Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui E. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palaikydama ieškinyje išdėstytus argumentus ieškovės atstovė paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Per teismo nustatytą terminą atsakovas – ieškovės įmonės direktorius ir savininkas – neperdavė nemokumo administratorei bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės turto ir jos dokumentų. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi už tai paskyrus baudą, atsakovas perdavė administratorei įmonės balansą, sudarytą bankroto bylos įsiteisėjimo 2021 m. rugsėjo 10 d. duomenimis, dalį įmonės dokumentų bei turto, tačiau iki šiol, nepaisydamas 2021 m. spalio 7 d. teismo įpareigojimo bei daugkartinių administratorės pasirašytinai įteiktų prašymų, nėra perdavęs įmonės valdyto turto, apskaityto paties atsakovo sudarytame bei pasirašytame įmonės balanse bankroto bylos įsiteisėjimo dieną: prekių, skirtų perparduoti už 83 878,80 Eur (balanso eilutė 1.4), detaliai išvardintų įmonės buhalterinės apskaitos dokumente „Prekių likučiai“, bei dalies pinigų (balanso eilutė 4), apskaitytų kaip grynųjų pinigų 88,85 Eur likutis kasoje 2021 m. rugsėjo 10 d. Taip pat atsakovas vis dar yra negrąžinęs įmonei 989,82 Eur nepanaudoto avanso likučio, kadangi pagal jo sudarytą avanso apyskaitą už 2021 m. rugsėjo mėnesį atsakovas turėjo 1 289,82 Eur nepanaudotą avanso likutį, o 2021 m. gruodžio 29 d., po trijų administratorės pakartotinių pretenzijų gavimo, į UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, pervedė tik 300 Eur (1 289,82 Eur - 300 Eur = 989,82 Eur). Tarp administratorei perduotų įmonės dokumentų nėra atsakovo 989,82 Eur dydžio avanso panaudojimą įmonės interesams patvirtinančių dokumentų, taip pat nėra įrodymų, kad šias lėšas atsakovas būtų grąžinęs į kasą ar įmonės sąskaitą. Tokiu būdu atsakovas ieškovei ir jos kreditoriams padarė 84 957,47 Eur (83 878,80 Eur + 88,85 Eur + 989,82 Eur = 84 957,47 Eur) nuostolių. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (turto ir piniginių lėšų neperdavimo) buvo nepagrįstai eliminuota ieškovės kreditorių, kurių teismo patvirtinta reikalavimų suma sudaro 164 308,94 Eur, teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įmonės 84 957,47 Eur vertės turto. Atsakovas iki šiol nepateikė jokių dokumentų, nenurodė jokių aplinkybių, pateisinančių įmonės turto neperdavimą bei skolos jai negrąžinimą, todėl ieškovei ir jos kreditoriams padarytą nuostolį turi atlyginti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246-6.247 straipsniai, 6.249 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų ir ieškovės bankroto bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės įmonė vertėsi cukraus, šokolado ir cukraus saldumynų didmenine prekyba. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 10 d.), 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2022 m. sausio 5 d. nutartimis patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir 164 308,94 Eur dydžio jų finansiniai reikalavimai. Teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė 15 dienų terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti nemokumo administratorei UAB (duomenys neskelbtini) turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šią pareigą atlikti turėjo atsakovas, bendrovės direktorius ir 100 proc. akcijų savininkas. Žinodamas apie tokią pareigą, atsakovas jos neįvykdė. Ieškovės bankroto byloje Nr. B2-453-324/2022 2022 m. vasario 24 d. priimta teismo nutartimi nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovas ignoravo keturis nemokumo administratorės jam asmeniškai įteiktus įsakymus dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi skyrė atsakovui 700 Eur baudą bei nustatė 10 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos perduoti bankroto administratorei turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Terminas perduoti turtą bei dokumentus baigėsi 2021 m. spalio 18 d. Atsakovas 2021 m. spalio 12 d. perdavė įmonei priklausantį automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. gruodžio 13 d., 2021 m. gruodžio 17 d. perdavė dalį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau nėra perdavęs juridinio asmens dokumentų bei buhalterinės apskaitos registrų: sąskaitų apyvartos žiniaraščių, Didžiųjų knygų, kasos knygų, ilgalaikio turto apskaitos kortelių, inventorizacijos dokumentų, darbo sutarčių ir jų registracijos žurnalo, darbo užmokesčio priskaitymo bei išmokėjimo žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, verslo sutarčių (tarp jų 2017 m. balanse buvusio ir 2018 m. balanse nebelikusio žemės sklypo pardavimo sutarties bei pardavimo dokumentų) ir jų registracijos žurnalo, įsakymų personalo klausimais, jokių pirminių ar išvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų, sudarytų iki 2017 metų (bendrovė veiklą pradėjo 2002 m.). Nutartyje nurodyta, kad atsakovas iki šiol nėra perdavęs ir juridinio asmens valdomo turto, apskaityto paties sudarytame balanse bankroto bylos įsiteisėjimo dieną (2021 m. rugsėjo 10 d.): 2 172 Eur piniginių lėšų, perparduoti skirtų prekių už 83 879 Eur bei viso debitorių sąrašo, atitinkančio balanso duomenis. Neturėdama visų įmonės dokumentų bei neatgaudama įmonei priklausančio turto administratorė negali atlikti veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 59 straipsnyje, neturi galimybės nustatyti įmonės turtinių teisių bei įsipareigojimų. Tuo remiantis teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovui buvo apribota teisė vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra perdavęs nemokumo administratorei įmonės turto, apskaityto atsakovo sudarytame ir pasirašytame prekių likučių 2021 m. rugsėjo 30 d. pagal partijas sąraše (prekių, skirtų perparduoti) kurių vertė 83 738,63 Eur (balanso eilutėje 1.4 nurodyta 83 879 Eur suma), išskyrus transporto paslaugas, nurodytas 295 pozicijose 1 398,81 Eur vertės; grynųjų pinigų 88,85 Eur likučio kasoje 2021 m. rugsėjo 10 d. (balanso eilutė 4.). Taip pat atsakovas nėra grąžinęs ieškovės įmonei 989,82 Eur nepanaudoto avanso likučio (pagal jo sudarytą avanso apyskaitą už 2021 m. rugsėjo mėnesį atsakovas turėjo 1 289,82 Eur nepanaudotą avanso likutį, o 2021 m. gruodžio 29 d į UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, pervedė tik 300 Eur (1 289,82 Eur – 300 Eur).

