Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. G. ieškinį atsakovui P. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovės Z. V. G. (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui P. L. (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 3 630 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 3 000 Eur neturtinę žalą ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. sausio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovo, kaip nekilnojamojo turto brokerio, buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi atsakovas įsipareigojo surasti pirkėją ieškovei priklausančiam nekilnojamam turtui t. y. namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) už 108 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur bus atsakovo atlygis už paslaugas, t. y. tarpininkavimo paslaugas. Ieškovė tik vėliau pastebėjo, kad šioje sutartyje nurodytas komisinis atlygis yra 3 000 Eur ir PVM. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu sutarė, jog šis komisinis mokestis bus sumokėtas pirkėjo, be to už tas pačias lėšas atsakovas suras jai vieno kambario butą. 2020 m. sausio 14 d. atsakovas su potencialiu pirkėju apžiūrėjo Turtą, kuris pirkėjui tiko ir 2020 m. vasario 11 d. ieškovė su pirkėju sudarė Turto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 622. Ieškinyje nurodoma, kad Turtu domėjosi dar vieta pirkėja, kuri žadėjo sumokėti už Turtą daugiau – 110 000 Eur, tačiau atsakovas nurodė, kad dėl buto pardavimo jau yra sutarta su potencialiu pirkėju. 2020 m. vasario 11 d., šalims pasirašius minėtą sutartį, atsakovas pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Serija NUO Nr. 175 už 2020 m. sausio 14 d. Sutartyje atliktas paslaugas 3 630 Eur sumai. Ieškovė nesutiko sumokėti prašomos sumos, nes jautėsi apgauta, nes manė, kad šias lėšas atsakovui sumokės pirkėjas. Ieškovė dėl įtariamos apgavystės kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nes šio tipo ginčai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Ieškovei nesumokėjus reikalaujamos sumos, atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini), sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurios pagrindu 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-15213-921/2020 priėmė sprendimą. Minėtu sprendimu iš ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai buvo priteista 3 630 Eur skola, 30,83 Eur netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos ir 344 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės nuomone, atsakovas tokiu būdu praturtėjo jos sąskaita, o ieškovė nepagrįstai prarado 3 630 Eur, šiam praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, todėl ši suma turi būti priteista ieškovei iš atsakovo. Dėl minėtų įvykių ieškovės sveikata, iki tol buvusi gera, pašlijo, ji patyrė didelį stresą, jai paūmėjo nerimas, prarastas saugumo jausmas, todėl prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir ieškinį prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovės sveikata po minėto sandorio pašlijo, jai svaigsta galva, kamuoja slogi nuotaika, nepastovus kraujo spaudimas.

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2020 m. sausio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo surasti Turto pirkėją, už ieškovei priimtiną turto pardavimo kainą (105 000 Eur). Ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už šias tarpininkavimo paslaugas. Sutartinio komisinio atlygio suma - 3000 Eur su PVM, t. y. iš viso 3 630 Eur. 2020 m. sausio 14 d. atsakovas su potencialiu pirkėju apžiūrėjo parduodamą Turtą ir 2020 m. vasario 11 d. ieškovė su pirkėju sudarė Turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 622. Pirkėjui sumokėjus ieškovei už parduodamą Turtą, atsakovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija NUO Nr. 175 už paslaugų pagal Sutartį įvykdymą – 3 630 Eur. Atsakovė nustatytu terminu sąskaitos neapmokėjo. Dėl minėtų lėšų 2020 m. kovo 27 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis su (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) dėl skolos perėmimo. 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-15213-920/2020 sprendimu priteisė iš ieškovės 3 630 Eur skolą.

7. Byloje pateikta Sutartis patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sutarta dėl Turto pardavimo už 105 000 Eur kainą (Sutarties 1 punktas). Taip pat Sutartyje nurodoma, kad Turto kaina gali būti keičiama abiejų Sutarties šalių sutarimu. Atsakovas numatytas kaip vienintelis Turto pardavimo skelbėjas. Numatytas atsakovo komisinis atlygis 3 000 Eur + PVM, kuris mokamas tik po to, kai atsakovas suranda Turto pirkėją, kuris sumoka ieškovei priimtiną turto pardavimo kainą (Sutarties 2, 3, 4 punktai).

