- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-142-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01372-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- K. J.
- Pareiškėjas
- E. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-94-374/2024 pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis L. L., antstolis A. B., antstolė R. S., antstolis V. K., K. J., uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ ir uždaroji akcinė bendrovė „E.“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Bankrotų administravimo grupė“, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimus ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 450 Eur sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti, patvirtinti pareiškėjo 280 Eur / mėn. būtinąsias išlaidas, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimus ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2002 m. lapkričio 11 d. buvo UAB „E.“ vienintelis akcininkas, kurioje ėjo vadybininko ir vadovo pareigas. 2014 m. įmonei susidūrus su sunkumais, pareiškėjas 2014 m. birželio 2 d. gavęs iš savo buvusios kitos darbovietės (duomenys neskelbtini) 4 885,13 Eur (16 867,36 Lt) darbo užmokestį, 2014 m. birželio 9 d. 4 344,30 Eur (15 000 Lt) pervedė į UAB „E.“ sąskaitą, kad ši galėtų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir įmonės darbuotojams. Įmonei antrą kartą ištikus finansiniams sunkumams, pareiškėjas 2015 m. balandžio 23 d. iš UAB „General Finansing“ gavęs 10 000 Eur paskolą pagal vartojimo kredito sutartį, sumą trimis dalimis pervedė į UAB „E.“ banko sąskaitą, taip siekdamas padėti savo įkurtai įmonei atsiskaityti su jos kreditoriais ir tiekėjais. Pareiškėjas šiuo metu yra grąžinęs tik dalį skolos, likusi skolos dalis yra nupirkta dabartinės pareiškėjo kreditorės UAB „Legal Balance“. UAB „E.“ 2016 m. liepos 1 d. pasirašė kredito sutartį su AB „Citadele“ bankas, pagal kurią įmonei buvo suteiktas 20 000 Eur overdrafto limitas, su vėlesniais jos pakeitimais, o kredito grąžinimas buvo užtikrintas 20 000 Eur paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, pasirašytu su pareiškėju, bei 2016 m. liepos 1 d. laidavimo sutartimi su pareiškėju. Tokiu būdu, pareiškėjas tapo solidariu skolininku, kuris laidavo kredito įstaigai visu savo turtu. AB „Citadele“ bankas 2018 m. gegužės 14 d. gavo vykdomąjį įrašą pagal vekselį pas notarą ir taip buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš pareiškėjo AB „Citadele“ bankas naudai, o vėliau – UAB „Legal Balance“ naudai 23 469,09 Eur kredito ir 6 607,79 Eur palūkanų sumai. 2021 m. liepos 22 d. UAB „E.“ buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-799-324/2022 priteisė iš pareiškėjo, kaip UAB „E.“ vadovo 83 418,19 Eur žalos atlyginimo likviduojamai dėl bankroto įmonei, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei 1 476 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjo finansinė situacija atitinka nemokumo fizinio asmens būklę, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėjas teigė, kad jo gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjas neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vykdomosiose bylose susikaupė ir vykdymo išlaidų įsiskolinimai antstoliams. Pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 420 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių, o skolos kreditoriams minimaliai yra dengiamos, tačiau visi priverstinai išieškomi įsipareigojimai kreipimosi į teismą dienai yra dar labiau išaugę, nei išieškojimo pradžiai dėl skaičiuojamų palūkanų bei vykdymo išlaidų antstoliams. Visi pareiškėjo turimi įsipareigojimai yra pradelsti, t. y. terminai įsipareigojimų kreditoriams vykdymui yra suėję ir perduoti vykdyti antstoliams ar skolų išieškojimo įmonėms. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nėra jokių Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytų kliūčių, kurios galėtų kliudyti iškelti jam bankroto bylą. Pareiškėjo turimų įsiskolinimų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), pareiškėjas nėra sudaręs jokių sandorių, galinčių ar galėjusių lemti neatsiskaitymą su kreditoriais, pažeidžiančių ar galėjusių pažeisti kreditorių interesus. Pareiškėjas neturi priklausomybių, žalingų įpročių, nėra baustas už baudžiamuosius nusižengimus, nėra apkaltintas jokios nusikalstamos veikos padarymu. Pareiškėjo nemokumas buvo sąlygotas pastangų išsaugoti savo verslą, taip pat pareiškėjui nebuvo ir nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, neribotos civilinės atsakomybės asmens, kurio dalyvis būtų pareiškėjas, bankroto byla. Pareiškėjo atžvilgiu šiai dienai nėra pradėta civilinių, darbo ir / ar baudžiamųjų bylų. Pareiškėjas nėra įkeitęs turto, suteikęs kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, prisiėmęs šiame pareiškime nenurodytų įsipareigojimų. Pareiškėjas yra išsituokęs, todėl sudarytų vedybų sutarčių nėra, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui neprieštaraus, jei teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. Pareiškėjas valstybės biudžetui skolingas 2 263,96 Eur, iš jų: 700 Eur bauda, 68,87 Eur – gyventojų pajamų mokestis, 2,98 Eur – gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai ir 1 492,11 Eur – žyminis mokestis. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-799-324/2022 konstatavo, kad iki nustatyto termino 2021 m. spalio 18 d. E. V. nemokumo administratorei Ž. J. perdavė įmonei priklausantį automobilį Mercedes Benz 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalį buhalterinių dokumentų, tačiau neperdavė prekių, skirtų perparduoti (83 418,19 Eur sumai) ir buhalterinės apskaitos registrų.
