defektais susipažino ir pretenzijų neturi. Ieškovo teigimu, parduodant automobilį atsakovas nei žodžiu, nei raštu ieškovui nenurodė jokių automobilio trūkumų, priešingai nurodė, kad automobilis yra tvarkingas, jokių defektų ar trūkumų, išskyrus neveikiantį kondicionierių, neturi. Su ieškovu apžiūrėti automobilio kartu atvykęs ieškovo draugas liudytojas K. G. taip pat nurodė, kad negirdėjo, jog ieškovas su atsakovu būtų kalbėję apie automobilio trūkumus. Liudytojas pažymėjo, jog kartu su ieškovu automobilio neapžiūrinėjo. Taigi, ieškovui, neturinčiam techninių žinių, susijusių su automobiliais, bei atsakovui nenurodžius visų automobilio trūkumų, UAB (duomenys neskelbtini) nustatyti defektai, kurie turi būti remontuojami ar keičiami naujais, ieškovui negalėjo būti žinomi, pastebėti ir nustatyti. Minėti automobilio trūkumai vertinami kaip paslėpti automobilio trūkumai, kurių ieškovas neprivalėjo pastebėti bei už kuriuos jų neatskleidęs yra atsakingas pardavėjas, kurio pareiga garantuoti perduodamo daikto tinkamumą teismų praktikoje pripažįstama kaip didesnė palyginti su pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai. Nors atsakovas nurodė, kad informavo ieškovą, jog neveikia kondicionierius bei rankinis stabdis, tačiau tik šių trūkumų nurodymas nepaneigia atsakovo atsakomybės.

24. Vertinant ginčo automobilio trūkumus, teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad toks automobilio trūkumas kaip kondicionieriaus neveikimas nėra defektas, dėl kurio nebūtų galima eksploatuoti automobilio, tačiau automobilio stabdžių sistemos (stabdžių diskai, trinkelės, kaladėlės) būklė negali būti vertinama analogiškai. Sprendžiant, daikto trūkumas yra mažareikšmis ar ne, turi būti vertinama, gali būti trūkumas apskritai pašalintas ar ne, jeigu taip – kokiomis darbo ir laiko sąnaudomis, kokią įtaką tai turi būsimai daikto būklei ir kokią įtaką šalinimas daro pirkėjo teisei toliau naudotis tinkamos kokybės daiktu. Daikto trūkumas galėtų būti laikomas esminiu, jeigu apskritai nebūtų įmanomas tokio trūkumo pašalinimas arba, jeigu ir įmanomas, trūkumo pašalinimas reikalautų didelių darbo ir laiko sąnaudų, kas ilgam laiko tarpui atimtų iš pirkėjo galimybę naudoti daiktą pagal jo paskirtį, arba jeigu trūkumo šalinimas iš esmės pakeistų daiktą ar būtų nustatytos kitos aplinkybės, dėl kurių neproporcingai būtų ribojamos pirkėjo teisės, įgytos pagal sutartį ir saugomos įstatymų.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nenurodė pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio trūkumų, nors pagal įstatymą turėjo pareigą tai padaryti. Atsakovas nuo ieškovo nuslėpė informaciją apie parduodamo automobilio defektus ir trūkumus. Ieškovas automobilio trūkumus pastebėjo praėjus kelioms dienoms po jo įsigijimo. Byloje nėra duomenų apie automobilio netinkamą eksploatavimą po jo perdavimo ieškovui. Automobilio detalių bei remonto kaina yra 388 Eur didesnė, nei kaina, už kurią ieškovas įsigijo automobilį (pagal sutartį įsigijo už 1 000 Eur). Ieškovas, sužinojęs automobilio remonto kainą, bandė susisiekti su atsakovu ir susitartį dėl automobilio, siuntė prtenziją, kuria siūlė sudaryti naują pirkimo–pardavimo sutartį, pašalti atsakovui transporto priemonės trūkumus. Ieškovas automobilį registravo savo vardu tik 2020 m. lapkričio 19 d., tikėdamasis susitarti su atsakovu dėl automobilio. Atsakovas, sužinojęs apie automobilio defektus ir trūkumus nesiėmė jokių priemonių jiems šalinti, su ieškovo pretenzija bei siūlymais nesutiko ir nebendradarbiavo. Pažymima, kad ieškovas pirkdamas naudotą automobilį tikėjosi, kad jis tinkamas eksploatuoti, nereikalaujantis didelių remonto darbų ir jis galės naudoti nusipirktą daiktą pagal paskirtį, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) nustatyti automobilio stabdžių sistemos ir kiti trūkumai yra tokie, kurių pašalinimas reikalautų didelių laiko sąnaudų ir lėšų lyginant su įsigyto daikto kaina.

26. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad nustatytas automobilio neatitikimas kokybės reikalavimas yra esminis pirkimo pardavimo sutarties pažeidimas, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti 2020 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra pagristas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. Nutraukus sutartį dėl esminio pažeidimo, atsiranda įstatyme ir sutartyje įtvirtintų sutarčių nutraukimo padarinių, vienas jų – restitucija. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

28. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog sutarties pažeidimas laikomas esminiu, kai nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2012 m. gegužės 8 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016), o esant esminiam sutarties sąlygų pažeidimui, sutarties nutraukimas ir sumokėtos kainos grąžinimas laikomas proporcinga priemone pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatavus, jog nustatytas automobilio neatitikimas kokybės reikalavimas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimas ir šalių grąžinimas į padėtį iki sutarties sudarymo atitinka jų interesus, todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas, 2020 m. liepos 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama ir taikoma restitucija natūra – ieškovas įpareigojamas grąžinti atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini),valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas įpareigojamas grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą 1 000 Eur sumą (CK 6.217 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 173 Eur žyminį mokestį ir išlaidas už advokato paslaugas, kurias sudaro 943,80 Eur (580,80 Eur už ieškinio parengimą ir 363 Eur už dubliko parengimą). Ieškovo atstovas pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus.

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

32. Ieškinys yra patenkintas visiškai, prašoma priteisti 943,80 Eur suma už teisines paslaugas neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl priteisiama ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovui iš atsakovo taip pat priteisiamas ieškovo sumokėtas 173 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

34. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė PVM sąskaitą faktūrą 435,60 Eur sumai už pretenzijos dėl parduoto automobilio paruošimą, tačiau su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, šios sumos priteisti neprašė, nepateikė ir jos apmokėjimą patvirtinančio įrodymo, todėl ieškovo patirtos išlaidos už pretenzijos paruošimą iš atsakovo nepriteisiamos.

35. Valstybė šioje byloje patyrė 8,76 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus ieškinį priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimas 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį (patikslintą) tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovo N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 15 d. sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį.

- įpareigoti ieškovą N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),

- įpareigoti atsakovą T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumą.

Priteisti ieškovui N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 116,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiolikos eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,75 Eur (aštuonių eurų 75 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.