Su ieškinio dalimi dėl pinigų ir, anot atsakovo, nepasibaigusio galiojimo prekių grąžinimo atsakovas sutinka. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei ne tik jo pripažįstamą 15 079,45 Eur dydžio neperduotų prekių (statybinių medžiagų, kurias pripažino pasisavinęs, miltų ir euro padėklų) vertę, bet ir kitų sąraše nurodytų prekių likučių vertę (nėra jokios pagrįstos vados šių prekių verte laikyti 83 879 Eur, nurodytus balanso 1.4 eilutėje), išskyrus 13 735,81 Eur vertės transporto paslaugas, nurodytas 295 pozicijose (198 Eur + 330 Eur + 144,81 Eur + 330 Eur + 198 Eur) (suteiktų transporto paslaugų perduoti nėra galimybės). Šią išvadą grindžia tokiais motyvais:

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėti veiksmai gali pasireikšti neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, reikalavimų.

Neperduodamas nemokumo administratoriui įmonės turto ir dokumentų, atsakovas pažeidė JANĮ 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius įmonės vadovą per teismo nustatytą laikotarpį perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Iš ieškovės balanso pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. duomenis matyti, kad įmonėje ilgalaikio turto nėra, trumpalaikį turtą sudaro minėti 83 879 Eur vertės prekių likučiai, 20 165 Eur sumokėti avansai, 21 310 Eur pirkėjų skolos, 2124 Eur kitos gautinos sumos, 2172 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, 809 Eur sukauptos pajamos, iš viso įmonėje apskaityta turto už 130 459 Eur. Ieškovė įrodė, kad atsakovas, neįvykdęs įstatyminės pareigos perduoti visą bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turtą nemokumo administratorei, atliko neteisėtus veiksmus, tuo padarydamas žalą įmonės kreditoriams, o atsakovas savo kaltės nepaneigė.