4. Suinteresuotas asmuo K. J. su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas nėra sąžiningas, pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, po vadovaujamos įmonės bankroto paskelbimo, jokiame kitame darbe nedirbo. Pareiškėjo būtinąsias išlaidas teismas turėtų sumažinti iki 227 Eur. Teismui nutarus iškelti fizinio asmens bankroto bylą, prašė bankroto administratoriumi skirti A. Z., nes šio nemokumo administratoriaus paslaugos būtų kur kas pigesnės.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kiti suinteresuoti asmenys pozicijos dėl fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui E. V. iškėlimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi iškėlė E. V. bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė A. Z., patvirtinto 120 Eur lėšų sumą, kurią nemokumo administratorius turi teisę naudoti E. V. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinto 280 Eur lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį E. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pradelsti mokėjimai yra 108 622,93 Eur. Pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Gyvena sugyventinei priklausančiame bute. Pareiškėjas psichiatro ir narkologo įskaitose neregistruotas, neteistas. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo elgesys nelaikytinas nesąžiningu, pareiškėjas stengėsi susirasti kitą darbą, registravosi užimtumo tarnyboje, tačiau dėl savo amžiaus nebuvo samdomas, šiuo metu dirba ½ etato, tačiau siekia įsidarbinti pilnu etatu, tuo metu, kai nedirbo, turėjo sveikatos problemų, susijusių su akimis, kurias gydėsi. Pareiškėjas nurodė nemokumą sukėlusias priežastis – dėl neapskaičiuotos verslo bei ekonominės rizikos ir siekio finansiškai padėti savo įmonei, kuri patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pateikė nemokumą pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, kad yra vykdomas kreditorinių reikalavimų priverstinis išieškojimas kreditoriams, tačiau jis nėra sėkmingas, skolos neišieškotos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.
8. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 1 d. ½ etatu dirba (duomenys neskelbtini), uždirba 420 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių. Iki pareiškėjo pensinio amžiaus likę mažiau nei 1 metai. Pareiškėjas nurodė, jog jo būtinųjų poreikių tenkinimui yra būtina ir reikalinga bent 280 Eur, didžiąją dalį sudaro išlaidos maistui ir buities prekėms. Suinteresuoto asmens K. J. atstovas prašė būtinųjų poreikių tenkinimui skirtą sumą sumažinti iki 227 Eur, kadangi pareiškėjui tokios sumos pragyventi pakanka. Teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens prašomos sumos pareiškėjui pakanka tik dėl to, jog jam padeda draugė, su kuria veda bendrą ūkį: vienas perka maisto produktus, kitas sumoka komunalinius mokesčius. Teismas pareiškėjo prašomą nustatyti sumą laikė protinga ir atitinkančią tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus, kadangi skirtumas tarp sumų yra tik 53 Eur, sumažinus ir taip mažą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti prašomą sumą, pareiškėjo pragyvenimo lygis būtų ženklai sumažinamas.
9. Teismas nurodė, kad pareiškimo padavimo dienai 20 procentų pareiškėjo nurodytos 420 Eur pajamų sumos sudarytų 84 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjo skola kreditoriams – 108 622,93 Eur, todėl skolų grąžinimas tokiomis sąlygomis užtruktų apie 107 metus. Toks terminas negali būti laikomas protingu ir neatitiktų FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo paskirties sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Dėl to teismas sprendė, kad galimybės šį turtą – gaunamas pajamas, panaudoti pareiškėjo pradelstiems įsipareigojimams, grąžinti šiuo metu ar per protingą terminą yra pakankamai ribotos.