8. 2020 m. vasario 11 d. atsakovas išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 3 000 Eur sąskaitą, kurioje numatyta, kad papildomai turi būti sumokėta 21 procentas PVM (pridėtinės vertės mokesčio) –630 Eur, todėl bendra ieškovės atsakovui mokėtina suma už tarpininkavimo paslaugas – 3 630 Eur.

9. 2022 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) į bylą pateikė informaciją apie internetiniame portale (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 20 d. patalpintą Turto pardavimo skelbimą, iš kurio matyti, kad parduodamo turto kaina iki 2020 m. sausio 15 d. buvo 108 000 Eur.

10. 2020 m. vasario 11 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. patvirtinta Pirkimo-pardavimo sutartis nurodo, kad Turtas yra parduodamas už 105 000 Eur kainą.

11. 2020 m. vasario 25 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro pakvitavimas, pasirašytas ieškovės, patvirtina, kad pirkėjas už turtą 2020 m. vasario 25 d. yra visiškai atsiskaitęs.

12. Į bylą pateikti ieškovės 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. vasario 13 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ambulatorinių apsilankymų aprašymai patvirtina, kad ji jau eilę metų skundžiasi miego sutrikimu, padidintu jautrumu.

13. Byloje 2022 m. rugsėjo 12 d. liudytoja apklausta notarė V. B. apie Sutartį nieko pasakyti negalėjo. Ji tik patvirtino Turto pirkimo-pardavimo sutartį, net neatsimena už kokią kainą. Pažymėjo, kad ieškovei jai yra žinoma, atsižvelgiant į ieškovės amžių tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį jai tikrai buvo nuosekliai ir aiškiai išdėstytos Turto pirkimo-pardavimo sąlygos.

14. Byloje 2022 m. rugsėjo 12 d. liudytoju apklaustas T. B. paaiškino, kad daug aplinkybių nepamena, nes praėjo nemažai laiko. Patvirtino, kad Turtą, kuris jų šeimai tiko, pirko tarpininkaujant atsakovui už galutinę 105 000 Eur kainą, nes pavyko nusiderėti nuo 108 000 Eur. Atsakovui už tarpininkavimą pinigų niekada nėra mokėjęs. Turtą pirko su banko paskola, mokėjimus ieškovei atliko per tris kartus: pervedė avansą – 2 000 Eur, pervedė savo turimą dalį lėšų, likusią kainos dalį sumokėjo bankas ieškovei pavedimu.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytą 3 630 Eur sumą.

16. Kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis.

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-68/2011).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

20. Šios kategorijos bylose turi būti vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, kad įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kad neigia, todėl būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti, kad turtas įgytas esant teisiniam pagrindui tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).

21. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

22. Tarp šalių nėra ginčo, kad buvo sudaryta atlygintinė paslaugų (tarpininkavimo) teikimo sutartis. Šioje sutartyje ieškovė ir atsakovas buvo sutarę dėl Turto pardavimo už 105 000 Eur kainą (Sutarties 1 punktas). Taip pat Sutartyje nurodoma, kad Turto kaina gali būti keičiama abiejų Sutarties šalių sutarimu. Atsakovas numatytas kaip vienintelis Turto pardavimo skelbėjas. Numatytas atsakovo komisinis atlygis 3 000 Eur + PVM, kuris mokamas tik po to, kai atsakovas suranda Turto pirkėją, kuris sumoka ieškovei priimtiną turto pardavimo kainą. Byloje duomenų, kad Sutartis ar turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta prieš iškovės valią nėra.

23. Byloje esantys duomenys (Turto pirkimo-pardavimo sutartis, notarės išduotas pakvitavimas) ir liudytojų parodymai patvirtina, kad Turtas buvo parduotas už Sutartyje numatytą kainą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su derybomis dėl Turto kainos ir komisinio mokesčio dydžiu nėra pagrįstos įrodymais. Liudytojas T. B. patvirtino, kad 105 000 Eur kaina buvo pasiekta derybų keliu, ieškovė, pasirašydama notaro patvirtintą Turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo informuota apie Turto kainą (notarės V. B. liudijimas 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje).

24. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas netiksliai nurodė komisinio mokesčio dydį arba nurodė, kad jį atsakovui sumokės Turto pirkėjas, nėra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Liudytojas T. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių lėšų atsakovui už tarpininkavimą nėra mokėjęs, apie ieškovės ir atsakovo savitarpio susitarimus paliudyti negali, nes jų tarpusavio pokalbiuose nedalyvavo.

25. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su Sutarties sąlygų taisymu ir komisinio mokesčio dydžiu („+“ PVM, ar „su“ PVM) atmestinos kaip neįrodytos. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos šalių pasirašytos Sutarties aiškiai matyti, kad komisinis atlygis įrašytas ranka į standartinę sutarties formą yra „3000 Eur + PVM“. Atsakovas pateikė jam tekusį Sutarties egzempliorių, kuriame taip pat nurodyta „3000 Eur su PVM“, kur „su“ taisyta į „+“. Tačiau, ar ši suma yra su PVM ar be jo vien iš šio įrodymo nėra aišku, nes ši vieta yra taisyta. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog iš pradžių buvo parašyta „su PVM“, tačiau atsakovas jai nematant žodį „su“ ištaisė į „+“. Tačiau, teismo nuomone, pas ieškovę esantis Sutarties egzempliorius, kuris yra be jokių pataisymų, aiškiai patvirtina, kad šalių sutartas komisinis atlygis buvo „3000 Eur plius (+) PVM“. Byloje duomenų, kad buvo suderinta šalių valia dėl 3000 Eur komisinio atlygio, kuris apimtų ir paslaugų teikėjo mokėtiną PVM, nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad šalių pasirašyta Sutartimi buvo sutarta dėl 3000 Eur plius PVM komisinio atlygio. Šią teismo išvadą paneigiančių objektyvių įrodymų į bylą pateikta nebuvo, taip pat byloje įrodymų, jog pasirašant Sutartį ieškovė buvo suklaidinta ar apgauta, išskyrus jos pačios paaiškinimus, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26. Pažymėtina, jog ieškovė šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl sutarties, sudarytos dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ar Tarpininkavimo paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančiomis, nekvestionavo sudarytų sutarčių teisėtumo. Nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad atsakovas netinkamai įvykdė Sutartį, nes jai nesurado kito gyvenamojo būsto. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas už sutartyje nustatytą atlygį būtų įsipareigojęs ieškovei ne tik surasti jos Turto pirkėją, bet ir butą, kurį ieškovė siekė įsigyti pardavus Turtą.

27. Teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, kadangi, kaip jau minėta, tarp šalių galiojo sutartiniai paslaugų (tarpininkavimo) santykiai, kurių teisėtumo ieškovė neginčijo. Ieškovei neginčijant sutarties fakto bei įvykdymo jai kyla pareiga sumokėti atsakovui už jo suteiktas paslaugas numatytas lėšas.

28. Teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė, sudarydama Sutartį su atsakovu ir manydama, jog sudaryti sutartiniai santykiai pažeidžia ieškovės teises, turėjo teisę pažeistas teises ginti sutarčių teisės normomis, o ne reiškiant ieškinį dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.

29. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetamas.

30. Dėl likusių nurodytų aplinkybių teismas nepasisako, kaip dėl nereikšmingų arba nesusijusių su nagrinėjamu dalyku.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

31. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

32. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.), t. y. nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, jog jai minėti įvykiai sukėlė didelį stresą, atsirado nemiga ir kraujo spaudimo šokinėjimai. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė medicininius dokumentus (2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) ambulatorinių apsilankymų aprašymus). Tačiau minėti dokumentai nepatvirtina fakto, kad po iškovės ir atsakovo Sutarties pasirašymo ir įgyvendinimo, ieškovės sveikatos būklė būtų kardinaliai pasikeitusi.

35. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, byloje nėra duomenų ir dėl atsakovo veiksmų įtakos ieškovės sveikatai. Byloje pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. ieškovė dalyvavo Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-15213-920/2020 atsakove. Ši byla yra susijusi su šiuo metu nagrinėjama byla, todėl tikėtina, kad būtent minėtos civilinės bylos nagrinėjimas paveikė atsakovės psichinę ir fizinę sveikatą.

36. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra nustatyta teisinių pagrindų, nurodytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurie būtų pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, t. y. teismui nusprendus atmesti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, atmetamas ir ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato paslaugas, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, į bylą nepateikė, todėl atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38. Valstybė šioje byloje patyrė 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas valstybei ieškovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą pateikiant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.