Atmestini atsakovo argumentai, jog prekių likučių, nurodytų sąraše pagal partijas, negalėjo perduoti, nes jų pagrįstai nebegalėjo turėti dėl pasibaigusio prekių galiojimo laiko. Šios aplinkybės jis neįrodė (CPK 178 straipsnis). Galiojimo laiko pasibaigimą atsakovas motyvuoja sąraše nurodyta prekių įsigijimo data, tačiau, neperdavęs nemokumo administratorei jokių pirminių ar išvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų, įsigijimo datos jis niekuo nepagrindė. Kitas vertus, jei ir būtų galima laikyti, kad prekių įsigijimo data yra nurodyta buhalterinės apskaitos programoje užfiksuotas laikas, atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie tų prekių, kurios nurodytos sąraše, galiojimo termino pasibaigimą iki pareigos jas perduoti nemokumo administratorei atsiradimo. Galiojimo terminą atsakovas grindžia į bylą pateiktomis viešai skelbiamomis kelių produktų (kakavos glaisto, maistinių dažų, skrudintų citrinų, obuolių, aviečių, braškių, kivi ir vyšnių, kiaušinių miltelių, karamelizuoto saldinto sutirštinto pieno, pieninio glaisto, margarino, kepimo mielių, kiaušinių masės, pieno miltelių, šokoladinės tešlos) techninėmis specifikacijomis, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, kad technines specifikacijas išdavęs prekių gamintojas yra specifikacijose nurodytas asmuo sąraše nurodytų prekių atžvilgiu (šiame sąraše nurodytas prekių tiekėjas). Sutiktina su ieškove, kad atsakovo poziciją apie pagrįstą prekių neperdavimą dėl sugedimo paneigia ir tai, kad, pvz., 14-256 kodais pažymėtų prekių pirkta nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. 15 kartų, periodiškai 1-4 kartus per mėnesį, kas nėra protingai paaiškinama, jei UAB (duomenys neskelbtini) prekių neturėjo kam realizuoti, o prekės sugesdavo; be to, nepateikęs duomenų apie prekių inventorizavimą ir nurašymą, kaip to reikalauja aktualiu laikotarpiu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas, už kuriuose įtvirtintų inventorizacijos organizavimo ir apskaitos dokumentų parengimą yra atsakingi juridinių asmenų vadovai, atsakovas neįrodė nei prekių sugedimo fakto, nei jų utilizicijos (patvirtino, kad išdalijo ūkininkams, tačiau neįrodė ir pastarojo fakto).

Tarp šio neteisėto neveikimo ir ieškovės įvardintos kreditoriams padarytos žalos yra priežastinis ryšys – kadangi atsakovas neperdavė administratorei ieškinyje nurodomo turto, bankroto proceso metu nėra galimybės padengti kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų. Ieškovės bankroto byloje yra administratorės pirmajam kreditorių susirinkimui teikti duomenys apie tai, kad jai perduotas automobilis 24 metų senumo, tokie automobiliai dažniausiai pardavinėjami dalimis, jas būtų galima parduoti apytiksliai už 2000-2500 Eur, nutarta parduoti už 2 500 Eur. Šešiolikos debitorių sąraše keturi iš jų yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto, viena įmonė bankrutuojanti, keturių atžvilgiu neperduoti skolą įrodantys dokumentai, keturiems pareikštos pretenzijos (1282,65 Eur – atsiskaitė 467,68 Eur, kita skolos dalis yra nepagrįsta; likę skolos 224,77 Eur, 206,76 Eur, 102,28 Eur). Iš šių duomenų matyti, kad bet kokiu atveju už automobilį gauta (gautina) pinigų suma ir išieškotos (išieškotinos) skolos nekompensuos 164 308,94 Eur dydžio ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų, juolab atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. priimtu nutarimu ieškovės kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti 14 945 Eur administravimo išlaidų sąmatą.

Remiantis nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad bankroto proceso metu nėra galimybės padengti kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 83 418,19 Eur (83 738,63 Eur + 88,55 Eur + 989,82 Eur - 1 398,81 Eur) nuostolių atlyginimo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Ieškovė, kaip bankrutavusi įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 1476 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis) ir 16,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83 418,19 Eur (aštuoniasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniolika eurų 19 ct) žalos atlyginimo ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (83 418,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1476 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660, ir 16,11 Eur (šešiolika eurų 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.