10. Teismas vertino, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačio skolininko, nei kreditoriaus interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.). Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatytos JANĮ 5 straipsnio 8 dalies numatytos sąlygos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo E. V. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Neginčijama aplinkybė, kad pareiškėjo kreditoriniai reikalavimai viršija FABĮ nurodytą 25 MMA dydį, todėl formaliai jis laikytinas nemokiu, tačiau nėra sutinkama, jog pareiškėjas buvo sąžiningas per pastaruosius tris metus iki pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Pareiškėjas gali kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo tik praėjus trims metams po to, kai jo paties teigimu jis tapo „visiškai nepajėgiu“, t. y. praėjus trims metams po Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑799‑324/2022 įsiteisėjimo ir jis per tą terminą negalėjo grąžinti skolos kreditoriams. Tokio termino pradžia laikytina 2025 m. rugsėjo 26 d. Nepraėjus trims metams nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo, pareiškimas vien šiuo pagrindu turėjo būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas šio argumento visai nevertino ir dėl jo net nepasisakė.
11.2. Pareiškėjas byloje, kurioje iš jo buvo priteista 83 418,19 Eur ieškovės UAB „E.“ naudai, sutiko su dalimi ieškinio dėl 15 079,45 Eur žalos padarymo, tačiau jis nėra sumokėjęs net ir dalies jo pripažįstamo ieškinio. Maža dalis antstolio buvo išieškota tik po to, kai pareiškėjas 2023 m. vasario mėn. ėmė dirbti dabartinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini), tačiau išieškojimas buvo sustabdytas teismui priėmus pareiškėjo pareiškimą.
11.3. Pareiškėjas ilgą laiką niekur nedirbo, nors yra sukaupęs ilgametę maisto prekių pardavėjo patirtį tiek dirbdamas ankstesnėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) tiek ir paskutinėje jo valdomoje UAB „E.“, kurioje dirbo tiek vadybininku, tiek ir vadovu. Nors pareiškėjas ir teigė, neva jam buvo sunku persikvalifikuoti iš maisto didmeninės prekybos sferos į kitą sferą, tačiau jis tai padarė, nes dabartinė jo darbovietė (duomenys neskelbtini) gamina ir parduoda prekes pirtims. Tai įrodo, kad pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę rasti darbą ir kitose prekybos ar gamybos įmonėse, nes ir dabar dirba vienoje iš jų. Pareiškėjas dirbti ėmė nuo 2023 m. vasario 1 d. tik todėl, kad jau tuo metu ketino kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o tam privalu nurodyti, kokią dalį gaunamų pajamų jis planuoja grąžinti kreditoriams. Toks elgesys laikytinas nesąžiningu.
11.4. Vertinant pareiškėjo gaunamas pajamas, jam yra mokama 420 Eur už 4 valandas darbo per dieną. Jei tai būtų pilna darbo diena, pareiškėjas gautų 840 Eur, t. y. minimalią darbo užmokestį. Tačiau pareiškėjas dirba kvalifikuotą darbą, yra vadybininkas, turintis ilgametę vadybos prekybos srityje patirtį, buvęs įmonės vadovu, todėl remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalimi, jam negali būti mokamas minimalus darbo užmokestis. Išreikalavus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų atlyginimą, matyti, kad darbuotojų, tiesiogiai nesusijusių su gamybą (gamybos vadovas, technologas) darbo užmokestis viršija 1 500 Eur, daugeliui darbininkų taip pat, visi jie dirba pilną darbo dieną, tik vienintelis pareiškėjas, įdarbintas vadybininkų, dirba ne pilną darbo dieną ir jo mėnesinis darbo užmokestis (jei dirbtų pilną darbo dieną) sudarytų 840 Eur, t. y. būtų lygus 1 MMA.
11.5. Pareiškėjas pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę, iš kurių matyti, kad jam buvo atlikta akių operacija, tačiau tai vyko 2021 m. rugsėjo mėn. – 2022 m. sausio mėn. Jokių kitų duomenų apie tai, kad jam yra sutrikęs regėjimas, ir juo labiau, kad jis dėl to negali dirbti gerai apmokamo darbo, byloje nėra pateikta. Pareiškėjas taip pat pateikė duomenis, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į medicinos įstaigą, jam buvo nustatyta hipertenzinė širdies liga ir kiti sveikatos sutrikimai, tačiau pakartotinai dėl to nesikreipė, vadinasi jis pasveiko. Pareiškėjo sveikatos būklė buvo pakankamai gera (neskaitant trumpalaikių jos sutrikimų) ir ji negalėjo įtakoti to, kad jis ilgą laiką negavo pajamų iš darbinės veiklos. Be to, pareiškėjo darbo užmokestis nepadidėjo per 9 mėnesius, skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., kas įrodo, kad pareiškėjas nesiekia dirbti ir uždirbti daugiau.
11.6. Nėra suprantama, kodėl pareiškėjas nedirba likusį laiką, t. y. nedirba pilnos darbo dienos. Jis nesunkiai gali įsigyti kitą profesiją, pvz. dirbti kasininku prekybos tinkluose. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad negali dirbti kokio nors kito darbo, nors šiuo metu atsiranda vis didesnis poreikis darbuotojams aptarnavimo sferoje, o įvertinus pareiškėjo patirtį maisto prekių pardavimo srityje jis būtų itin patrauklus darbuotojas, net ir nevertinant jo amžiaus. Pareiškėjas siekdamas pasinaudoti FABĮ, bando nusimesti finansinę naštą, kuri atsirado dėl jo nepasvertų veiksmų. Pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais padarė žalą jo vadovaujamai įmonei BUAB „E.“, negrąžino (pasisavino) įmonės turto, o to galėjo išvengti, jeigu būtų elgęsis sąžiningai ir rūpestingai. Visiškas pajamų negavimas ilgą laiką bei tinkamų priemonių gauti didesnes pajamas po 2023 m. vasario 1 d. nesiėmimas, negali būti laikomas sąžiningu elgesiu, atsižvelgiant į įsipareigojimų kreditoriams sumas.
11.7. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti pareiškėją nesąžiningu, nes jis buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, tuo pačiu nesiekė atsiskaityti su kreditoriais, todėl jam negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla. Pareiškėjas net ir bankroto procedūros metu neketino dengti įsiskolinimų kreditoriams, kadangi buvo pasiūlęs skirti brangesnį bankroto administratorių, kuriam esant, kreditoriai bent jau pirmus kelis mėnesius būtų negavę jokio savo finansinio reikalavimo patenkinimo. Tai įrodo, kad pareiškėjas visais įmanomais būdais siekia, jog kreditoriai neatgautų nieko.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas E. V. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Nemokumas FABĮ yra aiškiai apibrėžtas konkrečia asmens padėtimi (finansinėmis galimybėmis) ir asmens turimų skolų suma, o tiksliau – jų santykiu. Todėl nei proceso dalyviai, nei teismas bankroto byloje šios sąlygos, sprendžiant kelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti, negali interpretuoti savaip. Tai reiškia, kad jei asmens skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA ir jis pagal savo finansinę padėtį negali jų įvykdyti, jis yra nemokus ir tai yra viena iš sąlygų asmeniui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjui ši prielaida atsirado dar 2018 m. liepos mėn., kuomet jo atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis 23 469,09 Eur skolos išieškojimas UAB „Legal Balance“ (pirminis kreditorius – AB „Citadele bankas“) naudai, o ne 2022 m. rugsėjo 26 d., todėl pareiškėjas tapo nemokiu jau 2018 m. liepos mėn. Pareiškėjo nemokumo vertinimui 2022 m. rugsėjo 26 d. priteista skola BUAB „E.“, kurią vėliau įsigijo K. J., įtakos jau nebeturėjo, nes jis nemokiu buvo tapęs kur kas anksčiau.
12.2. Atskirajame skunde minimas trijų metų laikotarpis nuo nemokumo atsiradimo iki kreipimosi į teismą dienos būtų aktualus tik tuo atveju, jei būtų nustatyti nesąžiningi pareiškėjo (skolininko) veiksmai, sukėlę nemokumo atsiradimą. Kadangi šioje byloje tokie pareiškėjo veiksmai nustatyti nebuvo, pareiškėjui negalėjo būti užkirstas kelias į teismą kreiptis 2023 m. balandžio mėn., net jeigu ir būtų pripažinta, kad pareiškėjas tapo nemokiu 2022 m. būdamas sąžiningas, o pareiškėjui tapus nemokiam 2018 m. liepos mėn., (nenustačius jo nesąžiningumo) trijų metų terminas yra išlaikytas.
12.3. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas pateikdamas ne visą informaciją. Suinteresuotas asmuo K. J. laiko pareiškėją nesąžiningu, kadangi jis, subankrutavus UAB „E.“, ilgą laiką niekur nedirbo, o įsidarbinęs, gavo per mažas pajamas po to, kai bankrutavo UAB „E.“, t. y. kai jis buvo atleistas iš darbo 2021 m. spalio 11 d. Iš atskirojo skundo argumentų reikėtų suprasti, kad pareiškėjas, po atleidimo iš darbo, iš karto nesusirasdamas darbo ir negaudamas pajamų tyčia – nesąžiningai elgdamasis, sukėlė savo nemokumo būseną ir dėl to jam buvo priteista 83 418,19 Eur skola.
12.4. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad pareiškėjas labai ilgą laiką dirbo UAB „E.“, gaudavo pajamas, stengėsi vykdyti savuosius ir savo įmonės finansinius įsipareigojimus ir iki 2018 m. pradžios padengdavo net priverstine tvarka išieškomas skolas. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas iki 2021 m. spalio 11 d. elgėsi nesąžiningai – nedirbo, negavo pajamų ar kažkaip kitaip nesąžiningai elgdamasis leido atsirasti savo nemokumui.
12.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo nesąžiningumo dėl neįsidarbinimo ar vengimo gauti didesnes pajamas ir po 2021 m. spalio 11 d., nes į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2023 m. sausio 31 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, per tą laiką gavo keturis darbo pasiūlymus, kuomet 3 atvejais buvo pasirinktas kitas kandidatas, vienu atveju pareiškėjas sirgo. Iš į bylą pateiktų Užimtumo tarnybos duomenų matyti, kad darbo rinka, net ir su tokia kvalifikacija ir patirtimi, kaip pareiškėjo, nėra gausi darbo pasiūlymais ir palanki pareiškėjui, nes dažnu atveju, lemiamas pareiškėjo kandidatūros (ne)pasirinkimo kriterijus buvo pareiškėjo amžius (64 m.). Šios faktinės aplinkybės paneigia atskirojo skundo teiginius, kad pareiškėjui neturėjo ir negalėjo būti kliūčių greitai susirasti gerai apmokamą darbą ir gaunant pajamas bandyti grąžinti skolinius įsipareigojimus, kurių suma siekia virš 108 000 Eur.
12.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie pareiškėjo sveikatą – operuotus abiejų akių lęšiukus, taip pat paties pareiškėjo paaiškinimus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo sveikata kartu su kitais faktoriais, buvo pagrįsta kliūtis pareiškėjui gauti geriau apmokamą darbą ir dėl to nenustatė pareiškėjo nesąžiningumo vengiant dirbti ir gauti didesnes pajamas. Pareiškėjo nesąžiningumo taip pat neįrodo ir ta aplinkybė, kad jis, sutikęs su ieškinio dalimi dėl 15 079,45 Eur sumos nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-799-324/2022, nesumokėjo net dalies pripažintos ieškinio sumos. Ieškinio sumos, ar jos dalies pripažinimas savaime nepatvirtina pareiškėjo realių galimybių ją sumokėti kreditoriui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo E. V. pareiškimą tenkino ir iškėlė jam fizinio asmens bankroto bylą, nustatęs, kad pareiškėjas yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir nėra JANĮ 5 straipsnio 8 dalies nustatytų sąlygų, kurioms esant yra atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo (apeliantas) K. J., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės yra keliamas pareiškėjo nesąžiningumo, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo, klausimas.
16. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
17. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
18. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Kita vertus, vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužteks jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).
19. Taigi, norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjo įsipareigojimai yra pradelsti ir jie viršija įstatyme nustatytą sumą (25 MMA), nėra, t. y. apeliantas atskiruoju skundu neginčija ir pripažįsta, kad pareiškėjas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje aptartą nemokumo sąlygą. Tačiau apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kadangi nebuvo praėję trys metai po to, kai jis tapo visiškai nepajėgiu atsiskaityti su kreditoriais, ir, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi buvo pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, nors akivaizdžiai tokias galimybes turėjo, t. y. neieškojo ir šiuo metu nedirba geriau apmokamo darbo, nors jo turima kvalifikacija objektyviai tokias galimybes jam sudaro. Taigi, apeliantas iš esmės įrodinėja egzistuojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinam atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindui.
20. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
21. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas). Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
23. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑313‑313/2021, 38 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 nurodė, kad pagal lingvistinę FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę – „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl“ – įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu. Taigi lingvistiškai aiškinant šią teisės normą pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai. Būtent toks aptariamos teisės normos aiškinimas atitinka ir šios teisės normos tikslą, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį. Kasacinis teismas minėtoje byloje konstatavo, kad iki šiol formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje nusprendė, kad ši praktika yra tikslintina, formuluojant tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis.
25. Apeliantas, remdamasis šios nutarties 24 punkte aptartu kasacinio teismo išaiškinimu, atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas išvis negalėjo kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, kadangi nuo jo (pareiškėjo) deklaruojamo nemokumo atsiradimo momento nebuvo praėję trys metai, šį terminą siejant su Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-799-324/2022 priėmimu, kurio pagrindu iš pareiškėjo buvo priteisti nuostoliai, kurie ir sąlygojo jo esminį turtinės padėties pablogėjimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek aptartą teisinį reglamentavimą, tiek jį aiškinančią teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismui, sprendžiančiam bankroto bylos iškėlimo klausimą, užtenka nustatyti fizinio asmens nemokumą (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir tai, ar nėra kitų įstatyme įtvirtintų atsisakymo iškelti bankroto bylą sąlygų, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju įrodinėjamos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, egzistavimo (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ nuostatos nenumato fiziniam asmeniui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ar juo labiau per kokį terminą jis turi teisę tai padaryti, susidūrus su finansiniais sunkumais. Taigi apeliantas neteisingai aiškina šios nutarties 24 punkte aptartą kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kuri yra aktuali sprendžiant dėl fizinio asmens sąžiningumo bankroto bylos jam iškėlimo sąlygų kontekste, taikant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas.
26. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šios nutarties 24 punkte aptartas kasacinio teismo išaiškinimas nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualus tik FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo aspektu, t. y. numatant, kad, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kitaip tariant nėra teisiškai reikšmingas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų atlikimo laikas, tačiau tokie veiksmai turi būti esminė fizinio asmens tapimo nemokaus priežastis (priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir fizinio asmens nemokumo), kai nemokumo momentas patenka į paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
27. Pareiškėjas yra pateikęs teismui duomenis, kad jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 108 622,93 Eur sumą. Kaip matyti iš kartu su pareiškimu pateiktų duomenų, pareiškėjo įsipareigojimai yra keturiems kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai (1 492,11 Eur skola, vykdomosios bylos pradėjimo data 2023 m. sausio 5 d., išieškojimo pagrindas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 7 d. vykdomasis raštas Nr. e2-799-324/2022), LUAB „E.“ (83 418,19 Eur skola, vykdomosios bylos pradėjimo data 2022 m. lapkričio 8 d., išieškojimo pagrindas Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. vykdomasis raštas Nr. e2-799-324/2022 priimto 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pagrindu (įsiteisėjo 2022 m. spalio 27 d.)), UAB „Gelvora“ (243,54 Eur skola, vykdomosios bylos pradėjimo data 2021 m. rugpjūčio 10 d., išieškojimo pagrindas Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. teismo įsakymas Nr. eL2‑6320-1052/2021) ir UAB Legal Balance (23 469,09 Eur skola, išieškojimo pagrindas 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės 45-ojo notaro biuro notarės išduotas notaro vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Vertinant pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, jų susidarymo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčo nėra, kad pagrindinės dvi pareiškėjo skolos LUAB „E.“ (83 418,19 Eur skola) ir UAB Legal Balance (23 469,09 Eur skola) susidarė ne iš jo kaip vartotojo veiksmų, bet jo, kaip buvusio LUAB „E.“ vadovo, vykdytos veiklos (vadovavimo įmonei), t. y. UAB Legal Balance skola susidarė įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, siekiant toliau vykdyti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, o LUAB „E.“ skola susidarė šios įmonės bankroto proceso metu, kaip pasekmė dėl neišsaugoto viso įmonės turto. Kita vertus, aptarti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai jau ir 2018 m. viršijo 25 MMA (2018 m. MMA – 400 Eur), taigi tikėtina, kad pareiškėjas jau ir tuo metu atitiko nemokumo sąlygas.
28. Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, neįrodinėja nei, kad jis atliko FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytus konkrečius nesąžiningus veiksmus ar susilaikė nuo konkrečių veiksmų atlikimo, nei, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų atlikimo (neveikimo) ir pareiškėjo kilusio nemokumo, kaip tai išaiškinta šios nutarties 24 punkte aptartoje kasacinio teismo praktikoje. Apeliantas, teigdamas, kad šiuo atveju yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, iš esmės apsiriboja deklaratyviais argumentais, jog pareiškėjas, jo vertinimu, jau būdamas nemokus buvo pasyvus ir dėjo nepakankamai pastangų pagal savo turimą kompetenciją susirasti geriau apmokamą darbą. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir dėl to jam negalėtų būti iškelta fizinio asmens bankroto byla.
29. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai). Byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, būtų nuslėpęs nuo kreditorių turimą turtą ir / ar būtų ėmęsis kitų veiksmų, kuriais būtų sumažinta pareiškėjo turimo turto masė ir pan. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas.
30. Nesąžiningu asmuo gali būti pripažįstamas ir tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑516/2014).
31. Apeliantas, teigdamas, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, šiuo atveju neįrodinėja, jog dėl tam tikro pareiškėjo elgesio (neveikimo) buvo sąmoningai siekiama susidaryti jo turimiems skoliniams įsipareigojimams, kurių pasėkoje jis (pareiškėjas) tapo nemokus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokio pareiškėjo elgesio (jo neveikimo), kuris būtų padaręs reikšmingą įtaką jo nemokumui. Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nemokumas buvo sąlygotas pastangų išsaugoti savo verslą, apeliantas šios aplinkybės taip pat neginčija, tik teigia, kaip minėta, kad jau tapęs nemokiu, pareiškėjas iš esmės buvo pasyvus ir nedėjo pakankamai pastangų pagal jo turimą kompetenciją susirasti geriau apmokamą darbą. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina priešingas aplinkybes, t. y., kad pareiškėjo įmonei (UAB „E.“) 2021 m. liepos 22 d. buvo iškelta bankroto, pareiškėjas iš darbo UAB „E.“ buvo atleistas bankroto proceso metu (paskutinis draudiminis laikotarpis 2021 m. spalio 1 d. – 2021 m. spalio 11 d.), nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2023 m. sausio 31 d. pareiškėjas buvo įregistruotas Užimtumo tarnyboje, darbo paieška buvo nutraukta pačiam pareiškėjui įsidarbinus asmeniškai, minėtu laikotarpiu jam buvo pateikti keturi darbo pasiūlymai, tačiau dėl pateisinamų priežasčių (darbdaviams pasirinkus kitus kandidatus ir dėl pareiškėjo ligos), pareiškėjas pasiūlymais neturėjo galimybės pasinaudoti, t. y. nebuvo įdarbintas, taip pat pateikti duomenys, kad pareiškėjas, kai nedirbo, 2021-2022 m. turėjo sveikatos problemų, susijusių su akimis, pareiškėjas savarankiškai įsidarbino pusę etato (duomenys neskelbtini) ir gauna 420 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, įvertinus ir pareiškėjo amžių (64 m.) bei jo galimybes net ir su turima kvalifikacija bei patirtimi gauti geriau apmokamą darbą (per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Užimtumo tarnyboje gauti tik keturi darbo pasiūlymai, atitinkantys pareiškėjo kvalifikaciją, trys iš jų buvo neigiami, pasirinkus kitą kandidatą), nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas sąmoningai nedėjo (ar nededa) pastangų gauti geriau apmokamą darbą ir dėl to jam negali būti keliama bankroto byla. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas savo darbovietėje šiuo metu dirba tik puse etato, nesant objektyvių duomenų apie sąmoningą pareiškėjo siekį neįsidarbinti pilnu etatu, neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
32. Atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Apeliantui neįrodinėjant, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kitų fizinio asmens bankroto bylos atsisakymo iškelti pagrindų, įtvirtintų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, egzistavimo, dėl to plačiau nepasisakytina (CPK 301 straipsnis, 320 straipsnis, 338 straipsnis).
33. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
34. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto K. J. atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis.) Bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų iki bylos apeliacinės instancijos teisme šalys nėra pateikusios, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.